Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-7-14-303/2017
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00097-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimu T. M. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2016 m. vasario 21 d. 0.30 val. Anykščių r. sav., kelio Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva 6,80 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127, 219.2, 222 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir oro sąlygas, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius; eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir nulaužtas medis; bet apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
4. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą (šis nutarimas panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi ir byla grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo) arba, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. be papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4.1. Pareiškėjas teigia, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, nes neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, pažeidė rungtyniškumo, teisingumo, nešališkumo principus, padarė neteisingas išvadas, administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikė nesant subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – žalos, bei nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl nuobaudos individualizavimo ir jos proporcingumo padarytam pažeidimui, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo asmenybės ir tinkamai neindividualizavo jam skirtinos nuobaudos, nes neatsižvelgė į šio konkretaus pažeidimo pavojingumą, dėl to teismai priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.
4.2. Pareiškėjas pažymi, kad niekam, išskyrus savo turtą, žalos nepadarė, tai patvirtino miško savininkas A. P., nurodęs, kad medis, apie kurį kalba pareigūnai, buvo seniai išverstas vėjo; protokole nenurodyta apie medį ar šakas ant važiuojamosios dalies, kelias buvo slidus, tai patvirtino ir ugniagesys V. M., dėl to jis važiuodamas pasirinktu saugiu 60 km/h greičiu nuslydo nuo kelio ir užvažiavo ant jau seniai išversto medžio kelmo, išlipęs pamatė, kad nėra atsitrenkęs į kitą automobilį ar sužalojęs žmogų, nakties metu paliko automobilį ir grįžo namo. Kadangi pareiškėjas vairavo nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, medžio savininkas pretenzijų dėl žalos už nulaužtą medį neturi, miškų kontrolės institucijos pateikta pažyma patvirtina, kad žala gamtai nepadaryta, kitos transporto priemonės nebuvo apgadintos, pareiškėjo manymu, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N261-3550/2010, N444-2508/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2014, 2AT41-2014, 2AT-54/2014,2AT-17-139/2015), nelaikytinas tokiu, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
4.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo veiksmuose nebuvo ir tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, todėl jis buvo nepagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET; ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-3-2013, ir kt.). Pareiškėjas teigia, kad jis buvo įsitikinęs, jog nepadarė žalos nei kitam turtui, nei asmeniui.
4.4. Teismai šių argumentų nevertino, nesilaikė teismų praktikos dėl pažeidėjo tyčios nustatymo, ATPK 284 straipsnio reikalavimų išsiaiškinti, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas dėl jo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į pareiškėjo nurodytus argumentus dėl prieštaringų liudytojų pareigūnų (A. S., J. B., ugniagesių) parodymų ir bylos dokumentų, o dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų netaikymo pasisakė vienu sakiniu.
4.3. Pareiškėjas teigia, kad jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 900 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra formali, neteisinga ir kriminalinę bausmę atitinkanti nuobauda. Jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad padaryti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, nepadaryta žala kitiems asmenims, jis nėra piktybinis pažeidėjas, per turimą dvidešimties metų vairavimo stažą nėra baustas už KET pažeidimus, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padaryti pažeidimai nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių, jis pats ryte nuvyko į policiją, nesislapstė, nenaikino įvykio pėdsakų, automobilis buvo paliktas įvykio vietoje, galbūt pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nerūpestingumo, gyvena su šeima viename mieste, dirba pamaininį darbą kitame mieste ir gali netekti darbo negalėdamas į jį nuvykti, nes tokiu metu nėra autobusų, tada negalės nuomotis būsto, išlaikyti šeimos, kurioje yra mažametis vaikas, ir padėti sunkiai sergančiai motinai, kuriai yra vienintelis vaikas, vidutinis jo darbo užmokestis yra 650 Eur, pareiškėjas prašo jam taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą.
5. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymo netenkinti.
5.1. Pareigūnas nurodo, kad prašyme atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylą T. M. nurodo aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos ir ištirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir teismų sprendimai priimti iš esmės ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, asmenų rašytinius ir pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus. Administracinėje byloje yra pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, pagrindžiančias jo nekaltumo įrodymus (miško savininko paaiškinimus, atsakingos institucijos pažymas dėl žalos buvimo (nebuvimo)), ištyrė pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad pateikta informacija nėra teisinga ir kad T. M. taip bando išvengti atsakomybės. Teismų sprendimai dėl T. M. veiksmų priimti nuosekliai ir išsamiai ištyrus visus įrodymus, todėl atnaujinti bylos teiseną ar skirti T. M. švelnesnę nuobaudą vadovaujantis ATPK 301 straipsniu pagrindo nėra.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo
7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (2 straipsnis (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija)). Kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais (7 straipsnis). Dėl to šioje byloje spręstinas klausimas, ar, vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo, pareiškėjo T. M. iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos, kvalifikuotos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinos pagal atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
8. Įstatymų dėl atsakomybės už administracinius nusižengimus galiojimas yra numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai nustato ir tokių aktų įgyvendinimo tvarkos teisines taisykles, siekiant išspręsti probleminius klausimus, kurių gali atsirasti taikant naujas teisės normas (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai).
9. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas, patvirtindamas naują Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatė ir šio kodekso įgyvendinimo tvarkos, ir jo atgalinio veikimo galios taisykles.
9.1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodyti švelnesnės administracinės atsakomybės atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka numatyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (4 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas priimdamas naują įstatymą – Administracinių nusižengimų kodeksą – ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo, t. y. nenumatė, kad vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo veikos būtų perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais.
10. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Naujai priimto administracinę atsakomybę numatančio įstatymo, turinčio atgalinio veikimo galią, taikymas nėra siejamas su administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindais, todėl, kai nagrinėjama atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, naujo administracinę atsakomybę numatančio įstatymo taikymo ir atitinkamai veikų perkvalifikavimo klausimai negali būti sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017).
Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų
11. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
12. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais.
13. Atsižvelgiant į tai, pareiškimo teiginiai, susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutarime ir nutartyje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.
14. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas įstatymu pagrįstas išvadas, kad T. M. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Dėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos
15. Pareiškėjas teigia, kad jam už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) administracinė nuobauda; prašo jam taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nuobaudą.
16. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
17. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimu T. M. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą nubaustas 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, šią nuobaudą subendrinus su 35 Eur bauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, T. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Skirdamas T. M. nuobaudą šis teismas nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, pažeidimų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes (buvo padaryta žala gamtai), taip pat į tai, kad nenustatyta T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir kad pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
18. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad T. M. paskirtos nuobaudos, taip pat ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, yra teisingos, pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas T. M. taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia apygardos teismo išvada nepagrįsta. Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).
19. Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
20. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
23. Pagal teismų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad T. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs; jo sukelto eismo įvykio metu padaryta 27,12 Eur dydžio žala aplinkai dėl nulaužto pakelės medžio, yra nedidelė. Be to, nagrinėjamoje byloje jokių sunkinančių ar kitokių pareiškėją neigiamai apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, T. M. dirba, rūpinasi šeima, kurioje auga mažametė duktė, prižiūri sunkiai sergančią motiną, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) pažeidimą padarė pirmą kartą.
24. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismų sprendimais T. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Dėl to pareiškėjui T. M. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį paskirta nuobauda mažintina, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 450 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Sumažinus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį T. M. paskirtą administracinę nuobaudą, mažintina ir galutinė jam paskirta administracinė nuobauda.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis, kuriomis T. M. paskirta nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą bei subendrinta administracinė nuobauda.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalį, T. M. paskirtą nuobaudą – baudą – sumažinti iki 450 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki vienerių metų šešių mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir T. M. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Kitas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Vytautas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Audronė Kartanienė
