Dėl teismo sprendimo vykdytinumo sampratos, proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką ir jo turinį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-170-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00579-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.5.16.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolė Svetlana Kastanauskienė ir A. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo vykdytinumo sampratos, proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką ir jo turinį, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja prašė teismo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-32-665/2015 teisėjos rezoliucija išduotą vykdomąjį raštą ir vykdomąją bylą Nr. 0056/16/00289 nutraukti.

Pareiškėja nurodė, kad antstolė nepagrįstai vykdo teismo išduotą vykdomąjį raštą, kadangi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje, tačiau atsakovui iš ieškovės nebuvo priteistos piniginės sumos. Vykdomajame rašte negalėjo būti atkartota teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kadangi ja nėra priteistos atsakovui piniginės sumos iš ieškovės. Teismo sprendimu šalių turtas buvo padalytas lygiomis dalimis. Teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomojo rašto, kadangi nebuvo aišku, kurios sprendimo dalies nevykdo ieškovė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, suinteresuotos šalies prašymu gali būti išduotas vykdomasis raštas, tačiau toks klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, privalomai informuojant šalis. Nagrinėjamu atveju net ir tokiam išieškotojo prašymui nėra pagrindo, kadangi teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartimi atsakovui nebuvo priteistos piniginės sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos tokiose bylose, kai, nesant pagrindo naikinti ar keisti vykdytiną dokumentą, vykdomasis raštas išduotas pagal tariamo išieškotojo neteisėtą prašymą, pažeidus jo išdavimo procedūrą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad A. G. pateikė antstolei vykdyti Švenčionių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuriame parašyta, kad teismo sprendimu A. G. tenka visa stalių dirbtuvių įranga, šalių susitarimu įvertinta 14 000 Eur, esanti (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs tai, kad pareiškėja per protingą terminą neperdavė A. G. priklausančios stalių dirbtuvių įrangos, teismas sprendė, kad A. G. turėjo teisinį pagrindą reikalauti išieškoti jam priteisto turto vertę.

Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu patvirtinta I. G. ir A. G. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo pobūdžiu yra panaši į taikos sutartį, tačiau nėra jai prilyginama; sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra išreikšta sutuoktinių valia, susitarta dėl kiekvieno pasidalyto kilnojamojo daikto ir nekilnojamojo turto vertės, todėl šalys neturi teisės savavališkai pakeisti savo sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties, neatiduoti kitam sutuoktiniui priklausančių daiktų ar pakeisti jų vertę. Teismas sprendė, kad vykdomasis raštas galėjo būti išduotas pagal teisėjo rezoliuciją, raštas atitinka vykdomojo dokumento turiniui keliamus reikalavimus, todėl nenustatė teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-665/2015 nutraukta pareiškėjos ir A. G. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės jų bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir CPK 646 straipsnio turinį, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas pagrįstai nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata. Vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.

Teismas pažymėjo, kad, A. G. pateikus pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo vertinti pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažino pagrįstu pareiškėjos argumento, kad išduotas vykdomasis raštas neatitinka teismo sprendimo sąlygų. Palyginęs Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su išduotu vykdomuoju raštu, teismas nustatė, kad į vykdomąjį raštą perkeltos teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 14 000 Eur sumos išieškojimo iš I. G. ir vykdomąją bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įstatyme įtvirtinta imperatyvi proceso teisės norma, reikalaujanti vykdomąjį raštą išduodančiam teismui vykdomajame rašte nurodyti su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį pažodžiui (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vykdymo (ir išieškojimo) dalykas negali būti teismo nespręsti ir teismo sprendimu nepriteisti šalių reikalavimai. Vykdomuoju raštu buvo pakeistas teismo sprendimo turinys, o teismų argumentai, kad vykdomasis raštas atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, nepagrįsti. Vykdomajame rašte išeinant už įsiteisėjusio teismo sprendimo ribų nepagrįstai įrašyta formuluotė dėl 14 000 Eur sumos priteisimo iš pareiškėjos, nors teismo sprendime to nėra. Teismas neturi teisės vykdomajame rašte pakeisti sprendimo turinį ir esmę, modifikuoti šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vykdomojo rašto išdavimo procesinėje stadijoje neišklausęs abiejų šalių pakeisti išieškojimo formą (būdą). Išieškotojas A. G., nepageidaudamas įgyvendinti savininko teisių ir pasiimti iš pareiškėjos teismo sprendime jo asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo pripažintų daiktų natūra, neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai keisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų ir reikalauti daiktų vertės pinigais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pasikeitus aplinkybėms gali būti modifikuojamos ribotais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apie vienašališką sutarties pakeitimą sužinojo iš antstolės raginimo sumokėti išieškotojui 14 000 Eur. Neteisėtai išduoto vykdomojo rašto nedaro teisėto teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja savo skunde neinformavo teismo, jog daiktai yra perduoti išieškotojui, arba nenurodė galimybės juos perduoti savininkui. Teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nebuvo nustatyta imperatyvi daiktų perdavimo tvarka ar terminai, kurių pareiškėja nevykdė. Įstatymuose ir teismų praktikoje aiškiai suvokiamas savininko teisių turinys visų pirma reiškia paties savininko pareigą įgyvendinti disponavimo daiktu teises. A. G. tereikėjo atvykti į buvusią savo gyvenamąją vietą susirinkti jam pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą priklausančių asmeninių daiktų. Pareiškėja teismo sprendimu nebuvo įpareigota rūpintis atsakovo daiktų nugabenimu į jo naują gyvenamąją vietą ar priminti jam apie daiktų atsiėmimą. Laikydamasis įstatymo reikalavimų, pagal tai, kas buvo nustatyta teismo sprendime, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, A. G. turėjo teisę tik reikalauti daiktus perduoti natūra, ir tik toks išieškojimo dalykas galėjo būti apibrėžtas vykdomajame rašte.

Atsiliepimas į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo vykdytinumo sampratos

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia klausimą dėl teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdytinumo.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Teisėjų kolegija išaiškina, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, inter alia (be kita ko), pasidalytas kilnojamasis turtas ir suinteresuotam asmeniui tenka visa stalių dirbtuvių įranga, šalių susitarimu įvertinta 14 000 Eur, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, pagal savo pobūdį reiškianti, kad nurodyta stalių dirbtuvių įranga yra priteista suinteresuotam asmeniui ir kitas sutuoktinis (šiuo atveju pareiškėja) privalo nekliudyti jam šią įrangą pasiimti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlyga, jog vienam iš sutuoktinių atitenka tam tikri kilnojamieji daiktai, reiškia šių daiktų priteisimą ir gali būti vykdoma priverstine tvarka pagal CPK 765 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui taisykles.

Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio.

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo turėjo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, atitinkančio pažodinę teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalį dėl tam tikrų daiktų jam paskyrimo. Nustatyta, kad į vykdomąjį raštą pažodžiui perkelta teismo sprendimo dalis ir nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui tenka visa stalių dirbtuvių įranga, šalių susitarimu įvertinta 14 000 Eur, esanti (duomenys neskelbtini), todėl kasacinio skundo teiginys, kad vykdomajame rašte išeinant už įsiteisėjusio teismo sprendimo ribų nepagrįstai atsirado formuluotė dėl 14 000 Eur priteisimo iš pareiškėjos, neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdomasis raštas atitinka vykdomajam dokumentui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 648 straipsnyje.

Pareiškėja šioje byloje prašė vykdomąjį raštą panaikinti ir vykdomąją bylą nutraukti. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015). Gali būti ištaisoma tik išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida (CPK 648 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad ginčo vykdomasis raštas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, pareiškėjos prašymą panaikinti vykdomąjį raštą teismai atmetė pagrįstai.

Kaip nurodyta šios nutarties 23 punkte, teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Jau minėta, kad suinteresuotam asmeniui buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta, kad jam, kaip išieškotojui, tenka visa stalių dirbtuvių įranga, šalių susitarimu įvertinta 14 000 Eur, esanti (duomenys neskelbtini). Šiame vykdomajame rašte nėra nuorodų apie atitinkamos pinigų sumos iš pareiškėjos priteisimą, todėl antstolė neturėjo teisės raginime įvykdyti sprendimą nustatyti pareiškėjai terminą sumokėti 14 000 Eur. Jau minėta, kad tokio sprendimo vykdymo taisykles reglamentuoja CPK 765 straipsnis, kuriame nustatytomis taisyklėmis antstolė turėjo vadovautis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog vykdomasis dokumentas atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus ir negali būti panaikintas. Pažymėtina tai, kad vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisės paprastai ginamos paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja ne skundė konkrečius antstolės veiksmus, o prašė panaikinti vykdomąjį dokumentą, todėl pagal pareiškėjos pasirinktą teisių gynybos būdą teismų priimtus procesinius sprendimus naikinti nėra pagrindo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdytas vykdymo procesas antstolės S. Kastanauskienės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0056/16/00289 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. G..

Atmetus pareiškėjos kasacinį skundą, naikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymas vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0056/16/00289 (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, pareiškėjos kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 10,96 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0056/16/00289.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,96 Eur (dešimt Eur 96 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Donatas Šernas