Baudžiamoji byla Nr. 2K-134-222/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37573-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 1.2.10.1; 2.2.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. gynėjo advokato Manvydo Šivicko kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu P. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 165 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 22 d. įvykdytos veikos) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams. Taip pat P. T. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; 165 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 25 d. įvykdytos veikos) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.
Iš P. T. ir K. R. solidariai nukentėjusiajai D. A. priteista 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei iš kiekvieno po 176,60 Eur valstybės naudai dėl nukentėjusiajai D. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo P. T. gynėjo advokato Manvydo Šivicko ir nuteistojo K. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Byloje priimti teismų nuosprendis ir nutartis dėl K. R. kasacine tvarka neapskųsti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. T. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 22 d. 21.30 val. iki 23 d. 01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją D. A., išspirdamas buto duris ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją, neteisėtai įsibrovė į jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., priklausantį V. E., ir jame paminėtu laiku lytiškai santykiavo, liepė tenkinti ir tenkino lytinę aistrą su D. A. oraliniu būdu prieš jos valią, žinodamas, kad nukentėjusioji serga psichikos sutrikimu, ir pasinaudodamas dėl to jos bejėgiška būkle, dėl kurios ji negalėjo aktyviai pasipriešinti.
2. Taip pat P. T. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su K. R. 2017 m. liepos 25 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 2 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją D. A., išlauždami užrakintas kambario duris, įsibrovė į D. A. gyvenamąjį kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., priklausantį V. E., ir žinodami, kad nukentėjusioji serga psichikos sutrikimu, ir pasinaudodami jos bejėgiška būkle, dėl kurios ji negalėjo aktyviai pasipriešinti, liepė jai tenkinti P. T. lytinę aistrą oraliniu būdu, o K. R. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja D. A. prieš jos valią.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo P. T. gynėjas advokatas M. Šivickas prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl P. T. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 22 d. veika), 165 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 25 d. veika) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti; 2) pakeisti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl P. T. paskirtos bausmės: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirti dvejų metų laisvės atėmimo, pagal 150 straipsnio 2 dalį – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 54, 75 straipsnius, taip pat 149 straipsnio 5 dalį, 150 straipsnio 5 dalį, 165 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 167 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus.
3.2. Apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo (dėl veikų pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 22 d.) pradėjimo nesilaikant BPK 167 straipsnyje nustatytos tvarkos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nesigilindamas į faktines aplinkybes, nutartyje daromų išvadų nepagrįsdamas bylos duomenimis.
3.3. Pagal BPK 167 straipsnį dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis procesas neįmanomas, jeigu nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro atitinkamo reikalavimo. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą už šias veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas ar kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Nukentėjusiojo valia turi būti aiškiai išreikšta (įtvirtinta) atskirame procesiniame dokumente – skunde ar pareiškime. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios D. A. pareiškimo (skundo) dėl minėtų nusikalstamų veikų byloje nėra, jos 2017 m. liepos 25 d. pareiškime Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatui nurodyta apie 2017 m. liepos 25 d. 2 val. nakties prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, kuria kaltinami P. T. ir K. R. (1 t., b. l. 19). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pareigūnui V. Valerkai 2017 m. liepos 25 d. surašius tarnybinį pranešimą dėl 2017 m. liepos 25 d. įvykio (pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1, 2), o 2017 m. liepos 26 d. tyrėja A. Čechova pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 6–7). D. A. pirmą kartą apklausta 2017 m. liepos 25 d., taigi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37573-17 buvo pradėtas D. A. pareiškimo pagrindu dėl 2017 m. liepos 25 d. įvykių. Nors šios apklausos metu ji parodė, kad pirmą kartą prievartinis lytinis aktas įvyko galimai liepos 23–24 dienomis, vėliau nurodė apie antrą prievartinį lytinį aktą, įvykusį liepos 25 d. naktį, tačiau pareigūnai neišaiškino jai teisės parašyti papildomą pareiškimą dėl naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos, prokuroras taip pat nesurašė jokio reikalavimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai paaiškėjusios dar vienos nusikalstamos veikos. Neteisingą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusioji D. A. pareiškimą rašė dėl visų nusikalstamų veikų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji 2017 m. rugpjūčio 2 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė ne tik apie liepos 25 d. prieš ją padarytas nusikalstamas veikas, bet ir apie liepos 22 d., kai galbūt su ja lytiškai santykiavo ir kitas asmuo – A. T., kuris baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas.
3.4. Pagal teismų praktiką prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254/2011">2K-254/2011</a>, 2K-191/2013), pagal generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos prokuroro reikalavimas yra prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų BPK 167 straipsnio 2 dalyje ir 409 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jis gali būti išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu ar nutarimu. Esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka – užrašoma rezoliucija (1, 5, 33 punktai). Taip nustatyta atskiro rašytinio dokumento (prokuroro reikalavimo) forma, iš kurios matyti, kad jame turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokio dokumento dėl 2017 m. liepos 22 d. galimai padarytų nusikalstamų veikų byloje nėra. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 149 straipsnio 5 dalies, 150 straipsnio 5 dalies, 165 straipsnio 2 dalies reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26/2014">2K-26/2014</a>). Be to, tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą.
3.5. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje nėra nė vieno procesinio dokumento, kuris būtinas ikiteisminiam tyrimui pradėti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį. Be to, ikiteisminio tyrimo dėl 2017 m. liepos 22 d. įvykių užregistravimas (pranešimas apie įtarimą P. T. dėl veikų pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį) neatitinka BPK 166 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tai patvirtina, kad baudžiamasis procesas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra negalimas ir byla P. T. turi būti nutraukta.
3.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 54, 61 straipsnių reikalavimų, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino, kad P. T. turėtų būti skiriama žymiai mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijos vidurkis, bausmės nesumažino, paliko penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. P. T., pirmą kartą padariusiam veiką, nustatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje, buvo skirta tokio pat griežtumo bausmė kaip ir recidyvistui K. R., o už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, – net griežtesnė bausmė. Tuo tarpu individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms turi būti teikiama vienoda reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7576/2006, 2K-68-942/2016 ir kt.).
3.7. Individualizuodami bausmę teismai nevertino, kad P. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino savo kaltę, nurodė faktines aplinkybes, kuriomis lytinę aistrą tenkino su nukentėjusiąja oraliniu būdu. Tokie P. T. parodymai negali būti vertinami kaip trukdę ikiteisminiam tyrimui ir nustatyti tiesą, jo prisipažinimas turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tai, kad P. T., būdamas menko išsilavinimo, teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, juolab nukentėjusiosios parodymams esant nenuosekliems ir prieštaringiems ir nesant kitų įrodymų, padėjo nustatyti tikrąsias aplinkybes. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažinta nepagrįstai, nes neįrodyta (bylos duomenys nepatvirtina), kad P. T. 2017 m. liepos 25 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, teismai nepagrindė, kaip ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi yra pagrindas P. T. skirtų laisvės atėmimo bausmių (pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį) dydį žymiai sumažinti.
3.8. Teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas. Nepagrįstai konstatuota, kad padarytų veikų skaičius (šešios) neleidžia atidėti bausmės vykdymo, nors formaliai bylos aplinkybės atitinka BK 75 straipsnio reikalavimus. Nutraukus bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (dėl nusikalstamų veikų pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį), P. T. būtų nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą. Spręsdami bausmės klausimą teismai nevertino nuteistojo P. T. asmenybės: jis neteistas, augo socialiai pažeidžiamoje aplinkoje, turi protinių gabumų trūkumų, vykdavo į užsienį, legaliai dirbdavo. Atidėjus bausmės vykdymą būtų užtikrinta ir nukentėjusiosios teisė į kuo greitesnį ir operatyvesnį teismo priteistos jai padarytos žalos atlyginimą. Sprendimas atidėti bausmės vykdymą atitiktų ir formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-511/2018, kurioje taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismų išvados (netaikant BK 75 straipsnio) neatitinka realios situacijos, nes P. T. nepadarė šešių nusikalstamų veikų, o jį apibūdinančios aplinkybės leidžia teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
4.1. Kasacinio skundo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. liepos 22 d. nusikalstamų veikų pradėtas nesilaikant BPK 167 straipsnyje nustatytos tvarkos, nepagrįstas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios D. A. 2017 m. liepos 25 d. skundą, kuriame ji prašo nubausti P. T. ir K. R. už tai, kad jie lytiškai su ja santykiavo, tenkino aistrą oraliniu būdu prieš jos valią. Tą pačią dieną apklausta ji papasakojo apie prievartinius P. T. seksualinio pobūdžio veiksmus 2017 m. liepos 22 d., taip pat P. T. ir K. R. išžaginimą ir seksualinį prievartavimą 2017 m. liepos 25 d., nurodė patekimo į gyvenamąją patalpą aplinkybes, išlaužus duris, paprašė, kad šie asmenys būtų nubausti įstatymo tvarka.
4.2. Nepagrįstas ir tas skundo teiginys, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę ir sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
4.3. Įvertinus tai, kad P. T. baustas administracine tvarka, apibūdinamas patenkinamai, jis padarė šešias tyčines nusikalstamas veikas, iš jų keturis sunkius nusikaltimus, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio), P. T. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, todėl įstatymai, reglamentuojantys bausmės paskyrimą, jos atidėjimą, pritaikyti tinkamai.
4.4. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką P. T. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažinta pagrįstai. Šios aplinkybės iš dalies neneigė ir pats P. T., ją patvirtino nukentėjusioji, taip pat liudytojas E. K. patvirtino, kad P. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio 2017 m. liepos 25 d. Nusikalstamos veikos pobūdis, jo padarymo aplinkybės patvirtina, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
4.5. BK 75 straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos, nes tam nėra teisinio pagrindo. 2015 m. kovo 19 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu, nurodė, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), o P. T. paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismas, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, BK 75 straipsnio nuostatų netaikymą argumentavo ne nusikalstamų veikų skaičiumi, o manymu, kad bausmės tikslai P. T. nebus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Skunde nurodomos kasacinės nutarties bylos aplinkybės labai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes joje asmuo buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, padarytas 2005 m.
4.6. Byloje pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, P. T. neigė esmines bylos aplinkybes, neigė išžaginęs ir seksualiai prievartavęs nukentėjusiąją, pripažino tik kad 2017 m. liepos 25 d. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu pačios nukentėjusiosios iniciatyva. Iškėlė versiją, kad 2017 m. liepos 22 d. pas nukentėjusiąją pateko neplanuotai, per klaidą išlauždamas jos buto duris. P. T. neigė esmines išžaginimo ir seksualinio prievartavimo faktines aplinkybes, siekė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir nebuvo nuoširdus, nepadėjo teismui nustatyti tiesos byloje. Visa tai patvirtina, kad jo parodymai ir elgesys bylos proceso metu negali būti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo P. T. gynėjo advokato Manvydo Šivicko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įgyvendinant BPK 166 straipsnio 3 dalies, 167 straipsnio reikalavimus
6. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusiosios skundo, o dėl to baudžiamoji byla P. T. turi būti nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu (pagal galiojančią įstatymo redakciją turėtų būti BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. BPK 167 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas atliekamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos atliekamas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151-628/2018">2K-151-628/2018</a>).
8. Taigi vada (pagrindas) pradėti ikiteisminį tyrimą yra informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri gali būti gauta skundu, pareiškimu ar pranešimu apie tai (BPK 166 straipsnio 1 dalis) arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant BPK nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 5 punkte įtvirtinta, kad sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos yra: 1) rezoliucija; 2) tarnybinis pranešimas; 3) prokuroro reikalavimas; 4) nutarimas; be kita ko, 7 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Tarnybiniame pranešime nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir išreiškiamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą. Pagal 61 punktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.
9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. A. 2017 m. liepos 25 d. pateikė rašytinį skundą ikiteisminio tyrimo įstaigai (Pasvalio rajono policijos komisariatui) dėl 2017 m. liepos 25 d. apie 2 val., nakties metu, prieš ją įvykdytų nusikalstamų veikų, kurias (kaip ji nurodė skunde) padarė K. R. ir P. T.. 2017 m. liepos 25 d. vyresnysis tyrėjas Virginijus Valerka surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šio 2017 m. liepos 25 d. įvykio pagal požymius nusikaltimo, nurodyto BK 149 straipsnio 2 dalyje. 2017 m. liepos 25 d. nukentėjusioji D. A. buvo apklausta apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką, apklausos metu ji nurodė, kad dar ir 2017 m. liepos 22 d. jai esant namuose apie 21.30 val. į jos butą išspirdamas duris įėjo P. T., reikalavo patenkinti jo lytinę aistrą, bijodama jo ji sutiko su reikalavimu, taip pat nurodė, kad kitą dieną – 2017 m. liepos 24 d. į jos butą beldėsi, ji kvietė pareigūnus, jiems išvykus, liepos 25 d. apie 2 val. nakties pas ją į namus vėl atėjo P. T., K. R.; P. T. reikalavo patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, ji tai padarė, po to K. R. su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią. Nukentėjusiajai nurodžius skunde minėtas bei kitas papildomas aplinkybes dėl prieš ją galimai padarytų nusikalstamų veikų, 2017 m. liepos 26 d. vyresnioji tyrėja Aleksandra Čechova surašė tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, jame nurodė, kad po D. A. apklausos paaiškėjus, jog 2017 m. liepos 25 d. apie 2 val., be lytinio santykiavimo, ji buvo ir seksualiai prievartauta oraliniu būdu, tikslinga pradėti tyrimą ir dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 150 straipsnio 2 dalyje. Toliau aiškinantis (ir tikslinant) įvykių aplinkybes, D. A. nurodytų aplinkybių pagrindu 2017 m. gruodžio 14 d. vyresnioji tyrėja A. Čechova surašė tarnybinius pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei atlikimo pagal požymius nusikalstamų veikų, nurodytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl 2017 m. liepos 22–23 d. P. T. neteisėto įsibrovimo į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą, išžaginimo ir lytinės aistros tenkinimo pasinaudojant bejėgiška jos būkle bei panaudojant psichinį smurtą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad dėl minėtų nusikalstamų veikų P. T. pareikšti pranešimai apie įtarimą: 2017 m. gruodžio 22 d. P. T. pareikštas įtarimas dėl 2017 m. liepos 22 d. įsibrovimo į nukentėjusiosios D. A. gyvenamąjį butą (BK 165 straipsnio 1 dalis), jos išžaginimo (BK 149 straipsnio 1 dalis) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 1 dalis) prieš jos valią, be to, įtarimas dėl 2017 m. liepos 25 d. padarytų veikų nurodant (patikslinant), kad, be įtarimo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, P. T. įtariamas padaręs ir nusikalstamą veiką, nurodytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.
10. Bylos duomenys ir aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad būtent pagal nukentėjusiosios D. A. skundą bei jos nurodytas aplinkybes dėl prieš ją padarytų konkrečių nusikalstamų veikų, kurių esmines faktines aplinkybes ji nurodė, iš jų ir dėl nurodytų neteisėto įsibrovimo į patalpą (BK 165 straipsnio 1 dalis), išžaginimo (149 straipsnio 1 dalis), seksualinio prievartavimo (150 straipsnio 1 dalis) (2017 m. liepos 22–23 d.), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo atveju nukentėjusiosios išreikšta valia atitinka įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindo. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, išreikšta skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolas-pareiškimas), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Taigi esminė reikšminga aplinkybė yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajam tokį norą ir iniciatyvą parodžius, o ikiteisminio tyrimo subjektui ikiteisminį tyrimą pradėjus, ne nukentėjusio asmens kompetencija yra spręsti, kaip turi būti pavadintas ir įformintas jo pareikštas noras pradėti baudžiamąjį procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2004, 2K-346-303/2017). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindas buvo nukentėjusiosios D. A. skundas, kuris atliktos apklausos metu buvo išplėstas, papildytas, to pagrindu surašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl nusikalstamų veikų požymių nustatymo, ikiteisminio tyrimo pradžios ir apie tai pranešta prokurorui. Taigi, priešingai negu tvirtinama kasaciniame skunde, pagrindas, t. y. nukentėjusiosios skundas (reikalavimas), pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visų nusikalstamų veikų, inkriminuotų P. T., buvo.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų (2017 m. liepos 22–23 d.), nurodytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, pradėtas ir organizuotas nepažeidžiant BPK 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradžią bei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis), taip pat ir BK 149 straipsnio 5 dalies, 150 straipsnio 5 dalies, 165 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias asmuo atsako tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas (skundas). Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje darydamas išvadas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumu, pagrįstai ir teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BPK nustatytus reikalavimus. Nustačiusi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant nukentėjusiojo skundui, nepažeidžiant pirmiau nurodytų BPK normų, t. y. teisėtai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti kasatoriaus prašymą ir nutraukti P. T. bylą dėl 2017 m. liepos 22–23 d. padarytų nusikalstamų veikų nėra teisinio pagrindo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausme (BK 54, 75 straipsnių taikymas)
12. Kasaciniame skunde teigiama, kad nesilaikant BK 54 straipsnio nuostatų nuteistajam P. T. paskirta per griežta bausmė nustatant laisvės atėmimo bausmių dydį už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą; bausmė neindividualizuota ir paskirta tokia pat griežta kaip ir kitam nuteistajam – recidyvistui K. R.. Kasatorius nesutinka su tuo, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) buvimas konstatuotas nepagrįstai. Kasatoriaus manymu, sumažinus skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydį už pirmiau minėtus nusikaltimus bei įvertinus P. T. asmenybę, taip pat nutraukus baudžiamąją bylą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (tai reikštų mažesnį padarytų nusikaltimų kiekį) būtų pagrindas taikyti BK 75 straipsnį.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas tikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu; klausimas dėl paskirtos bausmės nagrinėjamas esant BPK 369 straipsnio 2 dalyje nurodytam pagrindui – BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, netinkamam taikymui. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Pagal baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas konkrečią bausmę (ją individualizuodamas) teismas, kaip tai nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 61 straipsnyje taip pat įtvirtintos bausmės skyrimo nuostatos, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
14. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam P. T. paskirtos bausmės: pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams dvejiems mėnesiams, 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, 149 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas penkeriems metams, 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Šiuo atveju kasatorius skunde nurodo, kad nuteistajam paskirtos savo dydžiu per griežtos laisvės atėmimo bausmės būtent už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis yra atitinkamai iki dešimt ir iki aštuonerių metų. Taigi, paskirtųjų bausmių dydis yra pirmuoju atveju mažesnis nei vidurkis ir antruoju atveju – atitinkantis vidurkį, nurodytą įstatymo sankcijoje.
15. Priešingai nei teigia kasatorius, skiriant P. T. bausmes už minėtus sunkius nusikaltimus, buvo atsižvelgta ne tik į jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, bet ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančias bei kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad kasatoriaus teiginiai dėl P. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neturi jokio pagrindo. Priešingai, jis ginčijo dalies nusikalstamų veikų padarymą arba neigė dalį faktinių aplinkybių. Antai P. T. dėl 2017 m. liepos 22–23 d. įvykio, kai neteisėtai pateko į nukentėjusiosios gyvenamąjį butą, neigė tenkinęs lytinę aistrą prieš jos valią, pripažino tik išlaužęs nukentėjusiosios kambario duris; dėl liepos 25 d. įvykio parodė, kad lytinę aistrą tenkino pačios nukentėjusiosios iniciatyva, neigė pasinaudojęs jos bejėgiška būkle. Teismų sprendimuose išanalizuoti P. T. parodymai, kurių turinys patvirtina, kad jie neatitinka sąlygų, leidžiančių juos vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to, ką padaręs, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai, kritiškai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88/2008">2K-88/2008</a>, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016). Be to, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Šiuo atveju teismai pagrįstai nepripažino buvus nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nagrinėjamos bylos duomenys ir teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės taip pat paneigia kasatoriaus teiginį, kad nuteistasis P. T. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pvz., jis pats prisipažino, kad įvykio metu liepos 22–23 d. buvo girtas). Taigi ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nustatyta pagrįstai. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, spręsdami bausmės klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo P. T. gynėjo apeliacinį skundą dėl per griežtos bausmės ir prašymo taikyti BK 75 straipsnį atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą ir tinkamai taikė šio straipsnio nuostatas. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius argumentus, paaiškinančius, kodėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, kasatorius klaidingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa, nes esą teismas, pripažinęs, jog P. T. turėjo būti skiriama žymiai mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijos vidurkis, bausmės nesumažino. Tokių teiginių apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nepatvirtina, joje tokios išvados, kad P. T. turėjo būti skirta mažesnė bausmė negu įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis, nėra.
17. Atsakant į kasacinio skundo teiginius, kad P. T. skirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota (palyginti su kitam nuteistajam K. R. paskirta bausme), pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis, o tokių reikalavimų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, teismai laikėsi. Atmestinas kasacinio skundo teiginys, pagal kurį neteisingas bausmės paskyrimas grindžiamas lyginimu su kitam bendrininkui paskirtos bausmės dydžiu ir jį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra susijęs su kiekvieno atskiro kaltininko veikomis, jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Taigi, skiriant bausmę P. T. ir nustatant jos dydį nagrinėjamu atveju atsižvelgta į visas turinčias reikšmę bausmei paskirti aplinkybes. Be kita ko, byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad P. T. padarė daugiau nusikalstamų veikų (nei bendrininkas nuteistasis K. R.), būtent jis prieš tai (2017 m. liepos 22–23 d.) neteisėtai pateko į nukentėjusiosios D. A. gyvenamąją patalpą (butą), kur vėliau (2017 m. liepos 25 d.) ir kartu su K. R. padarė nusikalstamas veikas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde bausmės dydžio sumažinimas ir BK 75 straipsnio taikymas siejamas su nusikalstamų veikų skaičiumi, tačiau, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, nutraukti P. T. bylą pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, padarytų liepos 22–23 d.) nėra pagrindo.
18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo sušvelninti nuteistajam P. T. paskirtos bausmės ir taikyti BK 75 straipsnį atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
19. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, pagal kasacinio skundo ribas keisti ar naikinti P. T. priimtus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, šie teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. T. gynėjo advokato Manvydo Šivicko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Dalia Bajerčiūtė
