Administracinio nusižengimo byla Nr. II-329-504/2021
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00077-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.42; 21.10.4
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gruodžio 9 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jolantai Samėnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl jo atžvilgiu priimto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021.
Teismas
n u s t a t ė :
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija), Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas Remigijus Ramanauskas 2021 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021, kuriuo A. K., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 315 straipsnio 1 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda, už tai, kad iki 2021 m. sausio 10 d., nepateikė ataskaitos už 2020 metus apie jo aptvare laikomus laukinius gyvūnus. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 38 punkte nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.
A. K. pateikė skundą (b. l. 2-4) dėl minėto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodė, kad nesutikdamas su jam inkriminuojamu pažeidimu, pateikė 2021 m. spalio 5 d. prašymą nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nurodydamas, kad jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Rokiškio rajone yra labai prastas interneto ryšys, pasireiškia nuolatiniai interneto trikdžiai, dėl prasto interneto ryšio ataskaita galėjo neišsisiųsti. Jo veiksmuose nėra tyčios, todėl nėra pagrindo jo traukti administracinėn atsakomybėn. Su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Laukinius gyvūnus aptvare (voljere) augina ne vienerius metus, todėl jam yra žinoma, kad įstatymų nustatyta tvarka kiekvienais metais reikia pateikti ataskaitą. Šiemet šią pareigą taip pat atliko nustatytu terminu, tačiau dėl jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pastovaus interneto trikdžių dokumentas (ataskaita) galėjo neišsisiųsti (ir neišsisiuntė, nes buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn). Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas, 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikęs jo laikomų laukinių gyvūnų planinį patikrinimą, informavo pareiškėją, jog laiku nepateikė ataskaitos, ką jis dar kartą padarė, t. y. ataskaitą atsakingai institucijai elektroniniu paštu išsiuntė pakartotinai. Jo veiksmuose jokios tyčios padaryti administracinį nusižengimą nebuvo, todėl surašyti protokolą nebuvo pagrindo. Specialistas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, nesiaiškino, ar pareiškėjas ataskaitą nustatytu terminu teikė, kad dokumentas dėl labai prasto interneto ryšio galėjo nepasiekti adresato (pandemijos laikotarpiu kitais būdais pateikti dokumentų neturėjo galimybės) ir vietoj to, kad atsakinga institucija imtųsi prevencinių priemonių – įspėti dėl laiku nepateiktos (negautos) ataskaitos, ėmėsi priemonių jį nubausti. Pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodo teismų praktiką (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis administracinėje byloje Nr. II-414-949/2020), iš kurios matyti, kad asmenims, turintiems pareigą pateikti ataskaitas, yra siunčiamas priminimas, kad reikia pateikti ataskaitą, tačiau pareiškėjas ataskaitą elektroniniu paštu išsiuntė laiku, nors ir priminimas jokiais būdais (elektroniniu paštu, telefonu ar pan.) jam nebuvo pateiktas. Tuo tarpu, protokolą surašiusiam specialistui Gytautui Stukui, informavus pareiškėją žodžiu apie tai, kad jis laiku nepateikė ataskaitos, dokumentą iš karto pateikė pakartotinai. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, žinojo, kad pareiškėjo ataskaita nustatytu terminu negauta, tačiau iki pat 2021 m. rugsėjo 8 d. (t. y. iki planinio patikrinimo), jokiais būdais jo apie tai neinformavo, nei priminimo, nei privalomo nurodymo pateikti ataskaitą nesiuntė. Netikėti pareiškėjo paaiškinimais, jog dažnai patiria problemų dėl interneto trikdžių nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš pateiktos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4685-504/2021, teismas pripažino svarbia aplinkybe tai, kad jo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., yra silpnesnio padengimo zonoje, dėl ko pasireiškia serviso trikdžiai, o naudojimasis internetu yra apsunkintas, todėl tenkino jo prašymą atnaujinti terminą procesiniam dokumentui (prieštaravimams) pateikti. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pareiškėjo veiksmuose (neveikime) nebuvo tyčios laiku nepateikti ataskaitos, jis šią pareigą atliko laiku (tik dėl prasto interneto ryšio dokumentai galėjo neišsisiųsti), kad pasielgti netinkamai neturėjo jokio tikslo rodo ir tai, kad specialistui informavus apie laiku nepateiktą ataskaitą, dokumentus pakartotinai išsiuntė. Pareigūnai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių bei neįrodė jo neva padarytos veikos sudėties, t. y. nenustatė administracinio nusižengimo subjektinės pusės požymių, t. y. kaltės ir kaltės formos (kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis), todėl patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn nebuvo jokio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis ANK 622 straipsniu teisingumo, protingumo principais, prašo 2021 m. spalio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021 panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į A. K. skundą (b. l. 20), kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 38 punktas pareigą teikti ataskaitą nustato leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojui. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės Institucijai nenumato pareigos siųsti leidimo turėtojui priminimus apie ataskaitos pateikimą ar informuoti jį apie laiku nepateiktą ataskaitą. Mano, kad skunde nurodoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4685-504/2021 aptariamu atveju remtis negalima, nes civilinės bylos ir šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje civilinėje byloje teismas A. K. gyvenamojoje vietoje pasireiškiančius interneto trikdžius vertino A. K., kaip skolininko, civilinės procesinės teisės pateikti prieštaravimus kreditoriaus pareiškimui aspektu, interneto trikdžius laikydamas svarbia priežastimi atnaujinti terminą tokiems prieštaravimams pateikti. Teismas civilinėje byloje turėjo pagrindą A. K. veiksmus vertinti ne taip griežtai, nes, neatnaujinus termino, jam būtų atimta galimybė būti išklausytam teisme dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti iš jo palyginti nemažą priteistą sumą. Tuo tarpu aptariamoje administracinio nusižengimo byloje A. K. nurodomi interneto trikdžiai jo gyvenamojoje vietoje vertinami administracinio nusižengimo požymio – aspektu. A. K. pagal valstybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą vykdo valstybės kontroliuojamą veiklą – nelaisvėje laiko laukinius gyvūnus. Tokio leidimo turėtojui teisės numato įvairias pareigas, įskaitant Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 38 punkte numatytą pareigą, kurių tinkamas įvykdymas turi būti vertinamas griežčiau. Mano, kad skundžiamame nutarime, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįstai konstatuota, jog A. K. inkriminuojamas administracinis nusižengimas, gali būti padaromas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, bei motyvuotai paaiškinta, kodėl interneto trikdžiai nėra pakankama aplinkybė, kad būtų pripažinta, jog padarytoje veikoje nėra A. K. kaltės. Atsižvelgdami į nurodytus argumentus bei vadovaudamiesi ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo: 1) bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant; 2) palikti Institucijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021 nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas 2021 m. rugsėjo 8 d., (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., atliko planinį A. K. laukinių gyvūnų aptvaro patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad A. K. nepateikė ataskaitos apie aptvare laikomus laukinius gyvūnus už 2020 metus. Institucijos vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas 2021 m. rugsėjo 21 d. dėl patikrinimo metu nustatyto pažeidimo A. K. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-3301-2021, dėl ANK 315 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
A. K. Institucijai pateikė 2021 m. spalio 5 d. prašymą nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Remigijus Ramanauskas 2021 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. K., pagal ANK 315 straipsnio 1 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda, nurodant, kad jis iki 2021 m. sausio 10 d., nepateikė ataskaitos apie jo aptvare laikomus laukinius gyvūnus už 2020 metus. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 38 punkte nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu, teigia, jog šiemet pareigą pateikti ataskaitą atliko nustatytu terminu, tačiau dėl jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pastovaus interneto trikdžių dokumentas (ataskaita) galėjo neišsisiųsti ir neišsisiuntė, nes buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nurodo, kad informuotas, jog laiku nepateikė ataskaitos, ataskaitą atsakingai institucijai elektroniniu paštu išsiuntė pakartotinai. Jo veiksmuose jokios tyčios padaryti administracinį nusižengimą nebuvo.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-689/2020">2AT-4-689/2020</a>, 2AT-5-689/2020).
ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Valstybinėse gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose nustatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimą laiku arba jų įgyvendinimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus.
Pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, 38 punktą Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal Taisyklių 5 priede nustatytą ataskaitos formą teikia AAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomus laukinius gyvūnus. AAD kiekvienais metais iki kovo 1 d. pagal Taisyklių 5 priede nustatytą ataskaitos formą apibendrintus duomenis raštu arba el. paštu teikia Aplinkos ministerijai ir AAA.
Atsižvelgiant į minėtų nuostatų turinį ir sudėties konstrukciją, nėra pagrindo vertinti, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl spręstina, kad ANK 315 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Byloje nėra ginčo, kad ataskaita apie aptvare laikomus laukinius gyvūnus už 2020 metus pareiškėjo nebuvo laiku pateikta, kadangi pats pareiškėjas tiek pateiktame skunde, tiek prašyme, kurį pateikė Institucijai, neneigia, kad ataskaita galėjo būti nepateikta, t. y. galėjo nepasiekti adresato – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, tačiau teigia, kad jo tyčios nebuvo, ataskaitos nepateikė dėl blogo interneto ryšio.
Pažymėtina, kad siunčiant elektroninį laišką ir šiam neišsisiuntus, paprastai pasirodo pranešimas nurodantis, kad laiško išsiųsti nepavyko. Be to, siųstas elektroninis laiškas su ataskaita, nors jam ir neišsisiuntus dėl tam tikrų internetinio ryšio trikdžių, tačiau elektroninio pašto dėžutei (sistemai) laiško neišsiuntimo neužfiksavus, laiškas turėjo nukeliauti į elektroninio pašto dėžutės katalogą (laukelį) „Išsiųsti laiškai“. Nors pareiškėjas nurodo, kad nustatytu laiku siuntė ataskaitą, kuri neišsisiuntė, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad jis iki 2021 m. sausio 10 d. iš viso bandė išsiųsti elektroninį laišką su ataskaita. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, nurodant interneto ryšio sutrikimus, negali būti pakankama priežastis šį atvejį vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, be to teisinis reguliavimas jokių išimčių dėl tokių aplinkybių nenumato.
Pareiškėjas pateikė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartį, civilinėjė byloje Nr. eL2-4685-504/2021, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., yra silpnesnio padengimo zonoje, dėl ko pasireiškia serviso trikdžiai, o naudojimasis internetu yra apsunkintas. Iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“, civilinėje byloje Nr. eL2-4685-504/2021, esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. K. 2017 m. sausio 2 d., AB „Telia“ raštu Nr. 913565, kurį pats pateikė į bylą, buvo informuotas, jog vietovė, kurioje jis gyvena ((duomenys neskelbtini), Rokiškio rajono sav.) yra silpnesnio padengimo zonoje, dėl ko pasireiškia serviso trikdžiai internetui. Iš minėtų duomenų spręstina, kad pareiškėjas žinojo (dar nuo 2017 m., kai apie tai gavo informaciją iš AB „Telia“, be to civilinėje byloje esančiuose dokumentuose ir pats nurodo, kad minėta problema tęsiasi jau keletą metų ir iki šiol nėra išspręsta), kad jo gyvenamojoje vietoje yra prastas interneto ryšys, ir suprato, kad dėl to, jo elektroniniu paštu siunčiama ataskaita apie laikomus laukinius gyvūnus gali nepasiekti adresato.
Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo pasidomėti ar dokumentas siųstas elektroniniu paštu, pasiekė gavėją. Teismas sutinka ir su Institucijos skundžiamame nutarime nurodytais argumentais, jog pareiškėjas privalėjo imtis papildomų priemonių, kad siunčiama ataskaita pasiektų adresatą (pavyzdžiui, telefonu pasiteirauti adresato, ar šis ataskaitą gavo, papildomai išsiųsti ataskaitą elektroniniu paštu iš kitos vietovės ar ataskaitą papildomai išsiųsti paprastu paštu per pašto įstaigas), tačiau to nepadarė ir lengvabūdiškai tikėjosi, jog dokumentą adresatas gaus. Pareiškėjo neatsargumas šioje situacijoje, buvo skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos teisingai įvertintas, kaip, kaltės forma, pasireiškusi nepagrįstu pasitikėjimu, bei atitinkanti, vieną iš ANK 315 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties, požymių.
Pareiškėjas nurodo, kad pasielgti netinkamai jis neturėjo jokio tikslo, ką patvirtina tai, jog specialistui informavus apie laiku nepateiktą ataskaitą, dokumentus išsiuntė pakartotinai. Pareiškėjo teigimu Institucija turėjo įspėti dėl laiku nepateiktos (negautos) ataskaitos, nes žinojo, kad pareiškėjo ataskaita nustatytu terminu negauta, tačiau iki 2021 m. rugsėjo 8 d. planinio patikrinimo, jokiais būdais jo apie tai neinformavo, nei priminimo, nei privalomo nurodymo pateikti ataskaitą nesiuntė.
Teismas pažymi, kad ataskaitos pateikimas praleidus nustatytą terminą, po nusižengimo užfiksavimo, asmens atsakomybės nepašalina. Ataskaitos pateikimas pavėluotai, t. y. ne nustatytu laiku, o praleidus terminą, sudaro vieną iš ANK 315 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių, todėl minėta aplinkybė negali būti vertintina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kaip jo kaltę šalinanti aplinkybė.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas nenumato Institucijai pareigos siųsti priminimus, kad artėja terminas pateikti ataskaitą apie aptvare laikomus laukinius gyvūnus ar pranešimus, kad ataskaita nebuvo laiku pateikta. Pareiškėjas, kaip leidimo laikyti laukinius gyvūnus turėtojas, savo pareigas, o būtent pareigą iki sausio 10 d. pateikti ataskaitą apie jo aptvare laikomus laukinius gyvūnus už 2020 metus, atliko neatsakingai, todėl jo patiriami nuostoliai, jam paskyrus administracinę nuobaudą, yra adekvatūs padarytam nusižengimui ir nelaikomi asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, laikydamasi administracinių nusižengimų byloms nagrinėti skirtų nuostatų, išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai taikydama materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir skyrė pažeidėjui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o jo kaltė yra įrodyta ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis Institucijos išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus bei aplinkybes ir savaip jas vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo skundą jame nurodytais motyvais.
Esant išdėstytam, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Remigijaus Ramanausko 2021 m. spalio 20 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021, kuriuo A. K., pagal ANK 315 straipsnio 1 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda, paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 639, 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
A. K. skundo netenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Remigijaus Ramanausko 2021 m. spalio 20 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4310-2021, kuriuo A. K., pagal ANK 315 straipsnio 1 dalį nubaustas 60 Eur dydžio bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėja Ledina Šinkūnienė
