Dėl rentos sutarties pripažinimo

Civilinė byla Nr. e2A-644-1187/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08582-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.14.1; 2.6.14.3; 2.6.14.5; 3.3.1.19.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei S. S. dėl rentos sutarties pripažinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė, T. M., V. M. ir M. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2020 m. kovo 5 d. susitarimą, sudarytą tarp M. M. ir jo, rentos sutartimi, kartu pripažinti, kad 2020 m. kovo 5 d. rentos sutartį jis įvykdė, todėl šios sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į M. M. iki mirties turėtą turtą – butą (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su M. M. susipažino 2017 m., kai jis dirbo nekilnojamojo turto agentu ir jo klientas T. V. ieškojo sodo sklypo su nameliu, esančio netoli Klaipėdos arba pačiame Klaipėdos mieste, o M. M. pardavinėjo sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Iš M. M. papasakojimų jis susižinojo, kad šį sodą yra priversta parduoti, nes jos atžvilgiu yra vykdomas piniginis išieškojimas. Taip pat, nurodė, kad nors ji ir turi artimųjų, tačiau jie ja visiškai nesirūpina, todėl neturi kitos išeities, kaip tik parduoti sodą. 2018 m. vasario 5 d. buvo sutarta, kad T. V. įsigis tik dalį sodo, o kita dalis bus įsigyta po to, kai bus sumokėta antstoliui. Taip pat, buvo planuojama, kad M. M. su juo sudarys rentos sutartį, pagal kurią jis įsipareigos jai teikti išlaikymą, o ši perleis savo turimą butą.

3. Tokią valią M. M. išreiškė iš karto po sodo pardavimo ir buvo užsakytas sekantis tokio sandorio atlikimo laikas. Tačiau tai neįvyko, nes buvo sutarta, kad tokie vienas kito įsipareigojimai yra per anksti ir tam reikia daugiau laiko. Po šių veiksmų ieškovas padengė skolą antstoliui ir buvo parduota likusi sodo dalis. Kadangi M. M. norėjo turėti sodą, todėl jis padėjo jai surasti kitą sodo sklypą, padėjo pastarajai įvesti elektrą, įgyti sumontuojamą sodo namelį. M. M. išgyveno, kad nebendrauja su dukra, o kai jis bandė išsiaiškinti aplinkybes, pastaroji labai supyko ir su juo nebendravo 2-3 mėnesius. Po to jų santykiai vėl pagerėjo ir jie susitaikė, ir šio susitaikymo metu jis išreiškė aiškią savo valią, kad nuo šiol reguliariai ne tik rūpinsis M. M., tačiau ją finansiškai rems pinigais. Po šio susitarimo, buvo aptarta, kad M. M. atsisakys bet kokios pagalbos į namus paslaugų, nes tai darys jis ir susitarė, kad už tai jam atiteks butas. Kadangi jis ne teisininkas, o jam buvo patarta geriau sudaryti testamentą, todėl 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė patvirtino Testamentą (notarinio registro Nr. 970) (toliau – Testamentas), pagal kurį testatorė M. M. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, taip pat visas turtines ir neturtines teises, akcijas, pinigines lėšas ir visą kitą turtą palieka ieškovui. Tą pačią dieną buvo sudarytas ir įgaliojimas ieškovui. Notarė taip pat patvirtino pareiškimą (notarinio registro Nr. 974), pagal kurį M. M. pageidauja, kad ieškovas kremuotų jos palaikus ir pelenus su urna palaidotų Klaipėdos miesto Lėbartų kapinėse.

4. Pasirašius šiuos dokumentus jis rūpinosi M. M., o šis rūpinimasis apėmė: lankymąsi 2-3 kartus į savaitę, maisto pirkimą, vežimą pas gydytoją, sodą, banką, pagalba atliekant mokėjimus. Taigi, šių veiksmų apimtyje jis atliko visas savo funkcijas, kurios buvo aptartos ir sutartos su M. M., t. y. kad ieškovas ją išlaikys iki gyvos galvos, o M. M. įvykdė savo pareigą – testamento forma įvykdė nekilnojamojo turto pareigą (būsimą, kuri atsiras po jos mirties). M. M. mirus, dukra S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu Testamentą ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Testamentas pripažintas negaliojančiu. Apygardos teismo esminis argumentas tai, kad M. M. ketinimas buvo ne testamento sudarymas, o rentos sutarties sudarymas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad M. M. būtų buvusi apgauta, kad ji būtų nesupratusi savo veiksmų esmės bei įvertinus esminę aplinkybę, kad M. M. išreiškė valią savo nekilnojamąjį turtą palikti ne kam kitam, o jam, todėl jis prašo pripažinti, kad buvo susitarta dėl rentos sutarties.

5. Atsakovė S. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas niekada nesirūpino M. M., jos neprižiūrėjo, be to ja naudojosi, skolinosi pinigų, kurių negrąžino ir privertė sudaryti visą eilę jai nenaudingų sandorių. Ieškinyje ieškovas dėsto visai kitas aplinkybes nei buvo nurodęs anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl testamento nuginčijimo. Nagrinėjant bylą dėl testamento nuginčijimo ieškovas neigė, kad tarp jo ir M. M. buvo susitarimas dėl rentos ir laikėsi pozicijos, kad buvo sudarytas testamentas, motyvuodamas tuo, kad M. M. turėjo patirtį sudarant testamentus, o šioje byloje jau tvirtina, kad tarp jų buvo susitarimas dėl rentos. Neginčijamai nustatyta, kad laiką pas notarą užsakė ieškovas ir tai patvirtino testamento nuginčijimo byloje apklausta notarė, kuri taip pat patvirtino, kad M. M. valia buvo dėl testamento sudarymo. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis išlaikė M. M. Ieškovas tvirtino, kad jis su M. M. bendravo ir ją lankė 2-3 kartus per savaitę, tačiau jos kūnas buvo rastas suiręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM0OS04NTYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-349-856/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-349-856/2024">e2A-349-856/2024</a> iškeltoje pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. S., T. M., notarės Gražina Kazlaučiūnienė ir R. M. – Z., nustatyta, kad M. M. testamentas, tvirtintas 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 970, buvo panaikintas, nustačius, kad testamentas neišreiškia tikrosios jos valios, jis sudarytas iš esmės suklydus dėl sandorio esmės ir teisinių padarinių, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis).

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas teismui pateiktu ieškiniu siekia pripažinti, kad Testamentas, kuris įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu yra nuginčytas, yra rentos sutartis, kuria M. M. perleido jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), o antruoju reikalavimu prašo pripažinti, kad jis 2020 m. kovo 5 d. rentos sutartį įvykdė, todėl šios sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į M. M. iki mirties turėtą turtą – butą (duomenys neskelbtini).

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas kaip nekilnojamojo turto agentas padėjo savo pažįstamam T. V. įsigyti M. M. žemės sklypą su statiniais ir taip susipažino su M. M., o vėliau tęsė bendravimą su ja, nes pati M. M. jam skambindavo. Iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-349-856/2025 nustatyta, kad būtent ieškovas rūpinosi Testamento sudarymu, tai yra jis užsakė laiką ir atvežė M. M. ir nurodė koks notarinis veiksmas bus atliekamas. Taip pat nėra ginčo, kad 2020 m. kovo 5 d. notarė Gražina Kazlaučiūnienė patvirtino ne tik M. M. testamentą, kuriuo ji visą turtą palieka ieškovui, bet ir patvirtino M. M. įgaliojimą ieškovui bei M. M. pareiškimą, kuriuo ji įpareigoja ieškovą ją sudeginti ir palaidoti Lėbartų kapinėse. Tai yra tą pačią dieną pas notarę buvo patvirtinti trys M. M. vienašaliai sandoriai, kurių vienas teismo sprendimu yra panaikintas.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 5 d. M. M. buvo garbingo amžiaus, tai yra 87 metų amžiaus, be to jokių artimųjų giminaičių su kuriais ji palaikytų artimus santykius Lietuvoje nebuvo, nes jos dukra S. S. ir vaikaite S. S. gyveno užsienyje, jos sūnus buvo miręs, o sūnaus vaikai, tai yra jos vaikaičiai su M. M. taip pat nepalaikė artimų ryšių, nes jie negyveno Klaipėdoje. Taip pat iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad M. M. 2020 m. kovo 5 d. buvo ne tik, kad garbingo amžiaus ir vieniša, bet ir turėjo sveikatos problemų, neprigirdėjo ir turėjo klausos aparatą, sunkiai vaikščiojo, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, tai yra ji buvo socialiai pažeidžiama. Pats ieškovas apklausiamas Šiaulių apygardos teisme patvirtino, kad M. M. buvo lengvai įtakojama, nes būtent kitų įtakota, ji parašė policijai skundą dėl jo.

11. Teismo vertinimu, ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jo ir M. M. buvo susitarimas dėl rentos sutarties. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas neturėjo ginčo buto raktų, nors akivaizdu, kad jei M. M. būtų norėjusi, jog rentos pagrindu ieškovui būtų atitekęs ginčo butas ir suvokdama, kad ji yra senyvo amžiaus, vieniša, ji būtų davusi ieškovui raktą nuo buto, jog pastarasis bet kada galėtų patekti ar jai ištikus bėdai, galėtų pateikti į butą. Ieškovas tvirtino, kad jis neėmė buto raktų, tačiau šie ieškovo paaiškinimai vertintini kritiškai, nes išnagrinėtoje testamento nuginčijimo byloje apklausti liudytojai advokatas L. Ž. ir T. Z., kurie neturi jokio suinteresuotumo dėl M. M. turto nurodė, kad M. M. nepasitikėjo ieškovu ir ne visada jį įsileisdavo į butą. Be to, nustatyta, kad M. M. buvo pasikreipusi į policiją dėl ieškovo veiksmų bei kreipėsi pagalbos pas advokatą L. Ž., nes manė, kad ieškovas ją apgavo. Ieškovas tvirtina, kad M. M. į policiją dėl jo kreipėsi, nes buvo įtakota kitų. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad tarp jo ir M. M. buvos susitarimas, kad jis už 5000 Eur pastatys sodo namelį, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams apklausiamas tvirtino, jog jis pasiskolino iš M. M. pinigus. Trečiasis asmuo T. M. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad kai jis svečiavosi pas močiutę ir jai paskambino ieškovas, jam pasirodė, kad močiutė bijo ieškovo, todėl jis ėjo susitikti su ieškovu, o ne močiutė.

12. Teismas vertino, jog aplinkybę, kad tarp ieškovo ir M. M. nebuvo susitarimo dėl rentos iš esmės patvirtina ir tą pačią dieną pas notarą patvirtintas M. M. dokumentas, tai yra ieškovui išduotas įgaliojimas, kuriuo M. M. pavedė ieškovui tvarkyti savo, kaip ginčo buto savininkės, interesus, nes jei būtų norėjusi sudaryti rentos sutartį, jai nebūtų pagrindo išduoti tokio turinio įgaliojimo ieškovui tvarkyti reikalus susijusius su ginčo butu. Ieškovas apklausiamas teismo posėdžio metu teismui negalėjo tiksliai įvardinti dėl kokių rentos sąlygų jis ir M. M. buvo susitarę, tai yra negalėjo nurodyti, kokio dydžio rentą jis turėjo teikti. Be to, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl testamento nuginčijimo ieškovas laikėsi pozicijos, kad M. M. valia buvo sudaryti testamentą, o ne rentos sutartį. Tačiau testamentą nuginčijus, savo poziciją pakeitė iš esmės. Nors ieškovas nurodė, kad jis neturi patirties sudarant sandorius, tačiau šie ieškovo parodymai vertintini kritiškai, nes jis pats patvirtino, kad jis kurį laiką vertėsi kaip nekilnojamojo turto agentas, todėl akivaizdu, kad jis ne kartą dalyvavo sudarant sandorius pas notarą ir turėjo patirties sudarant sandorius.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarė 2020 m. kovo 5 d. prieš tvirtindama M. M. sandorius nepaprašė iš jos, kad pastaroji ar ieškovas, kuris užsakė notarinį veiksmą, pateiktų medicininę pažymą, kurioje būtų patvirtinta, kad M. M. supranta savo veiksmų esmę ir jos valia atitinka jos interesus. Teismo vertinimu, notarė žinodama, kad ieškovą ir M. M. nesieja artimas ryšys, atsižvelgdama į tai, kad M. M. yra garbingo amžiaus, turi problemų su klausa, jos artimųjų nėra Lietuvoje ir yra itin socialiai pažeidžiama, ir gali būti įtakojama kitų asmenų, siekdama pašalinti bet kokias abejones turėjo teisę ir pareigą pareikalauti pateikti medicininę medžiagą, tačiau to nepadarė.

14. Teismo vertinimu, ieškovas į bylą teismui taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis po 2020 m. kovo 5 d. nuolat rūpinosi M. M., tai yra apmokėjo jos visas komunalines paslaugas už ginčo turtą, pirko jai maistą, rūbus, ar mokėjo konkrečią rentos išmoką kas mėnesį. Priešingai, duodamas paaiškinimus pats ieškovas iš esmės pripažino, kad jis tik lankydavo M. M. porą ar trejetą kartų per savaitę, skambindavo jai, arba ji jam skambindavo. Pats ieškovas nurodė, kad iš pradžių M. M. jam duodavo pinigų maisto pirkimui ir tik vėliau jis pirko jai maisto už savo pinigus, tačiau pats pripažino, kad sumos nebuvo didelės ir jis pirko tą, ką ji mėgsta, tai yra iš esmės ne visą maistą, o tik kai kuriuos jos mėgstamus produktus. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas kelis kartus lankydavo M. M., jai skambindavo, ar jai atveždavo jos mėgstamų maisto produktų, nuveždavo ją į banką, sodą ir kitas įtaigas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis pilnai išlaikė ir tinkami rūpinosi M. M.. Be to, kaip patvirtina byloje esantis įgaliojimas ieškovas pagal jį galėjo imti ir jos pensiją, todėl galimai produktai maisto buvo pirkti ir iš M. M. pensijos.

15. Teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės nepaneigė teismo posėdžio metu atsakovės nurodytų aplinkybių, kad jos močiutės bute, kuris yra daugiabutyje tualetas neveikė, o kambaryje buvo pastatytas bio tualetas, po kuriuo grindys buvo išpuvusios ir butas buvo labai apleistas. Teismo vertinimu, jei ieškovas laikė save rentos gavėju ir ginčo buto savininku ar tinkamai vykdė kaip ji tvirtina rentos sutarties sąlygas M. M. atžvilgiu, jis turėjo užtikrinti, kad būtų sutvarkytas tualetas bute, tačiau to nepadarė, o pati M. M. to padaryti negalėjo. Teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad M. M. susipažinusi su ieškovu sudarė eilę jos naudai nenaudingų sandorių ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismui būtų pašalintos abejonės dėl sodo sklype pastatyto namelio už 5 000,00 Eur. Nors ieškovo atstovas prašė teismo nevertinti, kas buvo iki 2020 m. kovo 5 d,, tačiau teismas su tuo nesutinka, nes tam, kad tiksliai nustatyti kokie buvo ieškovo ir M. M. santykiai ir susitarimai turi būti vertintinas visas jos ir ieškovo bendravimo laikotarpis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas A. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad velionės dukra S. S. bei anūkai nesirūpino M. M., tačiau iš kitos pusės pripažįsta, kad ieškovas buvo tas asmuo, kuris M. M. vežiodavo pas gydytojus, banką, kitas įstaigas, pirkdavo jai maisto. Teismas rėmėsi tik liudytojų parodymais, kad M. M. tariamai nepasitikėjo ieškovu, kaip teigiama teismo sprendime. Taigi teismas pasimeta tarp savo argumentų. Pirma, M. M. dešimčiai metų buvo įgaliojusi ieškovą atstovauti jos interesus. Tai rodo, kad priešingai nei teigia liudytojai, velionė M. M. pasitikėjo ieškovu. Antra, M. M. 2020 m. kovo 5 d. pareiškimu pageidauvo, kad ieškovas kreamuotų jos palaikus ir pelenus su urna palaidotų Klaipėdos miesto Lėbautų kapinėse. Abejotina, kad ieškovo bijantis ir juo nepasitikintis žmogus, nors ir yra garbingo amžiaus (bei gerai suvokianti situaciją), pageidautų, kad ieškovas pasirūpintų jos laidotuvėmis. Visa tai įrodo, kad M. M. pasitikėjo ieškovu kaip vieninteliu žmogumi, kuris ja rūpinasi, pasikalba, padeda ne tik, kad įsigyjant maisto produktų, bet ir nuvažiuoti iki reikiamų įstaigų.

16.2. Ieškovas M. M. padėjo įsigyti sodo sklypą su šiltnamiu ir M. M. išreiškė norą jame pasistatyti namelį su šildymu, elektra, vandeniu. Atsakovės teiginiai (dėl tualeto netvarkymo) nėra paremti jokiais įrodymais. Ieškovas ne kartą bute tvarkė ir tualetą, ir elektrą, ir durų spyną. Jei kas sugesdavo, M. M. skambindavo būtent ieškovui. Ieškovas padėjo M. M. įsigyti žemės sklypą ir padėjo jai pasistatyti sodo namelį, tačiau tai negali būti jokiu būdu vertinamas kaip nenaudingas sandoris, nes ji galėjo laisvalaikį leisti ir leido šiame sodo sklype. M. M. prašymu ieškovas surado bendrabučio tipo butą jos sūnui, tačiau jis atsisakė pirkti. Taigi, nėra jokių sandorių, kuriuos būtų galima traktuoti kaip nenaudingus.

16.3. Priešingai nei teismo vertinimu, ieškovas rūpinosi M. M. gerbūviu. Kadangi velionės butas buvo labai apleistas, ieškovas sodo sklype pastatė namelį, tačiau M. M. staiga mirus, namelis liko neįregistruotas jos vardu. Nuo pat namo, kuriame yra šis butas, pastatymo, bute nebuvo atliktas joks remontas. Tai tik įrodo, kad M. M. vaikai ir anūkai nesirūpino mama, močiute. Ieškovas būtent M. M. prašymu padėjo jai – padėjo įsigyti sodo namelį. Ir nors atsakovė teigia, kad būtent ieškovas privalėjo pasirūpinti M. M. butu, tačiau jokių įrodymų nepateikia, kad ji pati ar vaikaičiai rūpinosi M. M.

16.4. Kaip pripažino pats teismas savo sprendime, vaikai ir anūkai M. M. nesirūpino, nors jai buvo būtina pagalba socialine prasme. Ir nors teismas pripažįsta, kad ieškovas pirkdavo M. M. maisto, nuveždavo iki banko ir kitų įstaigų, pagal M. M. poreikį, skambindavo, teismas laikosi, kad tai neįrodo, jog ieškovas rūpinosi M. M. Priešingai, ieškovas rūpinosi šiais savo veiksmais jos socialine gerove. Jis pasirūpino ir tuo, kad ji gerai girdėtų – nupirko jai klausos aparatą. Teismo posėdžio metu ieškovas šias aplinkybes nurodė, tačiau savo sprendime teismas tai visiškai nenurodo. Neteisingai sprendime paminėtas bute esantis biotualetas (lyg pas M. M. nebūtų buvęs bute WC). Šį biotualetą M. M. veždavosi, kai važiuodavo į sodą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pas M. M. bute buvo įvykusi vandentiekio avarija, kurios pasekmes likvidavo A. R. ir AB „Klaipėdos vanduo“. Apie vandentiekio avariją teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas – AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas.

16.5. Notarui nekilo jokių abejonių, kad M. M. negali suvokti savo veiksmų. Taigi teismas negali vertinti mirusio asmens psichikos vien formaliai, kai žmogaus jau nebėra ir, kai nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių M. M. neveiksnumą.

16.6. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu T pripažintas negaliojančiu. Teismo esminis argumentas tai, kad M. M. ketinimas buvo ne testamento sudarymas, o rentos sutarties sudarymas. Ieškovas, remdamasi išnagrinėtos civilinės bylos (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM0OS04NTYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-349-856/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-349-856/2024">e2A-349-856/2024</a>) aplinkybėmis t. y. kad M. M. ketino sudaryti rentos sutartį, būtent pareiškė ieškinį dėl rentos sutarties patvirtinimo.

2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovas testamento nuginčijimo byloje laikėsi pozicijos, jog M. M. išimtinai siekė sudaryti tik testamentą ieškovo naudai, taip neva norėdama atimti paveldėjimo teisę iš savo dukros S. S. Minėtoje byloje ieškovas tvirtino, kad jokios kalbos apie rentos sutartį tarp jo ir M. M. nebuvo. Tokios pozicijos buvo laikomasi kryptingai ir nuosekliai visos bylos (dėl testamento nuginčijimo) nagrinėjimo metu. Tuo tarpu šioje byloje, dėl rentos sutarties patvirtinimo, ieškovas jau laikosi visiškai kitos pozicijos. Ieškovas tvirtina, kad iš tiesu M. M. siekė sudaryti jau nebe testamentą, bent rentos sutartį, o sudarytą testamentą reikia kvalifikuoti ir pripažinti (patvirtinant) sudaryta rentos sutartimi.

17.2. Tokia ieškovo nuomonės ir teiginių transformacija aiškiai rodo paties jo nuomonės ir pozicijos nenuoseklumą, nelogiškumą, bandymą prisiderinti prie siekiamo teisinio rezultato, kas kartu leidžia abejoti ieškovo dėstomos pozicijos nuoširdumu ir pagrįstumu, todėl esant tokioms aplinkybėms, jau vien pačio ieškovo pozicijos prieštaringumas, nenuoseklumas, skirtingumas yra savarankiškas pagrindas ieškovo pareikšto apeliacinio skundo atmetimui.

17.3. Byloje dėl testamento nuginčijimo, kuri yra prijungta prie šios bylos, tiek apeliantas, tiek ir jo atstovas kategoriškai neigė aplinkybės dėl rentos sutarties sudarymo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto agentūros vadovas, šia praktika verčiasi ne vieną dešimtmetį, yra sudaręs daugybę sandorių. Taigi ieškovo pozicija, kad jis nežinojo ir nesuvokė kuo skiriasi rentos sutartis nuo testamento, neįtikėtina.

17.4. Vien tai, kad ieškovas kelis kartus padėjo M. M., galimai nuvežė į banką, pas daktarą ir (ar) nupirko galimai kelis maisto produktus (neaišku iš kokių lėšų) automatiškai nereiškia, kad ieškovas rūpinosi M. M., taip kaip įpareigoja tai daryti rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Šiuo atveju ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė, iš ko galima daryti išvadą, kad prie M. M. priežiūros, tiek fizine, tiek ir materialine prasme ieškovas prisidėjo (jeigu prisidėjo) tik epizodiškai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas apklausiamas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti dėl kokių rentos sąlygų jis ir M. M. buvo susitarę. Ieškovas negalėjo nurodyti kokio dydžio rentą jis turėjo teikti, kaip turėjo atrodyti teikiama priežiūra. Visa tai paneigia ieškovo teiginius dėl tariamos M. M. valios sudaryti rentos sutartį. Nesant tokių duomenų, kad ieškovas mokėjo rentą, apmokėjo mokesčius, dengė kitas išlaidas, rūpinosi M. M. maitinimu ir t.t. kalbėti apie rentos sutartį ir (ar) jos įvykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

17.5. Taip pat byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad ieškovas būtų rūpinęsis ne tik pačia M. M., bet ir jos turtu, t. y. ginčo butu, į kurį pats ieškovas ir pretenduoja, nors byloje apklaustų liudytojų parodymais aiškiai nustatyta, kad ginčo butui priežiūra buvo būtina. Apelianto teiginiai, kad jis neva įrengė sodo namelį (duomenys neskelbtini) nelaikytini objektyviais, kadangi paties ieškovo paaiškinimais nustatytą, kad jis tą namelį įrengė, nes buvo pasiskolinęs iš M. M. pinigų, t. y. 5 000 Eur. Taigi pasiskolintų pinigų grąžinimas kita forma, pastatant namelį, nelaikytinas nei priežiūra, nei rūpesčiu, nei rentos sutarties vykdymu. M. M. kūnas rastas 2020 m. liepos 5 d. ir ieškovas jos nepasigedo beveik dvi savaites ar net daugiau. Taigi ieškovo teiginiai, kad jis rūpinosi M. M., ją aplankydavo 2-3 kartus per savaitę, o skambindavo beveik kiekvieną dieną turi būti vertinami kritiškai.

17.6. M. M. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją aiškiai rodo, kad M. M. nepasitikėjo ieškovu, todėl ir tikslo (valios), kad ieškovas ja rūpintųsi, negalėjo turėti. Jeigu M. M. būtų norėjusi sudaryti rentos sutartį, kaip teigia apeliantas, jai nebūtų reikėję sudaryti aptariamo įgaliojimo, nes ginčo turtas rentos sutarties pagrindu būtų perėjęs ieškovo nuosavybėn ir aptariamas įgaliojimas nebūtų turėjęs jokios prasmes. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, aptariamo įgaliojimo sudarymo faktas tik patvirtina atsakovės poziciją, kad jokios rentos sutarties atsakovės močiutė nesudarė, ir su ieškovo apskritai nesiekė tokios sutarties sudaryti.

17.7. Apelianto teiginiai, kad M. M. nesirūpino atsakovė ar kiti giminaičiai, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, šie faktai nebuvo nustatinėjami ir įrodinėjami, todėl dėl jų plačiau nėra teisinio pagrindo pasisakyti.

17.8. 2020 m. kovo 5 d. ieškovo ir M. M. sudaryto testamento negalima prilyginti rentos sutarčiai net ir tuo atveju, kai minėtas testamentas buvo nuginčytas. Nuginčyto testamento negalima prašyti pripažinti kitos sutarties sudarymu, ypač atsižvelgiant į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris, o rentos sutartis – dvišalis. O tokio sandorio sudarymui (rentos sutarčiai) nei ieškovas, nei tuo labiau M. M. valios išreiškę nebuvo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutarties pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

6. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo išrašus apie ieškovo gautas pajamas; žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis; sodo namelio nuotrauką; klausos aparato pirkimo čekį. Apelianto tvirtinimu, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir sodo namelio nuotrauka patvirtina, kad M. M. turėjo žemės sklypą, kuriame ieškovas ir pastatė sodo namelį. Taip pat, ieškovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad rūpinosi M. M. ir siūlė pirmosios instancijos teismui prie bylos prijungti klausos aparato pirkimo kvitą, tačiau kvito prie bylos nepridėjo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su naujai pateiktų įrodymų priėmimu, jos tvirtinimu, apeliantas visus naujai teikiamus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

7. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgtOTE2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-48-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-48-916/2024">e3K-3-48-916/2024</a>).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas neįrodė, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nepateikė paaiškinimų dėl jų nepateikimo laiku ir nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių taikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo pateikta nuotrauka neaprašyta, nėra aišku nei kur, nei kada ji daryta, taip pat nėra aišku, ar foto nuotraukoje yra užfiksuotas sodo namelis, kurį, ieškovo teigimu, jis pastatė M. M. žemės sklype. Pasisakant dėl klausos aparato pirkimo kvito pažymėtina, kad teisėjų kolegijos vertinimu, šis pavienis įrodymas neturės esminės reikšmės vertinant sprendimo (ne)teisėtumą ir (ne)pagrįstumą bei ieškovas galėjo teikti prašymą dėl įrodymo prijungimo prie bylos pirmosios instancijos teismui. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo išrašai apie ieškovo gautas pajamas neaišku kaip yra susiję su nagrinėjama byla, ieškovas nepasisakė dėl šio įrodymų sąsajumo.

9. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta išimčių naujų įrodymų priėmimui, todėl ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gruodžio 23 d. išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. M. (toliau – ginčo butas). Ginčo butui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. yra žyma dėl sudarytos daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. VL-ST-15-9894.

11. M. M. mirė (duomenys neskelbtini), ji buvo atsakovės S. S. ir trečiųjų asmenų T. M., V. M. ir M. M. močiutė, bei S. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), mama.

12. M. M. iki savo mirties iš viso buvo sudariusi keturis testamentus: 2004 m. gegužės 18 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro M. S. (notarinio registro Nr. 3795), visą jai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei S. S.; 2016 m. vasario 9 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. (notarinio registro Nr. 773), visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieko sūnui A. M.; 2019 m. sausio 7 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. 59), visą savo turtą paliko vaikaičiui T. M., o 2020 m. kovo 5 d. testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, (notarinio registro Nr. 970), M. M. visą jai mirties dienai priklausantį turtą ir turtines teises paliko ieškovui.

13. Iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM0OS04NTYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-349-856/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-349-856/2024">e2A-349-856/2024</a> (toliau – 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas) iškeltoje pagal ieškovės S. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. S., T. M., notarės Gražina Kazlaučiūnienė ir R. M. – Z., nustatyta, kad M. M. testamentas, tvirtintas 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 970, buvo panaikintas, nustačius, kad testamentas neišreiškia tikrosios jos valios, jis sudarytas iš esmės suklydus dėl sandorio esmės ir teisinių padarinių, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis).

14. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro 2025 m. kovo 4 d. rašto Nr. S-106 duomenimis, po M. M. mirties dėl jos palikimo priėmimo 2024 m. lapkričio 15 d. pareiškimą pateikė mirusiosios M. M. dukra S. S., o 2025 m. vasario 4 d. pareiškimus taip pat pateikė ir jos vaikaičiai M. M., V. M. ir T. M.. Nurodyta, kad paveldėjimo byla nėra baigta ir paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiosios M. M. turtą nėra išduoti.

15. Iš Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro 2025 m. birželio 10 d. rašto Nr. S-2666 nustatyta, kad po S. S. mirties, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą 2025-04-08 su pareiškimu kreipėsi įstatyminė įpėdinė dukra S. S.

16. Teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pradinė atsakovė S. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini), buvo pakeista jos teisių perėmėja S. S.

17. Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26505-20 nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl M. M. mirties priežasties nustatymo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtame nutarime nurodyta, kad apklaustas sodo kaimynas R. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su kaimynu nuėjo pas sodo kaimynę M. M., adresu (duomenys neskelbtini) ir pro šiltnamio langą pamatė moters lavoną, kuris buvo stipriai apiręs. Kaimynę paskutinį kartą matė 2020 m. birželio 20 d.

18. 2025 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys iš Nekilnojamojo turto registro su istorija, patvirtina, kad M. M. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad jos vardu buvo registruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris per du sandorius buvo parduotas T. V. už bendrą 19 000 Eur sumą (2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo 33 punktas).

19. 2020 m. kovo 5 d. įgaliojimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės (notarinio registro Nr. 972), įgaliotoja M. M. įgaliojo A. R. 10 (dešimčiai) metų ją atstovauti bei atlikti visus susijusius veiksmus įgaliojime nurodytose institucijose ir srityse.

20. 2020 m. kovo 5 d. pareiškimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės (notarinio registro Nr. 974), M. M. pageidavo, kad A. R. kremuotų jos palaikus ir pelenus su urna palaidotų Klaipėdos m. Lėbartų kapinėse.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti, kad 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, M. M. patvirtintas testamentas, kurio notarinio registro Nr. 970, kuris įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo sprendimu yra nuginčytas, yra rentos sutartis, kuria M. M. perleido jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalavo pripažinti, kad jis 2020 m. kovo 5 d. rentos sutartį įvykdė, todėl šios sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į M. M. iki mirties turėtą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad po 2020 m. kovo 5 d. dokumentų sudarytų pas notarę, tai yra testamento, jo vardu išduoto įgaliojimo bei pareiškimo dėl kremavimo, jis rūpinosi M. M., o būtent, 2-3 kartus per savaitę lankydavo ją, pirko maistą, vežė pas gydytojus, į sodą, banką, buvo pristatytas kaip įgaliotas asmuo DNSB „Papartis“ pirmininkui, todėl įvykdė jo ir M. M. susitarimą išlaikyti ją iki gyvos galvos, o pastaroji testamento forma įvykdė nekilnojamojo turto pareigą (būsimą, kuri atsiras po jos mirties).

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir M. M. buvo susitarimas dėl rentos sutarties, kurios pagrindu ieškovui perleistas ginčo butas bei ieškovas taip pat neįrodė, kad jis įvykdė rentos sutartį, tai yra iki mirties teikė rentą M. M., todėl ieškinį atmetė.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštaringos, o bylos duomenys bei teismo išvados patvirtina, kad M. M. pasitikėjo ieškovu bei buvo išreiškusi valią sudaryti rentos sutartį, taip pat, kad ieškovas rūpinosi M. M. ir teikė jai įvairią pagalbą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šalių valią sudaryti rentos sutartį, taip pat, jog ieškovas vykdė tariamą rentos sutartį. Pažymėjo, kad ieškovas Testamento nuginčijamo byloje vienareikšmiškai laikėsi pozicijos, kad M. M. valia buvo sudaryti Testamentą, o ne rentos sutartį, todėl vien ši aplinkybė pagrindžia, jog tarp šalių nebuvo susiklostę rentos teisiniai santykiai.

Dėl sprendimo prejudicinės galios

24. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODQtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-84-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-84-421/2019">e3K-3-84-421/2019</a>, 39 punktas).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM0OS04NTYvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-349-856/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-349-856/2024">e2A-349-856/2024</a> (pirmosios instancijos bylos Nr. e2-50-1048/2024) turinį ir jo reikšmę nagrinėjamai bylai, konstatuoja, kad minėtame sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Byloje buvo vertinamos 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, M. M. patvirtinto testamento, kurį šioje byloje ieškovas prašo pripažinti rentos sutartimi, sudarymo aplinkybės, byloje dalyvavo tos pačios šalys. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas prie šios bylos prijungė Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-50-1048/2024 bei priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu, tuo tarpu apeliantas neginčija aptariamo sprendimo prejudicinės galios šioje byloje, todėl teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje taip pat remiasi 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis.

Dėl rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutarties (ne)pripažinimo

27. Pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (CK 6.439 straipsnio 1 dalis). Pagal rentos sutartį rentos gavėjas gali įsipareigoti perduoti rentos mokėtojui nuosavybės teise kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą arba pinigų sumą (CK 6.440 straipsnio 1 dalis). Pagal 6.441 straipsnio nuostatas, rentos sutartyje gali būti nustatyta, kad rentos gavėjas yra trečiasis asmuo, o ne asmuo, perduodantis rentos mokėtojui nuosavybės teise kapitalą, t. y. rentos sutartis gali būti sudaryta trečiojo asmens naudai. Rentos sutartis turi būti notarinės formos, o rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas turi perleisti rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.443 straipsnis).

28. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2006">3K-3-207/2006</a>; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2013">3K-3-511/2013</a>).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-151/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-151/2011">3K-3-151/2011</a>, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2010">3K-3-70/2010</a>, ir kt.).

30. Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Tiek rentos sutarčiai, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai yra nustatyta privaloma notarinė forma (CK 6.443 straipsnis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

31. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tam, jog teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-581/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-581/2007">3K-3-581/2007</a>). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-151/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-151/2011">3K-3-151/2011</a>, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2010">3K-3-70/2010</a>, ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas ir M. M. jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų išreiškę suderintą valią dėl rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, aptarę tarpusavio teises ir pareigas, nesudarė. Taigi, tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apelianto nurodomo susitarimo sudarymo faktą, nėra.

33. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. M. pasitikėjimo ieškovu prieštaraujančios. Ieškovo tvirtinimu, teismas pripažino, kad M. M. dešimčiai metų buvo įgaliojusi ieškovą atstovauti jos interesus bei po jos mirties pasirūpinti laidotuvėmis, o tai rodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, M. M. pasitikėjo ieškovu. Nagrinėjamu atveju 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime nustatyta, kad M. M. 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu, jog A. R. ją apgavo, t. y. paėmė pinigus už žadamus nupirkti nekilnojamojo turto objektus. Teismas sprendė, kad M. M. kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją aiškiai rodo, jog ji nepasitikėjo A. R., jautėsi jo apgauta, suklaidinta, o jos kreipimasis į policiją aiškiai patvirtina, jog pati M. M. suvokė, kad A. R. ja manipuliuoja ir apgaudinėja, tačiau dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo pasipriešinti, o tai, jog dėl A. R. veiksmų M. M. kreipėsi ne tik į policiją, bet ir į advokatą, tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, jog M. M. jautėsi apgauta (2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo 36 punktas). Taigi, šiuo atveju įsiteisėjusiu sprendimu buvo konstatuotas M. M. nepasitikėjimas ieškovu. Dar daugiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neturėjo ginčo buto raktų, nors akivaizdu jei M. M. būtų norėjusi, kad rentos pagrindu ieškovui būtų atitekęs ginčo butas ir suvokdama, kad ji yra senyvo amžiaus, vieniša, ji būtų davusi ieškovui raktą nuo buto, kad pastarasis, bet kada galėtų patekti ar jai ištikus bėdai, galėtų pateikti į butą, be to, išnagrinėtoje testamento nuginčijimo byloje apklausti liudytojai advokatas L. Ž. ir T. Z., kurie neturi jokio suinteresuotumo dėl M. M. turto nurodė, kad M. M. nepasitikėjo ieškovu ir ne visada jį įsileisdavo į butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad M. M. buvo įgaliojusi ieškovą atstovauti jos interesus bei po jos mirties pasirūpinti laidotuvėmis, savaime nesuponuoja priešingos išvados, juolab, kad minėtas įgaliojimas bei pareiškimas sudaryti tuo pačiu metu kaip ir Testamentas, kuris sudarytas iš esmės ieškovui įtakojus M. M., nesant jos tikrosios valios, todėl tikėtina, kad ir šie dokumentai buvo sudaryti ieškovo iniciatyva, siekiant sudaryti įspūdį, jog jis rūpinsis M. M. ir padės jai visose srityse.

34. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog susipažinusi su ieškovu M. M. sudarė eilę jos naudai nenaudingų sandorių. Sutiktina su atsakove, kad tokie apelianto argumentai prieštarauja 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatuotoms aplinkybėmis. 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatuota, kad „Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovas galimai manipuliavo M. M. ir, sukeldamas jai nepagrįstus lūkesčius, galimai naudojosi jos nesupratimu, nesuvokimu, amžiumi, taip iš esmės suklaidinant M. M. ir įtakojant ją sudaryti visą eilę pačiai M. M. nenaudingų sandorių dar iki 2020-03-05 testamento sudarymo dienos, o vėliau – ir patį testamentą.“ (2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo 31 punktas).

35. Trečia, vertinant šalių valią, teisėjų kolegija nors viena vertus sutinka su apeliantu, kad 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog labiau tikėtina, kad M. M. valia buvo sudaryti rentos sutartį, tačiau kita vertus, tiek 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas, tiek Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-50-1048/2024 duomenys patvirtina, kad pats ieškovas neturėjo tikslo sudaryti rentos ar išlaikymo iki galvos sutarties su M. M. 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo 37 punkte konstatuota, kad labiau tikėtina, jog M. M. ketinimas buvo rentos sutarties sudarymas. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, minėtoje byloje apeliantas laikėsi pozicijos, jog M. M. išimtinai siekė sudaryti tik testamentą ieškovo naudai bei tvirtino, kad jokios kalbos apie rentos sutartį tarp jo ir M. M. nebuvo bei tokios pozicijos buvo laikomasi kryptingai ir nuosekliai visos bylos (dėl testamento nuginčijimo) nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei Testamento sudarymo metu iš tikrųjų abiejų šalių valia būtų buvusi sudaryti rentos sutartį, neabejotinai apeliantas byloje Nr. e2-50-1048/2024 nebūtų įrodinėjęs minėtų aplinkybių.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys suponuoją pagrįstą išvadą, jog ieškovas nebuvo išreiškęs valios sudaryti rentos ar išlaikymo iki galvos sutartį su M. M., todėl aplinkybė, jog labiau tikėtina, kad M. M. valia buvo sudaryti rentos sutartį, šiuo atveju iš esmės reikšmės nebeturi, kadangi rentos sutartis yra dvišalis susitarimas, todėl nesant abiejų šalių valios, tokia sutartis negalėjo būti sudaroma.

37. Ketvirta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas rūpinosi M. M. gerbūviu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su M. M. nebuvo sutarę, jog ieškovas jai mokės sutartą pinigų sumą kiekvieną mėnesį, todėl nagrinėjamu atveju jam teko pareiga įrodyti, kad jis vykdė išlaikymo pareigą kitomis formomis, t. y. užtikrino M. M. būtiniausių poreikių tenkinimą: aprūpino ją gyvenamąja patalpa, maistu, apranga ir suteikė reikiamą priežiūrą. Nagrinėjamu atveju M. M. turėjo savo gyvenamąjį būstą, todėl jos aprūpinimas gyvenamąja patalpa nebuvo aktualus. Ieškovas savo pareigų vykdymą grindė tuo, kad jis rūpinosi lankydamas ją 2–3 kartus per savaitę, pirkdamas maistą, veždamas pas gydytoją, į sodą ir banką, taip pat padėdamas tvarkyti mokėjimus. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad tokie veiksmai savaime nepatvirtina tinkamo ir nuolatinio išlaikymo. Aplinkybės, jog ieškovas kartais lankydavo M. M., jai skambindavo ar atveždavo maisto produktų, taip pat nuveždavo į įvairias vietas ar atlikdavo pavienius darbus (pvz., tvarkė sodą), nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis užtikrino visapusišką jos išlaikymą. Rentos teisiniams santykiams būdingas nuolatinis, sistemingas ir aktyvus rūpinimasis rentos gavėju, apimantis ne pavienes paslaugas, bet realų ir tęstinį gyvybiškai svarbių poreikių užtikrinimą, tuo tarpu vienkartiniai apsilankymai, pavienis maisto nupirkimas ar nuvežimas į tam tikras vietas neatitinka rentos sutarties esminių požymių. Be to, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl reguliaraus lankymosi buvo paneigtos 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatuojant, kad „M. M. kūnas buvo rastas (duomenys neskelbtini) jau suiręs, sode, šiltnamyje, ją rado kaimynai, o atsakovo paaiškinimai, jog jis jai skambino (bet ji dažnai neatsiliepdavo), buvo nuvykęs į namus (nes ji kartais pati grįždavo iš sodo), bet nerado, teismo neįtikino. Pažymėtina, jog pats atsakovas nurodė, kad atvežė M. M. į sodą per Jonines (birželio 24 d.) ir ten paliko, o M. M. suiręs kūnas rastas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas jos nepasigedo beveik (duomenys neskelbtini) savaites“ (2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo 39 punktas).

38. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė tinkamai vykdęs išlaikymo pareigos, būdingos rentos sutarčiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su kitų asmenų (atsakovės ir kitų giminaičių) rūpinimusi M. M., nėra reikšmingos šiai bylai, nes šioje byloje vertinami būtent ieškovo, kaip rentos davėjo, veiksmai.

39. Penkta, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su notaro veiksmais, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Sprendimo 42 punkte konstatuota, kad „Teismas, įvertinęs tiek notarės Gražinos Kazlaučiūnienės paaiškinimus, tiek liudytojos notarės padėjėjos D. L. parodymus, konstatuoja, jog notarinis veiksmas buvo atliktas formaliai. Visų pirma, notaras, vertindamas asmens veiksnumą ir sugebėjimą suvokti savo veiksmus, turėtų pasikliauti ne vien tik savo subjektyvia nuomone, tačiau ir įvertinti kitus požymius: sandorio turinį ir naudingumą, psichinę asmens būklę, asmens amžių, giminystės ryšius. Šiuo atveju, kaip minėta, testatorės ir A. R. nesiejo jokie giminystės ryšiai, todėl notarė situaciją įvertinti turėjo itin kruopščiai ir atidžiai, be to, testatorė testamento surašymo metu buvo sulaukusi 86 metų amžiaus. Visuotinai žinoma aplinkybė asmenims, kurie turi senyvo amžiaus tėvus ar kitus artimus giminaičius, jog notaras, prieš tvirtindamas asmenų, vyresnių nei 80 metų amžiaus, sandorius (įgaliojimus, dovanojimo sutartis, testamentus ir pan.), reikalauja pateikti psichiatro išduotą pažymą (tokiais atvejais dažniausiai teikiamos kompleksinės kelių psichiatrų išduotos pažymos), priešingu atveju sandorį tvirtinti atsisakoma (Notariato įstatymo 34 straipsnis). Tokiu būdu notarai įgyvendina Notarų rūmų rekomendacijas tvirtinant vyresnių nei 80 metų asmenų sandorius reikalauti papildomų duomenų (minėtos pažymos). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog notarė būtų reikalavusi pateikti tokią pažymą, jog įsitikinti senolės gebėjimu išreikšti savo valią.“. Atsižvelgiant į tai, kad dėl notaro veiksmų buvo pasisakyta įsiteisėjusiame bei prejudicinę galią turinčiam sprendime, teisėjų kolegija nevertina minėtų apelianto argumentų šioje byloje ir dėl jų toliau nepasisako.

40. Galiausiai, teisėjų kolegija nenustatė, jog egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys rentos sutartį sudaryti įstatymo reikalaujama forma. Priešingai, vietoj rentos sutarties buvo sudarytas Testamentas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei abiejų šalių tikroji valia būtų buvusi sudaryti rentos sutartį, šalys neabejotinai atitinkamą sutartį ir galėjo patvirtinti 2020 m. kovo 5 d. pas notarę. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas kurį laiką vertėsi nekilnojamojo turto agento veikla, todėl akivaizdu, kad jis ne kartą dalyvavo sudarant sandorius pas notarą – turėjo patirties sudarant sandorius. Atitinkamai, darytina išvada, kad ieškovas ne tik galėjo, bet ir turėjo suvokti testamento bei rentos sutarties teisinės reikšmės skirtumus ir jų pasekmes. Kartu tai reiškia, kad byloje nėra įrodyta ir dar viena iš sąlygų, būtinų sandorio pripažinimui, t. y. kitos sandorio šalies vengimas įregistruoti šalių sudarytą susitarimą notarine tvarka.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių ieškovo ir M. M. sudarytą susitarimą dėl rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos ir jo vykdymo faktą. Jokio konkretaus ir realaus susitarimo dėl rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos, pagal kurį ieškovas būtų prisiėmęs konkrečius įsipareigojimus išlaikyti M. M. ir ją prižiūrėti, o M. M. už tai būtų perleidusi ginčo butą, nebuvo sudarę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; 2015 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-611/2015">3K-3-459-611/2015</a>).

43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, iš esmės teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė pagrindžiančius įrodymus, jog patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atmesti apelianto (ieškovo) A. R. apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus Kairevičius

Visvaldas Kazakiūnas

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė