Baudžiamoji byla Nr. 2K-255-976/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51500-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.1;
(S)
2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1;
2.4.2.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotojo atstovo advokato Audriaus Biguzo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalies, kuria civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. J.) šešių mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį (UAB „Plungės vairas“) trijų mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis J. S. (J. S.)) keturių mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis S. P.) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis A. Ž.) dvejų metų laisvės atėmimu, 183 straipsnio 2 dalį (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas) dvejų metų laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. P.) trijų mėnesių laisvės atėmimu, 183 straipsnio 1 dalį (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš T. D., pasisavinimas) vienerių metų laisvės atėmimu, 183 straipsnio 1 dalį (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš S. K., pasisavinimas) devynių mėnesių laisvės atėmimu, 183 straipsnio 2 dalį (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš UAB „Krekenavos projektai“, pasisavinimas) dvejų metų laisvės atėmimu, 300 straipsnio 1 dalį (UAB „Krekenavos projektai“) devynių mėnesių laisvės atėmimu, 221 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusysis I. Č.), 183 straipsnio 1 dalį (MB „Angarai ES“ pinigų, tariamai sumokėtų A. N. (A. N.), pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalį (A. N.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas;
vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo V. M. nuspręsta konfiskuoti 38 892,40 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo V. M. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus bei civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotojo atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinius skundus:
panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (nukentėjusysis A. Ž.), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
V. M. veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (nukentėjusysis S. P.) ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
V. M. veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (MB,,Angarai ES“ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;
ištaisytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis rašymo apsirikimas ir nustatyta, jog šiuo nuosprendžiu V. M. nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 221 straipsnio 2 dalyje, padarymą;
V. M. veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti iš BK 221 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) į BK 221 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais V. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, nuteistajam V. M. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
patikslintos nusikalstamų veikų, nurodytų BK 183 straipsnio 1 dalyje (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš A. Z., pasisavinimas), 183 straipsnio 1 dalyje (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš T. D., pasisavinimas), 183 straipsnio 1 dalyje (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš S. K., pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalyje (MB „Angarai ES“ pinigų, gautų iš UAB „Krekenavos projektai“, pasisavinimas), padarymo aplinkybės nurodant, jog MB „Angarai ES“ turtas nuteistajam V. M. buvo patikėtas;
pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinio ieškinio – civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo V. M. civilinei ieškovei UAB „Krekenavos projektai“ priteista 11 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis palikta nenagrinėta;
vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo V. M. konfiskuota pinigų suma sumažinta iki 27 592,40 Eur;
kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo V. M. palikta nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš dalies panaikintu ir pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat nuteista J. U., tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neapskųstos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. birželio 19 d., būdamas MB,,Angarai ES“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininkas, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal MB,,Angarai ES“ direktorės J. U. Įgaliojimą Nr. 14-1 būdamas įgaliotas asmuo atstovauti bendrijai, pasirašant sutartis, tačiau realiai atstovaudamas šiai bendrovei visais klausimais, suklastojo tikrą dokumentą – rangos sutartį Nr. 2016/003, sudarytą tarp UAB,,Krekenavos projektai“ ir MB,,Angarai ES“, ją laikė ir panaudojo: pasirašė J. U. vardu rangos sutarties Nr. 2016/003, sudarytos tarp UAB,,Krekenavos projektai“ ir MB,,Angarai ES“, atstovaujamos direktorės J. U., pirmojo ir antrojo lapų apatinėse dešiniosiose dalyse bei trečiojo lapo skiltyje,,Direktorius J. U.“, J. U. vardu pasirašytą rangos sutartį pateikė pasirašyti UAB,,Krekenavos projektai“ direktoriui D. S., dėl to UAB,,Krekenavos projektai“, vykdydama šią rangos sutartį, MB,,Angarai ES“ grynaisiais ir pavedimu iš viso sumokėjo 117 200 Eur. Dėl einamų pareigų turėdamas jam patikėtą MB,,Angarai ES“ turtą (grynuosius pinigus), 2016 m. liepos 20 d. rangos sutarties Nr. 2016/003 tarp MB,,Angarai ES“ ir UAB,,Krekenavos projektai“ pagrindu iš UAB „Krekenavos projektai“ direktoriaus D. S. pagal 2016 m. liepos 29 d., rugpjūčio 7 d. pinigų priėmimo kvitus be numerių gavo 4300 Eur ir 7000 Eur grynaisiais, tačiau šių pinigų MB,,Angarai ES“ kasos, materialiai atskaitingų asmenų ar kituose apskaitos registruose neįregistravo, jų panaudojimo nepagrindė, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, MB,,Angarai ES“ priklausantį turtą – 11 300 Eur.
2. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiais V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos, 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 1 dalį (2 veikos, 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 221 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinis ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, pakeitė – civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš V. M. priteisė 11 300 Eur civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ turtinei žalai atlyginti, kitą civilinio ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.
3.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp V. M. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių nuostolių nėra priežastinio ryšio ir kad pretenzijas V. M. galėtų reikšti pati MB „Angarai ES“ dėl pasisavinto turto, o ne UAB „Krekenavos projektai“.
3.2. Tarp MB „Angarai ES“ (rangovės) ir UAB „Krekenavos projektai“ (užsakovės) 2016 m. liepos 20 d. buvo sudaryta rangos sutartis. Šia sutartimi rangovė įsipareigojo atlikti fermos statybos darbus ir šios sutarties pagrindu į MB „Angarai ES“ banko sąskaitą buvo pervesta 105 900 Eur suma, o 11 300 Eur suma V. M., kaip MB „Angarai ES“ atstovui, perduota grynaisiais. Šios perduotos pinigų sumos – 11 300 Eur – nuteistasis į MB „Angarai ES“ sąskaitą neįnešė, įmonės apskaitos registruose neįregistravo, ją neteisėtai pasisavino (BK 183 straipsnio 1 dalis). Nors oficialiai MB „Angarai ES“ vadovė buvo J. U., faktiškai šiai įmonei vadovavo ir pats V. M..
3.3. Kadangi 2016 m. liepos 20 d. rangos sutartis nebuvo įvykdyta, UAB „Krekenavos projektai“ kreipėsi su ieškiniu į teismą. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių iš MB „Angarai ES“ priteisė UAB „Krekenavos projektai“ 117 200 Eur nuostolių atlyginimą (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTAwLTYzOC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1900-638/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1900-638/2017">2-1900-638/2017</a>), tačiau 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas išieškojimo negalimumo aktas. Šiame akte nurodyta, jog skolininkė MB „Angarai ES“ realios veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, bankų sąskaitose lėšų nėra, areštuoto skolininkės turto buvimo vieta nežinoma, jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pas skolininkę nerasta. Taigi UAB „Krekenavos projektai“ savo reikalavimo patenkinimo gauti iš MB „Angarai ES“ negalėjo. Neteisėtus nuteistojo veiksmus patvirtina ir tai, kad MB „Angarai ES“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu – tokį sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendime (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTEwNjMtNjU3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-1063-657/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-1063-657/2020">eB2-1063-657/2020</a>), nustatęs, kad MB „Angarai ES“ nemoki buvo dar 2016 m. (kai buvo sudaryta sutartis su UAB „Krekenavos projektai“). V. M., kaip faktinis MB „Angarai ES“ vadovas, žinojo šios įmonės finansinę būklę, jos turimus finansinius sunkumus ir sudarydamas sutartį turėjo suprasti, jog įmonė šios sutarties įvykdyti negalės. Tarp nurodytų nuteistojo neteisėtų veiksmų ir UAB „Krekenavos projektai“ patirtos žalos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra priežastinis ryšys, todėl V. M., kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo, turi šią žalą atlyginti.
3.4. Atsižvelgdama į tai, kad V. M. nuteistas dėl 11 300 Eur, kurie per kelis kartus kaip avansas buvo gauti iš UAB „Krekenavos projektai“ direktoriaus D. S., pasisavinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog būtent tokio dydžio UAB „Krekenavos projektai“ padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais (nusikalstamais) nuteistojo veiksmais, todėl UAB „Krekenavos projektai“ naudai iš nuteistojo V. M. priteistas 11 300 Eur dydžio žalos atlyginimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotasis atstovas advokatas A. Biguzas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl UAB „Krekenavos projektai“ naudai priteisto 11 300 Eur žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio dalies palikimo nenagrinėtos ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinės ieškovės atstovo advokato apeliacinį skundą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nes, tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies ir civilinei ieškovei priteisdamas 11 300 Eur, o kit ą civilinio ieškinio dalį palikdamas nenagrinėtą, konkrečiai neišsprendė civilinės ieškovės patirtos 366 748,05 Eur žalos priskyrimo konkrečiam kaltinamajam klausimo.
4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-357-699/2015, 2K-48-788/2018, 2K-P-59-495/2021, 2K-215-942/2022). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, jog teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tik V. M. civilinės atsakomybės klausimą dėl civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ 11 300 Eur pasisavinimo, tačiau nepateikė nei motyvuotų išvadų, nei sprendimo dėl kitos civilinio ieškinio dalies, kuria civilinė ieškovė prašė priteisti iš viso 378 048,05 Eur žalos atlyginimą tiek iš V. M., tiek iš J. U.. Taigi apeliacinės instancijos teismas iki galo neišnagrinėjo civilinio ieškinio, dėl to civilinei ieškovei nėra aišku, kokia dalimi, santykiu už 378 048,05 Eur žalą, padarytą civilinei ieškovei, privalo atsakyti V. M. ir (arba) J. U.. Teisėjų kolegija neatsakė į klausimą, kas yra atsakingas už žalos padarymą civilinei ieškovei, t. y. V. M. ar abu – V. M. ir J. U.. Šiuo atveju civilinės ieškovės žala, be apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu priteistos sumos, vis tiek sudaro 366 748,05 Eur. Todėl bet kokiu atveju civilinės ieškovės vadovui D. S. reikia faktiškai (ne tik teisiškai) suprasti, kaip pagrįsti buhalteriškai 366 748,05 Eur žalos atsiradimą. Be to, nėra aišku, kokia dalimi už žalą civilinei ieškovei atsakingas V. M., o kiek – J. U..
4.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BPK 115 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, jog civilinis ieškinys byloje yra įrodinėjamas ir nagrinėjamas vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK nenustato specialių reikalavimų civiliniam ieškiniui, o teismų praktika pritaria atvejams, kai teismams pateikiamas civilinis ieškinys savo forma ir turiniu atitinka bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2016">2K-7-124-648/2016</a>).
4.5. Pagal CPK nuostatas, civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti kaip atsakovą. Teismas negali nelaikyti civiliniu atsakovu asmens, kurį tokiu civiliniame ieškinyje nurodė civilinis ieškovas, ar iš anksto nuspręsti, kad toks asmuo nėra atsakingas už padarytą žalą, – tokios galimybės CPK nenustato. CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukiant bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta. Šios nuostatos reiškia tiek ieškovo laisvę pasirinkti atsakovą, tiek tai, kad, civiliniame procese netgi pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje matydamas galimai netinkamą byloje dalyvaujantį atsakovą, teismas vis tiek turi bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktą, sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi būti nurodomi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Be to, kasacinės instancijos teismo nutartyse pabrėžiama, kad, pagal BPK 109 straipsnį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>). Tais atvejais, kai civilinis ieškovas pareiškia poziciją, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą, teismas pripažįsta tokį asmenį civiliniu atsakovu ir nagrinėja civilinį ieškinį. Išnagrinėjęs bylą teismas dėl civilinio ieškinio (ne)tenkinimo nusprendžia priimdamas nuosprendį ar nutartį. Pagal teismų praktiką, tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-656/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-656/2007">2K-656/2007</a>, 2K-141/2009, 2K-217-699/2015). Jei už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą. Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-628/2020">2K-181-628/2020</a>, 2K-45-654/2023).
4.6. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio nėra aišku, kas (V. M. ar J. U.) yra atsakingas už 366 748,05 Eur žalą, padarytą civilinei ieškovei. Be to, nėra suprantama, ar apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad civilinio ieškinio dalis dėl 366 748,05 Eur žalos paliekama nenagrinėta, turėjo omenyje, jog civilinis ieškinys turėjo būti pareikštas kitam atsakovui, tačiau ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir atlikti įrodymų tyrimą.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą tarp civilinės ieškovės patirtos žalos bei V. M. ir J. U. nusikalstamų veiksmų.
4.8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad yra tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuris taip pat gali būti tinkama žalos atlyginimo sąlyga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02Mi0xMTE5LTEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-62-1119-11')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-62-1119-11">A-62-1119-11</a> yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingas ir pakankamas gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Kitoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQ3NC01MjAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1474-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1474-520/2018">eA-1474-520/2018</a> teismas pažymėjo, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui.
4.9. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie netiesioginį priežastinį ryšį tarp civilinei ieškovei kilusios žalos ir atsakingų už žalą asmenų nusikalstamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo ir nevertino, ar atsakovo veiksmai prisidėjo prie kilusios žalos, ar ji dėl to padidėjo, t. y. ar yra netiesioginis priežastinis ryšys. Taigi teismas nesuformulavo galutinio teismo sprendimo, kuris būtų aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas tiek teisiniu, tiek įmonių finansų, buhalteriniu požiūriu.
4.10. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš dalies tenkinęs civilinį ieškinį, o kitą civilinio ieškinio dalį palikęs nenagrinėtą, teismas pažeidė CPK 296 straipsnį, nes nagrinėjant civilinį ieškinį tiek pagal BPK, tiek pagal CK taisykles nebuvo teisinių pagrindų nei pagal BPK, nei pagal CPK palikti jį nenagrinėtą.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Zenonas Burokas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotojo atstovo advokato A. Biguzo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas nebuvo pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir sprendė civilinio ieškinio klausimą iš esmės, nes pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ civilinio ieškinio.
5.2. Civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ pateiktu civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 117 200 Eur civilinės ieškovės MB „Angarai ES“ sumokėto avanso, 215 553,31 Eur nuostolių (iš darbų užsakovo gavo 454 072 Eur, o ieškovės naujai pasamdytas rangovas darbus atliko už 669 625,31 Eur), taip pat 45 294,74 Eur negautų pajamų (pelno), iš viso 378 048,05 Eur.
5.3. Specialisto 2018 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. 04/11-2-32-1967 nurodyta, kad pavedimais iš UAB „Krekenavos projektai“ gauti pinigai buvo panaudoti išmokant V. M., J. U. grynaisiais pinigais atsiskaitymams ir nurašyti už prekes, atsiskaitant mokėjimo kortele bei panaudojant atsiskaitymams už prekes ir paslaugas, todėl, ikiteisminio tyrimo metu ir perdavus bylą teismui, V. M. ir J. U. šioje byloje nebuvo kaltinami tuo, kad pasisavino UAB „Krekenavos projektai“ bankiniu pervedimu J. U. vadovaujamai įmonei MB „Angarai ES“ sumokėtus 105 400 Eur, kaip avansą pagal suklastotą rangos sutartį Nr. 2016/003, sudarytą tarp UAB „Krekenavos projektai“ ir MB „Angarai ES“.
5.4. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio priežastinio ryšio tarp UAB „Krekenavos projektai“ patirtų nuostolių, nevykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atlikti fermos statybos darbus, ir nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltais pripažinti V. M. ir J. U..
5.5. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, o kitą dalį palikti nenagrinėtą, nes tarp nuteistųjų V. M. ir J. U. padarytų nusikalstamų veikų ir šio civilinio ieškinio dalies nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio. Priimdamas spendimą priteisti 11 300 Eur iš V. M., teismas vadovavosi BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle. Nuspręsdamas civilinio ieškinio dalį, dėl kurios nuteistieji net nebuvo kaltinami, palikti nenagrinėtą, apeliacinės instancijos teismas BPK 115 straipsnio reikalavimų ir civilinio ieškovo teisių nepažeidė, priešingai, paliko galimybę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
5.6. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTAwLTYzOC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1900-638/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1900-638/2017">2-1900-638/2017</a>) iš MB „Angarai ES“ UAB „Krekenavos projektai“ naudai priteisė 117 200 Eur nuostolių atlyginimą. Motyvuodamas sprendimą už akių, teismas nurodė, jog atsakovė MB „Angarai ES“ laikoma pažeidusia prievolę, nes nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atlikti fermos statybos darbus. Kadangi nuostolių išieškojimo procesas buvo nesėkmingas, antstolis 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą. Šiame akte antstolis nurodė, jog skolininkė realios veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, bankų sąskaitose lėšų nėra, areštuoto skolininkės turto – automobilio buvimo vieta nežinoma, jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pas skolininkę nerasta. Dėl šių priežasčių antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nutraukdamas 117 200 Eur nuostolių išieškojimo procesą.
5.7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami tokie pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą: kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>) arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu (šiuo metu – vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis), kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>). Nurodytais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens.
5.8. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTEwNjMtNjU3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-1063-657/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-1063-657/2020">eB2-1063-657/2020</a> tenkino UAB „Krekenavos projektai“ pareiškimą ir MB „Angarai ES“ bankrotą pripažino tyčiniu. VĮ Registrų centro duomenimis, Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI2MC02NTcvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-260-657/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-260-657/2021">eB2-260-657/2021</a> pripažino BMB „Angarai ES“ pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.
5.9. Dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-1075/2020">e3K-3-118-1075/2020</a>). Atsižvelgiant į tai, civilinė ieškovė UAB „Krekenavos projektai“ galėjo reikšti tiesioginius reikalavimus už MB „Angarai ES“ tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui civilinio proceso tvarka, o ne BPK 115 straipsnio 1 dalies tvarka šioje baudžiamojoje byloje.
6. Nuteistojo V. M. gynėjas advokatas V. Martyšius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotojo atstovo advokato A. Biguzo kasacinį skundą atmesti ir (arba) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1, 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalį, paskyrus subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, ir bylą perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Gynėjas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ naudai priteisto 11 300 Eur žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio dalies palikimo nenagrinėtos atitinka protingumo, teisingumo, proceso ekonomijos principus ir BPK 1 straipsnio nuostatas.
6.2. Civilinė ieškovė UAB „Krekenavos projektai“ neteisėtai ir nepagrįstai kasaciniame skunde siūlo neribotai išplėsti nuteistųjų V. M. ir J. U. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ribas, taip pažeisdama BK 2 straipsnio 4 dalį.
6.3. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, o patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismui turėjo būti pateiktos ir nustatytos realios UAB „Krekenavos projektai“ galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jos gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ji ėmėsi, siekdama gauti šių pajamų ir pan., tačiau tai nebuvo padaryta.
6.4. Civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ kasacinio skundo motyvai dėl esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o pateikti vertinimai ir siūlymai neatitinka teisės taikymo praktikos šios kategorijos bylose, nes kasaciniame skunde net pripažįstama aplinkybė, kad skola pagal rangos sutartį civilinei ieškovei UAB „Krekenavos projektai“ – 117 200 Eur (kaip nuostoliai) – Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo priteista iš MB „Angarai ES“ civilinio proceso tvarka (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTAwLTYzOC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1900-638/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1900-638/2017">2-1900-638/2017</a>).
6.5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas užtikrinti jos proceso teisingumą, privalo vertinti ne tik įsiteisėjusiu baigiamuoju procesiniu aktu nustatytus, bet ir kitus jam žinomus konkrečius duomenis apie galimą pareigūnų piktnaudžiavimą ikiteisminio tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04OC00ODkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-88-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-88-489/2023">2K-7-88-489/2023</a>).
6.6. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde buvo nurodyti atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-51500-16 padaryti prokurorų ir tyrėjų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (ypač BPK 174 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl tyrimo vietos) ir apeliacinės instancijos teismo prašoma baudžiamąją bylą perduoti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamosios bylos tyrimo aplinkybių tinkamai nepatikrino, į nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde keliamus klausimus neatsakė, Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų aplinkybių motyvuotai neįvertino, t. y. iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimo argumentavimu.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotojo atstovo advokato A. Biguzo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl civilinio ieškinio
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs civilinį ieškinį iš dalies, o kitą civilinio ieškinio dalį palikęs nenagrinėtą, esmingai pažeidė BPK reikalavimus, keliamus civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje.
9. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia procesinė situacija, susijusi su civiliniu ieškiniu:
9.1. V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas MB,,Angarai ES“ pardavimų vadybininkas, tačiau realiai atstovaudamas šiai bendrovei visais klausimais, suklastojo tikrą dokumentą – rangos sutartį tarp UAB,,Krekenavos projektai“ ir MB,,Angarai ES“, ją laikė ir panaudojo. UAB,,Krekenavos projektai“, vykdydama šią rangos sutartį, MB,,Angarai ES“ grynaisiais sumokėjo 11 300 Eur, kurie buvo perduoti V. M. kaip MB,,Angarai ES“ atstovui, ir pavedimu sumokėjo 105 900 Eur, iš viso 117 200 Eur. Taip pat V. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas MB,,Angarai ES“ turtą (grynuosius pinigus), kuris minėtos rangos sutarties pagrindu buvo gautas iš UAB „Krekenavos projektai“, šį jam patikėtą didelės vertės svetimą MB,,Angarai ES“ priklausantį turtą – 11 300 Eur – pasisavino.
9.2. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Krekenavos projektai“ atstovas pateikė pareiškimą dėl pripažinimo civiline ieškove ir susipažinimo su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, šį pareiškimą abiejų instancijų teismai nagrinėjo kaip civilinį ieškinį. Civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ pateiktu civiliniu ieškiniu buvo prašoma iš V. M. priteisti 117 200 Eur MB „Angarai ES“ sumokėto avanso, 215 553,31 Eur nuostolių, taip pat 45 294,74 Eur negautų pajamų (pelno), iš viso 378 048,05 Eur.
9.3. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį atmetė pažymėdamas, jog tarp V. M. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių civilinės ieškovės nurodomų nuostolių nėra priežastinio ryšio. V. M. inkriminuota tai, kad jis neteisėtai pasisavino MB „Angarai ES“ priklausantį turtą – kaip avansą pagal rangos sutartį tarp MB „Angarai ES“ ir UAB „Krekenavos projektai“ nuteistajam perduotus 11 300 Eur. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju civilinį ieškinį V. M. galėtų reikšti MB „Angarai ES“ dėl iš jos pasisavinto turto, o ne UAB „Krekenavos projektai“.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ieškovės apeliacinį skundą, nurodė, kad V. M. nuteistas už tai, jog pasisavino 11 300 Eur, kurie per kelis kartus kaip avansas pagal jo suklastotą sutartį buvo gauti iš UAB „Krekenavos projektai“. Taigi būtent tokio dydžio UAB „Krekenavos projektai“ padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamais nuteistojo veiksmais. Todėl teismas nusprendė UAB „Krekenavos projektai“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo V. M. 11 300 Eur žalos atlyginimo UAB „Krekenavos projektai“ naudai, kitą UAB „Krekenavos projektai“ civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.
10. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
11. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEtNTExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21-511/2017">2K-21-511/2017</a>, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-1073/2019">2K-80-1073/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>).
12. Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normomis, bet ir atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-489/2020, 2K-49-976/2024).
13. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>).
14. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK reikalavimų, keliamų civilinio ieškinio nagrinėjimui baudžiamojoje byloje, pažeidimų.
15. Visų pirma, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įstatymų reikalavimų nustatydamas tinkamus civilinius atsakovus, o būtent neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą tarp civilinės ieškovės patirtos žalos ir nuteistosios J. U. nusikalstamų veiksmų. Šie argumentai nepagrįsti.
15.1. Kaip matyti iš bylos, civiliniu ieškiniu UAB „Krekenavos projektai“ prašė priteisti iš kaltinamųjų V. M. ir J. U. 332 753,31 Eur tiesioginių nuostolių ir 45 294,74 Eur netiesioginių nuostolių, t. y. iš viso 378 048,05 Eur. Iš 2021 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ atstovas advokatas A. Penelis nurodė, jog atsisako reikalavimo J. U.. Tačiau apeliaciniame skunde civilinė ieškovė vėl nurodė, kad civiliniais atsakovais laiko abu nuteistuosius, t. y. V. M. ir J. U..
15.2. Kaip nurodyta pirmiau, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, gali būti reiškiamas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, arba asmenims, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nuteistosios J. U. veikos, už kurias ji buvo nuteista, nesusijusios su civiline ieškove ir jos nurodomais nuostoliais; nuteistoji J. U. taip pat nėra pagal įstatymus materialiai atsakinga už kito šioje byloje nuteisto asmens nusikalstama veika padarytą žalą; tokio J. U. pripažinimo civiline atsakove pagrindo nenurodo ir civilinė ieškovė.
16. Antra, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį ir iš nuteistojo V. M. priteisdamas 11 300 Eur, kurie kaip avansas pagal suklastotą rangos sutartį jam buvo perduoti UAB „Krekenavos projektai“ direktoriaus, o kitą dalį civilinio ieškinio palikdamas nenagrinėtą, pažeidė BPK ir CPK reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai yra dvejopo pobūdžio. Kasatoriaus teigimu, pirma, nei BPK, nei CPK nuostatos nesuteikė teismui teisės dalį civilinio ieškinio palikti nenagrinėtą; antra, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas civilinio ieškinio dalį dėl tiesiogiai V. M. perduotų 11 300 Eur, nepateikė motyvuotų išvadų dėl kitos civilinio ieškinio dalies palikimo nenagrinėtos.
17. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį byloje, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neturėjo teisės palikti civilinio ieškinio (jo dalies) nenagrinėto.
17.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Iš tiesų, BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pvz., nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais, civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020).
17.2. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta pirmiau, civilinė ieškovė teikė civilinį ieškinį baudžiamajame procese kaltinamajai (nuteistajai) J. U., MB,,Angarai ES“ vadovei, kuri net nebuvo kaltinama nusikalstama veika padariusi žalos civilinei ieškovei; taip pat civilinė ieškovė patirtus nuostolius grindė tuo, kad, civilinio proceso tvarka pripažinus MB,,Angarai ES“ bankrotą tyčiniu, žalą kreditorei UAB,,Krekenavos projektai“ turi pareigą atlyginti įmonės vadovai, būtent nuteistoji J. U. ir nuteistasis V. M. (kaip faktinis įmonės vadovas).
17.3. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį ne dėl tiesiogiai jai nusikalstama veika padarytos žalos, o iš esmės naudojosi kreditoriaus teise pareikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusios ir likviduotos bendrovės vadovui (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE4LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-118-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-118-1075/2020">e3K-3-118-1075/2020</a> ir kt.), taigi ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja.
17.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtą dalį civilinio ieškinio reikalavimų (siejamų išimtinai su civilinės ieškovės tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl neįvykdytos rangos sutarties tarp MB,,Angarai ES“ ir UAB,,Krekenavos projektai“), laikėsi nurodytos teismų praktikos, pagal kurią teismai, įvertinę bylos faktinę situaciją, gali palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, ir proceso įstatymų nuostatų iš esmės nepažeidė.
17.5. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konkrečią šioje byloje susiklosčiusią situaciją (kad dėl UAB,,Krekenavos projektai“ pagal suklastotą rangos sutartį galimai patirtų nuostolių kaltinimai šioje byloje nuteistiesiems nebuvo pareikšti) ir pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą – atmesti civilinį ieškinį dėl jo nepagrįstumo, sudarė realias teisines ir faktines prielaidas civilinei ieškovei reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
18. Kita vertus, kaip jau minėta, civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei iš nuteistojo vis dėlto buvo priteista dalis kaip avanso pagal suklastotą rangos sutartį perduotos sumos – 11 300 Eur, kuriuos UAB,,Krekenavos projektai“ perdavė MB,,Angarai ES“ atstovui nuteistajam V. M. grynaisiais.
18.1. Pasisakydama dėl šios ieškinio dalies tenkinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės bylos nagrinėjimo ribos yra nulemtos to, jog byla nagrinėjama pagal civilinės ieškovės atstovo skundą ir priimdamas sprendimus kasacinės instancijos teismas negali pabloginti skundą padavusio asmens teisinės padėties. Bendrasis proceso teisės principas – draudimas teismui pabloginti padėtį – reiškia tai, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-976/2024">2K-237-976/2024</a>). Baudžiamajame procese šis principas tiesiogiai nurodytas tik aptariant kaltinamojo teises (BPK 320 straipsnio 4 dalis), teismų praktikoje taip pat pripažįstamas ir civiliniam atsakovui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113-628/2020">2K-113-628/2020</a>). Tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo kasacinį skundą, šis principas taip pat galioja (CPK 313 straipsnis, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQyLTY4NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-242-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-242-684/2020">e3K-3-242-684/2020</a> ir kt.).
18.2. Taigi, nekartojant šioje nutartyje išdėstytų argumentų dėl civilinės ieškovės reikalavimų šioje baudžiamojoje byloje pagrindo, t. y. reikalavimo, kad žalą atlygintų bankrutavusios bendrovės faktinis vadovas, ir išvados, kad paprastai tokie ieškiniai turėtų būtų paliekami nenagrinėti, apeliacinės instancijos teismo sprendimas tenkinti civilinį ieškinį iš dalies nekeičiamas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, pirma, neblogindama civilinės ieškovės padėties, antra, todėl, kad šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas, skirtingai nei paliktos nenagrinėtos civilinio ieškinio dalies atveju, iš esmės susijęs su nuteistojo nusikalstama veika padaryta žala. Kaip nurodoma toliau šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, jog V. M. yra nuteistas už 11 300 Eur pasisavinimą iš šiuo metu jau bankrutavusios MB,,Angarai ES“, kuri yra skolinga civilinei ieškovei, ir plačiai motyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju jis priteisia atitinkamą sumą civilinės ieškovės naudai iš faktinio bendrovės vadovo.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas civilinėse bylose formuojama praktika dėl vadovo atsakomybės už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą įmonės kreditoriams, tenkino civilinio ieškinio dalį, tiesiogiai susijusią su UAB,,Krekenavos projektai“ patirta žala dėl nuteistojo V. M. kaip MB,,Angarai ES“ faktinio vadovo neteisėtų veiksmų, gana plačiai motyvuodamas tokį sprendimą ir nurodydamas, kad: 1) UAB „Krekenavos projektai“ yra MB „Angarai ES“ kreditorė, kuriai civilinio proceso tvarka buvo priteistas 117 200 Eur nuostolių atlyginimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTAwLTYzOC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1900-638/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1900-638/2017">2-1900-638/2017</a>); 2) MB „Angarai ES“ yra likviduota dėl bankroto ir neturi turto, kurį pardavus būtų galima padengti kreditorių finansinius reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI2MC02NTcvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-260-657/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-260-657/2021">eB2-260-657/2021</a>); 3) MB „Angarai ES“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTEwNjMtNjU3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-1063-657/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-1063-657/2020">eB2-1063-657/2020</a>); 4) nuteistasis V. M. laikytinas faktiniu MB „Angarai ES“ vadovu; 5) nors V. M. nuteistas už tai, jog pasisavino 11 300 Eur iš MB,,Angarai ES“, tačiau šie pinigai pagal jo suklastotą rangos sutartį buvo gauti iš UAB „Krekenavos projektai“, taigi būtent tokio dydžio UAB „Krekenavos projektai“ padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais (netgi nusikalstamais) nuteistojo veiksmais.
19. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas civilinio ieškinio dalį, nepateikė motyvuotų išvadų dėl kitos civilinio ieškinio dalies palikimo nenagrinėtos. Šie argumentai nepagrįsti.
19.1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Atitinkamai šios pareigos apimtis priklauso tiek nuo teismo priimamo sprendimo rūšies, tiek nuo konkrečių nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-976/2017">2K-65-976/2017</a>, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018 ir kt.).
19.2. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 80–83 punktų, apeliacinės instancijos teismas į esminius civilinės ieškovės atstovo apeliacinio skundo argumentus atsakė, iš dalies tenkino skundą ir pateikė motyvus, kodėl dalį civilinio ieškinio tenkina, o kitą dalį palieka nenagrinėtą.
20. Taigi šia nutartimi konstatavus, kad civilinė ieškovė kildina savo patirtą žalą (nuostolius) iš veikos, dėl kurios nagrinėjamoje byloje jokiems asmenims nebuvo pareikšti kaltinimai, juolab jie nebuvo pripažinti kaltais už atitinkamas veikas, darytina bendra išvada, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paliko atitinkamą dalį civilinio ieškinio nenagrinėtą, neužkirsdamas kelio civilinei ieškovei ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas yra motyvuotas, neprieštarauja BPK normų reikalavimams, proceso principams ir šioje nutartyje išdėstytai teismų praktikai.
Dėl nuteistojo gynėjo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų argumentų
21. Nuteistojo gynėjas atsiliepime į civilinės ieškovės atstovo kasacinį skundą, be kita ko, pateikė prašymą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo V. M. nuteisimo ir jam paskirtos bausmės, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK nenustato teisės atsiliepime į kasacinį skundą reikšti savarankiškus reikalavimus. Todėl toks prašymas nelaikomas kasacinės bylos dalyku ir paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Civilinės ieškovės UAB „Krekenavos projektai“ įgaliotojo atstovo advokato Audriaus Biguzo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
