Baudžiamoji byla Nr. 2K-135-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67313-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nukentėjusiosios V. B. atstovui advokatui Olegui Šibkovui,
nuteistajam A. Č. (A. Č.),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. B. atstovo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
Iš A. Č. priteista nukentėjusiajai V. B. 15 000 Eur neturtinei žalai ir 2000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios V. B. atstovo advokato Romualdo Drakšo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Č. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 08.05 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas V. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) pusės link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 20 ir 30 punktų reikalavimus, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, vairuodamas automobilį nestebėjo kelio, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė jam iš dešinės pusės į kairę per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją V. Ž., ši dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų visumos žuvo, taip pat buvo apgadintas V. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios V. B. atstovas advokatas Romualdas Drakšas prašo: panaikinti teismų priimtų nuosprendžio ir nutarties dalis ir nukentėjusiajai V. B. priteistą iš nuteistojo A. Č. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 20 000 Eur; nuteistajam A. Č. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai V. B. priteistą neturtinę žalą; priteisti iš nuteistojo A. Č. nukentėjusiajai V. B. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį ir kasacinį skundus bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai, nuteistajam skirdami bausmę, taikydami BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir skirdami įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, netinkamai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės teisingumo (BK 54 straipsnio 3 dalis), proporcingumo principą, bausmės neindividualizavo ir paskyrė neteisingą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam skirti įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą, tik formaliai atmetė apeliacinio skundo argumentus, teismo nuosprendis yra deklaratyvus bei realiai nebus vykdomas. Teismai taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 ir 115 straipsniuose nustatytas civilinio ieškinio nagrinėjimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nustatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino tik formaliai, neatsižvelgę į šiai situacijai būdingus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o kaip esminius akcentuodami nuteistojo turtinę padėtį ir veikos padarymo aplinkybes. Šie pažeidimai sukliudė teismams teisingai nustatyti nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį.
2.2. Nors BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos tik baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas, o BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra išvardyti teismo įpareigojimai, kuriuos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskiria nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra nurodytas įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą, toks teismo įpareigojimas gali būti taikomas remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas nuteistajam gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenustatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (žr., pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-/2015). BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti tik skyrus nuteistajam įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą neturtinę žalą, kurio neįvykdžius jam grės reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to jis turės dėti pastangas neturtinei žalai atlyginti, kartu tai leis nuteistajam įvertinti padarytos veikos pasekmes, jį paveiks taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam teismo įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą apskritai negali būti taikomas, nes BK 67 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, netinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kiti šio teismo argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas skirti šį įpareigojimą, taip pat neteisingi. Teismo įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistą neturtinę žalą negali būti laikomas nepakeliama našta, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti įvykdytas, o bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo atveju nuteistojo teisinė padėtis iš esmės visais atvejais yra pagerinama, nes jis lieka laisvėje. Priteistos neturtinės žalos dydis (15 000 Eur) savaime nėra toks, kad per dvejų metų laikotarpį šios sumos objektyviai nebūtų galima atlyginti dirbant ir gaunant pajamas, gavus iš banko arba fizinių asmenų paskolą arba kitais teisėtais būdais. Be to, jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Taip pat, teismui nustačius, jog šiuo individualiu atveju įpareigojimas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti visą priteistą neturtinę žalą vis dėlto negali būti taikomas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, turi būti svarstoma dėl įpareigojimo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti bent dalį nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai paneigdamas įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą neturtinę žalą taikymo galimybę, tik formaliai išnagrinėjo su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus, neargumentavo, kodėl bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be minėto teismo įpareigojimo skyrimo. Šio teismo išvados akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių (pvz., nutartyje nurodyta, kad nuteistajam A. Č. pirmosios instancijos teismo sprendimu yra uždrausta vienerius metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nors pirmosios instancijos teismas šia teise naudotis nuteistajam uždraudė vienerius metus šešis mėnesius; kad nuteistajam 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta turtinio pobūdžio bausmė – bauda, bet pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir juo nuteistajam bauda nebuvo paskirta. Toks apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentavimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų. Nuteistasis pats iki šios dienos nesiėmė realių veiksmų, kad nukentėjusiajai būtų atlyginta bent dalis priteistos neturtinės žalos, nuo veikos padarymo dienos (2017 m. gruodžio 26 d.) nukentėjusiajai nėra nieko sumokėjęs, nors pats bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad po veikos padarymo ir toliau dirbo pavėžėju (taksi vairuotoju) ir gavo pajamų. Toks nuteistojo elgesys, tai, kad jis savo vardu neturi jokio turto, jo gaunamos pajamos iš darbo pavėžėju lieka „šešėlyje“, rodo, kad be teismo įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti visą ar bent dalį priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai žala liks neatlyginta. Kartu susidarys situacija, jog nuteistasis, atėmęs kito žmogaus gyvybę ir išvengęs realios laisvės atėmimo bausmės, iš esmės liks nenubaustas. Nepaskyrus nuteistajam įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą neturtinę žalą, teismo sprendimas deklaratyvus ir sudaro sąlygas jo nevykdyti, taip tik formaliai šioje byloje įgyvendinant teisingumą, pažeidžiant ir BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad įsiteisėję nuosprendžiai ir nutartys be prieštaravimų ir netrukdomai turi būti vykdomi.
2.3. Teismai, spręsdami neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimą, pažeidė ir BPK 113 ir 115 straipsniuose nustatytas civilinio ieškinio nagrinėjimo taisykles, nesivadovavo civilinės teisės normų reikalavimais, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino tik formaliai, nukrypo nuo suformuotos praktikos dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nustatymo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2006">3K-3-394/2006</a>, 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2017, 2K-316-1073/2018), nes nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos dydį nustatė ne vertindami individualias šios bylos aplinkybes, o pagal panašaus pobūdžio byloje nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos dydį. Šioje byloje nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas ir neatitinka pažeistos vertybės – žmogaus teisės į gyvybę, kuriai taikoma išskirtinė teisinė apsauga. Teismai sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio grindė ne atsižvelgdami į tai, kad dėl nuteistojo veiksmų žuvo žmogus, o akcentuodami jo turtinę padėtį bei nusikaltimo padarymo aplinkybes – kad jis buvo blaivus, nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, iš įvykio vietos nebėgo, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kaltę pripažino, dalyvavo žuvusiosios laidotuvėse, atsiprašė nukentėjusiosios, tai atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Taip pat nepakankamai įvertino nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, tai, kad žuvusioji ir nukentėjusioji yra motina ir dukra, vienintelis vaikas šeimoje, motina buvo likęs jai vienintelis artimas šeimos narys, jos kartu gyveno, dalijosi bendra buitimi, rūpinosi viena kita, eismo įvykis kilo antrąją Kalėdų dieną, todėl staigi mamos netektis šiuo laikotarpiu nukentėjusiajai sukėlė nepakeliamas dvasines kančias, didelius išgyvenimus, ji nebuvo pasiruošusi mamos netekčiai, labai ją mylėjo, todėl iki šiol negali atsigauti dėl patirto šoko. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vien faktas, jog žuvusiosios dukra yra brandaus amžiaus, savarankiška, o dvasinis skausmas yra natūralus ir neišvengiamas skaudžios netekties padarinys, pagrindžia, kad jai priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina jos ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nelogiška, aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei sudaro prielaidas diskriminacijai dėl amžiaus, todėl tokia nutartis negali būti palikta galioti kaip teisinga. Toks požiūris žeidžia aukos artimuosius ir rodo nepagarbą žmogaus gyvybei, griauna pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir teise bei pačiais teismais.
2.4. Priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas skaičiuojant ne nuo prašomos priteisti sumos, o vadovaujantis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio bei atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (BK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusioji pareikštu civiliniu ieškiniu prašė, kad jai būtų atlyginta 20 000 Eur neturtinės žalos, kurios dydį nurodė atsižvelgdama į savo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl mamos mirties. Iš BPK 7 ir 113 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad ieškinio dydžiui nustatyti esminę reikšmę turėtų turėti nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinius išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Įstatymas nenustato nei minimalios, nei maksimalios priteistinos neturtinės žalos ribos. Tačiau CK 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškos neturtinės žalos atlyginimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime taip pat konstatavo, jog materiali kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo ir teisingumo principo įgyvendinimo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMzLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-533/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-533/2005">2K-533/2005</a>, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, nukentėjusiosios prašyta atlyginti neturtinės žalos suma nepagrįstai sumažinta iki 15 000 Eur ir nekompensuoja nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų. Taigi, teismai pažeidė teisingos kompensacijos už patirtus neturtinius išgyvenimus nustatymo principą, kartu paneigė ir teisingumo principo įgyvendinimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiosios V. B. atstovo advokato Romualdo Drakšo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą
4. Teismas A. Č. pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikaltimą ir nuteisė laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigodamas jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
5. Kasatorius pripažįsta, kad nei BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, nei BK 75 straipsnio 2 dalyje, kurioje išvardyti teismo galimi įpareigojimai, skirtini nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra nurodytas įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą, tačiau toks teismo įpareigojimas, anot kasatoriaus, gali būti taikomas remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas.
6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Minėtoje teisės normoje nenurodyta pareiga atlyginti neturtinę žalą.
7. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (4 punktas), tačiau nenurodytas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal savo paskirtį ir turinį neturtinės žalos atlyginimas yra artima turtinės žalos atlyginimui ar pašalinimui, todėl galėtų būti laikoma baudžiamojo poveikio priemone. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus (IX) nuostatų. Taigi baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali, dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus nurodytoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2015 kaltininkui atidedant paskirtos bausmės vykdymą (taikytos BK 92 straipsnio nuostatos, tačiau sprendimo priėmimo metu jis buvo pilnametis) iš tiesų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, tačiau jos paskyrimas teisiškai apskritai neargumentuotas. Taikydamas bet kurią teisės normą teismas privalo jos taikymą argumentuoti aiškindamas teisės normos turinį.
8. Anot kasatoriaus, įpareigojimas atlyginti priteistą neturtinę žalą gali būti taikomas remiantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas nuteistajam gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenurodytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šiuo atveju kasatorius nedaro skirtumo tarp nuteistajam galimų paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, kurių baigtinis sąrašas nustatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, ir pareigų, kurių nebaigtinis sąrašas pateiktas BK 75 straipsnio 2 dalyje, o tai skirtingi dalykai. Šios nutarties 7 punkte išaiškinta, kokias baudžiamojo poveikio priemones gali paskirti teismas. Tuo tarpu BK X skyriaus 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta 11 pareigų, kurias galima skirti nuteistajam atidedant bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.“ Lingvistiniu ir sisteminiu būdu aiškinant šios teisės normos turinį teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostata, nuteistajam atidėdamas bausmės vykdymą, gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenustatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Taigi gali būti paskirtos kitos pareigos, kurios nenustatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje (be ten nustatytų 11). Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali paskirti ir kitą pareigą, nei nurodytos BK 75 straipsnio 2 dalyje, tačiau negali paskirti neturtinės žalos atlyginimo, nes, kaip jau minėta, pagal savo paskirtį ir turinį ji laikytina baudžiamojo poveikio priemone, nes nukreipta ne į galimą teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui kaip pareigos, nustatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje, ar kitos pareigos, paskirtos proceso dalyvių prašymu ar teismo nuožiūra.
Dėl neturtinės žalos dydžio
9. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
10. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).
11. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
12. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2010">3K-3-167/2010</a>). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).
13. Nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvusiosios V. Ž. dukra, šioje byloje nukentėjusioji V. B. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. nusikaltimu jai padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes (jog draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur neturtinę žalą) bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, tai aptarta nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatė nukentėjusiajai 15 000 Eur neturtinės žalos dydį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, aplinkybę, kad draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur neturtinę žalą, suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose ir teisingai nustatė neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai. Taigi teismai, įvertinę visas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto (o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.)), o ne teisės klausimas, taigi tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasatorius iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, į kuriuos atsakyta.
Dėl proceso išlaidų
16. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas prašo jos atstovaujamajai priteisti 2000 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).
18. Kasacine tvarka byla nagrinėta pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo kasacinį skundą, kuris atmetamas, dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios V. B. atstovo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Vytautas Masiokas
