Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00573-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.4.3; 2.1.7.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nukentėjusiajai A. M. ir jos atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
išteisintosios L. Š. gynėjai advokatei Ievai Darandei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. atstovo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą L. Š. baudžiamojoje byloje dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 17 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios A. M. atstovo advokato Artūro Andriukaičio ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, išteisintosios gynėjos, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. Š. išteisinta dėl kaltinimų, pagal kuriuos ji, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, būtent: 2012 m. gegužės 7 d. nuo 13.00 val. iki 13.45 val. S. M. namuose Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), eidama VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojo pareigas, būdama 2008 m. spalio 20 d. pasirašytinai supažindinta ir atsakinga už VšĮ Marijampolės ligoninės direktorės Priėmimo ir skubios pagalbos tarnybos Bendrosios praktikos slaugytojo pareiginėje instrukcijoje reglamentuotų pareigų vykdymą, eidama S. K. privačios šeimos klinikos bendrosios praktikos slaugytojo pareigas, būdama pasirašytinai supažindinta ir atsakinga už S. K. privačios šeimos klinikos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 20060810/01 S. K. privačios šeimos klinikos Bendrosios praktikos slaugytojo pareiginėje instrukcijoje reglamentuotų pareigų vykdymą, nusikalstamai nerūpestingai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne sveikatos priežiūros įstaigoje, ne savo darbo bendrosios praktikos slaugytoja šiose įstaigose metu, paprašyta S. M. artimųjų suteikti išblaivinimo paslaugą, kuri yra teikiama licencijuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionaro sąlygomis, gydytojo toksikologo ir gydytojo psichiatro, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtintų Lietuvos medicininių normų MN 28:2011,,Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7 punktą – „bendrosios praktikos slaugytojas verčiasi bendrąja slaugos praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti bendrosios slaugos praktikos paslaugas ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir bendrosios praktikos slaugytojas“, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą – „neteisėta slaugos ar akušerijos praktika – veikla, kai asmuo teikia slaugos ar akušerijos paslaugas, nebūdamas susijęs darbo santykiais su juridiniu asmeniu, teikiančiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas“; VšĮ Marijampolės ligoninės direktorės A. K. 2012 m. balandžio 10 d. Nr. V-60 patvirtinto įsakymo „Vaistų vartojimo būdai“ 3.1 punkto reikalavimą – „paslaugas atlikti ir planuoti pagal gydytojo paskyrimą; vaistinį preparatą, jo formą dozę, vartojimo periodiškumą ir vaisto įvedimo formą“; 3.6 punkto reikalavimą – „išdalinti, sugirdyti pacientams kietus ir (ar) skystus vaistus arba įvesti į organizmą kitu gydytojų paskirtu būdu, laikantis procedūroje „Vaistų vartojimo būdai“ patvirtintų standartų“; 3.7 punkto reikalavimą – „manipuliacijos atlikimo metu sekti paciento būklę, stebėti vaistų pašalinį poveikį, galimas šalutines organizmo reakcijas – esant reikalui informuoti gydytoją“, neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir leidimo, prisitraukusi ne mažiau kaip du švirkštus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įsigyto receptinio vaistinio injekcinio tirpalo „Apaurin (Diazepam) 10 mg / 2 ml“, naudojamo tik stacionaro sąlygomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sušvirkštė į rankos veną arba sulašino ne mažiau kaip dvi ampules šio vaistinio preparato neblaiviam S. M. (nustatytas 3,12 promilės girtumas), dėl to S. M. staiga išsivystė kvėpavimo centro slopinimas, kvėpavimo nepakankamumas ir apie 15.10 val. S. M. dėl ūmaus širdies veiklos sutrikimo mirė, tokiu būdu dėl neatsargumo, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, atėmė S. M. gyvybę.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios A. M. atstovas advokatas A. Andriukaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat priteisti iš L. Š. nukentėjusiajai išlaidas, susijusias su advokatų paslaugomis ir nukentėjusiosios atstovavimu kasacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai. Taip pat pažeisti tiesioginio bylos nagrinėjimo, žodinio bylos nagrinėjimo bei rungimosi principai, suteikiant per daug teisių gynybai, palankiai vertinant gynybos pateiktus įrodymus (pvz., konsultacinę išvadą pripažįstant įrodymu).
2.2. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, neapklausė specialistų D. Iešmantavičiaus ir J. Rybalko, kurių išvados dėl mirties priežasties skiriasi. Pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas jokių motyvų, atmetė nukentėjusiosios atstovo prašymus išsiųsti susipažinti specialistams J. Rybalko ir R. Badarui gynėjo pateiktą konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0230/16 bei užtikrinti šių specialistų dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiamas konsultacinę išvadą surašęs gydytojas dr. Paulius Petreikis, taip buvo padaryti esminiai BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurių apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Ši aplinkybė buvo nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai atsakė tik formaliai, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3, 5 dalis.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė apeliacinės instancijos teisme gautą ekspertizės aktą Nr. pKMPM 23/17(02), kuriame yra daug neaiškumų t. y.: pirmoje ekspertizės akto išvadoje nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl mirties priežasties, pažymint, kad galutinai S. M. mirties mechanizmas nėra aiškus, vadinasi, ekspertai negalėjo daryti kategoriškos išvados dėl mirties priežasties; šeštoje išvadoje pateikiami teiginiai, klaidinantys teismą, nes nėra susiję su nagrinėjama byla, ekspertai nepateikia atsakymo į klausimą, ar esant tokiam girtumui, kokio buvo S. M., buvo galima suleisti dvi ampules diazepamo, nepaisydamas to, teismas vis tiek rėmėsi šio punkto išvadomis. Ekspertizės akto išvados yra klaidinančios, nes, aprašant mokslinius tyrimus dėl alkoholio įtakos asmens mirčiai, tokios mirtys (nuo alkoholio kiekio) vertinamos atsietai nuo galimos diazepamo ir alkoholio sąveikos. Tai nagrinėjamos bylos atveju nesuprantama, nes byloje nustatyti trys reiškiniai, galėję nulemti nukentėjusiojo mirtį: asmens sveikata, alkoholis ir diazepamo vartojimas. Taip pat klaidinanti ir septintoji išvada, nes joje nurodoma, kokios gali būti mirtinos diazepamo dozės asmeniui, kuris yra blaivus ir neturi jokių sveikatos komplikacijų. Kartu dvyliktas išvadų punktas patvirtina nukentėjusiosios argumentus dėl vaistinio preparato sąveikos su alkoholiu, jame nurodoma, kad esant sunkiam girtumui sąveika yra stipresnė, tačiau priklauso nuo individualių savybių. Dėl nurodytų prieštaravimų nukentėjusiosios atstovas 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą į teismo posėdį iškviesti apklausti specialistus, pasirašiusius šį ekspertizės aktą, bei specialistus, parengusius specialisto išvadą Nr. DM 54/13 (01), tačiau prašymas buvo atmestas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3, 5 dalis.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas priežastinio ryšio požymį, rėmėsi išimtinai išteisintosios gynėjos pateiktos konsultacinės specialisto išvados argumentais. Taip buvo nesilaikyta teismų praktikos vertinant konsultacinės išvados įrodomąją galią, ši išvada liko nepatikrinta kaip įrodymas. Pagal kasacinę praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, 2K-525/2010, 2K-251-507/2016) konsultacinės išvados turi būti išsamiai patikrinamos ir negalima remiantis tik tokia išvada paneigti BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomosios reikšmės. Todėl, nustačius prieštaravimus tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvadų Nr. DM 54/13 (01) ir Nr. DM 88/13 (01), konsultacinė išvada negalėjo būti vertinama kaip neginčijamas ir objektyvus, patikimas įrodymas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje per daug akcentuojama tai, kad viena išvada yra tikėtina, o kita kategoriška.
2.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl D. Iešmantavičiaus specialisto išvadų Nr. pM 3/12 (09) ir Nr. M119/12 (09) ydingumo ir padarytų klaidų, neteisingo šių išvadų vertinimo pirmosios instancijos teisme, nors tai buvo vienas iš apeliacinio skundo argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai). D. Iešmantavičiaus išvada Nr. M119/12 (09) prieštarauja S. M. sveikatos medicininiams duomenims iš jo sveikatos istorijos (skundo 34–35 punktai). D. Iešmantavičiaus veiksmai, t. y. vidaus organų gabalėlių saugojimas tik vienus metus, prieštarauja galiojančių Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Ekspertizių atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo nuostatų 55.4 punktui.
2.6. Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. sirgo sunkia kepenų liga, prasidedančia ciroze, piktnaudžiavo alkoholiu, kraujyje rasta 3,12 promilės etilo alkoholio, vadinasi, jis buvo stuporo būsenos (paralyžius, ryškus reagavimo į dirginimą nebuvimas, negalėjimas stovėti ar vaikščioti, vėmimas, šlapimo nelaikymas gali būti pastebimi, kai alkoholio kiekis kraujyje yra nuo 2,5 iki 4 promilių), kuri pagal požymius laikoma diazepamo vartojimo kontraindikacija. S. M. staigi klinikinė mirtis ištiko netrukus, kai buvo suleistas diazepamas. Taigi išblaivinimo metu L. Š. pagal S. M. sunkaus girtumo požymį turėjo būti akivaizdu, kad S. M. buvo sunkaus girtumo būsenos, o tai reiškia, kad ji negalėjo suleisti diazepamo, kuris stiprina alkoholio efektą slopindamas kvėpavimo centrą.
2.7. Pagal bylos duomenis, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams atvykus į įvykio vietą, S. M. kūne buvo matyti cianozė, t. y. staigios mirties požymis. Iš to kyla abejonių dėl mirties priežasties nustatymo objektyvumo ir specialisto išvados Nr. 119/02 (09) trūkumų, ši išvada prieštarauja mirties priežasties nustatymo taisyklėms, be to, 2014 m. liepos 25 d. papildomos apklausos metu D. Iešmantavičius pats pripažino išvadoje padarytas klaidas, visa tai rodo, kad teismai negalėjo šia išvada remtis kaip įrodymu.
2.8. Teismų sprendimuose nepagrįstai vadovautasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 7.5-SD-ŲĮ) „Dėl specialisto išvadų“, buvo iškraipyta rašto pagrindinė mintis, kad tik teismas gali vertinti įrodymus byloje.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiosios A. M. atstovo advokato A. Andriukaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų
4. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato.
5. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatorių manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
6. Taigi nagrinėjamoje byloje atskiri nukentėjusiosios atstovo kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, cituojama ir analizuojama įvairi medicinos mokslo literatūra bei tyrimai, prašoma iš naujo vertinti atskiras specialistų, ekspertizės aktų išvadas, kitus bylos duomenis ir to pagrindu daryti kitokias išvadas dėl byloje nustatytų S. M. mirties priežasties aplinkybių, nei tai savo sprendimuose padarė teismai, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų laikymosi
7. Kasatoriaus skunde nurodomi esminiai BPK pažeidimai iš esmės susieti su tuo, kad teismai nesirėmė vienais teisės medicinos specialiaisiais duomenimis ir nepagrįstai vadovavosi kitais. Tačiau kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojama teisės medicinos eksperto D. Iešmantavičiaus išvada, ji vertinama kaip prieštaringa, nepatikima ir teigiama, kad tokiu atveju teismai negalėjo ja remtis kaip įrodymu, atitinkančiu BPK reikalavimus, o privalėjo remtis išimtinai deontologinio tyrimo specialisto išvada, taip pat ginčijamas ekspertizės akto Nr. pKMPM23/17(02) dėl mirties priežasties nustatymo vertinimo teisingumas, nepagrįsti.
8. Teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal teismų praktiką, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-511/2019">2K-78-511/2019</a> ir kt.).
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. BPK 305 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodytos: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą apeliacine instancija keliamas reikalavimas patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (320 straipsnio 3 dalis), o priimamai nutarčiai BPK 332 straipsnio 3 dalis kelia reikalavimus išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas, atmetant apeliacinį skundą, nutartyje nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
10. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismo padarytos išvados ne tokios, kaip to norėtų nukentėjusioji ir jos atstovas, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>).
11. Baudžiamajame procese galimos tokios specialiųjų žinių panaudojimo formos – tai ekspertizės aktas, objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada arba dokumentai, surašyti pagal proceso šalių prašymą (konsultacinė išvada), arba civilinėje ar administracinėje byloje surašyta specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Teismų praktikoje ekspertizės aktuose ir specialisto išvadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriškų iki tikėtinų, sąlyginių išvadų. Nuosprendžių grindimas ekspertizės aktais, specialistų išvadomis, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-507/2015">2K-20-507/2015</a>).
12. Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes esminę įrodomąją reikšmę turėjo įvairios specialistų išvados dėl nukentėjusiojo S. M. mirties priežasties nustatymo. Tokių išvadų, kurios būtų susijusios su šia aplinkybe ir dėl kurių pripažinimo įrodymais bei vertinimo pateiktas kasacinis skundas, byloje buvo šešios: specialisto D. Iešmantavičiaus 2012 m. gegužės 28 d. išvada Nr. M119/12(09); specialisto D. Iešmantavičiaus 2012 m. lapkričio 26 d. išvada Nr. pM3/12(09); specialistų J. Rybalko, R. Badaro, R. Sitienės 2013 m. balandžio 24 d. specialisto išvada Nr. DM 54/13(01) (deontologinis tyrimas); specialistų J. Rybalko, R. Badaro 2013 m. liepos 30 d. specialisto išvada Nr. DM 88/13 (01); specialisto P. Petreikio 2016 m. gruodžio 11 d. konsultacinė išvada Nr. 0230/1; ekspertų E. Kaduševičiaus, B. Burbos, R. Vaitkevičiaus, J. Šurkaus, S. Mekšraičio 2018 m. gegužės 11 d. ekspertizės aktas Nr. pKMPM 23/17(02).
14. Nepagrįstai kasatorius tvirtina, kad teismai negalėjo remtis specialisto D. Iešmantavičiaus išvada, nes ji prieštaringa ir aiškiai paneigta deontologinį tyrimą atlikusių specialistų išvada bei apklaustų specialistų (J. Rybalko, B. Badaro) parodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo medicinos ekspertas D. Iešmantavičius, atlikęs tiesioginį mirusio asmens tyrimą, pateikė dvi išvadas: vieną dėl mirties priežasties nustatymo, o kitą surašė papildydamas pirmąją. Pirmojoje pateiktoje išvadoje nebuvo vertintas alkoholio ir vaistų („Apaurin Diazepam“) poveikis nukentėjusiajam, nes nebuvo žinomos aplinkybės dėl šių vaistų vartojimo. Atlikus papildomą tyrimą specialistas D. Iešmantavičius įvertino ir šią aplinkybę bei konstatavo, kad ji nekeičia jo pirmosios išvados dėl mirties priežasties, nurodytos kaip lėtinė išeminė širdies liga, kuri komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu, o S. M. kraujyje rasti vaistų „Apaurin Diazepam“ pėdsakai nėra tiesioginė mirties priežastis. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas aiškinosi teisės medicinos specialisto D. Iešmantavičiaus išvadų surašymo aplinkybes, nustatė tam tikrus netikslumus (pvz., dėl tulžies pūslės turinio), atskleidė jų priežastis, vertino šio specialisto paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl jo atliktų tyrimų aplinkybių bei surašytų išvadų turinio netikslumų, taip pat tyrė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, vertinusį šio specialisto išvados trūkumus ir jų įtaką tyrimo rezultatų teisingumui. Teismai nenustatė, jog tam tikri netikslumai teisės medicinos specialisto D. Iešmantavičiaus išvadas padarė neleistinu įrodymu byloje, kuriuo negalima remtis. Nuosprendyje ir nutartyje pateikti motyvuoti sprendimai dėl specialisto D. Iešmantavičiaus išvadų pripažinimo leistinu įrodymu, su tuo nėra pagrindo nesutikti. Šios išvados atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus, keliamus baudžiamosios bylos įrodymams.
15. Nors kasatorius tvirtina, kad teismai privalėjo remtis būtent deontologinio tyrimo išvadomis, kurios paneigia specialisto D. Iešmantavičiaus išvadą dėl mirties priežasties nustatymo, tačiau vertinant šiuos bylos įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nenustatyta. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad teismai vertino ir analizavo šiuos specialiuosius duomenis kitų bylos įrodymų kontekste. D. Iešmantavičiaus specialisto išvada surašyta atlikus mirusio asmens apžiūrą, autopsiją mirties priežasčiai nustatyti, tuo tarpu specialistai J. Rybalko, B. Badaras, R. Sitienė atliko deontologinį tyrimą, kuris iš esmės skirtas gydymo veiksmams vertinti, tai tyrimas dėl atlikto veiksmo atitikties galiojančioms normoms, principams ir pan.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog deontologinio tyrimo išvados, priešingai kasatoriaus įsitikinimui, neturi pranašumų įrodomosios reikšmės aspektu prieš kitas specialistų išvadas. Deontologinio tyrimo išvada, pateikta nagrinėjamoje byloje, mirties priežasties nenustatė, t. y. nedarė dėl to konkrečių kategoriškų išvadų. Be to, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ekspertai R. Badaras, J. Rybalko, kurių paaiškinimai teisingai teismų vertinti kartu su pateikta jų išvada. Ekspertas R. Badaras paaiškino, kad patvirtina išvadas, jog nagrinėjamos bylos atveju vaisto „Apaurin Diazepam“ suleidimas į veną galėjo nulemti S. M. mirtį, kartu parodė, kad mirties mechanizmo nenustatė, pripažino, kad mirtį dar galėjo sukelti alkoholio patekimas į širdį. Nors specialistas J. Rybalko taip pat patvirtino deontologinio tyrimo išvadas, tačiau, atsakydamas į proceso šalių klausimus, parodė, kad nukentėjusiojo S. M. mirtį galėjo lemti bendras alkoholio ir diazepamo poveikis, esant abiem šiems veiksniams. Matyti, kad pats ekspertas J. Rybalko, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nors patvirtino duotas išvadas, nebuvo kategoriškas, jo parodymai, palyginti su deontologinio tyrimo išvadomis, pakito, teisiamajame posėdyje ekspertas neatmetė galimybės, jog S. M. mirties priežastis galėjo būti ir dėl širdies ligos. Taigi, priešingai kasacinio skundo teiginiams, iš esmės kategoriškai D. Iešmantavičiaus išvadoje nustatytos mirties priežasties deontologinio tyrimo išvada, nei patys ekspertai, duodami parodymus teisme, nei kitos pateiktos specialistų išvados byloje, nepaneigė. Visa tai patvirtina, kad teismai, nepažeisdami BPK reikalavimų įrodymų vertinimui, teisingai konstatavo, kad, vertinant byloje pateiktas specialistų išvadas, deontologinio tyrimo specialisto išvada nepaneigė mirties dėl širdies ligų tikimybės, to nepaneigė ir patys teismo posėdyje apklausti ekspertai J. Rybalko ir R. Badaras, kategoriškai neatmesdami galimybės, kad mirties priežastis galėjo būti ir didelis alkoholio kiekis, jo poveikis ligotai širdžiai, kas nustatyta ir D. Iešmantavičiaus išvadoje.
17. Nagrinėjamoje byloje duomenų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų dėl pirmosios instancijos teisme pateiktos konsultacinės P. Petreikio išvados taip pat nenustatyta.
18. Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-521/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-521/2008">2K-521/2008</a>, 2K-465/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-337/2014).
19. Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018).
20. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad teismas nesilaikė teismų praktikos suformuotų taisyklių vertindamas konsultacinę specialisto P. Petreikio išvadą. Pirmosios instancijos teisme L. Š. gynėjos prašymas pridėti prie bylos konsultacinę P. Petreikio išvadą buvo tenkintas. Kaip jau minėta 17 punkte, kasatoriaus argumentas, kad išvada pripažinta įrodymu ir vertinta pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas aiškiai nurodė, jog ši konsultacinė išvada byloje vertinama ne kaip specialisto išvada ar ekspertizės aktas, bet kaip rašytinis bylos įrodymas. Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šiai išvadai nebuvo suteikta prioritetinio įrodymo reikšmė. Joje esantys specialieji duomenys apie didelį S. M. alkoholio kiekį kraujyje, asfiksijos požymių nebuvimą, širdies veiklos ypatumus (skilvelių virpėjimą) palyginti su kitais bylos duomenimis. Teismas, siekdamas ištirti pateiktą išvadą kaip įrodymą, iškvietė ir apklausė ją surašiusį specialistą P. Petreikį, kuriam klausimus galėjo užduoti visi proceso dalyviai, taip pat ir nukentėjusioji bei jos atstovas. Konsultacinė išvada buvo vertinama kartu su kitais įrodymais (specialisto D. Iešmantavičiaus išvada, deontologinio tyrimo išvadomis, rašytiniais dokumentais, liudytojų parodymais ir pan.). Taigi pirmosios instancijos teismo klaidų pripažįstant šį dokumentą vienu iš bylos rašytinių įrodymų nenustatyta. Tokio įrodymo vertinimo teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, jis, vertindamas konsultacinės išvados teiginius dėl veido cianozės aplinkybių ir jų reikšmės, kuriuos taip pat ginčija kasatorius, be to, nurodė, kad ir pats ekspertas J. Rybalko patvirtino, jog veido cianozė galima ir staigios mirties dėl širdies ligos atveju, ne vien dėl uždusimo. Taip teismas paneigė, kad vien veido pamėlynavimo aplinkybė gali būti kriterijus konstatuojant mirties priežastį bei ją nulėmusius veiksnius. Teismas, išsamiai analizuodamas byloje esančias specialistų išvadas ir ekspertizės aktus, pažymėjo ir tai, kad specialisto D. Iešmantavičiaus išvadoje dėl mirties priežasties nustatymo, kurią atitinka ginčijama konsultacinė išvada, buvo vertinami ne tik išoriniai kūno pakitimai, bet ir vidaus organų pakitimai, ir jie nepatvirtino mirties priežasties nuo uždusimo aplinkybės. Teismas išsamiai atskleidė D. Iešmantavičiaus tyrimą ir išvadas, jas lygino visų pirma su deontologinio tyrimo išvadomis, pagrindė, kodėl vadovaujasi D. Iešmantavičiaus padarytomis išvadomis dėl mirties priežasties, ir tik tada nurodė, kad šios išvados dera, neprieštarauja konsultacinei P. Petreikio išvadai. Toks konsultacinės išvados, kaip vieno iš bylos įrodymų, vertinimas nepažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
21. Specialisto išvados ir ekspertizės akto neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims teismų praktikoje yra šalinami ne vien apklausiant išvadas pateikusius specialistus, ekspertus, bet ir skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Papildomas tyrimas (ekspertizė) paprastai skiriamas dėl nepakankamai aiškaus ar neišsamaus pirminio tyrimo (ekspertizės), taip pat pateikus papildomus klausimus ar paaiškėjus naujoms su tyrimo objektu susijusioms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pašalintų nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodytus prieštaravimus ir abejones. Pažymėtina, kad BPK neįtvirtina privalomo metodo tikrinti specialisto išvadas, teismas yra laisvas pasirinkti dėl atskiros išvados aiškinimo ir vertinimo, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. 2017 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp D. Iešmantavičiaus specialisto išvados ir deontologinio tyrimo specialisto išvados, priėmė nutartį, kuria paskyrė atlikti papildomą kompleksinę teismo medicinos ekspertizę dėl S. M. mirties priežasties ir mechanizmo nustatymo, dėl alkoholio kraujyje kiekio įtakos mirties priežasčiai bei vaistinio preparato „Apaurin Diazepam“ poveikio vertinant ligas, kuriomis sirgo S. M., ir pan.
22. Gauto ekspertizės akto Nr. pKMPM 23/17(02) išvadas apeliacinės instancijos teismas nutartyje aptarė, įvertino ir konstatavo, kad gautos išvados paneigia nukentėjusiosios prielaidas dėl S. M. mirties priežasties ir patvirtina specialisto D. Iešmantavičiaus išvadą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, patikimumo turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-693/2017">2K-206-693/2017</a>). Nagrinėjamoje byloje gautas ekspertizės aktas atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus, šių specialiųjų duomenų vertinimo klaidų apeliacinės instancijos teisme nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas paaiškino mirties priežasties ir mirties mechanizmo sąvokų aspektus bei reikšmes nustatant nagrinėjamos bylos požymius, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išaiškinimais, atliktu ekspertizės akto Nr. pKMPM 23/17(02) išvadų vertinimu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro bei nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą, vertindamas įrodymus, išanalizavo jų turinį, palygino iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, patikrino jos tikrumą ir išsamiai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo nustatant bylai reikšmingų faktų buvimą. Teismas, kaip buvo minėta, tenkino nukentėjusiosios atstovo prašymą skirti dar vieną ekspertizę S. M. mirties priežasčiai nustatyti, ta aplinkybė, kad buvo atmestas vėliau pateiktas prašymas apklausti specialistus, parengusius ekspertizės aktą Nr. pKMPM 23/17(02), E. Kaduševičių, B. Burbą, R. Vaitkevičių, J. Šurkų, S. Mekšraitį bei kitus – B. Sitienę, R. Badarą, J. Rybalko, nereiškia įrodinėjimo baudžiamajame procese taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas proceso dalyvių pateiktus prašymus, turi pareigą savo sprendimą pagrįsti, motyvuoti (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Iš apeliacinio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, netenkindamas prašymo, savo sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad ekspertai į teismo posėdį šaukiami tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog jų parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti, šiuo atveju prašomi ekspertai buvo dėl to apklausti pirmosios instancijos teisme, o dėl naujai gautos kompleksinės ekspertizės akto neaiškumų nėra. Pažymėtina, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir iš BPK normų, įtvirtinančių išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą bei teismų sprendimų pagrindimą, nekyla reikalavimas visais atvejais tenkinti proceso dalyvio prašymus.
24. Dar vienas procesinis pažeidimas, kuriuo kasatorius grindžia netinkamą įrodymų vertinimą, yra tai, jog pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai atmestas 2016 m. gruodžio 15 d. prašymas po konsultacinės išvados gavimo ir pridėjimo byloje šią išvadą išsiųsti susipažinti J. Rybalko ir R. Badarui, užtikrinti jų dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame bus apklausiamas specialistas P. Petreikis, surašęs šią konsultacinę išvadą. Tokiu būdu, pasak kasatoriaus, buvo padarytas ir BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
25. BPK 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis (teismo posėdžių protokolus), nenustatė, kad teismo sprendimas nekviesti šių specialistų lėmė nurodomą procesinį pažeidimą. Visų pirma, pažymėtina, kad specialistai J. Rybalko ir B. Badaras, laikantis BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl jų surašytos deontologinio tyrimo išvados į teismo posėdį buvo iškviesti ir apklausti, taigi pakartotinis jų kvietimas, kuris buvo išreikštas atskiru nukentėjusiosios atstovo prašymu, buvo sprendžiamas bendra tvarka pagal BPK nuostatas, reguliuojančias prašymų sprendimą. Pakartotinis jų neiškvietimas į teismo posėdį nereiškia esminio tiesioginio bylos nagrinėjimo principo pažeidimo. Ekspertas (specialistas) į teismo posėdį šaukiamas apklausti tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti, taip pat prieštaravimams pašalinti. Teismas prašymą dar kartą iškviesti J. Rybalko ir R. Badarą atmetė, palikdamas galimybę juos iškviesti po P. Petreikio apklausos esant būtinybei. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad P. Petreikio išvada byloje vertintina kaip rašytinis įrodymas, o ne savarankiška specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Visi bylos įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo ištirti tiesiogiai. Priešingai kasacinio skundo teiginiams, apeliacinės instancijos teismas į analogišką apeliacinio skundo argumentą atsakė, išdėstydamas aiškius konkrečius teismo motyvus, kodėl šis teiginys nėra pagrįstas.
26. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl teismų atlikto duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Visi bylos duomenys, teismų pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus: jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir buvo patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais, be to, papildomai tirti ir apeliacinio proceso metu bei įvertinti, pateikiant išsamias, aiškias, nuoseklias ir motyvuotas išvadas. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio, taip pat atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.
Dėl priežastinio ryšio (BK 132 straipsnio 3 dalis)
27. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmonių) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
28. BK 132 straipsnio formuluotė rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK teisės normoje (132 straipsnio 3 dalis), nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto teisės normose. Specialios elgesio saugumo taisyklės skirtingoms asmenų veiklos sritims gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Siekiant atskleisti BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobūdžio veikimo galimybėmis, kontekstą. Tik tokiu atveju būtų aišku, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos jo veikos apimties galima pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>).
29. BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti tik padariniai – žmogaus mirtis. Tai reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, o būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a>, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – žmogaus mirties yra priežastinis ryšys. Tokiu atveju turi būti nustatyta, kad kaltininko veika objektyviai, dėsningai nulėmė žmogaus mirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-511/2019">2K-78-511/2019</a>).
30. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nustatyti faktus ir iš naujo vertinti įrodymus. Tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, teisės taikymo aspektu nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos. Šiuo atveju išnagrinėjus abiejų grandžių teismų sprendimus nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismų išvados dėl priežastinio ryšio nustatymo nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nėra tinkamai motyvuotos.
31. Nagrinėjamoje byloje aiškiai nustatyta, kad L. Š. sveikatos priežiūros paslaugas teikė nesilaikydama teisės aktais nustatytų reikalavimų. Vis dėlto, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, o būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepakanka patikimų bylos duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog L. Š. veiksmai – lašelinių su diazepamo preparatu sulašinimas – buvo S. M. mirties priežastis. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad vien aplinkybės, jog L. Š. vaistinį preparatą „Apaurin Diazepam“ panaudojo ne sveikatos priežiūros įstaigoje, ne jos darbo metu, neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Priežastinis ryšys yra toks santykis tarp veikos ir padarinių, kai veika su iš vidaus jai būdingu dėsningumu sukelia nusikalstamą rezultatą. Šiuo atveju nustatytos konkrečios bylos aplinkybės, kurios pagrįstos specialiųjų medicinos duomenų analize, neleido teismams be jokių abejonių iš visų reiškinių, kurie vyko S. M. organizme, L. Š. stengiantis jį išblaivinti, nustatyti, kad būtent vien tik L. Š. veika be jokių abejonių, objektyviai ir dėsningai nulėmė S. M. mirtį.
33. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl proceso išlaidų
34. Nukentėjusiosios A. M. atstovas pateikė prašymą dėl proceso išlaidų, susijusių su advokato paslaugų teikimu kasacinės instancijos teisme, prašydamas iš išteisintosios L. Š. priteisti 1016,40 Eur.
35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).
36. Nagrinėjamoje byloje L. Š. nėra pripažinta kalta, abiejų instancijų teismų sprendimais patvirtintas jos išteisinimas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byla nagrinėjama pagal nukentėjusiosios atstovo kasacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi, pripažinus L. Š. išteisinimą teisėtu, nėra teisinio pagrindo priteisti iš jos nukentėjusiosios A. M. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiosios A. M. atstovo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą.
Netenkinti nukentėjusiosios A. M. atstovo advokato Artūro Andriukaičio prašymo priteisti jo atstovaujamos nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
