Civilinė byla Nr. e2-41-970/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08064-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7;
2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 20 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,
sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,
dalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ atstovui advokatui R. B.,
atsakovui R. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai G. P.,
trečiajam asmeniui D. Ž., jos atstovei advokato padėjėjai G. P.,
trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovėms N. P. ir G. L.,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. Ž., tretiesiems asmenims D. Ž., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. 1 816,50 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad su A. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. GJELT 3491137, kuria laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuvirto medis (pušys) ir apgadino ieškovo draustą turtą. Įvykio metu nuvirto viena pušis, kuri lietė namo stogo kampą, nudaužė čerpes, sulankstė vandens nubėgimo lataką ir nuslydus namo stogo kampu nudaužė čerpes nuo tvoros. Kita pušis įsirėmė į tvorą, kuri suveikė kaip atrama ir neleido jai nulūžti, bet nuo pušies svorio įskilo mūrinė tvora ir dekoratyvinis tinkas. Įvykį 2022 m. sausio 14 d. pripažino draudiminiu ir atstačius 60,00 Eur išskaitą išmokėjo draudėjui 1 816,50 Eur draudimo išmoką. Medis (pušis) nuvirto iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios privačios valdos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevykdė tinkamos jo teritorijoje esančių medžių priežiūros, kas laikytina neteisėtais veiksmais/neveikimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų/ neveikimo atsirado žala, kurios būtų išvengta, jei atsakovas būtų užtikrinęs tinkamą medžio priežiūrą. Atsakovo neteisėtus veiksmus bei atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi atlyginti padarytus nuostolius (e. b. 1 t., b. l. 1-6, 36-41).
3. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalių nesieja draudiminiai santykiai, todėl reikalavimams pareikšti turi būti taikomas 3 metų senaties terminas, kuris nėra praleistas. Apie įvykį pranešė draudėjas, ieškovo atstovai nuvyko į vietą, surašė pranešimą apie įvykį, nustatė apgadinimus bei tai, kad viena ar dvi pušys virto iš atsakovo kiemo. Atsakovas pagal Želdynų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. TS-421 patvirtintų Kauno rajono savivaldybės želdynų ir želdynų apsaugos taisyklių 68.1 punktą privalėjo prižiūrėti medžius, kreiptis į savivaldybę, jog būtų patikrinta medžių būklė, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl pušis nuvirto. Duomenų, kad pušis virto dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių nėra, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytus nuostolius.
4. Atsakovas R. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, neteisėtą ir paduotą praleidus ieškinio padavimo terminą. Nurodė, kad draudiminis įvykis įvyko 2022 m. sausio 14 d., ieškovo patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2024 m. liepos 25 d., todėl ieškovas ieškinį pateikė daugiau kaip pusantrų metų praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą netenkinti patikslinto ieškinio. Be to, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jis pažeidė bent vieną iš Želdynų įstatymo reikalavimų, t. y. ieškovas nenurodė, kokio konkrečiai želdynų apsaugos ar priežiūros veiksmo jis neteisėtai neatliko ir kad dėl to atsirado priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, kilusios (duomenys neskelbtini) esančio apdrausto turto savininkams. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad medžio būklė buvo prasta, priešingai medis buvo sveikas ir išvirto ne savaime, bet dėl 2022 m. sausio 14 d. siautusios audros, t. y. force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių buvimo, kurių jis negali nei kontroliuoti, nei užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. (duomenys neskelbtini) miesteliui yra suteiktas kurortinės teritorijos statusas, todėl nuvirtusi pušis, augusi privačioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus kriterijus yra priskiriama saugotiniems želdiniams. Jo teises tvarkyti saugotinus želdinius riboja įstatymai, jis neturi teisės savo nuožiūra kada nori kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti valstybės saugotinus želdinius. Be to, jis negavo jokios informacijos iš savivaldybės apie želdinių būklės stebėsenos duomenis ar sprendimus, kurių pagrindu galėtų daryti išvadą, kad augantys medžiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmestas (e. b. 1 t., b. l. 85-90).
5. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime išdėstytais argumentais prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad jo sklype medžiai auga sveiki, žaliuoja, jis nėra specialistas ir nustatyti, ar medis pažeistas, negali. Visos pušys sveikos, todėl jų iškirsti negali. Įvykio metu, 2022 m. sausio 14 d. dėl stipraus vėjo gūsio viena pušis lūžo per pusę ir viršutinė jos dalis nukrito per tvorą pas kaimyną R. bei kamienas užkrito ant kaimyno tvoros, o viršūnė – ant namo stogo. Žino, jog kilus įtarimui dėl medžio būklės reikia kreiptis į savivaldybę, tačiau iki įvykio dėl pušies būklės patikrinimo į savivaldybę nesikreipė, nes medis buvo sveikas ir jokio įtarimo nekėlė. Dėl nuvirtusios pušies nuo namo stogo buvo nudaužtos 3 čerpės, nuo tvoros – 8 čerpės, latakas negavo jokių smūgių, o tvoros trūkis jau buvo ir prieš įvykį, todėl žalos dydis nustatytas neteisingai.
6. Trečiasis asmuo D. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes ieškinys pateiktas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą bei neįrodžius savininko civilinės atsakomybės sąlygų. Medis buvo sveikas ir tinkamai prižiūrėtas, o žala padaryta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, tokių kaip stipri audra, kurią sunku numatyti ir išvengti jos pasekmių, todėl medžio savininkas turi būti atleistas nuo atsakomybės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų – medžio būklės įvertinimų (specialistų išvadų), kurie rodytų, kad medis buvo nesveikas ir pavojingas iki įvykio, iš kurių medžio savininkas turėjo numatyti, kad medis kelia grėsmę, tačiau nesiėmė priemonių išvengti žalos padarinių. Medis buvo prižiūrėtas tinkamai, medžio savininko aplaidumo nebuvo, o žala atsirado ne dėl to, kad atsakovas būtų įtakojęs medžio nuvirtimą ar medis būtų nuvirtęs savaime, bet dėl nenugalimos jėgos. (duomenys neskelbtini) yra kurortinė teritorija, kurioje medžių priežiūra ir kirtimas yra ribojami, todėl ieškovo argumentai dėl atsakovo kaltės (medžio nepriežiūros) yra nepagrįsti. Atsakovas dėl leidimo kirsti medį nesikreipė, nes nebuvo akivaizdžios grėsmės, medis išvirto dėl audros, o ne dėl medžio savininko aplaidumo, medžio savininkas negalėjo išvengti tokios situacijos, o tai rodo, kad nebuvo medžio savininko kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės kaltinimas dėl medžio nepriežiūros laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas laikėsi kurortinėse teritorijose taikomų taisyklių, neturėjo leidimo nupjauti ar kitaip prižiūrėti medį dėl ribojimų, taikomų kurortinėse vietovėse, o medis išvirto dėl audros, kurią galima priskirti nenugalimos jėgos aplinkybėms. Pagal Želdynų įstatymo nuostatas želdynų ir želdynų būklės stebėseną pagal specialų planą vykdo savivaldybės, todėl jei savivaldybės nevykdo šios stebėsenos, gali būti laikoma, kad ji nesilaiko savo pareigų, kas gali apimti ir medžių, kurie gali kelti grėsmę, būklės vertinimą. Savivaldybė privalo informuoti visuomenę apie būklės stebėseną ir priimtus sprendimus. Savivaldybės atsakomybė medžio būklės vertinime ir sprendimų priėmime yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir savivaldybė turi imtis iniciatyvos, kad užtikrintų tinkamą želdynų ir želdynų priežiūrą, jei savivaldybė nesugebėjo įvykdyti savo pareigų, gali būti laikoma, kad ji prisidėjo prie situacijos, kuri lėmė medžio išvirtimą ir galimas pasekmes. Dėl to, jei ieškovas kaltina atsakovą dėl medžių nepriežiūros, reikėtų įvertinti ir tai, kad savivaldybė tinkamai nevykdė savo pareigų ir kad jos veiksmai ar neveikimas turėjo tiesioginės įtakos medžio būklei ir žalos pasekmėms. Ieškovas yra profesionalus, turintis patirtį draudikas ir sudarydamas Gyventojų turto draudimo sutartį su žalą patyrusiu asmeniu, neabejotinai įsivertino draudimo riziką, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad iki įvykio būtų nustačiusi riziką dėl medžių keliamos grėsmės jos apdraustam turtui, todėl pats yra laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu. Ieškovas yra atsakingas už tinkamą rizikos įvertinimą ir informavimą apie galimas medžių keliamas grėsmes, jeigu ieškovas nesugebėjo to padaryti ir tik po incidento pradėjo kaltinti medžio savininką, tai akivaizdžiai rodo, kad ieškovas pats elgėsi neapdairiai, neatsakingai ir nerūpestingai. Atsakovas neturėjo specialių žinių ir kompetencijos vertinti medžių būklės, jis nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių želdynų priežiūrą kurortinėse teritorijose, todėl neatliko neteisėtų veiksmų. Nors žala padaryta, tačiau už želdynų būklės stebėseną atsakinga savivaldybė, o už draudimo rizikų vertinimą – ieškovas, todėl nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (e. b. 1 t., b. l. 123-128).
7. Trečiasis asmuo D. Ž. ir jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose bei atsakovo teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo D. Ž. papildomai paaiškino, kad paties įvykio nematė, į kiemą išėjo jau po įvykio ir pamatė, kad yra nulaužta viena pušis, kurios kamienas liko stovėti, tačiau viršūnė per tvorą nukrito pas kaimyną į kiemą ir apgadino kaimyno tvorą bei stogą. Iki įvykio pušis buvo sveika, jokio įtarimo nekėlė, todėl į savivaldybę dėl jos būklės patikrinimo nesikreipė.
8. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybė nėra nuvirtusio medžio savininkė ar valdytoja. Teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdinius ir želdynus esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ir valdymo. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika savivaldybė yra atsakinga tik už valstybei ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ir želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Pažymėjo, kad žalą sukėlę nuvirtę medžiai augo privačioje žemėje, o leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, išdavimo procedūra inicijuojama tik gavus Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 254 d. sprendimu Nr. TS-421 patvirtintose Kauno rajono savivaldybės želdynų ir želdynų apsaugos taisyklėse nustatyta tvarka tinkamai užpildytą žemės sklypo savininko ketinančio kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius prašymą. Prašymo iš atsakovo dėl medžių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar genėjimo savivaldybės administracija nėra gavusi (e. b. 2 t., b. l. 92).
9. Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Paaiškino, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje savivaldybei nėra nustatyta pareiga prižiūrėti ar tvarkyti visus želdinius ir želdynus esančius jos teritorijoje, pagal teismų praktiką savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje žemėje esančius želdynus. Nuvirtęs medis augo privačioje valdoje, todėl savivaldybė neturėjo atlikti šio medžio priežiūros bei neturi atsakyti už atsiradusią žalą. Iš seniūnės gavo informaciją, kad dėl gūsingo vėjo atsakovo privačiame žemės sklype buvo išlaužta viena pušis, taip pat šalia esančiame valstybiniame žemės sklype pasviro dvi pušys, kurios nesaugiai atsirėmė į elektros laidus. Abi pavojingai pavirtusios pušys kitą dieną buvo nupjautos, atsakovas išlaužtą pušį tvarkėsi pats. Už želdynų apsaugą atsako želdynų savininkai ir valdytojai, kai želdynai auga privačiame žemės sklype įvertinti želdinio būklė savivaldybės darbuotojai vyksta tik gavę žemės sklypo savininko prašymą. Gavę prašymą įvertina želdinio būklę ir priima sprendimą išduoti leidimą jį pašalinti ar genėti arba jo neišduoti. Dėl nulaužto medžio būklės noro jį nukirsti ar įvertinti iš atsakovo jokių prašymų nebuvo gavę, o be prašymo savivaldybės darbuotojai įeiti į privačią žemės valdą negali. Pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, 5 straipsnio 2 ir 4 dalis savivaldybė vykdo stebėsena tik valstybinėje žemėje ir patikėjimo teise valdomoje žemėje, privačiose žemėse želdynų stebėsenos nevykdo. Savivaldybė atlieka visų želdynų inventorizaciją, kuri atliekama pirmiausia miesto ir miestelių teritorijose valstybinėje žemėje, tuomet privačių asmenų žemėse, o vėliau tęsiama kaimo teritorijose. Šiuo atveju savivaldybė nėra atlikusi inventorizacijos privačiuose žemės sklypuose, nes tam neturi lėšų, tačiau pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnio 11 punktą už želdinius, taip pat ir saugotinus, yra atsakingas žemės savininkas, kuris ir turi įsivertinti situaciją bei kreiptis į savivaldybę su prašymu dėl želdinio būklės įvertinimo. Savivaldybė už atsakovo žemėje nuvirtusią pušį nėra atsakinga, nes pareiga prižiūrėti ir domėtis pušies būkle buvo atsakovo.
k o n s t a t u o j a :
10. Ieškovo atstovo, atsakovo, trečiojo asmens D. Ž. paaiškinimais, liudytojo V. V. R. parodymais bei bylos rašytiniais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (e. b. 1 t., b. l. 61-62), testamentų registro išrašais (e. b.1 t., b. l. 61-66), gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 3491137 (e. b. 1 t., b. l. 42-44), pranešimu apie įvykį (e. b. 1 t., b. l. 49), turto apžiūros aktu (e. b. 1 t., b. l. 55), mokėjimo nurodymu (e. b. 1 t., b. l. 60) bei pretenzija (e. b. 1 t., b. l. 67-68) nustatyta, kad atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui D. Ž. bei J. R.ir A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šio Žemės sklypo bendrasavininkės J. R. ir A. Ž. yra mirusios, po jų mirties palikimas nepriimtas, visu Žemės sklypu naudojasi sutuoktiniai atsakovas R. Ž. ir trečiasis asmuo D. Ž.
11. Tarp ieškovo (draudiko) ir A. R. (draudėjos) sudaryto gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GJELT 3491137 pagrindu laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo apdraustas turtas (gyvenamasis namas, kiemo statiniai, pagalbiniai pastatai, bendrojo naudojimo patalpos/pastato dalys), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
12. 2022 m. sausio 14 d. iš atsakovui R. Ž. bei trečiajam asmeniui D. Ž. priklausančio ir naudojamo Žemės sklypo virto medis, kuris apgadino ieškovo apdraustą turtą (dalį tvoros bei namo) ir dėl to buvo padaryta žala. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, padarytiems nuostoliams atlyginti 2022 m. vasario 23 d. išmokėjo draudėjos vyrui V. V. R. 1 816,50 Eur dydžio draudimo išmoką bei išsiuntė atsakovui pretenziją apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas ieškovui jo prašomos sumos neatlygino.
13. Atsakovui neatlyginus žalos, ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo draudėjui sumokėtus 1 816,50 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu motyvuodamas tuo, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs įstatyme įtvirtintą ieškinio senaties terminą bei neįrodė visų atsakovui taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų, teigdamas, kad medį prižiūrėjo tinkamai, o žala atsirado dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, be to, už medžio stebėseną buvo atsakinga savivaldybė, kuri ir turi atsakyti už atsiradusią žalą.
14. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties (ne)taikymo, atsakovo (ne)tinkamumo šioje byloje bei atsakovo civilinės atsakomybės ieškovui išmokėjus draudėjai draudimo išmoką už iš atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančio bei naudojamo Žemės sklypo nuvirtusio medžio padarytą žalą.
I. Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
15. Atsakovas ir trečiasis asmuo D. Ž. nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė jiems taikyti ieškinio senatį, teigdami, jog ieškiniui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovo atstovas teigė, jog ieškovo reikalavimams turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
16. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos A. T., aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC0zNzgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38-378/2017">3K-3-38-378/2017</a>). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai, todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-690-415/2015, Nr. e3K-3-132-611/2020).
17. Ieškinio senaties terminui taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, kitaip tariant, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje (nuo 2022 m. sausio 1 d. 9 dalyje) nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007, Nr. 3K-3-46/2009, Nr. 3K-3-100/2011).
18. Taigi, šiuo atveju ieškovui (draudikui), išmokėjusiam draudimo išmoką savo draudėjai ir taip perėmusiam draudėjos teises, jo pareikštam žalą padariusiam asmeniui reikalavimui taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų terminas, bet CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (galiojusio įvykio metu) nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
19. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nors CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamoje byloje pareikšto subrogacinio reikalavimo atveju ieškinio senaties termino pradžios momentas nesietinas su draudimo išmokos išmokėjimu. Ieškovui teisė į ieškinį atsirado nuo to paties momento, kuris buvo atsiradęs draudėjai, atsižvelgiant į sprendimo 17 punkte jau aptartą asmenų pasikeitimo toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje taisyklę (CK 1.128 straipsnis) ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas, kartu reiškiančias, kad draudikas subrogacinio reikalavimo pateikimo atveju negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs pats žalą patyręs asmuo.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo draudėjos A. R. sužinojimo apie patirtą žalą, tai yra apie 2022 m. sausio 14 d. įvykusį įvykį, kada ant apdrausto turto nuvirto medis, todėl ieškovas, pateikęs teismui pradinį ieškinį 2024 m. liepos 10 d., trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido. Tuo pagrindo atsakovo prašymas ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.
II. Dėl atsakovo (ne)tinkamumo
21. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas įrodinėja, kad už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, nes medis nuvirto iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios privačios Žemės valdos. Atsakovas bei trečiasis asmuo D. Ž. nesutinka, jog atsakovas yra atsakingas už nuvirtusio medžio padarytą žalą, argumentuodami tuo, kad pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį vertinti medžio būklę yra įgaliota savivaldybė, o ne medžio savininkas. Savivaldybė yra atsakinga už želdinių būklės stebėseną ir vertinimą, todėl jeigu buvo pagrindas vertinti medžio būklę kaip pavojingą aplinkiniams, o savivaldybė tokio vertinimo neatliko ir neinformavo visuomenės apie būtinas priemones medžio keliamam pavojui pašalinti arba jeigu pati savivaldybė nesiėmė reikiamų įstatyme numatytų priemonių medžio keliamam pavojui pašalinti, atsakomybė turi pereiti savivaldybei. Teismas su tokiais atsakovo ir trečiojo asmens argumentais sutikti neturi pagrindo.
22. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
23. Atsižvelgiant į aptartas įstatymų normas ir žemesnių teisės aktų (be kita ko, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių) nuostatas, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad savivaldybė yra atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 3K-3-360/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-433-629/2019, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODc1LTgyMS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-875-821/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-875-821/2025">eA-875-821/2025</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDU1LTgyMS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-455-821/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-455-821/2025">eA-455-821/2025</a>).
24. Nagrinėjamu atveju nuvirtęs medis augo privačių asmenų – atsakovo ir trečiojo asmens D. Ž. – priklausančiame ir naudojamame Žemės sklype, todėl pareiga prižiūrėti ir rūpintis medžiu bei atsakyti už nuvirtusio medžio padarytą žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, turi medžio savininkai – atsakovas ir trečiasis asmuo – o ne savivaldybė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ir valdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-11-1188/2024, Nr. A-745-552/2025, Nr. A-455-821/2025).
25. Pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja želdynų ir želdinių, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, teikia ir tvarko želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje.
26. Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį. Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).
27. Želdynų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę (1 punktas) bei leisti želdynus ir želdinius inventorizuojantiems specialistams, pateikusiems asmens dokumentą ir savivaldybės institucijos išduotą patvirtinimą raštu apie savivaldybės pavedimu atliekamus inventorizavimo darbus, atlikti inventorizavimo darbus, šviesiu paros metu darbo dienomis įeiti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, ir atlikti inventorizavimo darbus (2 punktas).
28. Taigi, pagal sprendimo 25-27 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, savivaldybės vykdomoji institucija turi pareigą reguliariai ne rečiau kaip kas 10 metų organizuoti želdynų bei želdynų inventorizavimą ir apskaitą privačioje žemėje, kurios tikslas surinkti, apibendrinti ir išviešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, tačiau ši savivaldybei įstatymu įtvirtinta pareiga nepaneigia Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, kad želdynus ir želdinius privalo saugoti, juos prižiūrėti ir tvarkyti bei už jų apsaugą atsako būtent želdynų ir želdinių savininkai ar valdytojai ir nesudaro pagrindo perkelti savivaldybei atsakomybės už privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius, kaip tai nurodo atsakovas ir trečiasis asmuo D. Ž..
III. Dėl civilinės atsakomybės
29. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įvykio metu nuvirto viena pušis, kuri lietė namo stogo kampą, nudaužė čerpes, sulankstė vandens nubėgimo lataką, ir nuslydus namo stogo kampu nudaužė čerpes nuo tvoros, kita pušis įsirėmė į tvorą, tvora suveikė kaip atrama ir neleido jai nulūžti, bet nuo pušies svorio įskilo tvora ir dekoratyvinis tinkas, taip pat pušis sužalojo kieme esančius dekoratyvinius medžius. Taigi, ieškovas teigia, kad įvykio metu krito dvi pušys, tačiau atsakovas bei trečiasis asmuo D. Ž. su šiais ieškovo argumentais nesutinka, teigdami, jog įvykio metu lūžo viena pušis, kurios viršutinė dalis krisdama trenkėsi į kaimyno tvorą bei namo stogą.
30. Draudikui pateiktoje pagrindinėje informacijoje pateikti duomenys, kad 2022 m. sausio 14 d. 16.49 val. audros metu nuvirto viena pušis, kuri lietė namo stogo kampą, nudaužė čerpes, sulankstė vandens nubėgimo lataką, ir nuslydus namo stogo kampu nudaužė čerpes nuo tvoros. Kita pušis nuo vėjo gūsio įsirėmė į tvorą, tvora suveikė kaip atrama ir neleido jai nulūžti, bet nuo pušies svorio įskilo mūrinė tvora ir dekoratyvinis tinkas, taip pušis sužalojo kieme esančius dekoratyvinius medžius, duomenis pateikė V.V. R. (e. b. 1 t., b. l. 46-49).
31. Teismo posėdyje liudytojas V. V. R. patvirtino, jog kreipėsi į draudimo kompaniją draudikui pranešdamas apie įvykį ir pateikė pagrindinėje informacijoje nurodytus duomenis, kiek atsiminė, įvykio metu iš atsakovo žemės sklypo pusės į jo kiemą užvirto viena pušis, kuri virto per namo kampą ir nuvirto ant tvoros, taip sugadindama namo stogo dalį, lietvamzdį ir tvorą, apie kokią antrą pušį nurodyta draudimui pateiktoje informacijoje nurodyti negalėjo, neprisiminė paties įvykio, vėliau nurodė, kad pagal nuotraukas galima suprasti, jog krito du medžiai (2025 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 50 sek. – 30 min. 18 sek., 42 min. 45 sek., 51 min. 16 sek. – 1 val. 05 min. 38 sek.).
32. Iš į bylą ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad ant draudėjos tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra užvirtusi viena pušis, atsakovui ir trečiajam asmeniui D. Ž. priklausančiame ir naudojamame Žemės sklype stovi dvi pušys, abi pušys pasvirusios, viena pušis nulaužta ties viduriu, nulūžusi dalis nukritusi ant žemės, o jos galas užvirtęs ant draudėjos tvoros (e. b. 1 t., b. l. 50-51).
33. Liudytoja R. R. parodė, kad iš draudiko gavusi duomenis apie įvykį atliko apdrausto turto apžiūrą, kur buvo lūžusi viena pušis, kuri krisdama pažeidė tvorą, dalį namo stogo, latakus (2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 48 sek. – 56 min. 42 sek). Trečiojo asmens atstovė N. P. nurodė, kad savivaldybė iš (duomenys neskelbtini) seniūnės gavo duomenis, jog atsakovo privačiame žemės sklype lūžo viena pušis bei valstybinėje žemėje nesaugiai pasviro du medžiai, kurie atsirėmė į elektros laidus (2025 m. gegės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 34 sek. – 20 min. 12 sek.). Liudytoja, (duomenys neskelbtini) seniūnė D. Š. parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. atsakovas informavo, jog prie (duomenys neskelbtini) namo yra nukritęs medis bei yra pažeisti du medžiai augantys valstybinėje žemėje ir jais reikia pasirūpinti. 2022 m. sausio 17 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo medžius, buvo pas atsakovą žemės sklype, matė, jog atsakovo namų valdoje buvo nulūžusi viena pušis, kurios dalis buvo užkritusi ant kaimyno tvoros (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 30 sek. – 18 min, 58 sek.).
34. Liudytojų R. R., D. Š. bei trečiojo asmens atstovės N. P. parodymai tarpusavyje sutampa, jie atitinka į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuotus duomenis, todėl jais teismas netikėti neturi pagrindo. Tuo tarpu pagrindinėje informacijoje pateiktų duomenų, jog draudėjos turtui žala yra padaryta dėl dviejų virtusių pušų, kuria remiasi ieškovas, šiuos duomenis nurodęs V. V. R. teismo posėdyje iš esmės nepatvirtino. Liudytojas V. V. R. iš pradžių nurodė, kad įvykio metu iš atsakovo Žemės sklypo pusės į jo kiemą užvirto viena pušis, tik vėliau pradėjo keisti savo parodymus, teigdamas, kad pagal nuotraukas matosi jog virto dvi pušys, tačiau tokių nuotraukų į bylą nėra pateikta.
35. Įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, jog įvykio metu iš atsakovui ir trečiajam asmeniui D. Ž. priklausančio bei naudojamo Žemės sklypo lūžo bei virto viena pušis.
36. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).
37. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltei.
38. Ieškovas teigia, kad atsakovas nevykdė Želdynų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams pareigos saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę. Ši atsakovo pareiga įtvirtinta ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. TS-421 patvirtintų Kauno rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 68.1 punkte. Atsakovas, būdamas atsakingas už teritorijoje esančių želdinių ir želdynų (medžių) priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovui tinkamai vykdžius įvykio vietoje augančių medžių priežiūrą, medis nebūtų išvirtęs ir nebūtų pridaręs žalos aplinkinių turtui, todėl ieškovo nuomone, yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 1 816,50 Eur žalą. Atsakovas bei trečiasis asmuo D. Ž. nesutinka su ieškovo nurodyta žala bei teigė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat įrodinėja nesant atsakovo kaltės dėl lūžusio medžio.
Dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio
39. Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 14 d. atsakovo bei trečiojo asmens D. Ž. priklausančiame ir naudojamame Žemės sklype lūžo pušis, kurios viršutinė dalis užkrito ant draudėjos turto (gyvenamojo namo stogo, tvoros) ir tokiu būdu apgadino ieškovo apdraustą turtą (tvorą, namo stogą bei lataką) ir dėl to buvo padaryta žala. Atsakovas bei trečiasis asmuo D. Ž. iš esmės neginčija žalos padarymo fakto, tačiau nurodo, kad ieškovas nepagrįstai paskaičiavo žalą už tvoros įskilimą, nes šis įskilimas jau buvo prieš įvykį, lataką, nes jis nebuvo pažeistas, taip pat apskaičiuojant žalą naudojo per didelį stogui ir tvorai tvarkyti čerpių plotą, neteisingai nurodė, jog pažeistos betoninės čerpės, nes čerpės buvo keramikinės bei skaičiavo, jog šalinti du medžiai, nors į kaimyno kiemą buvo įkritusi tik pušies viršūnės dalis.
40. Ieškovas prašomą priteisti 1 816,50 Eur žalos dydį įrodinėja nuotraukomis, turto apžiūros aktu bei turto žalos įvertinimo skaičiuokle. Iš turto apžiūros akto matyti, kad atlikus vietos apžiūrą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog dėl lūžusios pušies apgadinta tvora, kuri yra skilusi iš abiejų pusių, tvoros užbaigimas dengtas čerpėmis, taip pat namo stogas, kuris dengtas čerpėmis ir pažeistas stogo latakas, nutraukti prijungimai prie stogo (e. b. 1 t., b. l. 55). Turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta, kad stogo remonto (betoninių čerpių keitimas, vėjalenčių apskardinimo remontas, lietvamzdžių remontas) kaina 586,50 Eur, tvoros (betoninių čerpių keitimas, mūro tvoros griovimas, tvoros mūrinimas, tvoros struktūrinio tinko remontas, tvoros pamato remontas) – 1 000,00 Eur, 2 vnt. medžio supjaustymas, pašalinimas – 150,00 Eur, statybinių medžiagų transportavimas – 60,00 Eur ir statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas – 80,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 56-57).
41. Liudytojas V. V. R. parodė, kad dėl nuvirtusios pušies jam buvo sugadintas namo stogas, lietvamzdis bei įtrūko tvora. Pušis krisdama lengvai kliudė stogą, pažeidė stogo dalį, latakus ir nukrito ant tvoros, dėl ko tvora įskilo. Iki įvykio tvora įskilusi nebuvo (2025 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 18 sek. – 42 min. 45 sek.). Ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuota draudėjos namo stogo čerpių ir latakų apgadinta dalis, taip pat ant tvoros užvirtusi pušis ir apgadintos čerpelės bei tvoros įtrūkimas (e. b. 1 t., b. l. 15-18). Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad tvoros įtrūkimas yra 9 m. nuo pušies užkritimo vietos (e. b. l. 165, 170). Liudytoja R. R. teismo posėdyje parodė, kad dėl nuvirtusios pušies buvo pažeistos tvoros čerpelės, namo stogo čerpės, latakas, skaičiavo pažeistas čerpes, čerpeles ir turto apžiūros akte nurodė tiek vnt., kiek reikalinga pakeisti, jog stogas bei tvora būtų tinkamai uždengti. Stogo latakai buvo įlenkti, sulankstyti, pasideformavę, todėl juos reikia keisti apie 20 m. Būdama vietoje matė, jog yra įskilusi tvora, ją nufotografavo, skilimo vieta buvo kitoje vietoje nei buvo nuvirtęs medis ir jis galimai nesusijęs su medžio kritimu. Apžiūros akte tvoros įskilimas įrašytas, nes klientas R. pasakė, kad įskilimai atsirado nuo medžio kritimo, būna, jog klientas nori susitvarkyti tam tikrą vietą ir pasako, jog sugadinimai dėl įvykio (2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 42 sek. – 2 val. 8 min. 6 sek.). Liudytojas S. L. parodė, kad žalos įvertinimo skaičiuoklė sudaryta naudojantis Sistelos programa bei turto apžiūros akte pateiktais skaičiavimais bei paaiškino atlikto paskaičiavimo būdą. Tvoros įskilimo tvarkymą įtraukė, nes jis buvo nurodytas turto apžiūros akte, į jo tvarkymą apskaičiuotas mūro tvoros griovimas, tvoros mūrinimas, tvoros struktūrinio tinko remontas bei tvoros pamato remontas. Dėl ko į turto žalos įvertinimo skaičiuoklę įtrauktas medžio supjaustymo pašalinimas neatsiminė, du vnt. medžių paimti dėl atstumo, sudėtingumo, vertino pagal faktą, ką reiktų padaryti, statybinių medžiagų transportavimui bei šiukšlių pakrovimui paimtas neteisingas matavimo vienetas, jie įtraukti, nes kažkam reikėjo atvažiuoti ir išvežti supjaustytus medžius (2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 47 sek. – 1 val. 20 min. 10 sek).
42. Liudytojai L. J. (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 55 sek. – 47 min. 40 sek.), R. S. (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 10 sek. – 57 min. 36 sek.), R. P. (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 03 min. 38 sek. – 1 val. 11 min. 19 sek.) nurodė, kad tvoros įtrūkimas jau buvo atsiradęs daug anksčiau prieš įvykį.
43. Teismas
44. Tuo pagrindu darytina išvada, kad į turto žalos įvertinimo skaičiuoklę nepagrįstai įtraukta nuostolių suma už mūro tvoros griovimą, tvoros mūrinimą, tvoros struktūrinio tinko remontą bei tvoros pamato remontą. Be to, kaip matyti iš turto žalos įvertinimo skaičiuoklės ir liudytojo S. L. parodymų medžio supjaustymo, pašalinimo, statybinių medžiagų transportavimo bei statybinių šiukšlių išvežimo kainos (nuostoliai) apskaičiuoti vertinant atstumą, sudėtingumą, tačiau tiksliai jų apskaičiavimo liudytojas nurodyti negalėjo. Byloje nustatyta, kad virto viena pušis, kurios galas įkrito į draudėjos kiemą. Teismui nekyla abejonių, jog siekiant sutvarkyti kiemą, draudėjai buvo reikalinga įkritusią pušies dalį pašalinti, taip pat sutvarkyti ir po čerpių keitimo statybines medžiagas, išvežti šiukšles. Nors liudytojas S. L. nurodė, kad skaičiuoklėje statybinių medžiagų transportavimo bei šiukšlių išvežimo ir pakrovimo matavimo vienetas greičiausiai paimtas blogas, tačiau ieškovas pateikė duomenis, jog tokie skaičiavimai gali būti atliekami tiek m3, tiek tonomis ir žalos dydžio nekeičia (e. b. 3 t., b. l. 112, 115). Visgi įvertinus tai, kad buvo tvarkoma ir šalinama tik vieno medžio dalis, teismas sprendžia, jog turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje nepagrįstai medžio supjaustymo ir pašalinimo išlaidos paskaičiuotos kaip dviejų pušų, todėl jos mažinamos per pusę.
45. Atsakovas taip pat teigia, kad buvo pažeistos ne betoninės, o keramikinės čerpės, taip pat vėjalenčių apskardymo remontas į turto žalos įvertinimo skaičiuoklę įtrauktas nepagrįstai. Byloje nekilo ginčo, kad turto apžiūros akte bei turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje neteisingai įrašytas čerpių tipas, tačiau iš ieškovo pateiktų čerpių kainų matyti, kad keramikinės čerpės yra brangesnės už betonines čerpes (e. b. 3 t., b. l. 112, 114), o vėjalenčių apskardinimo remontas yra susijęs su stogo skardos bei betoninių čerpių keitimu, todėl šalinti vėjalenčių apskardinimo remonto iš turto įvertinimo skaičiuoklės ar mažinti betoninių čerpių keitimo kainą (nuostolius) nėra pagrindo.
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad dėl nuvirtusios pušies buvo apgadinta draudėjos namo stogo dalis (čerpės, latakai) bei tvoros dalis (ant tvoros viršaus dengtos čerpės), dėl kurių apgadinimo susidarė 904,00 Eur (483,60 Eur stogo betoninių čerpių keitimas + 42,90 Eur stogo vėjalentės apskardinimo remontas + 60,00 Eur stogo lietvamzdžių remontas + 102,50 Eur tvoros betoninių čerpių keitimas + 75,00 Eur medžio supjaustymas, pašalinimas, + 60,00 Eur statybinių medžiagų transportavimas + 80,00 Eur statybinių šiukšlių pakrovimas) dydžio žala (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas duomenų, paneigiančių šios žalos dydį, nepateikė ir nors atsakovas teikė nuotraukas apie draudėjos turto būklę po įvykio, galimai keistas čerpes, tačiau vien šios nuotraukos nepaneigia žalos įvertinimo skaičiuoklėje apskaičiuoto nuostolio.
Dėl neteisėtų veiksmų
47. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šios normos asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Minėtų normų prasme rūpestingumo pareigą turi kiekvienas asmuo, tačiau šios pareigos pobūdis, turinys, laipsnis nėra vienodi. Vieni turi didesnę, kiti – mažesnę rūpestingumo pareigą. Rūpestingumo pareigos pobūdį ir laipsnį dažnai reglamentuoja įvairūs teisės aktai, profesinės etikos taisyklės, papročiai ir pan., todėl sprendžiant, kokią rūpestingumo pareigą turėjo žalos padaręs asmuo ir ar jis ją pažeidė, reikia vadovautis ne tik CK 6.263 straipsnio 1 dalies norma, bet ir kitais šaltiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-38-378/2025, Nr. e3K-3-243-1075/2023 ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Kaip jau minėta, pagal Želdynų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už želdynų ir želdinių apsaugą atsako želdynų ir želdinių savininkai ar valdytojai. Pagal Želdynų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę. Ši želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų atsakomybė bei pareiga numatyta ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. TS-421 patvirtintų Kauno rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 39 bei 68.1 punktuose.
49. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą jam priklausančiame ir naudojamame Žemės sklype esančių medžių priežiūrą ir tvarkymą, turėjo pareigą užtikrinti, kad jam priklausančiame ir naudojamame Žemės sklype augantis medis (pušis) nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau šios pareigos pažeidimas gali būti konstatuotas tik nustačius, kad atsakovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą šį medį pašalinti arba kaip rūpestingas ir apdairus asmuo žinojo (turėjo žinoti) apie medžio keliamą pavojų. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg1LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-185-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-185-469/2025">e3K-3-185-469/2025</a> 36 punktas).
50. Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausantis ir naudojamas Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini)miestelyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 121 „Dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo Kačerginės ir (duomenys neskelbtini) miesteliams ir Zapyškio miestelio teritorijos daliai“ (duomenys neskelbtini) miesteliui suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, (toliau – Kriterijai) 1 punkte numatyta, kad saugotiniems želdiniams priskiriami medžiai ir krūmai, augantys šių kriterijų priede nurodytose augimo vietose ir atitinkantys priede nurodytas rūšis ir matmenis (išskyrus šių kriterijų 2 punkte nustatytas išimtis, susijusias su būkle, rūšimis ar augimo vieta). Pagal Kriterijų priedo 1.2 punktą saugotiniems želdiniams priskiriamos kurortinėse teritorijose privačioje žemėje augančios 20 cm ir didesnio skersmens pušys. Byloje ginčo, kad nuvirtusi pušis yra priskirtina saugotiniems želdiniams, nėra.
51. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį saugotiniems želdiniams kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikalingas leidimas ar sprendimas. Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad leidimus išduoda ir priima sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius savivaldybių vykdomosios institucijos, kurios taip pat informuoja visuomenę apie priimtus sprendimus ir išduotus leidimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (Želdynų įstatymo 5 straipsnio 12 punktas (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.)). Želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.) saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.
52. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai: 1) jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys; 2) šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui (Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.)). Tokios pačios nuostatos numatyta ir Taisyklių 8, 9 punktuose (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d.).
53. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) privačios žemės sklypo savininkas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Pagal Taisyklių 10.1 punktą bei 1 priedą privačios žemės sklypo savininkas, ketinantis kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius prašyme turi nurodyti saugotino medžio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo priežastis. Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad jei būtų gavę prašymą dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, kuriame būtų parašyta, jog želdinys kelia pavojų ir grėsmę statiniams, būtų vykę į vietą ir žiūrėję situaciją vietoje, ar sveikam medžiui būtų išduotas leidimas kirsti atsakyti negalėjo, be pagrindo leidimai neišduodami, prašymas kirsti medį turi būti pagrįstas (2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 45 sek. – 39 min. 50 sek).
54. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo bei trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovių paaiškinimų, byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesant jokių duomenų, kad iki įvykio reikėjo nedelsiant kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti pušies be leidimo ar sprendimo, kaip tai numatyta Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, atsakovas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti lūžusią pušį (saugotiną želdinį) turėjo teisę tik gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotiną želdinį (pušį) arba esant savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimui dėl šio saugotino želdinio (pušies) kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo, o dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotiną želdinį atsakovas turėjo pareigą kreiptis tik, kai medis keltų pavojų.
55. Atsakovas nurodo, kad virtusi (lūžusi) pušis buvo sveika, jokio įtarimo, kad medis keltų pavojų ir lūžtų nebuvo, todėl į savivaldybę dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti šią pušį nesikreipė, o savivaldybės sprendimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti pušies nebuvo. Byloje duomenų, kad savivaldybė būtų priėmusi sprendimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti pušį, nėra, šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, tačiau ieškovas teigia, jog sveikas ir prižiūrimas medis savaime nenuvirsta, todėl virtusia pušimi atsakovas nesirūpino ir nepastebėjo, kad medžio būklė buvo prasta ir kelianti pavojų aplinkiniams.
56. Pažymėtina, kad nei Želdynų įstatyme, nei Taisyklėse nėra apibrėžta pavojų keliančio želdinio (medžio) sąvokos, tačiau Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punkte (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) numatyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos be kita ko Lietuvos Respublikos miškų įstatyme. Pagal Taisyklių 7 punktą (redakcija galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d.) kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto leidimų kirsti mišką išdavimo aprašo 2.2 punkte įtvirtina, jog pavojų keliantis medis yra nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą ir (ar) padaryti kitokios žalos.
57. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodymų patvirtinančių, jog atsakovo Žemės sklype lūžęs medis prieš įvykį kėlė pavojų ir dėl to atsakovas turėjo pareigą kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją su prašymu išduoti leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotiną pušį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų galima spręsti, kad pušis buvo sveika ir ant jos išoriškai jokių pavojų keliančių požymių nesimatė. Liudytojai V. V. R. ir R. R. nurodyti, ar lūžusi pušis buvo sveika, negalėjo. Liudytoja D. Š. parodė, kad jos akimis lūžęs medis buvo sveikas, medžio vidus nebuvo išpuvęs, nulaužtas gan aukštai, matėsi audros plėštinis lūžimas, vidurys buvo baltas, matėsi šerdis (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 54 sek. – 22 min. 08 sek). Liudytoja L. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, netoli atsakovo žemės, dažnai pro ją praeina vedžiodama šunį, iki įvykio pušis atrodė sveika, neatrodė sausa ar pakrypusi (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 40 sek. – 52 min. 10 sek.). Aplinkybę, kad pušis iki įvykio buvo tiesi, atrodė kaip ir kitos pušys, nebuvo nudžiūvusi, sausa, o buvo sveika, žalia pušis patvirtino ir liudytojas R. P. (2025 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 03 min. – 1 val. 12 min.). Iš į bylą pateiktos lūžusios pušies nuotraukų matyti, kad per audrą pušis lūžo ties viduriu, yra pasvirusi, nulūžusio medžio būklė gera, medžio šerdis šviesios spalvos, nuotraukose jokių pušies džiūvimo, skylimo ar kitokių pažeidimų neužfiksuota (e. b. 1 t., b. l. 15-16, 2 t., b. l. 173), byloje duomenų, kad iki įvykio pušis būtų buvusi nesaugiai pakrypusi su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, nėra. Iš vyr. miškininko T. V. elektroninio laiško matyti, kad vyr. miškininkas apžiūrėjęs nuotraukas po įvykio (e. b. 1 t., b. l. 16) nurodė, jog pagal matomą nulūžusią medžio viršūnės dalį pažeidimų tokių, kaip sausos šakos, įtrūkimų, suskilimų ar kitų susirgimų, kenkėjų užpuolimų nesimato, todėl nuspėti, kad sveiką medį gali nulaužti ar išversti iš šaknų, neįmanoma (e. b. 2 t., b. l. 164). Teismo posėdyje liudytojas T. V. parodė, kad virš 20 metų dirba miškininkystės srityje, šiuo metu dirba vyr. miškininku, iš jam pateiktų nuotraukų įvertino, kad medis buvo sveikas, iš pažiūros jokių pažeidimų neturėjo, nebuvo sausas, jo spygliai buvo žali, o medis lūžo būtent dėl tuo metu buvusio stipraus vėjo (2025 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 05 sek. – 47 min. 00 sek).
58. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad savivaldybės sprendimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti atsakovo Žemės sklype augančios pušies nebuvo, lūžusi pušis iki įvyko buvo sveika, ant jos išoriškai jokių pavojų keliančių požymių nesimatė.
59. Iš byloje pateiktos pagrindinės informacijos, turto apžiūros akto, atsakovo, trečiojo asmens D. Ž. paaiškinimų, liudytojų V. V. R., R. R., D. Š., T. V. parodymų nustatyta, kad pušis lūžo per įvykio dieną buvusią audrą, apie 16.49 val.
60. Ieškovas teigia, kad įvykio dieną fiksuotas vėjo greitis nebuvo toks, kad galėtų laužyti sveikus medžius. Atsakovo pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2025 m. gegužės 23 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10mr)-B8-1105 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) meteorologiniai matavimai ir stebėjimai nevykdomi, 2022 m. sausio 14 d. didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį, šią dieną vietovei artimiausios Kauno meteorologijos stoties duomenimis vidutinis vėjo greitis buvo 10,7 m/s, didžiausias vėjo greitis – 27,1 m/s (e. b. 3 t., b. l. 76). Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. sausio 13 d. rašto Nr. KUSD-5 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad prie atsakovo valdos adresu (duomenys neskelbtini), po vėtros (2022 m. sausio 14 d.), seniūnijos lėšomis buvo nupjautos dvi pavojingai pasvirusios pušys (e. b. 2 t., b. l. 168). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Kauno AMS stoties duomenimis 2022 m. sausio 14 d. atitinkamomis valandomis vėjo greitis siekė: 15.00 val. – 7,8 m/s (vėjo gūsis – 19,5 m/s), 16.00 val. – 7,3 m/s (vėjo gūsis – 14 m/s). 17 val. – 8,6 m/s (vėjo gūsis – 16 m/s), 18.00 val. – 7,5 m/s (vėjo gūsis – 17,3 m/s) (e. b. 2 t., b. l. 140-144). Pagal įvykio metu galiojusius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-80 patvirtintus Pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklius pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo, škvalo, viesulo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 28 m/s.
61. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-569/2002, Nr. 3K-3-474/2004).
62. Teismo vertinimu, sprendimo 60 punkte nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad artimiausios įvykio vietos Kauno meteorologijos stoties duomenimis (tiesus atstumas nuo Kauno iki (duomenys neskelbtini) yra apie 17,5 km) vėjo gūsis (staigus trumpalaikis vėjo greičio padidėjimas) įvykio dieną nuo 15 val. iki 18 val. buvo nuo 19,5 m/s iki 17,3 m/s (atkreiptinas dėmesys, jog vėjo gūsis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus yra vertinamas kaip vėjo greitis), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad įvykio metu vėjo greitis esant jo staigiam, trumpalaikiam padidėjimui (sustiprėjimui) patvirtino buvus pavojingo rodiklio – smarkaus vėjo – faktą.
63. Nors vėjo tikimybė nėra netikėta, tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovui nebuvo jokio pagrindo tikėtis ar numatyti, kad dėl staigiai sustiprėjusio smarkaus vėjo lūš sveikas konkretus medis, kuris iki įvykio neturėjo jokių akivaizdžių pažeidimų. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės gauti asmeniui leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, neturinčius pažeidimų (sveikus medžius), tik dėl to, kad minimizuoti ar apskritai pašalinti hipotetinę žalos atsiradimo tikimybę.
64. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju saugotinas želdinys (pušis) nulūžo esant pašaliniam poveikiui – stipriam vėjui, tuo tarpu atsakovas neturėjo objektyvaus pagrindo ir galimybių užkirsti kelio žalai (kaip minėta, nėra pagrindo spręsti apie medžio pažeidimus ir indikacijas jo kirtimui iki įvykio), todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, galimu neveikimu prisidėjo prie žalos ieškovo apdraustam turtui atsiradimo.
65. Atsižvelgiant į byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetą konstatuotina, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo veiksmų neteisėtumo (saugotino želdinio (pušies) nepriežiūros) (CPK 176, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir kaltės), taip pat ir civilinę atsakomybę šalinančių ar mažinančių aplinkybių (nenugalimos jėgos, draudiko rizikos vertinimo) nėra pagrindo. Byloje nenustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovui neįrodžius būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovo ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
66. Ieškovas grįsdamas ieškinį prašė vadovautis Regiono administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNjUxLTUwNS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-11651-505/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-11651-505/2025">eI2-11651-505/2025</a>. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės bylos aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-120/2008, Nr. 3K-3-185/2009, Nr. 3K-3-252/2010). Šiuo atveju pirmiausia pažymėtina, kad ieškovo nurodytas teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir yra neįsiteisėjęs, be to, tarp nagrinėjamos bylos ir ieškovo nurodytos bylos yra esminis skirtumas – Regiono administracinio teismo nagrinėtoje byloje savivaldybės civilinė atsakomybė vertinta CK 6.271 straipsnio pagrindu dėl nulūžusio medžio, tuo tarpu šioje byloje atsakovo civilinė atsakomybė vertinama CK 6.263 straipsnio pagrindu dėl nulūžusio saugotino želdinio, todėl teismas ieškovo nurodyta byla (neįsiteisėjusiu sprendimu) nesivadovauja. Teismas nagrinėjamoje byloje remiasi naujausia teismų praktiką, kuri labiausiai atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg1LTQ2OS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-185-469/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-185-469/2025">e3K-3-185-469/2025</a>, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI2My01NjAvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-263-560/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-263-560/2025">e2A-263-560/2025</a>, Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY2LTM5MC8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-66-390/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-66-390/2026">e2A-66-390/2026</a>).
VI. Dėl baudos skyrimo
67. Atsakovas prašo ieškovui paskirti baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui, motyvuodamas tuo, kad ieškovas pateikė ieškinį netinkamam atsakovui, atsisakė jį tikslinti ir be pagrindo įtraukė jį į bylinėjimosi procesą, dėl ko yra be reikalo švaistomas teismo ir atsakovo laikas bei ištekliai, kas atsakovo nuomone sudaro pagrindą vertinti ieškovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesu.
68. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
70. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos subrogacijos tvarka iš atsakovo priteisimo. Atsakovas ieškovo piktnaudžiavimą procesu grindžia tuo, kad ieškinys buvo pateiktas netinkamam atsakovui ir ieškovas jį atsisakė pakeisti, tačiau teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė atsakovui, nėra ir negali būti vertinama, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nei CPK 95 straipsnio prasme, nei aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, juolab, kad byloje nustatyta, jog atsakovas yra tinkamas. Kitų aplinkybių dėl ko ieškovui nagrinėjamoje byloje turėtų būti skirta bauda nėra nustatyta, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, pareiga apmokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas kyla ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
72. Ieškovo ieškinys atmestinas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, o ieškovas privalo atlyginti atsakovui jo turėtas bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
73. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju bylą baigus nagrinėti iš esmės ir teismui išėjus priimti procesinio sprendimo atsakovo atstovė įkėlė į elektroninę bylos kortelę 2026 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0017-7/2026 bei grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 1217599, tačiau apie šiuos dokumentus atsakovo atstovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepasisakė, jų pridėti prie bylos (juos įkeliant po teismo posėdžio) neprašė, jie ieškovui nėra žinomi, todėl šie dokumentai prie bylos nepridėtini ir dėl jų teismas plačiau nepasisako.
74. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 035,10 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (e. b. l. 171-184). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.
75. Teismas
76. Teismas
77. Tuo pagrindu, darytina išvada, jog atsakovo pagrįstos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro 1 309,10 Eur (2 035,10 Eur – 726,00 Eur), kurios atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 64,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 309,10 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų 10 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybei 64,90 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Artea banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Džiuginta Plukienė
