Baudžiamoji byla Nr. 1-129-1208/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00513-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12;
1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2;
2.4.1.3; 2.1.8
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 2 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Juškevičiui,
kaltinamajam M. L. ir jo gynėjui advokatui Virginijui Batulevičiui,
nukentėjusiajam D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 48 MGL (2 400 Eur) bauda;
8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos dalimi – 2 130,39 Eur. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;
9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas ir 2 130,39 Eur bauda;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas ir 2 130,39 Eur bauda;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
12) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
13) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
14) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi M. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 13 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. L. 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 21.55 val., Ulonų g. 8A, Alytuje, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio kieme, kilusio konflikto metu tyčia sudavė D. B. ne mažiau kaip tris smūgius rankomis į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam D. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje pusėje, dešinės rankos vidinėje pusėje ties alkūne, muštinės žaizdelės viršutinės lūpos kairėje pusėje nežymiai jį sužalojo.
Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad įvykio data kaltinime nurodyta teisingai. Jis su D. B. gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje. Prieš tai būdami televizijos patalpoje kalbėjosi, paskui išėjo į kiemą, ten kalbėjosi po stogine, tada įvyko konfliktas. Nepasakys, kas buvo konflikto iniciatorius. Tiksliai nepamena dėl ko kilo konfliktas, tai buvo dėl kažkokios smulkmenos, nereikšminga priežastis. Jis D. B. pastūmė, D. B. pastūmė jį. Jį pastūmė rankomis, kai buvo po stogine. Kai jie apsistumdė, jis D. B. trenkė kelis kartus gal į galvos sritį ar į petį. Galėjo būti keli smūgiai, jie buvo vienas po kito. Sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti nuo jo smūgių, rankos vidinę pusę D. B. galėjo susižaloti krisdamas. Galėjo būti, kad ir į ranką sudavė. Grumtynėse taip vyksta, kad vienas ginasi, jis besigindamas taip pat bando suduoti. Tiksliai nepasakys, ar jam buvo suduota, tačiau į medikus nesikreipė. Po smūgių D. B. nukrito, sąmonės neprarado, bet šaukė ir elgėsi neadekvačiai, buvo prasidėjusi isterija, todėl jis D. B. parnešė į miegamąjį. Apie šį įvykį su kitais žmonėmis nekalbėjo, matė tie liudytojai, kurie yra užfiksuoti byloje. Po įvykio su D. B. susėdę pašnekėjo, viską išsprendė. D. B. sakė, kad jie abu kalti ir jie susitaikė. Bendravo ir tą pačią dieną, ir kitą dieną, atsigėrė arbatos. Šiuo metu gyvena atskirai. Nežino, kodėl D. B. pasakojo, kad pats susižeidė. Jie buvo susitarę, kad D. B. nekels jokių pretenzijų. Tai buvo buitinis konfliktas pataisos namuose, tokių dalykų įvyksta dažnai, nes atlikinėjant bausmę yra „ištampyti nervai“. Bet koks smurtas yra blogai. Blogai vertina šitą įvykį, čia tiesiog sužaidė emocijos. Po to matė D. B. nubrozdinimus, negali pasakyti ar matė kraujo. Nukentėjusiojo neatsiprašė, bet dabar atsiprašo, savo elgesį vertina kritiškai.
Kaltinamasis M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, taip pat, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. užfiksuotus jo sužalojimus pasidarė pats, daugiau apie šį įvykį nieko neaiškins ir nepasakos, nes neturi ką. 2025 m. rugsėjo 13 d. ryte, po pusryčių grįžus iš valgyklos, į miegamąjį atėjo pareigūnas, kuris jam liepė eiti į KPP Nr. 3, tačiau dėl ko ten turi eiti, nepaaiškino. Atėjus į KPP Nr. 3, pareigūnai pradėjo aiškintis dėl sužalojimų ant jo veido. Jis buvo nuvestas pas medikus, kur jį visą apžiūrėjo, po to jam buvo liepta parašyti paaiškinimą apie tai, iš kur atsirado sužalojimai. Jis paaiškinime nurodė, kad susižalojo pats, naktį iškrisdamas iš lovos ir atsitrenkdamas į radiatorių. Prie šio savo rašyto paaiškinimo neturi ką pridurti. Po to, kai buvo pastebėti ir užfiksuoti sužalojimai, grįžo gyventi į tą patį būrį, į tą patį miegamąjį. Įvykio niekas nematė, nes visi miegojo, niekas neprabudo. Kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas nepageidauja, pareiškimo nerašys, nes neturi niekam pretenzijų, kadangi susižalojo nelaimingo atsitikimo metu (1 t., b. l. 53–56). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad duoti parodymus ikiteisminiame tyrime bijo, kadangi M. L., išleistas iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos, kur jis šiuo metu yra izoliuotas, gali kerštauti. Kalėjime nuteistieji kalba, kad M. L. sako, jog, kai grįš į būrį, visiems, kurie davė parodymus, bus blogai. Jis M. L. bijo, nes jis neprognozuojamas ir agresyvus. Jis su M. L. nekonfliktavo, o kaip tik jo vengė, nes jis kibdavo dėl nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, ir visaip jį provokavo konfliktui. M. L. vis atrodydavo, kad jį kažkas seka, stebi, skundžia. Jis jokių stiprių, raminančių ar slopinančių vaistų nevartoja. Bausmės atlikimo metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų taip pat nevartojo. Jis gali patvirtinti tik tai, kad jį sumušė M. L., (duomenys neskelbtini) būrio kieme iš vakaro, kai buvo pastebėti jo sužalojimai (1 t., b. l. 57–60).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2025 m. birželio 30 d. Beveik nuo pat atvykimo iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, (duomenys neskelbtini) miegamajame. Kartu su juo tame pat miegamajame gyvena dar 4 nuteistieji. Jam gyvenant minėtame miegamajame, pas juos buvo įkeltas jaunuolis – D., kurį tarpusavyje dėl jauno amžiaus vadina „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. rugsėjo 12 d. vakare, apie 22 val. jis buvo poilsio kambaryje, kai pro pravirą langą išgirdo triukšmą jų būrio pasivaikščiojimo kieme. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kad lauke stumdosi kartu su juo tame pat miegamajame gyvenantys nuteistieji – minėtas „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas nuteistasis, gyvenantis tame pat miegamajame, vardu M., pavardės neprisimena. Staiga M. sudavė smūgį „(duomenys neskelbtini)“ kumščiu į galvą, kuris nuo to smūgio susmuko kieme ant asfalto, suprato, kad prarado sąmonę. Jis išbėgo iš poilsio kambario, kad paprašyti kitų nuteistųjų pagalbos, kad įsikištų ir apgintų „(duomenys neskelbtini)“, bet tuo metu, būdamas koridoriuje išgirdo kaip „(duomenys neskelbtini)“, galimai iš skausmo, rėkia ir pamatė, kad M. jį iš nugaros apkabinęs per liemenį nešė link miegamojo. M. kažkam liepė atidaryti miegamojo duris ir tada, kaip kokį maišą „(duomenys neskelbtini)“ įmetė į miegamąjį, užėjo vidun pats ir užsidarė miegamojo duris. Jis paprašė kitų nuteistųjų, kad jie įsikištų, kad dar labiau nesumuštų, nesužalotų „(duomenys neskelbtini)“. Kažkas iš nuteistųjų užėjo į jų miegamąjį, pakalbėjo su M., kad jis daugiau nekibtų prie „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo prakirsta žaizda, ant veido paraudimai ar nubrozdinimai, ant kaktos guzas, iš burnos kraujavo. Kelias dienas po šio įvykio „(duomenys neskelbtini)“ prastai jautėsi, jam skaudėjo galvą, pykino. Jam siūlė eiti pas medikus, bet „(duomenys neskelbtini)“ bijojo. Prieš įvykį kieme „(duomenys neskelbtini)“ buvo poilsio kambaryje, kur jie žiūrėjo filmą, ten būnant užėjo M. ir priėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“ ėmė jam kalbėti, kad „ką tu čia apie mane kalbi“. „(Duomenys neskelbtini)“ prašė prie jo nekibti, jie trumpai pasiginčijo, o po to „(duomenys neskelbtini)“ pasikėlė ir išėjo iš poilsio kambario, o M. jam iš paskos. Tuoj po to jis ir išgirdo triukšmą kieme ir pamatė minėtą įvykį. Kiek jis žino iš kalbų, tai kai sekančią dieną pareigūnai pastebėjo sumuštą ir sužalotą „(duomenys neskelbtini)“, jis pareigūnams nepasakė, kas įvyko, o sakė, kad susižalojo pats, nes kaip jis supranta buvo įbaugintas. Kai M. iš lauko parnešė sumuštą „(duomenys neskelbtini)“, koridoriuje buvo daug nuteistųjų. Jis įsitikinęs, kad „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu M. smurtavo be jokios priežasties, nes tiek prie „(duomenys neskelbtini)“, tiek prie kitų nuteistųjų jis kibdavo prisigalvojęs nebūtų priežasčių, bandydavo kažkokius aiškintis santykius ir panašiai (1 t., b. l. 69–72).
Liudytoja J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriuje, yra jaunesnioji specialistė. Dirba pamainomis po 24 val. ir kiekvieną kartą yra skiriama dirbti vis į kitą postą. 2025 m rugsėjo 13 d., šeštadienį, buvo paskirta dirbti į Kontrolės praleidimo postą Nr. 3, kur vykdė pro postą einančių nuteistųjų kontrolę, pildė tarnybinę dokumentaciją. Ryte, apie 09.30 val. į postą užėjo nuteistieji iš (duomenys neskelbtini) būrio, kas tokie, nurodyti negali, nes neprisimena, kurie pasakė, kad nuteistasis M. L., būdamas būryje elgiasi neadekvačiai, kad grasina kitiems nuteistiesiems, elgiasi iššaukiančiai, prašė, kad būtų imtasi priemonių, kad minėtas nuteistasis dar ko nors nesužalotų. Jie buvo išsigandę. Nuteistieji užsiminė, kad vienas nuteistasis jau nukentėjo. Ji paklausė, kas nukentėjo, bet nuteistieji įvardinti pavardės negalėjo, tik pasakė, kad tas nukentėjęs yra iš (duomenys neskelbtini) miegamojo. Gavusi tokią informaciją iš nuteistųjų, ją žodžiu perdavė vyriausiajam specialistui atsakingam už pamainą, o pati paskambino į Kontrolės praleidimo postą Nr. 8 ir ten dirbusio pareigūno paprašė pažiūrėti, ar (duomenys neskelbtini) būryje nėra sužalotų nuteistųjų, nurodė, kad tai gali būti nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) miegamojo. Po kelių minučių pareigūnas ją informavo, kad į postą atsiunčia nuteistąjį D. B.. Kai minėtas nuteistasis atėjo į postą, ji pamatė, kad jam virš dešinės akies ant kaktos buvo guzas, taip pat buvo sužalota lūpa. Jokių kraujuojančių žaizdų nebuvo. Nuteistasis buvo su kepuraite, todėl, kol jos nenusiėmė, sužalojimų galima sakyti nesimatė. Ji nuteistojo pasiteiravo, kas atsitiko, jis atsakė, kad iškrito iš lovos ir atsitrenkė į radiatorių, nes vartoja kažkokius stiprius vaistus. Ji nuteistojo klausė, ar jo atžvilgiu niekas nesmurtavo, t. y. ar kas nors jo nemušė, jis tai neigė ir tvirtino, kad susižalojo pats. Pas jį dėl smurto klausė kelis kartus, bet jis laikėsi savo. Davė jam blanką, kad parašytų paaiškinimą apie susižalojimo aplinkybes, kur jis parašė tą patį, ką sakė žodžiu. Vėliau jis buvo nusiųstas apžiūrai pas medikus, su juo bendravo ir sužalojimus nufotografavo vyriausiasis specialistas atsakingas už pamainą. Apie tai, kad buvo pastebėtas sužalotas nuteistasis D. B., ji surašė tarnybinį pranešimą, tačiau, nenorėdama pakenkti apie tai informavusiems nuteistiesiems, nenurodė visų jai žinomų šio įvykio aplinkybių. Dėl specifinio nuteistųjų tarpusavio bendravimo, nuteistieji prašydami pagalbos, bijojo dėl savo ir kitų saugumo, kad už pagalbos prašymą jiems nebūtų kerštaujama. Paaiškėjus, kad D. B. sužalotas ir kad jį galėjo sužaloti M. L., jis taip pat buvo iškviestas iš būrio. Dėl galimo konflikto ir kitų nuteistųjų saugumo buvo priimtas nutarimas nuteistąjį M. L. izoliuoti perkeliant iš būrio į uždaro tipo bausmės atlikimo patalpas. Su nuteistuoju M. L. ji nebendravo, ar jis rašė kokį nors paaiškinimą, nežino. Ji tik girdėjo, kad bendraudamas su kitais pareigūnais M. L. neigė, jog smurtavo D. B. atžvilgiu, aiškino, kad D. B. buvo pavartojęs vaistų, apsvaigęs ir jis tik parnešė jį į kamerą, kad nekeltų konfliktų, kad jis tik ramino D. B. (1 t., b. l. 75–78).
Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2024 m. gruodžio 5 d., yra paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) miegamąjį, kur gyvena iki šios dienos. Jam yra paskirta miegama vieta dviaukštės lovos Nr. (duomenys neskelbtini), o antrame tos pačios lovos aukšte esanti miegama vieta Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta D. B., kuris miegamajame gyvena nuo 2025 m. liepos mėnesio. D. B. yra jauniausias, todėl jį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. rugsėjo 12 d. vakare po patikrinimo jis buvo miegamajame, kai kažkas iš koridoriaus atidarė duris, o tuo metu kartu su jais tame pat miegamajame gyvenantis nuteistasis M. L. į miegamąjį įnešė ir ant grindų numetė D. B. Jis pamatė, kad D. buvo prakirsta lūpa, veidas kruvinas, ant kaktos guzas. Jam atrodo, kad kai D. B. buvo numestas miegamajame ant grindų, jis buvo be sąmonės. Kur ir kaip D. B. buvo sužalotas, jis nematė, tik iš kalbų žino, kad jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) būrio kieme prie teniso stalo. Kaip jis supranta, D. B. buvo sumuštas, sužalotas be jokios priežasties, tik dėl to, kad M. L. buvo kažkokia paranoja, kad jį kažkas seka, stebi. Jis pastoviai kibdavo prie kitų nuteistųjų be jokios priežasties, elgėsi neadekvačiai, labai laikėsi subkultūros ir todėl prisigalvodavo visokių priežasčių konfliktams, pastoviai būdavo piktai, agresyviai nusiteikęs. Visi jo vengdavo. Kai D. buvo sumuštas ir numestas miegamajame, užėjo nuteistasis, kurio vardo ir pavardės nežino, ir liepė M. nelįsti prie „(duomenys neskelbtini)“ ir jo nemušti. Apie įvykį nei pats D., nei kiti nuteistieji pareigūnui, dirbančiam poste, nepranešė. Sekančią dieną pareigūnai pastebėjo sužalojimus ant D. B. veido, bet jis, bijodamas M. L., paaiškino, kad iškrito iš lovos ir susimušė į radiatorių. M. L. po įvykio būryje kalbėjo, kad neva D. jį puolė, bet tai neįtikėtina, nes visą vakarą jis pats su kažkokiais priekaištais kibo prie D. ir vaikščiojo paskui jį. D. B. yra jauno amžiaus, emocionalus, tačiau su niekuo būryje ar miegamajame nekonfliktavo. D. B. narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nesisvaigina, kiek žino, jis vartoja kažkokius gydytojo paskirtus vaistus, tačiau apsvaigęs ar neadekvatus niekada nebūna. D. buvo pradėjęs dirbti valgykloje, tai būryje ir miegamajame mažai būdavo. Taip pat, jis daug laiko praleisdavo „televizionkėje“ – laisvalaikio kambaryje (1 t., b. l. 81–84).
Liudytoja G. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, dirbdama Alytaus kalėjimo Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus slaugytoja, apžiūrėjo jai į tarnybines patalpas atvestą ar patį atėjusį galimai sužalotą nuteistąjį D. B. Ji asmeniškai ar iš matymo to nuteistojo nepažinojo, nes Alytaus kalėjime dirbo tik apie tris mėnesius. Apžiūros aplinkybių neprisimena, tačiau šį atvejį prisimena dėl prakirstos lūpos. Paprastai apžiūros metu nuteistajam yra liepiama nusirengti viršutinius drabužius, bet kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, pasakyti negali. Gali būti, kad dėl darbo krūvio, kuris pirmoje dienos pusėje būna didesnis, ji apžiūros metu sužalojimus susirašė kažkur ant lapelio, o vėliau užpildė pažymą ir dėl skubėjimo galėjo visų išoriškai matomų sužalojimų nesurašyti. Apie Saugumo skyriaus pareigūno nufotografuojant užfiksuotus sužalojimus ant D. B. rankos ji šiuo metu nieko pasakyti negali, nes, kaip jau sakė, šiuo metu ji D. B. sužalojimų, išskyrus prakirstą lūpą, neprisimena, tačiau jeigu jie užfiksuoti nuotraukoje, tai tikriausiai ji juos pamiršo įtraukti į pažymą. Taip pat, neprisimena, kokia jo buvo būklė ir ką jis aiškino apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Grafos „sužaloto asmens nurodytos aplinkybės“ ji nepildo, nes dirbant kitame kalėjime jai buvo išaiškinta, kad jos pildyti nereikia. Nuteistajam užfiksuoti sužalojimai yra surašomi į jo asmens ambulatorinę kortelę ir sužaloto asmens medicininę pažymą, taip pat, užregistruojami sužalotų asmenų registracijos knygoje (1 t., b. l. 87–90).
Liudytojas M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie įvykį, kurio metu sužalotas kartu su juo tame pat miegamajame bausmę atliekantis nuteistasis D. B., nieko pasakyti negali, nes jis įvykio nematė. Jis gali pasakyti tik tiek, kad maždaug prieš mėnesį, vakare, jam būnant miegamajame, gulint lovoje ir žiūrint televizorių, į miegamąjį iš koridoriaus buvo įneštas ir ant grindų numestas D. B., tiksliau jis D. B. tik pamatė gulinį ant grindų, kruvinu veidu. Kas jį įnešė, jis nematė, nes lova su užuolaidomis. Į miegamąjį buvo užėję ir daugiau nuteistųjų, kurie klausinėjo, kas čia buvo, kas įvyko. Jis gulėjo ir į nuteistųjų pokalbį nesikišo. Vėliau iš kalbų sužinojo, kad konfliktas tarp D. ir M. įvyko būrio kieme, kad M. jį parnešė į miegamąjį. Dėl ko jie konfliktavo, nežino. Pats D., kai jis paklausė, kas buvo, pasakė, kad iškrito iš lovos (1 t., b. l. 93–95).
Prokuroro reikalavimu 2025 m. rugsėjo 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo D. B. sužalojimo (1 t., b. l. 1–7).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A. S. 2025 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo D. B. sužalojimo nurodyta, kad Kontrolės praleidimo poste Nr. 3 tarnybą atliekanti pareigūnė J. R. pranešė, kad pastebėjo per postą einantį nuteistąjį D. B., bausmę atliekantį būryje Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio veido matėsi sumušimo žymės, tai yra dešinėje pusėje prie smilkinio pamėlusi (matosi hematoma) oda ir kairėje pusėje virš lūpos odos įtrūkimas. Nuteistasis nuvestas medikų apžiūrai. Nuteistojo paklausus apie patirtą sužalojimą, jis nurodė, kad naktį iškrito iš kovos ir taip susižalojo (1 t., b. l. 15).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės J. R. 2025 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo D. B. sumušimo nurodoma, kad 2025 m. rugsėjo 13 d., apie 09.50 val., vykdant tarnybą kontrolinio praleidimo poste Nr. 3, pastebėjo nuteistąjį D. B. su sumušimo žymėmis veido srityje. Nuteistasis nukreiptas į pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių. Apie įvykį pranešta vyr. specialistui (1 t., b. l. 16).
Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. 10.20 val. apžiūrėtas nuteistasis B. D., nustatyti sužalojimai: hematoma kaktos dešinėje pusėje, negili kirstinė žaizda apie 1 cm dydžio virš lūpos kairėje pusėje (1 t., b. l. 18).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyrius pateikė sužaloto asmens ir jo sužalojimų fotonuotraukas (1 t., b. l. 19–22).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos vyresniojo tyrėjo D. N. 2025 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus Alytaus kalėjime įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, jog Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio kiemelyje 2025 m. rugsėjo 12 d. 21.55 val. tarp nuteistųjų įvyko konfliktas, kurio metu galėjo nukentėti nuteistasis D. B. (1 t., b. l. 23–24).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti ir aprašyti Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pateikti vaizdo įrašai.
„(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)_ch1_20250912214810_20250912215128“ užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 12 d. Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, ties išėjimu būrio į kiemą. Įrašo pradžia 21:48:10 val. Vaizdo įrašas spalvotas, kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini) iejimas“. 21:48:23 val. ekrane pasirodo nuteistasis, dėvintis juodus drabužius – kelnes, džemperį ilgomis rankovėmis, avintis pilkas kojines, tamsias šlepetes. Nuteistasis skubiu žingsniu eina link lauko durų ir 21:48:28 val. išeina į kiemą. 21:48:39 val. ekrane pasirodo antras nuteistasis – plikai nuskusta galva, dėvintis mėlynus šortus, juodą džemperį ilgomis rankovėmis, ant kurių matosi balti ornamentai. Jis neskubėdamas eina link lauko durų. Praeidamas pro koridoriuje sėdintį ir taksofonu kalbantį nuteistąjį, pasisuka į jį, kaire ranka vis rodydamas į lauko duris eina link jų. Nuteistajam pasisukus, matosi jo veidas, atpažįstama, kad tai M. L. 21:48:48 val. jis išeina į kiemą. 21:49:55 val. iš kiemo į koridorių užeina nuteistasis M. L., kuris laikydamas priešais save, apkabinęs iš nugaros rankomis per juosmenį, atneša į patalpą nuteistąjį D. B. Matyti, kad nešamas D. B. muistosi, jo veidas kraujuotas, kojos be avalynės. 21:50:02 val. koridoriuje M. L. pasuka į kairėje ekrano pusėje matomą koridorių ir dingsta iš kameros fiksavimo lauko.
„Aplink oza naujas_ch1_20250912215410_20250912215555“ užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 12 d. Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio kieme. Įrašo pradžia 21:54:10 val., trukmė 1 m. 45 s. (data ir laikas, matomi ekrano viršutiniame dešiniajame kampe). Vaizdo įrašas nespalvotas, kairiajame apatiniame ekrano kampe yra užrašas „Elektros pastote“. Ekrane yra matomas mūrinis dviejų aukštų nuteistųjų gyvenamasis pastatas, lygiagrečiai jo – uždaras kiemas–sporto aikštelė. Kiemas apšviestas ant pastato esančiomis apšvietimo lempomis. Pastato pirmame aukšte, maždaug ties kiemo viduriu, yra matomos atidarytos pastato lauko durys, iš vidaus sklinda šviesa. 21:54:22 val. iš pastato į kiemą išeina nuteistasis, dėvintis tamsius drabužius – kelnes ir džemperį ilgomis rankovėmis, kuris skubiu žingsniu eina į kiemo gale (ekrano kairėje pusėje) esančią pastogę ir 21:54:29 val. dingsta iš vaizdo kameros fiksavimo lauko, kurį užstoja stogelis. 21:54:42 val. iš pastato išeina kitas nuteistasis, taip pat dėvintis tamsius drabužius – šortus, džemperį ilgomis rankovėmis (ant džemperio krūtinės srityje matosi kažkoks šviesus ornamentas), plikas. Nuteistais neskubėdamas, taip pat, eina į kiemo gale esančią pastogę ir 21:54:55 val. dingsta iš vaizdo kameros fiksavimo lauko. 21:55:26 val. kairiajame kiemo kampe prie pastato pasimato iš po pastogės atbulomis išeinantis nuteistasis, dėvintis juodus drabužius (kelnes ir džemperį ilgomis rankovėmis), kuris rankomis dengiasi nuo jam iš paskos einančio kito nuteistojo, mosuojančio rankomis. Matyti, kaip nuteistajam ranka suduodamas vienas smūgis į veido sritį, po kurio jis suklumpa ant žemės, susmunka. Nuteistasis, sudavęs smūgį, pakelia susmukusį, suglebusį nuteistąjį už pažastų, jį papurto, apsuka (tuo metu nuo kojų nukrinta avalynė) ir laikydamas priešais save neša jį link durų, 21:55:48 val. užeina į pastatą.
„Ozo koridoriai_ch2_20250912214419_20250912214851“ užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 12 d. Alytaus kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, iš koridoriaus galo. Įrašo pradžia 21:44:19 val. Vaizdo įrašas spalvotas, tačiau neryškus. Dešinėje koridoriaus pusėje matomos durys – gyvenamosios patalpos Nr. 4, iš kurios 21:44:20 val. išeina nuteistasis M. L. ir eina koridoriumi tolyn nuo vaizdą fiksuojančios vaizdo kameros, užeina į kairėje pusėje esančią patalpą, 21:44:35 val. išeina iš jos ir eina į koridoriaus galą, užeina pro ten esančias duris (pro jas patenkama į kitą (duomenys neskelbtini) būrio dalį – koridorių, iš kurio patenkama į nuteistųjų laisvalaikio patalpą, džiovyklą, sporto salę). 21:45:40 val. į koridorių, pro jo gale esančias duris užeina ir link vaizdą fiksuojančios kameros, greitu žingsniu eina nuteistasis D. B., kuris pasuka link išėjimo į kiemą; 21:45:49 val. į koridorių, pro jo gale esančias duris užeina ir link vaizdą fiksuojančios kameros eina nuteistasis M. L., kuris pasuka link išėjimo į kiemą. 21:47:10 val. į koridorių iš skirtingų patalpų vienas paskui kitą išeina keli nuteistieji, vienas jų A. K. atbėga iš galo, visi sustoja koridoriuje, stebi išėjimą į kiemą. 21:47:24 val. koridoriuje pasimato nuteistasis M. L. nešinas D. B. Nuteistasis V. I. (dėvi chalatą raudonais atvartais) atidaro gyvenamosios patalpos Nr. 4 duris, M. L. įnešus vidun D. B., uždaro duris ir nueina.
„(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)_ch2_20250912214455_20250912214845“ užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, iš kurio patenkama į nuteistųjų laisvalaikio patalpas, džiovyklą, sporto salę. 21:45:14 val. matyti, kaip pro kairėje ekrano pusėje matomas duris į koridorių užeina nuteistasis, dėvintis tamsius drabužius (pagal aukščiau aprašytus vaizdo įrašus nustatyta, kad tai D. B.), eina į galą koridoriaus ir 21:45:15 val. užeina pro gale koridoriaus esančias duris. Po jo, vienas paskui kitą, ten pat nueina dar du nenustatyti nuteistieji, dėvintys chalatus. 21:47:16 val. pro kairėje ekrano pusėje matomas duris į koridorių užeina nuteistasis M. L., kuris taip pat eina į galą koridoriaus ir 21:47:27 val. užeina, kur ir prieš tai užfiksuoti nuteistieji. Jis palieka praviras duris, kurias 21:47:44 val. kažkas uždaro iš vidaus. 21:48:05 val. pro duris koridoriaus gale į koridorių užeina nuteistasis D. B., kuris greitu žingsniu eina prie durų, matomų kairėje ekrano pusėje; 21:48:10 val. pro tas pačias duris koridoriaus gale, į koridorių užeina nuteistasis M. L., kuris neskubėdamas eina paskui D. B., kuris 21:48:11 val. išeina iš koridoriaus. M. L. 21:48:21 val. taip pat išeina paskui D. B. (1 t., b. l. 42–45, 46–50).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. B. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės rankos vidinėje pusėje ties alkūne, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos kairėje pusėje, galėjo būti padaryta kieto buvo daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, iškrisdamas iš lovos ir atsitrenkdamas į kietus daiktus. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 34).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Bylą nagrinėjant teisme M. L. kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam D. B. pripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kalėjimo kieme po stogine tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu jie susistumdė ir jis D. B. trenkė kelis kartus į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Specialisto išvadoje nurodyti D. B. sužalojimai galėjo būti padaryti nuo jo smūgių, galėjo būti, kad sudavė ir į ranką. Po smūgių D. B. nukrito, todėl jis jį parnešė į miegamąjį.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. B. pirminėje apklausoje nurodė, kad susižalojo pats, naktį iškrisdamas iš lovos ir atsitrenkdamas į radiatorių. Papildomai apklaustas nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad duoti parodymus bijo, kadangi M. L. gali kerštauti. Patvirtino, kad jį sumušė M. L., (duomenys neskelbtini) būrio kieme iš vakaro, kai buvo pastebėti jo sužalojimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nesivadovauja ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos 2025 m. rugsėjo 17 d. metu nukentėjusiojo duotais parodymais, kadangi juos paneigė pats nukentėjusysis, be to, jų nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 22 val. jis buvo poilsio kambaryje, kai pro pravirą langą išgirdo triukšmą būrio kieme. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad lauke stumdosi nuteistieji – D. B. ir M. L. Staiga M. L. sudavė smūgį D. B. kumščiu į galvą, D. B. nuo to smūgio susmuko kieme ant asfalto, suprato, kad prarado sąmonę. Tada jis išbėgo iš poilsio kambario ir koridoriuje išgirdo kaip D. B. rėkia galimai iš skausmo, o M. L. jį iš nugaros apkabinęs per liemenį neša link miegamojo ir tada jį įmetė į miegamąjį. Užėjęs į miegamąjį liudytojas matė, kad D. B. buvo prakirsta žaizda, ant veido matėsi paraudimai ar nubrozdinimai, ant kaktos – guzas, iš burnos kraujavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. jis buvo miegamajame, kai kažkas iš koridoriaus atidarė duris ir M. L. į miegamąjį įnešė ir ant grindų numetė D. B. D. B. buvo prakirsta lūpa, veidas kruvinas, ant kaktos guzas. Liudytojas M. R., ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad jam būnant miegamajame, gulint lovoje, į miegamąjį iš koridoriaus buvo įneštas ir ant grindų numestas D. B., kurio veidas buvo kruvinas. Kas jį įnešė į kambarį nematė, tačiau vėliau iš kitų nuteistųjų kalbų sužinojo, kad būrio kieme įvyko konfliktas tarp D. B. ir M. L. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. į postą užėjo nuteistieji, kurie nurodė, kad nuo M. L. jau nukentėjo vienas nuteistasis. Kai D. B. buvo atsiųstas į jos postą, ji pamatė, kad jam virš dešinės akies ant kaktos buvo guzas, taip pat buvo sužalota lūpa.
Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti rašytiniai bylos įrodymai – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad buvo pastebėtas nuteistasis D. B., ant kurio veido matėsi sumušimo žymės, t. y. dešinėje pusėje prie smilkinio pamėlusi oda (hematoma) ir kairėje pusėje virš lūpos odos įtrūkimas; sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, kurioje užfiksuoti D. B. sužalojimai – hematoma kaktos dešinėje pusėje, negili kirstinė žaizda virš lūpos kairėje pusėje; sužaloto asmens ir jo sužalojimų fotonuotraukos; kalėjimo patalpų vaizdo kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas bei M. L. suduoti smūgiai D. B. ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kad nukentėjusiajam kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34), kurioje nurodyta, kad D. B. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės rankos vidinėje pusėje ties alkūne, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos kairėje pusėje, galėjo būti padaryta kieto buvo daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, iškrisdamas iš lovos ir atsitrenkdamas į kietus daiktus. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad pats nukentėjusysis papildomos apklausos metu patvirtino, jog jį sužalojo kaltinamasis, o ne susižalojo pats, iškrisdamas iš lovos, teismas konstatuoja, kad kitų aplinkybių, kuriomis nukentėjusiajam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas ar nežymia sutrikdyta jo sveikata, nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad M. L. sukėlė fizinį skausmą D. B. bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad D. B. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata buvo suduodant smūgius į galvos sritį bei kitas kūno vietas, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo asmeniui požymiai, todėl pripažintina, jog M. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad 2026 m. sausio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 255 straipsniu, teismas informavo proceso dalyvius apie galimą esminių kaltinime nurodytų aplinkybių keitimą, patikslinant kaltinamojo suduotų smūgių lokaciją, tai yra, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam ne tik į galvos sritį, tačiau ir į kitas kūno vietas. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei galvos sritį. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas pavadinimu „Aplink oza naujas_ch1_20250912215410_20250912215555“, iš kurio matyti, kaip iš po pastogės atbulomis išeinantis nuteistasis D. B. rankomis dengiasi nuo jam iš paskos einančio M. L., mosuojančio rankomis. Matyti, kaip D. B. rankomis suduodami mažiausiai trys smūgiai į įvairias kūno vietas, po kurių jis suklumpa ant žemės. Šis kaltinime nurodytos aplinkybės keitimas nepažeidžia M. L. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, kadangi jis buvo informuotas apie galimą esminių faktinių aplinkybių keitimą pagal BPK 255 straipsnio nuostatas, jam buvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti gynybai ir duoti parodymus pagal pakeistą kaltinimą.
IV. Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisme prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi ikiteisminio tyrimo metu M. L. kaltu neprisipažino bei atsisakė duoti parodymus, o teisme prisipažino tik priremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018 ir kt.). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepanaikina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYxLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-261-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-261-489/2018">2K-261-489/2018</a>, 2K-28-628/2023, 2K-18-976/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės neneigė, tačiau pasinaudojo teise poziciją dėl savo kaltės padarius nusikalstamą veiką išreikšti bylą nagrinėjant teisme. Teisiamojo posėdžiu metu kaltinamasis visiškai pripažino kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kiek prisiminė paaiškino įvykio aplinkybes, be to, nurodė blogai vertinantis savo poelgį ir fizinio smurto naudojimą, besigailintis dėl byloje nagrinėjamo įvykio. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju po įvykio pasikalbėjo, jie susitaikė. Teisiamojo posėdžio metu M. L. ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, jo prisipažinimas, pareikštas bylą nagrinėjant teisme, yra jo asmeninės valios aktas, teismas nenustatė pagrindo netikėti tokia kaltinamojo pozicija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog M. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. L. byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Svarbu pažymėti, kad M. L. praeityje teistas keturiolika kartų, ne kartą už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo skiriamos baudos, laisvės atėmimo bausmės, tačiau net griežčiausių bausmių skyrimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį M. L. asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad M. L. teisiamas penkioliktą kartą, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 138). M. L. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 148–149). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios M. L. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga skirti teismo ekspertizę (1 t., b. l. 156), todėl abejonių dėl M. L. pakaltinamumo nėra. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pateiktoje pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas vieną kartą už psichologinio smurto naudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, grasinimą fiziškai susidoroti (1 t., b. l. 140, 141–142).
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamąjį M. L. charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus jam prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo mažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Teismo vertinimu, skirtina laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir M. L. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamasis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 14 kartų, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamojo atžvilgiu neturėjo. Šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, neatsitiktinis nusikalstamos veikos vykdymas, taip pat ir jo atžvilgiu taikytų švelnesnių priemonių – bausmės vykdymo atidėjimo neefektyvumas (nepasimokė, skirtos priemonės teigiamos įtakos neturėjo ir kaltininkas reikiamų išvadų nepadarė, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę), atskleidžia, kad M. L. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skirtą už kitą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiškai sudedant, subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalis 2026 m. vasario 2 d. yra 4 mėnesiai ir 12 dienų (bausmės pabaiga numatyta 2026 m. birželio 13 d.). Visiškas bausmių sudėjimas taikomas atsižvelgiant į šiame nuosprendyje aptartas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes.
V. Proceso išlaidos
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad M. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 231,25 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam M. L. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis bausmės vykdymo įstaigoje atlieka bausmę, nedirba), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
VI. Kiti klausimai
Kardomosios priemonės kaltinamajam M. L. nebuvo skirtos, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis M. L. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi, skirta ir neatlikta bausme, prie minėta nutartimi paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės (4 mėnesiai 12 dienų), pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, M. L. pripažinti recidyvistu.
Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską (1 vnt.), kuris saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. L. valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Agneta Bulakė
