N. Z. pagal BK 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-140-677/2016

Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00327-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2;

2.1.7.4;

2.4.2.1;

2.4.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir N. Z. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo N. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. N. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2014 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, savo miegamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – paslėpęs pagalvėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė krepšelį su trisdešimt šešiais paketėliais narkotinės medžiagos – 0,7690 g heroino miltelių, kuriuose buvo 0,2084 g gryno heroino ir kuriuos 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 21.45 val., patikrinimo metu rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis N. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai kvalifikuodami jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.1.1. Pasak kasatoriaus, nuosprendis ir nutartis priimti šiurkščiai pažeidžiant teismų praktikos reikalavimus, susiklosčiusius šios kategorijos bylose, nes kaltinant ką nors neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu visada reikia įrodyti, jog kaltininkas iš tiesų disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. turėjo galimybę spręsti jų likimą, be to, identifikavo save kaip šių medžiagų turėtoją. Tai ypač svarbu įrodyti, kai medžiagos rastos neutralioje teritorijoje arba kai jos laikomos gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyvena ir kiti asmenys. Vien narkotinių medžiagų suradimo faktas tokioje patalpoje neduoda pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad jos priklauso konkrečiam asmeniui. Kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų, jog narkotinės medžiagos, rastos kratos metu, priklauso jam ir kad jis turėjo galimybę spręsti šių medžiagų likimą ar žinotų apie jas.

2.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymus vertino išsamiai neišnagrinėję visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, o tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingus sprendimus.

2.2.1. Kasatorius nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes. Įrodymai turi būti patikrinti ir negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito, tačiau tokios įrodymų analizės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nėra. Anot kasatoriaus, jo laisvė yra suvaržyta, jis yra įpareigotas naudotis visomis Marijampolės pataisos namų patalpomis su kitais trimis šimtais nuteistųjų. Iš to išplaukia, kad pagalvė, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, yra ne jo, o valstybės nuosavybė, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad būtų ištirtos visos bylos aplinkybės ir nustatyti nuteistieji, kurie iki kasatoriaus naudojosi jam išduota pagalve. Be to, liudytojai M. M. ir R. M. parodė, jog jis – N. Z. nėra narkomanas ir su narkotinėmis medžiagomis nesusijęs, tačiau teismai šių aplinkybių netyrė.

2.3. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, buvo šališkas, nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir išsamiai neištyrė apeliacinio skundo motyvų.

2.3.1. Pasak kasatoriaus, apeliaciniame skunde jis teigė, kad su juo kalinimo įstaigoje yra vykdomas susidorojimas, o pareigūnų veiksmais pažeistas teises jis gina administraciniuose teismuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai be pagrindo neapklausė liudytojų pareigūnų V. B., P. R., M. G. ir G. Ž.. Be to, anot kasatoriaus, krata jo gyvenamojoje patalpoje, esančioje Marijampolės pataisos namuose, buvo atlikta be liudininkų, pažeidžiant BPK 149 straipsnio reikalavimus bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 165.9 punkto, pagal kurį atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepastebėjo, o apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo motyvų neištyrė.

2.3.2. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliaciniame skunde jis nurodė ir tai, kad ant pagalvėje rasto paketėlio su narkotinėmis medžiagomis rastas jo – N. Z. DNR profilis atsirado tik dėl naudojimosi pagalve, t. y. nuo patekusio prakaito, seilių ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų motyvų nepateikė.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

3.1. Prokuroras, remdamasis kasacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-361/2014, 2K-74-303/2015 pateiktais išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo, teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, BPK nustatytų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo (BPK 20 straipsnis), 305 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, t. y. neapklausė liudytojų pareigūnų V. B., P. R., M. G. ir G. Ž., atmestini kaip nepagrįsti. Pasak prokuroro, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus V. B., P. R., M. G., G. Ž. ir rėmėsi jų parodymais pripažįstant N. Z. kaltu. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas pageidavimo atnaujinti įrodymų tyrimą nepareiškė.

3.2. Prokuroras taip pat teigia, kad dėl kasatoriaus nurodytų aplinkybių, jog krata buvo atlikta be liudininkų, o tai laikoma šiurkščiu pažeidimu, nes nesilaikyta kratos atlikimo reikalavimų, numatytų BPK 149 straipsnyje, ir to, jog byloje nėra duomenų, kad narkotinės medžiagos, rastos kratos metu, priklauso N. Z., išsamiai ir motyvuotai yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo daryti priešingų išvadų. Kartu prokuroras pažymi, kad kasatoriaus cituojama Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 165.9 punkto nuostata, jog, atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, yra neimperatyvi.

3.3. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, savo nuosprendį grindė visais byloje surinktais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir jį motyvuotai aptarė nutartyje. Pasak prokuroro, nutartyje išdėstyti teismo argumentai vertinant įrodymus yra aiškūs ir įtikinami. Byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad N. Z. yra padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

3.4. Anot prokuroro, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo N. Z. apeliaciniame skunde, ir motyvuotai atsakė į esminius šio skundo argumentus. Prokuroro manymu, N. Z. apeliacinis skundas išnagrinėtas tinkamai.

4. Nuteistojo N. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo

5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-359/2014). Skunduose nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi ir nagrinėjamoje byloje skundžiamas nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis vertintini tuo aspektu, ar teismai, priimdami tokius sprendimus, nepadarė BPK, konkrečiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai bei nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, dėl to ir netinkamai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami nuteistojo N. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl bylos duomenų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių, teigiant, kad krata jo gyvenamojoje vietoje Marijampolės pataisos namuose buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kratos metu jo pagalvėje rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso ir jis apie jas nieko nežinojo, ant paketėlio su narkotinėmis medžiagomis rasti jo DNR pėdsakai atsirado dėl naudojimosi pagalve, o Marijampolės pataisos namų pareigūnai yra suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti.

6.1. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, jų vertinimas bei išvadų byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išskirtinė kompetencija.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-359/2014).

6.2. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas ir netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, atmestini.

6.3. Iš bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai – kaltinamojo N. Z., liudytojų V. B., P. R., M. G., G. Ž., M. M., R. M. parodymai, ekspertės O. P. paaiškinimai, duomenys, užfiksuoti nuteistojo asmens kratos, daiktų pateikimo ir apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose ir kt. – nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y., kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išsamiai ir argumentuotai išdėstyti. Skundžiamame nuosprendyje nuteistojo gynybos versijos motyvuotai atmestos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos. Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti.

6.4. Vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis N. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, yra nuteistojo asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad nuteistojo pagalvėje rastas plastikinis permatomas maišelis, kuriame buvo 36 vnt. paketėlių iš folijos. Specialisto išvadoje Nr. 11-2349(14) konstatuota, kad trisdešimt šešiuose lankstinukuose tirti pateikti milteliai yra narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) – milteliai. Šių miltelių masė – 0,7690 g, juose yra 0,2084 g (27,1 proc.) gryno heroino (diacetilmorfino). Specialisto išvadoje Nr. S 358/14(01) konstatuota, kad ant tyrimui pateiktų polietileninių krepšelių gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su N. Z. DNR profiliu su 99,9999999999999 proc. tikimybe.

Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl įstatymų pažeidimų atliekant kratą nuteistojo N. Z. gyvenamojoje patalpoje, esančioje Marijampolės pataisos namuose, yra nepagrįsti. Teismai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo argumentus dėl, jo manymu, atliekant kratą padarytų teisės aktų pažeidimų, apklausė kaip liudytojus kratą atlikusius Marijampolės pataisos namų pareigūnus V. B., P. R., M. G., ikiteisminį tyrimą byloje atlikusį Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį inspektorių G. Ž., įvertino kratos protokole užfiksuotas šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybes ir teisingai pažymėjo, jog N. Z., pasirašydamas kratos protokole, nepareiškė pastabų ar prieštaravimų dėl kratos atlikimo tvarkos bei protokolo turinio. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad krata Marijampolės pataisos namuose atlikta ne vadovaujantis BPK 149 straipsnyje numatyta tvarka, o vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Instrukcijos su pakeitimais ir papildymais 157.1 punkte (2012 m. kovo 13 d. redakcija) buvo nustatyta, kad, atliekant gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratas bei apžiūras, suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata. Ta pati taisyklė buvo įvirtinta ir 158.1, 159.1, 165.1 punktuose. Nors, pasak kasatoriaus, vadovaujantis Instrukcija, atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, kuris šiuo atveju turėjo įrašyti nusiskundimus ir pastabas gyvenamosios patalpos kratos protokole, tačiau iš Instrukcijos 157.9 punkto darytina išvada, jog tokio asmens dalyvavimas kratos metu nėra privalomas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad, atlikus kratą nedalyvaujant minėtiems asmenims, buvo pažeisti Instrukcijos reikalavimai. Be to, pažymėtina ir tai, kad N. Z. kratos atlikimo neskundė, taip pat dėl jos nepareiškė pastabų ar prieštaravimų susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. Z. teiginiai dėl pažeidimų atliekant kratą yra gynybos pozicija, siekiant sukelti abejonių dėl kratos metu gautų bylos duomenų patikimumo ir atitikties įstatymo reikalavimams.

7. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė, kasatoriaus N. Z. padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai jį nuteisė.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi)

8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir neišnagrinėjo baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-572-139/2015). Taigi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymus – jų apimtis, pobūdis.

8.2. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 5 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo N. Z. skundo esminių argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

9. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Audronė Kartanienė

Viktoras Aidukas