R. L. pagal BK 138 str., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-491/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45953-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

nuteistojo R. L. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. nuteistas:

1.1. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 29 d. apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu pastūmė rankomis ant lovos sėdinčią nukentėjusiąją R. T., jai atsistojus ir einant į kambarį, pastūmė R. T. į sieną, po ko ji galva trenkėsi į sieną, tęsdamas savo veiksmus, vieną kartą kumščiu trenkė ir vieną kartą koja spyrė R. T. į veidą, tokiais savo veiksmais ne mažiau dėl dviejų trauminių poveikių R. T. padarė veido minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą;

1.2. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. sausio 22 d. apie 18.30 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš A. B., atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: A. B. bėgant nuo R. L., pastarasis pribėgo prie A. B. iš nugaros, uždėjo A. B. megztinio gobtuvą ant galvos ir trenkė ne mažiau 2 kartus ranka virš kairės akies į kaktą ir ne mažiau kaip vieną kartą trenkė į kairės pusės šonkaulius, jiems abiem pargriuvus ant žemės ir grumiantis, R. L. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė svetimą, A. B. turtą: 5 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 180 Eur grynųjų pinigų, A. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Išsamesnių tokio reikalavimo argumentų apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė.

2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas R. L. padarytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. B. kvalifikavimo klausimas. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nuteistojo teigimu, jis A. B. turtą pagrobė ne panaudodamas prieš jį fizinį smurtą, o atvirai, dėl ko jo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

7. Visų pirma, nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies turinys neatitinka BPK keliamų reikalavimų, nurodytų BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kad teismo pareiga, be kita ko, nuosprendyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Pagal teismų praktiką, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-304-976/2016). Taigi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi ne tik aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, bet ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-417/2014).

8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka jai keliamų aukščiau aptartų BPK ir teismų praktikos reikalavimų. Kalbant apie nuteistojo R. L. nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė tiek įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius šią veiką (išskyrus paties nuteistojo parodymus), tiek ir nenurodė išsamesnių motyvų dėl šios jo veikos kvalifikavimo. Tai yra šio nuosprendžio trūkumas. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo esmine išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog R. L. nukentėjusiojo A. B. turtą pagrobė panaudodamas prieš jį fizinį smurtą ir taip atimdamas gal galimybę priešintis, dėl ko ši jo veika nuosprendyje teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nelaiko šių skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumų esminiais BPK pažeidimais, juos ištaiso apeliaciniame procese šia nutartimi.

9. Nuteistasis R. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. sausio 23 d. ryte jis susitiko su A. B. bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu išgėrė. A. B. pasakė, kad neturi telefono. Jis (R. L.) turėjo du telefonus, todėl vieną atidavė A. B.. Vakare jie susitiko kitame bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai A. B. išėjo, jo draugė pasakė, kad duotą telefoną A. B. užstatė lombarde, jog turėtų už ką nusipirkti alkoholio. Jam pasidarė pikta, kad davė telefoną naudotis, o A. B. jį užstatė. Tada išėjo iš baro ir pasivijo A. B. kitoje gatvės pusėje. Pasakė, kad negražu taip elgtis, o jeigu A. B. užstatė telefoną, tai duotų nors 10 Eur jam alui. A. B. išsitraukus piniginę, pačiupo piniginėje buvusius 10 Eur ir 50 Eur banknotus, pastaroji kupiūra net suplyšo. Jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę su joje esančiais daiktais ir 180 Eur, galima remtis. Gali būti, kad A. B. buvo užmovęs kapišoną ant galvos, apsistumdė ar sudavė jam delnu, nes visada smūgiuoja tik delnu. Po įvykio išsikvietė taksi ir grįžo į kaimą (2 t., b. l. 187-188).

10. Nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su R. L. įvykio dieną nuo maždaug 9 val. gėrė aludėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Begeriant buvo kalba, kad jis neturi jokio telefono. R. L. jam davė telefoną liečiamu ekranu. Pinigų R. L. už telefoną nedavė. Iš J. B. g. aludės grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), vartojo degtinę. Kartu buvo jo draugė D. ir kaimynė Da. Vakare, sutemus, jis atėjo į aludę, esančią (duomenys neskelbtini). Išgėrė 200 g degtinės. Išėjęs į lauką, prie aludės durų sutiko R. L.. Pastarasis jam nieko nesakė, kad jam turi duoti pinigų už telefoną. R. L.jo paprašė 20 centų, jis centų neturėjo. Tuo metu pinigų jis turėjo, nes yra dirbantis (alga jam mokama 12 dieną) ir buvo pinigų išsigryninęs. Jis R. L. paaiškino, kad gali nueiti iki baro barmenės ir išsikeisti, bet R. L. nieko nesakė ir pradėjo prie jo artėti. Jis nebuvo prie R. L. išsitraukęs piniginės ir jam jokių pinigų nerodė, nedavė iš savo piniginės. Tuo momentu, kai R. L. pradėjo prie jo artėti, pradėjo bėgti nuo jo ir perbėgo į kitą kelio pusę. Ties (duomenys neskelbtini) namu, R. L., pribėgęs prie jo iš nugaros, uždėjo ant galvos megztinio gobtuvą ir su kuria ranka, nežino, jam trenkė ne mažiau kaip 2 kartus į galvos sritį, t. y. į kaktą, virš kairės akies antakio, ir ne mažiau kaip vieną kartą trenkė į kairės pusės šonkaulius. Tada jie abu parkrito ant žemės ir pradėjo grumtis, jis priešinosi R. L., nes nenorėjo atiduoti piniginės. Ar jiems grumiantis R. L. jam dar sudavė smūgius, jis neatsimena. Jiems besigrumiant ant žemės, R. L. jam iš neužsegtos galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę ir pasišalino. Piniginė buvo rudos spalvos, odinė, be jokių užrašų, ją vertina 5 Eur. Tai pat piniginėje buvo 180 Eur, trys kupiūros po 50 Eur, viena 20 Eur kupiūra ir viena 10 Eur kupiūra. Taip pat piniginėje buvo asmens tapatybės dokumentas, „Šiaulių“ banko kortelė ir nuolaidų kortelės. Kai R. L. pavogė iš jo piniginę, jis nubėgo už 9 aukštų gyvenamojo namo, kur toliau nubėgo, jis nebematė. Dėl jam suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Po įvykio grįžo į namus ir paskambino į policiją. Kitą dieną, t. y. 2023 m. sausio 23 d., jis pamatė virš kairio antakio nedidelę mėlynę, jam beveik 5 dienas skaudėjo šonkaulius, tačiau sužalojimo žymių ant jo kūno daugiau nebuvo. Pas medicinos ekspertus jis nevyko, į medikus nesikreipė. Kadangi po įvykio jo piniginė su joje buvusiais daiktais, išskyrus pinigus, atsirado, todėl dėl įvykio jam padaryta 180 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 138-149). Šie nukentėjusiojo parodymai sutampa su jo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 114-122).

11. Liudytoja D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš aludės grįžęs jos sugyventinis A. B. pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes jis buvo apvogtas. A. B. pats išsikvietė policiją. Kol policija atvyko, A. B. jai papasakojo, kad alaus bare jis buvo susitikęs su R. L.. R. L. paprašė A. B. 20 centų. Kai A. B. atsiskaitinėjo už alkoholį prie baro ir rankoje laikė savo piniginę, prie jo priėjo R. L. ir tikriausiai pamatė, kiek A. B. turi pinigų piniginėje. A. B. jai pasakojo, kad piniginėje turėjo 180 Eur. Toliau A. B. jai pasakojo, kad jam išėjus iš alaus baro, R. L. pribėgo prie jo iš nugaros ir užpuolė jį. Jie pradėjo grumtis. Grumtynių metu R. L. iš A. B. pavogė piniginę. Kiek smūgių R. L. sudavė A. B., pastarasis jai nesakė. Ji nematė, kad A. B. veidas ar kūnas būtų sužalotas, jis jai nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų. Daugiau apie tą įvykį jai A. B. nieko nepapasakojo. Po kiek laiko A. B. piniginė atsirado. Po šio įvykio ji, A. B. ir R. L. buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), jie vartojo alkoholį. Tada R. L. padovanojo A. B. telefoną. R. L. už telefoną neprašė pinigų. R. L. davė telefoną A. B., nes taip norėjo „atsiskaityti“ už pavogtus pinigus (1 t., b. l. 187-190).

12. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) namo kiemas, yra žalia veja, kurios pietinėje pusėje yra šaligatvis ir autobusų sustojimo stotelė. Vejos rytinėje pusėje yra įvažiavimas į daugiabučių namų teritoriją. Tiksli įvykio vieta yra žalia veja, esanti šalia (duomenys neskelbtini) daugiabučio (1 t., b. l. 127-132).

13. Iš kratos protokolo matyti, kad 2023 m. vasario 10 d. atlikus kratą R. L. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta, niekas nepaimta (2 t., b. l. 1-15).

14. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė piniginę, asmens tapatybės kortelę, „Šiaulių“ banko kortelę, nuolaidų korteles, kurie buvo apžiūrėti ir jam grąžinti (1 t., b. l. 167-184).

15. Taigi, virš išdėstytais įrodymais byloje nustatyta (ir to apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis R. L.), kad 2023 m. sausio 22 d. apie 18.30 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), R. L. iš nukentėjusiojo A. B. pagrobė jo piniginę su joje esančiais daiktais ir 180 Eur. Tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo R. L., nukentėjusiojo A. B., liudytojos D. L. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ši R. L. nusikalstama veika, kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, turi būti perkvalifikuojama į atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šį reikalavimą nuteistasis grindžia tuo, kad jis jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. B. nenaudojo ir svetimą turtą pagrobė atvirai – matant nukentėjusiajam, t. y. pačiupus iš nukentėjusiojo rankų piniginę su joje buvusiais daiktais ir pinigais. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

17. BK

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015 išaiškinta, kad plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009 nurodyta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

19. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. pateikia versiją, kad jis jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. B. nenaudojo, tačiau šią jo versiją paneigia tiek jo paties parodymai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis A. B. iš esmės nuosekliai tiek savo pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje) parodė, kad jam išėjus iš aludės ir sutikus R. L., pastarasis paprašė 20 centų, tačiau jis smulkių pinigų neturėjo; tada R. L. prie jo pradėjo artintis, dėl ko jis nuo jo pradėjo bėgti, perbėgo į kitą kelio pusę; R. L., pribėgęs prie jo iš nugaros, uždėjo ant galvos megztinio gobtuvą ir su ranka trenkė ne mažiau kaip 2 kartus į kaktą, virš kairės akies antakio, ir ne mažiau kaip vieną kartą trenkė į kairės pusės šonkaulius; tada jie abu parkrito ant žemės ir pradėjo grumtis, jis priešinosi R. L., nes nenorėjo atiduoti piniginės; jiems besigrumiant ant žemės, R. L. jam iš neužsegtos galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę su joje buvusiais daiktais ir 180 Eur bei pasišalino. Kad R. L. nukentėjusiojo A. B. piniginę pagrobė panaudodamas prieš pastarąjį fizinį smurtą, patvirtina liudytojos D. L. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad po įvykio grįžęs į namus A. B. iškart pats išsikvietė policiją ir papasakojo, kaip iš jo R. L. pagrobė piniginę su joje buvusiais daiktais ir 180 Eur. Nukentėjusiojo A. B. liudytojai D. L. iškart po įvykio papasakotos aplinkybės iš esmės sutampa su jo parodymais, kad A. B. išėjus iš alaus baro, R. L. pribėgo prie jo iš nugaros ir užpuolė jį; jie pradėjo grumtis ir grumtynių metu R. L. iš A. B. pagrobė piniginę. Nėra jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, tokių priežasčių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Be to, nuteistasis R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės neneigė, kad prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, t. y. kad A. B. priešinosi, nenorėjo jam atiduoti pinigų, jie susigrūmė; kad A. B. nesipriešintų, jis nukentėjusiajam trenkė į galvą, neatsimena, kiek smūgių, po to jiedu grūmėsi ant žemės; po konflikto pamatė, kad A. B. iškrito piniginė ir ją pasiėmė. Apklausiamas teisiamajame posėdyje R. L. pradėjo menkinti savo prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, parodydamas, kad gali būti, jog jis A. B. buvo užmovęs kapišoną ant galvos, apsistumdė ar sudavė jam delnu. Tokie nuteistojo parodymai iš esmės patvirtina prieš tai aptartus nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos D. L. parodymus apie prieš nukentėjusįjį panaudotą fizinį smurtą R. L. pagrobiant iš jo piniginę. Paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo jo pasipriešinimui įveikti ir taip pagrobti pinigus. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo R. L., nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos D. L. parodymai iš esmės sutampa bei papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad R. L. nukentėjusiojo piniginę su joje buvusiais daiktais ir 180 Eur pagrobė nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

20. Nors byloje nebuvo objektyviai užfiksuoti tokiais R. L. veiksmais nukentėjusiajam A. B. padaryti sužalojimai (nukentėjusiajam medikų pagalbos neprireikė), tačiau fizinis smurtas BK 180 straipsnio 1 dalies prasme suprantamas kaip bet koks smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sužalojimai jam buvo padaryti. Vadinasi, fizinio smurto panaudojimo kaip plėšimą kvalifikuojančio požymio minimali riba – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam. Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad dėl smurtinių R. L. veiksmų jis jautė fizinį skausmą, kitą dieną virš kairio antakio atsirado nedidelė mėlynė, maždaug 5 dienas skaudėjo šonkaulius. Įvertinus tai, kad R. L. nukentėjusiajam ranka smūgiavo į kaktą, šonkaulius, taip pat jiedu grūmėsi ant žemės, akivaizdu, kad A. B. galėjo justi fizinį skausmą. Nors nuteistojo teigimu, jis A. B. piniginę ištraukė ne iš nukentėjusiojo kelnių kišenės, o po konflikto ją pasiėmė nuo žemės, tai reikšmės jo veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis, pagrobdamas A. B. turtą – piniginę, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, todėl ši jo veika tinkamai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. L. paskirta laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausme. Įvertinus R. L. kriminalinę praeityje – jis anksčiau daugybę kartų teistas, dauguma atvejų – už turtinio pobūdžio savanaudiškas nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą), taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kitus jo asmenybę apibūdančius bylos duomenis – niekur nedirba, anksčiau paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą paskyrė per griežtą ir aiškiai neteisingą bausmę. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl nuteistajam skiriama būtent tokia bausmė. Teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nebekartoja.

22. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo R. L. valstybei prašoma išieškoti 103,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir R. L. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, taip pat atsižvelgusi į nuteistajam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, priteistą sumą dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo R. L. valstybei išieškoti 103,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus