Baudžiamoji byla Nr. 1-83-768/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27426-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5. 1.1.8.6.2. 1.1.8.7.9. 1.1.8.7.13.
(S)
1.1.8.12. 1.1.8.14. 1.2.4.4.1. 1.2.4.6.1.
2.3.6.4.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismas, pirminikaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant: prokurorei V. B., nukentėjusiajam M. J., nukentėjusiesiajai ir civilinei ieškovei D. G., jos įgaliotam atstovui advokatui I. R., kaltinamajam T. G. ir jo gynėjui advokatui V. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:
1) 2018-11-09 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., laisvės atėmimo bausme 6 mėn., BK 75 str. 1 d. 2 d. 5, 6, 8 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2) 2019-01-15 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 4 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie 2018-11-09 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų paskirtos laisvės atėmimo bausmės 6 mėn. iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirtas laisvės atėmimas 9 mėn., 2019-04-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista dalis Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-15 nuosprendžio ir paskirtos 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 10 p., 67 str. 1 d. 9 p., atidėtas 3 metams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta bausmės vykdymo atidėjimo metu vartoti alkoholį ir įpareigotas per 1 m. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) 2019-05-08 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-15 nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis, šiuo nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, ir skirta galutinė 1 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmes atlikęs 2020-11-27, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
T. G. 2022 m. liepos mėn., laikotarpiu nuo 1 iki 22 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiais sudavė nemažiau kaip 12 kartų gulinčiai D. G. į šonus, pilvo sritį, nugarą, kojas, rankas, taip dėl dešinės pusės devinto, vienuolikto šonkaulių lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.
Taip pat jis – T. G. 2022 m. lapkričio 17 d., apie 9.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė M. J. į dešinį antakį, 5-6 kartus sudavė į viršugalvį, po to alkūne apkabino M. J. kaklą ir smaugė, taip dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, odos nubrozdinimų galvos dešinės pusės plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą.
Taip pat jis – T. G. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, peiliu du kartus sudavė D. G. į krūtinės sritį, taip dėl durtinių - pjautinių žaizdų abipus krūtinės priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos krūtinės dešiniame šone, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.
T. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. gruodžio 6 d. apie 20. 30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, pasikėsino nužudyti D. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, tai yra turėdamas tikslą ją nužudyti, tyčia, peiliu du kartus sudavė nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinės sritį, padarydamas durtinių - pjautinių žaizdų abipus krūtinės priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos krūtinės dešiniame šone, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi dėl sunkaus girtumo nepajėgė giliau įdurti.
Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusiąja D. G. kartu gyveno kelis mėnesius jai priklausančiame bute. Nepamena pažinties datos. Uždirbtus pinigus atiduodavo D. G.. Ji jam gamindavo valgyti, drabužius išskalbdavo. Tarpusavio konfliktai kildavo dėl girtumo. Išgėrus alkoholio kildavo pavydas, todėl prasidėdavo konfliktai, smurtavimas. Dėl 2022 m. liepos mėnesio ir dėl lapkričio 17 d. suduotų smūgių pripažįsta. Pripažįsta, kad sumušė M. J.. Gruodžio 6 d. buvo kilęs ginčas, tačiau smūgių nesudavė. Šio įvykio aplinkybių gerai nepamena, nes praėjo daug laiko. Pamena, kad tą dieną kažką pjaustė ir sukdamasis netyčia peiliu užkliudė nukentėjusiąją. Iš karto ji nieko nesakė, tik vėliau pasakė, kad jis ramintųsi. Gal tik po minutės ar dviejų pamatė, kad užkliudė peiliu. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes nuėjo miegoti. Buvo išgėręs, jautėsi girtas, bet įvykio aplinkybes pamena. Žino, kad nukentėjusiajai buvo nustatytos durtinės, pjautinės žaizdos. Vieną kartą buvo durta stipriau, kitas kartas yra tarsi įdrėskimas. Nužudyti D. G. nenorėjo, jei būtų norėjęs, būtų nužudęs, nes turėjo tokią galimybę. Dirba miške, yra fiziškai stiprus. Pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Galėtų atlyginti 2000 Eur.
Nukentėjusioji D. G. parodė, kad kaltinamasis neteisingai paaiškino kai kurias aplinkybes. Jis prie spintelės pjaustė mėsą, o ji gulėjo lovoje, kai jis pribėgo prie jos ir dūrė jai peiliu. Kaltinamasis buvo išgėręs, pradėjo kažką aiškinti, supykęs pribėgo ir dūrė. Kaltina jį, kad norėjo ją nužudyti, tačiau nenužudė, nes pataikė į kaulą. Realiai jis galėjo ją nužudyti, jeigu tik būtų norėjęs, nes galėjo ir trečią, ir daugiau smūgių peiliu suduoti. Jis nebedūrė daugiau, nes gal pats išsigando. Tada saugojo ją, kad kam nors nepaskambintų, tačiau kitą dieną parašė žinutę seseriai, kurios išvarė kaltinamąjį kai sužinojo, kad jis dūrė peiliu. Tada ji apie įvykį pranešė policijai. Jis ryte jai pasakė, kad padarė blogai ir atsiprašė. Iki šio įvykio jis visus smurto atvejus pripažindavo. Jai buvo gaila jo kaip žmogaus, todėl vis bendravo, santykių nenutraukė, kadangi kaltinamasis neturėjo kur gyventi. Jai atrodo, kad kaltinamasis nėra jos sugyventinis, o tik laikinas gyventojas. Jei jis duodavo jai pinigus, tuoj ir vėl atsiimdavo. Kaltinamasis daugiau pragerdavo pinigų nei uždirbdavo. Ji pati iš savų pinigų mokėdavo visus mokesčius. Pas ją kaltinamasis gyveno apie 6 mėnesius. Pirmą kartą ją sumušė 2022 m. liepos mėnesį. Kai jį išvarydavo, jis nueidavo pas savo buvusias sugyventines. Tokie ir buvo santykiai. Jie tik truputį gyveno kaip vyras ir žmona. Kai ją mušė buvo sugyventiniai.
Prašo priteisti 5000 eurų, nes po šonkaulių sužalojimo sunkiai vaikšto, nebegali dirbti jokių darbų ir užsidirbti, ilgiau neišlaiko pusiausvyros. Dėl smūgių peiliu tik labai išgąsdino, nes sakė, kad papjaus, todėl tuo metu pagalvojo, kad nužudys. Dokumentų, patvirtinančių išlaidas dėl padarytos turtinės žalos, ji neišsaugojo.
Nukentėjusysis M. J. parodė, kad buvo muštynės, buvo išgėrę. Kaltinamasis jam sudavė į galvą, tačiau nepamena kiek kartų. Taip pat kaltinamasis jo atsiprašė, pretenzijų kaltinamajam neturi. Konfliktas įvyko pas D. G. dėl gėrimo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl 2022 m. liepos mėnesį padaryto nesunkaus D. G. sužalojimo įrodo bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuoti duomenys (t. 1, b.l. 32 - 34), įvykio registravimo duomenys (t. 1, b.l.45-48), asmens apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 80 - 85); specialisto išvados Nr. G 840/2022 (05) duomenys (t. 1, b. l. 92), 2022-07-22 Bendrojo pagalbos telefono skambučio išrašo duomenys (t. 1, b. l. 118 - 121).
Taigi įvertinus tai kas buvo išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamasis T. G. 2022 m. liepos mėn., laikotarpiu nuo 1 iki 22 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiais sudavė nemažiau kaip 12 kartų gulinčiai D. G. į šonus, pilvo sritį, nugarą, kojas, rankas, taip dėl dešinės pusės devinto, vienuolikto šonkaulių lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis T. G. nesunkiai sutrikdė šeimos narės, su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, sveikatą. Šeimos narių sąvoka yra išaiškinta BK 141 straipsnyje. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šeimos narys yra asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime išdėstytas šeimos sampratos išaiškinimais, kuriame konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).
Iš byloje nustatytų duomenų (kaltinamojo ir nukentėjusiosios apklausos) matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyveno apie šešis mėnesius, tačiau bendro ūkio nevedė. Nukentėjusioji nurodo, kad ji pati mokėjo už butą, o pinigus kuriuos kaltinamasis jai duodavo, vėliau pats atsiimdavo ir pragerdavo. Ji taip pat patvirtino, kad jie kaip vyras ir žmona gyveno trumpą laiką, o tuo laiku, kai ji būdavo sumušta, kaltinamasis gyvendavo pas savo buvusias sugyventines. Atgal gyventi pas save į butą kaltinamąją priimdavo tik iš gailesčio. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamąjį laiko kaip laikiną gyventoją. Taigi akivaizdu, kad tarp jų neegzistavo ilgalaikis ir stiprus emocinis ryšys, jų santykiai nebuvo grindžiami pagalba, supratimu, atsakomybe, tarpusavio prieraišumu, be to, jie nevedė bendrų ūkinių, buitinių reikalų, Vien tik faktas apie jų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, todėl teismas sprendžia, kad šie asmenys nebuvo šeimos nariais.
Tai, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad kaltinamojo T. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo T. G. kaltę dėl M. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, be jo visiško prisipažinimo, įrodo bylos medžiaga: asmens apžiūros protokolo duomenys (t. 2, b. l. 36 - 39), specialisto išvada Nr. G 1254/2022 (05) (t. 2, b. l. 47), alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0408 panaudojimo registracijos žurnalo kopija (t. 2, b. l. 71 - 74). Tuo įrodyta, kad T. G. 2022 m. lapkričio 17 d., apie 9.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė M. J. į dešinį antakį, 5-6 kartus sudavė į viršugalvį, po to, alkūne apkabino M. J. kaklą ir smaugė, taip dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, odos nubrozdinimų galvos dešinės pusės plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą. Ši kaltinamojo T. G. veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 140 str. 1 d.
Nors T. G. neprisipažino, kad tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajai, teigė, kad įdūrė netyčia, kuomet būdamas prie stalo ir ruošdamas maistą apsisuko, jo kaltė dėl šio 2022 m. gruodžio 6 d. D. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyta bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros (t. 2, b. l. 98 - 99, 101 - 109), asmens apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 130 - 134), specialisto išvada Nr. G 7/2023 (05) (t. 2, b. l. 139), daiktų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 141 - 149), daiktų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 149 -151), alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0408 panaudojimo registracijos žurnalo kopija (t. 12, b. l. 155 - 157), bei nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 112 – 113), tiek teisme duotais parodymais.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais, kad kaltinamasis T. G. nukentėjusiąją sužalojo tyčia. Pirmiausia specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryta viena durtinė, kita pjautinė žaizdos. Toks sužalojimų pobūdis ir žaizdų kiekis rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nes dvejuose skirtingose vietose padaryti sužalojimai negalėjo būti padaryti netyčia, be to, nukentėjusioji nurodė, kad sužalojimai padaryti konfliktuojant. T. G. šio įvykio metu buvo girtas, vėliau, kaip nurodo nukentėjusioji, neleido nukentėjusiajai skambinti ir pranešti apie įvykį policijai. Reiškia, kaltinamasis suvokė savo tyčinių veiksmų esmę bei siekė, kad apie tai nebūtų pranešta policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis pirmą kartą bylą nagrinėjant apylinkės teisme kaltę pripažino visiškai ir tik nukentėjusiajai pateikus prašymą jo veiką perkvalifikuoti į pasikėsinimą nužudyti, jis pakeitė parodymus. Teismo nuomone, būtent prašymas pakeisti veikos kvalifikaciją galėjo įtakoti kaltinamojo parodymų keitimą siekiant išvengti griežtos atsakomybės dėl naujai pareikšto kaltinimo. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka T. G. patvirtino, kad visko apie šį įvykį neatsimena, nes buvo girtas, pamena, kad su nukentėjusiąja susipyko, pradėjo ginčytis, nukentėjusioji lovoj gulėjo, daugiau neatsiminė, iki kol naktį prabudus pasakė, kad dūrė (t. 4, b.l. 32). Šie duomenys rodo, kad T. G. iš tiesų gali ne viską prisiminti, o apie tai, kad dūrė netyčia, teigia siekdamas išvengti atsakomybės.
Pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal galiojančią teismų praktiką veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. Taip pat kvalifikuojama ir veika, nesukėlusi jokių padarinių, jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Be to, pagal jau galiojančią teisminę praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Teismo nuomone ši kaltinamojo T. G. veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius, nes tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai jo veikoje nėra įrodyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą. Teismas ypač atkreipia dėmesį į T. G. veiksmų nutraukimo priežastis, jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. G. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingą, kūną žalojantį įrankį – peilį, tačiau akivaizdu, kad ir panaudodamas peilį, kaltinamasis nesiekė juo padaryti rimtų, gyvybiškai pavojingų sužalojimų. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad suduoti smūgiai jai jokių sunkių padarinių nesukėlė. Po šių smūgių kaltinamasis galėjo ir turėjo galimybę tęsti savo veiką, tačiau nuėjo miegoti. Būtent ši aplinkybė liudija apie tai, kad tyčios nužudyti nukentėjusiąją kaltinamasis neturėjo. Teismas vertina ir tai, kad jeigu kaltinamasis būtų turėjęs tyčią nužudyti, būtų turėjęs galimybę ketinimą įgyvendinti, tačiau to nepadarė savo valia, o ne dėl to, kad nesugebėjo įdurti. Teismas vertina ir tai, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai. Pirma, tai nežymus sveikatos sutrikdymas. Antra, smūgiai nestiprūs, viena žaizda (paviršinė) pjautinė. Be to, kaltinamasis T. G. nusikalstamus veiksmus nutraukė būtent dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o ne dėl aplinkybių, nurodytų jam pareikštame kaltinime. Tai reiškia, kad kaltinamasis nors ir turėjo galimybę nužudyti nukentėjusiąją, tačiau tokių veiksmų neatliko savo valia, o ne dėl kitų, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apskritai vertinant nukentėjusios ir kaltinamojo santykius matyti, kad jie ir pykosi, ir taikėsi. Akivaizdu, kad T. G. vartojo smurtą, tačiau veikė neapibrėžta tyčia, tad atsakomybė jam atsiranda tik pagal atsiradusius padarinius. Šios aplinkybės, kurias nurodo pati nukentėjusioji akivaizdžiai parodo, kad kaltinamasis neturėjo tyčios jos nužudyti, nes jo veiksmai negali būti pripažinti nei intensyviais (peiliu suduoti du smūgiai į skirtingas kūno vietas), nei nukreiptais vieninteliam tikslui pasiekti – atimti kam nors gyvybę.
Taigi įrodyta, kad T. G. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, peiliu du kartus sudavė D. G. į krūtinės sritį, taip dėl durtinių - pjautinių žaizdų abipus krūtinės priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos krūtinės dešiniame šone, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. G. sveikatą. Ši jo veika, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus dėl šeimos sąvokos, atitinka ne BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį, o BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl dvejų nusikaltimų yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės visų trijų veikų atžvilgiu - jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Parenkant bausmės rūšį atsižvelgiama į tai, kad T. G. teisiamas jau ketvirtą kartą iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, kurias jis vykdo prieš asmenis, su kuriais vartoja alkoholį (girtauja) bei prieš moteris, su kuriomis jis gyvena ir taip pat vartoja alkoholį (girtauja), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.).
Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos trukmę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, taip pat atsižvelgiama į tai, kad yra viena T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, T. G. padaryti tyčiniai baigti nusikaltimai nesukėlė sunkių negrįžtamų padarinių bei priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas tris kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, administracine tvarka baustas už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, bei už cigarečių, nepaženklintų LR nustatyta tvarka, įsigijimą (t. 2, b.l. 176 - 181), oficialiai nedirbo. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, kurios, kaip minėta, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis jau pakankamai ilgai, beveik vienerius metus, yra suimtas, t.y., laikomas kalėjime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtinos bausmės, mažesnės už straipsnių sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 54 str., 61 str.).
Paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikaltimą, iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. G. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022-07-22 23.00 val. iki 2022-07-24 11.00 val. (t., 3, b. l. 34-37, 38-40), t. y. 2 paros, nuo 2022-12-07, 19.05 val. iki 2023-12-04.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Nukentėjusioji D. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš T. G. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad jai buvo sulaužyti dešinės pusės šonkauliai, dėl ko patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo vaikščioti (t. 1, b. l. 66). Vėliau civilinį ieškinį patikslino ir prašė priteisti 5000 Eur neturtinei žalai ir 35 Eur turtinei žalai atlyginti bei išlaidas (700 Eur) advokatui už jos atstovavimą teisme (t. 4, b.l. 72 – 73).
Teisiamojo posėdžio metu D. G. nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš T. G. 5000 Eur. Po sužalojimo sunkiai vaikšto, neišlaiko pusiausvyros, negali dirbti, būtini masažai. Sulaužyti šonkauliai blogai sugijo, nes miegodavo neteisingoje padėtyje.
T. G. su ieškiniu sutinka iš dalies – sutiktų sumokėti 2000 Eur.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taip pat yra nurodęs, kad teismas turi atsižvelgti į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatos laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą (2021-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-03-25 nutartis, byloje Nr. 3K-3-236/2010).
Iš pateiktų medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 93 - 102) matyti, kad 2022-07-22 D. G. buvo nustatyti dauginiai šonkaulių lūžiai - XI, IX šonkaulių nugarinių dalių lūžiai. Nuo sumušimo dienos pacientė sunkiau vaikšto, visur skauda (2022-07-22 gydytojo įrašas).
Specialisto išvadoje Nr. G 840/2022 (05) taip pat nurodyta, kad D. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės devinto, vienuolikto šonkaulių lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje (t. 1, b. l. 92).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą T. G. nukentėjusiajai D. G. padarė tyčia, t. y. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, taip sukeldamas pasekmes – šonkaulių lūžį. Antrą kartą padarė durtines – pjautines žaizdas krūtinės paviršiaus viršutinėje dalyje sukeldamas išgąstį.
Dėl padarytų sužalojimų, ypač šonkaulių lūžių, D. G. jautė skausmą. Mušama, savaime suprantama, nukentėjusioji patyrė stresą, baimę. Dėl patirtų sužalojimų ji sunkiai galėjo judėti, negali dirbti. Kaip nurodė nukentėjusioji teismo posėdyje, ji iki šiol jaučia baimę, negali dirbti, ilgai neišstovi, praranda pusiausvyrą.
Teismų praktika dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiosios patirtos žalos aspektu, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-387-603/2019, Vilniaus regiono apylinkės teismo byla Nr. 1-175-517/2020 ir kt.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 1.5 str.), sprendžia, kad esant patirtiems sužalojimams, kitoms nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, D. G. prašoma priteisi 5000 Eur neturtinė žala yra per didelė, reali laikytina 2000 Eur, atitinkanti suformuotą teismų praktiką, tad ji priteistina iš žalą padariusio asmens (BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str.). Mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusios reikalavimas priteisti neturtinę žalą palaipsniui kito. Pirmiausia nukentėjusioji reikalavo priteisti 1000 Eur, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nurodė, kad reikalauja 3000 Eur, galiausiai pateikė galutinį reikalavimą - 5000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji didindama reikalaujamą priteisti sumą iš esmės nenurodė jokių naujų neturtinės žalos padidėjimo aplinkybių, o dėl turtinės žalos padarymo nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią žalą.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 124,63 eurą žalą už D. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 106 - 107).
Ieškiniui pagrįsti pateikė 2022-11-03 Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad D. G. dėl dauginių šonkaulių lūžių teiktų paslaugų kaina 124, 63 Eur (t., 1, b. l. 108).
Esant nurodytam, Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys laikytinas visiškai pagrįstu ir prašoma 124, 63 Eur suma priteistina iš T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (LR CK 6.280 str., 6.283 str. 1d., BPK 115 str. 1 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, peilis ir užvalkalas, paimti iš nukentėjusiosios D. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
T. G. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-03-15, 2023-11-23 pažymų Nr. APD-2023-04624, APD-2023-16107 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 413, 33 Eur. Tačiau T. G. pripažinus kaltu, iš jo valstybei nepriteistinos jos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kadangi T. G. esant suimtam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, be to, teismas atsižvelgia į jo turtinę padėtį (BPK 106 str. 1 d.).
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės patirtos išlaidos – 1 300 Eur, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškotinos iš T. G. (BPK 106 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir skirti jam bausmes:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus M. J. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus D. G. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-07-22 23.00 val. iki 2022-07-24 11.00 val. t. y. 2 paros, bei kardomajame kalinime išbūtą laiką, kuris skaičiuojamas nuo jo sulaikymo - 2022-12-07, 19.05 val. (teismo 2022-12-09 nutartis, (t., 3, b.l. 67 - 70), iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023-12-04.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Tenkinti iš dalies D. G. civilinį ieškinį ir priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš T. G..
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 124,63 Eur (šimtą dvidešimt keturis eurus 63 ct) žalos atlyginimo. Šią sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buv. (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. (duomenys neskelbtini).
Išieškoti iš T. G. 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) Eur D. G. advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, peilį ir užvalkalą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėjas Donatas Jatužis
