Dėl neteisėtai įrengtų elektros tinklų pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo

Civilinė byla Nr. e2A-136-653/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07468-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R&R IDEAS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „R&R IDEAS“ ieškinį atsakovei UAB „Elektrita“ dėl neteisėtai įrengtų elektros tinklų pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo, tretieji asmenys UAB „Silbeta“, Kauno miesto savivaldybė, UAB „VG Valda“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, D. S., T. S., UAB „Daviva“, AB „Kauno energija“, UAB „Farenta“, UAB „Baltic metal“, UAB „Tarenta“, UAB „Peikko Lietuva“, UAB „Fantina“, UAB „Raideris“, UAB „Scapa turtas“, UAB „Stiklo lakštas“, J. S., J. N., UAB „Ventsta“, UAB „Tekasta“

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovę UAB „Elektrita“ vykdomus elektros energetikos objektų įrengimo darbus žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neteisėtais; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Elektrita“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatytą elektros energijos transformatorinę, elektros energijos persiuntimui skirtas požeminių kabelių linijas, kurie yra (duomenys neskelbtini), ir kurie konstatuoti antstolio Raimundo Stanislausko 2024 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/24/43, bei pašalinti visus su tuo susijusius statybos padarinius.

2. Ieškovė nurodė, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir UAB „Silbeta“, kurio dalį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Žemės sklypas suformuotas jame esantiems statiniams eksploatuoti ir yra išnuomotas šių statinių savininkams, įskaitant UAB „R&R IDEAS” ir UAB „Elektrita“.

3. Ieškovė yra 95884/97429 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkė, valdanti ir naudojanti šią sklypo dalį 2022 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-372-(14.8.49) pagrindu. Žemės sklype naudojimosi tvarka nenustatyta.

4. Atsakovė be ieškovės sutikimo Žemės sklypo teritorijoje vykdo elektros energetikos objektų įrengimo darbus. Ieškovės Žemės sklypo/statinių valdymo teisės yra pažeistos, nes atsakovė Žemės sklype be ieškovės sutikimo savo pasirinktoje vietoje vykdo elektros energijos persiuntimui skirtos požeminių kabelių linijos įrengimo darbus, kurių rezultatas apribos ieškovės teisę valdyti/naudoti statinius ir žemės sklypą.

5. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1-22 patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklių (toliau – Taisyklės) 248 6 p. yra nustatyta, kad prieš įrengiant elektros energetikos objektus, turi būti parengtas projektas, kuris privalo būti suderintas su Taisyklėse nustatytais asmenimis, t. y. ieškove, tačiau tas nebuvo padaryta. Taisyklių 2410 p. nurodyta, jog kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas prieš teikiant užsakovui turi būti suderintas su šių Taisyklių 248, 2416 ir 2417 punktuose nurodytomis institucijomis ir subjektais, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi būti nustatytas žemės servitutas ar gautas žemės savininkų, valdytojų ir (ar) naudotojų rašytinis sutikimas, suteikiantis teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius valstybinėje ir (ar) privačioje žemėje. Atsakovė prieš vykdydama elektros tinklo įrengimo darbus privalėjo gauti ieškovės sutikimą/nustatyti žemės servitutą (LR EEĮ 75 str. 3 d.), tačiau šių veiksmų atsakovė neatliko. Specialių žemės naudojimų sąlygų nustatomi apribojimai gali įtakoti ieškovės galimybes naudotis žemės sklypu, vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

6. Ieškovė nėra suteikusi/išdavusi atsakovei jokių sutikimų ir suderinimų dėl Žemės sklypo teritorijoje vykdomų elektros energetikos objektų įrengimo darbų, todėl atsakovės veikla, neteisėtai įrengiant elektros tinklą, yra negalima ir toks pažeidimas, turi būti pašalintas.

7. Atsakovė UAB „Elektrita“ (toliau – ir atsakovė) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantis pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 77H1p, ir lokalūs elektros tinklai įskaitant ir 10kV elektros kabelius. Atsakovė, būdama elektros energijos tiekėja, šiais tinklais tiekia elektros energiją savo vartotojams, tarp jų – UAB „VG Valda“.

8. Vykdydama UAB „VG Valda“ 2024 m. sausio 11 d. el. paštu gautą prašymą dėl 400 kw elektros energijos galios tiekimo užtikrinimo ir remdamasi UAB „Elmova“ 2024 m. birželio mėn. parengtu Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektu Nr. ELMK-24-0001-TP (toliau – Projektas), atsakovė UAB „VG Valda“ nuosavybės teise priklausančioje Aikštelėje b68 pastatė (sumontavo) 10/0,4 kW modulinę transformatorinę su 400 kVA galios transformatoriumi (toliau – Modulinė transformatorinė), taip pat Žemės sklypo dalyje nutiesė 10 kV elektros kabelius požeminėje kanalizacijoje, L=146 m, ir PE ø 110 vamzdyje, L=115 m (toliau kartu – Elektros kabeliai).

9. Ieškovė nėra Žemės sklypo ar jo dalies, kurioje sumontuota Modulinė transformatorinė ir nutiesti Elektros kabeliai, savininkė, teisės aktai neįpareigoja atsakovę gauti valstybinės žemės sklypo nuomininko, t. y. ieškovės, sutikimą dėl Projekte nurodytų darbų atlikimo.

10. Ieškovė neįrodė, kad jos teisės buvo pažeistos. Modulinė transformatorinė įrengta (sumontuota) trečiajam asmeniui UAB „VG Valda“ nuosavybės teise priklausančioje Aikštelėje b68, o Elektros kabeliai nutiesti toje Žemės sklypo dalyje, kuri nėra važiuojamoji dalis, ir kurioje nėra statinių. Elektros kabeliai, nutiesti požeminėje kanalizacijoje, ten jau buvo, t. y. atsakovė juos tik pakeitė naujais.

11. Projektas buvo suderintas su AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Telia“, taip pat su šalia Modulinės transformatorinės ir Elektros kabelių esančių statinių savininkais UAB „Tarenta“, UAB „Peikko Lietuva”, UAB „VG Valda“, kuriems galėtų būti taikomi Žemės sklypo apribojimai dėl Projekto įgyvendinimo.

12. Norėdama išspręsti ginčą, atsakovė 2025 m. balandžio 14 d. pakartotinai derino Projektą su visais nuomininkais, įskaitant ir su ieškove. Tačiau ieškovės atsakymas buvo gautas tik 2025 m. gegužės 20 d., iš esmės projekto nederinant.

13. Šiai dienai projektas yra suderintas su visais nuomininkais (išskyrus ieškovę) ir savininku UAB „Silbeta“ (jokių prieštaravimų/nesutikimų negauta), bei kitais suinteresuotais asmenimis (ESO, Telia, Kauno energija ir t.t.). Projektas yra pateiktas Kauno miesto savivaldybei sprendimui priimti.

14. Ieškinio tenkinimas reikštų ir kabelinės linijos, ir transformatorinės demontavimą, dėl to daliai vartotojų būtų sutrikdytas elektros energijos tiekimas.

15. Trečiasis Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas.

16. Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų apie UAB,,Elektrita“ užsakymu rengiamą projektinę dokumentaciją, planuojamus vykdyti elektros energetikos objektų įrengimo darbus ar prašymus dėl sandoriu nustatomo servituto Žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Nesant valstybinio žemės patikėtinio valios, tokie inžinerinių tinklų tiesimo darbai negalėjo būti atliekami. Dėl šios priežasties ieškinio pagrindą dėl atliekamų tinklų tiesimo darbų neteisėtumo laiko pagrįstu.

17. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad ieškovė nėra turto savininkė, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su Žemės sklypu.

18. Trečiasis asmuo neturi duomenų, jog atsakovės vykdomiems elektros energetikos objektų įrengimo darbams būtų buvęs nustatytas servitutas, kaip tai numato Taisyklės, todėl darytina išvada, kad atsakovė neteisėtai atlieka elektros energetikos objektų įrengimo darbus.

19. Kiti tretieji asmenys palaikė atsakovės poziciją, su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; trečiajam asmeniui UAB „VG Valda“ 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei 37,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

21. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 1545/97429 dalimi nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims UAB „Silbeta“ ir 95884/97429 dalimi – Lietuvos Respublikai, o ši dalis patikėjimo teise – Kauno miesto savivaldybei. Žemės sklypas suformuotas jame esantiems statiniams eksploatuoti ir yra išnuomotas šių statinių savininkams, įskaitant ieškovę UAB „R&R IDEAS“ bei atsakovę UAB „Elektrita“. Atsakovei nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantis pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 77H1p, ir lokalūs elektros tinklai įskaitant ir 10kV elektros kabelius. Šiais tinklais atsakovė tiekia elektros energiją savo vartotojams, tarp jų ir trečiajam asmeniui UAB „VG Valda“.

22. UAB „VG Valda“ 2024 m. sausio 11 d. pateikė atsakovei prašymą dėl 400 kw elektros energijos galios tiekimo užtikrinimo. UAB „Elmova“ 2024 m. birželio mėn. parengė Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą Nr. ELMK-24-0001-TP (toliau – Projektas). Atsižvelgdama į tai, atsakovė UAB „VG Valda“ nuosavybės teise priklausančioje aikštelėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje plane b68 (toliau – Aikštelė), pastatė (sumontavo) 10/0,4 kW modulinę transformatorinę su 400 kVA galios transformatoriumi (toliau – Modulinė transformatorinė). Taip pat atsakovė toje Žemės sklypo dalyje, nutiesė 10 kV elektros kabelius požeminėje kanalizacijoje, L=146 m, ir PE ø 110 vamzdyje, L=115 m (toliau kartu – Elektros kabeliai).

23. Nustatyta, jog Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat yra ieškovei priklausantis modelių gamybos korpusas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nepatenka į Žemės sklypo dalį, kurioje atsakovė pastatė Modulinę transformatorinę bei nutiesė Elektros kabelius.

24. Ieškovė yra Žemės sklypo dalies nuomininkė ir Žemės sklype esančių statinių savininkė.

25. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens išdėstyta pozicija, jog ieškovė, nebūdamas Žemės sklypo ar jo dalies savininke, netenkina vieno iš CK 4.98 straipsnio taikymo užtikrinimui keliamų reikalavimų, t. y. ieškovė neturi teisinio pagrindo pasinaudoti šiame straipsnyje nustatyta subjektine teise pareikšti negatorinį ieškinį. Reikalavimą dėl Žemės sklypo nuosavybės teisių gynimo nagrinėjamu atveju galėtų reikšti tik Kauno miesto savivaldybė.

26. Ieškovė neįrodė kaip atsakovės atlikti ginčo darbai įtakoja jos galimybę naudotis Žemės sklypu, jai priklausančiais pastatais ar kaip kitaip riboja jos teises ar pareigas.

27. Byloje nustatyta, jog Žemės sklypo dalys, kurias nuomojasi atsakovė ir ieškovė, niekaip viena su kita nėra susijusios; ginčo darbai niekaip nevaržo ieškovės teisių naudotis Žemės sklypu ir jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais.

28. Byloje atsakovė neginčijo fakto, jog projektas nebuvo suderintas su visais Žemės sklypo naudotojais, taip pat pripažino, kad tik vėliau bandė projektą derinti su ieškove ir kitais Žemės sklypo nuomininkais. Atsakovė akcentavo, jog šiuo metu atlieka teisinius veiksmus savo atliktų Darbų teisėtumo užtikrinimui. Jeigu ginčo Darbai buvo atlikti neteisėtai, jiems nepažeidžiant ieškovės teisių ar teisėtų interesų, reikalavimas dėl jų sustabdymo ir rezultato pašalinimo galėtų būti reiškiamas tik Kauno miesto savivaldybės ar kitų asmenų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą (CPK 5 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu ieškovė tokios teisės neturi. Savarankiškų reikalavimų dėl Darbų stabdymo bei jų rezultatų pašalinimo byloje Kauno miesto savivaldybė nereiškė.

29. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomos pritaikyti sankcijos laikytinos neproporcingomis, ekonomiškai nenaudingomis bei prieštaraujančiomis protingumo principui.

30. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės atlikti Darbai ieškovei nesukelia ir negali sukelti jokių pasekmių, ieškovė neturėjo teisinio subjektiškumo reikšti tokio pobūdžio ieškinio ir byloje nustačius, jog atsakovė aktyviais veiksmais siekia užtikrinti atliktų Darbų įteisinimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės ieškinį nepagrįstu ir jį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

32. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė, būdama sklypo nuomininke, gali įgyvendinti savininko teises ir reikšti negatorinį ieškinį.

33. Teismas konstatavo, kad atsakovė neteisėtai vykdė ginčo darbus, tačiau nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip mažareikšmę, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovo teisių suvaržymas turi būti vertinamas kaip savininko teisių pažeidimas, nes atsakovo atliktas pažeidimas yra susijęs su neatitiktimi teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-695/2019">e3K-3-83-695/2019</a>).

34. Dėl neteisėtai atliktų atsakovės ginčo darbų ir jų pagrindu taikomų LR SŽNSĮ 25 str. apribojimų elektros tinklo apsaugos zonose ieškovė patiria neigiamus padarinius, ūkinės-komercinės veiklos suvaržymus, tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią vien pats specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo faktas yra savaime neigiamus padarinius sukelianti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2014">3K-3-86/2014</a>). Savininko teisių pažeidimai pasireiškia tiek daikto naudojimu pagal paskirtį, tiek galimybių gauti iš daikto naudos sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-143-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-143-695/2019">e3K-3-143-695/2019</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-695/2019">e3K-3-83-695/2019</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTktNjExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-59-611/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-59-611/2023">e3K-3-59-611/2023</a>). Dėl LR SŽNSĮ 25 str. nustatytų suvaržymų ieškovė negalės visaverčiai naudotis Sklypu, bus apsunkintos jos galimybės vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, LR SŽNSĮ 25 str. nustatyti suvaržymai galios neterminuotai. Taisyklių 248 6 p. nustatytas reikalavimas gauti sutikimus nėra laikytinas formaliu reikalavimu, bet yra nulemtas to, kad savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veiklą, o atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-695/2019">e3K-3-83-695/2019</a>).

35. Teismas neatliko išsamios analizės dėl atsakovės neteisėtų Elektros tinklo įrengimo darbų sukeltų neigiamų padarinių apeliantei, neanalizavo taikytinų elektros tinklų apsaugos zonų įtakos ieškovės valdomam turtui.

36. Skundžiamo sprendimo motyvacija, kuria nebuvo pasisakyta dėl vienos iš esminių negatorinio ieškinio taikymo sąlygos (elektros tinklų apsaugos zonų nulemtų suvaržymų apeliantei) prieštarauja LR CPK 263 str. 1 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. ir kasacinio teismo praktikai, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

37. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Elektrita“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 4 priedo 5.3 papunktį elektros tinklai laikomi statiniais (inžineriniais tinklais) tik tais atvejais, kai jų įtampa viršija 110 kV. Šiuo atveju atsakovės nutiesti Elektros kabeliai yra 10 kV, todėl laikyti kilnojamaisiais daiktais, kurių įrengimui netaikomi statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Dėl to apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, susijusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, statybos proceso, yra neaktuali. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

38. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEzLTExMjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-213-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-213-1120/2023">e3K-3-213-1120/2023</a>, valstybinės žemės nuomininkas, siekdamas apginti savo teisę naudotis ginčo kelio servitutu, kuriuo galima patekti į nuomojamą žemės sklypą ir jame esantį pastatą, pareiškė negatorinį ieškinį dėl kliūčių, trukdančių tai padaryti, pašalinimo. Kauno miesto savivaldybės nuomone, nagrinėjamu atveju skiriasi esminės bylų faktinės aplinkybės. Todėl minėtas kasacinio teismo sprendimas, neturėtų būti taikomas kaip teismo precedentas.

39. Atsakovė, prieš vykdydama elektros tinklo įrengimo darbus, privalėjo parengti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, jį suderinti teisės aktų nustatyta tvarka bei gauti Kauno miesto savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą (Taisyklių 248 6 p., EEĮ 75 str. 3 d.). Ginčo darbai buvo atlikti neteisėtai, teisės aktuose nustatytos tvarkos nesilaikymas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, nes šis pažeidimas tiesiogiai įtakoja trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) nuostatomis, elektros tinklams, įskaitant požemines kabelių linijas, turi būti nustatomos apsaugos zonos (SŽNSĮ 23 straipsnio 3 punktas). Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta (SŽNSĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nustatytose elektros tinklų apsaugos zonose taikomos SŽNSĮ 25 straipsnyje reglamentuotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribojančios tam tikrą ūkinę ir (ar) kitokią veiklą. Taigi specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra žemės savininko nuosavybės teisę sudarančių teisių ribojimai (suvaržymai), nustatyti specialiuoju įstatymu. Atsakovei neteisėtai atlikus ginčo darbus, atsiranda teisė kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį su prašymu nustatyti požeminių kabelių linijos ir transformatorinės apsaugos zonas, ko pasiekoje atsirastų žemės savininko nuosavybės teisę sudarančių teisių ribojimai (suvaržymai).

41. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovė, prieš vykdydama elektros tinklo įrengimo darbus, privalėjo parengti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, jį suderinti teisės aktų nustatyta tvarka bei gauti Kauno miesto savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą.

42. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiais asmuo UAB „Baltic Metal“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad neįteisinus ginčo elektros įrenginių sukūrimo, tokiems įrenginiams negali būti nustatytos apsaugos zonos. Tuo tarpu jų įteisinti be ieškovės pritarimo ar teismo sprendimo, leidžiančio tą daryti be atsakovės sutikimo, vargu ar įmanoma. Taigi, tol, kol ginčo elektros įrenginiai nėra įteisinti, jiems negali būti nustatytos apsaugos zonos (SŽNSĮ 8 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai esą ginčo elektros įrenginiams taikomi SŽNSĮ apribojimai pažeis jos teises yra nepagrįsti, nes tokių apribojimų nėra.

43. Nesant ieškovės teisių pažeidimo, lieka neaišku, kieno teises pareikštu ieškiniu ieškovė siekia apginti.

44. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tretieji asmenys D. S., T. S., UAB „Stiklo lakštas“, UAB „Scapa turtas“, UAB „Raideris“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

45. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „VG Valda“, UAB „Tarenta“, prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

46. Nurodė, kad sutinka su ieškovės pozicija, kad ji kaip žemės sklypo dalies nuomininkė turi teisę ginti savo pažeidžiama ar ribojamą iš nuomos santykių kylančią valdymo teisę. Tačiau dėl ginčo elektros įrenginių įrengimo ieškovės valdymo teisė, tiek kiek jos suteikta nuomos sutartimi, nėra pažeidžiama ar ribojamai.

47. Atstumas nuo ieškovei priklausančių statinių iki Modulinės transformatorinės yra apie 290,90 m, o atstumas nuo statinių iki arčiausiai jų esančių Elektros kabelių – apie 123,18 m.

48. Nesant suderinto ginčo elektros objektų įrengimo projekto, jų įrengimo teisėtumas gali būti kvestionuojamas, ko pasėkoje šiems įrenginiams negali būti nustatytos apsaugos zonos ir įrenginiai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

51. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės (žemės sklypo nuomininkės ir jame esančių statinių savininkės) materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti negatorinį ieškinį, dėl fakto ar ieškovės teisės yra pažeistos atsakovei vykdant darbus nesuderinus projekto įstatymų nustatyta tvarka, negavus ieškovės, kaip žemės sklypo naudotojos, sutikimo.

52. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie dalyvaujančių byloje asmenų turimas daiktines teises į Žemės sklypą ir jame esančius statinius, nėra ginčo, kad nėra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė vykdo darbus pagal įstatymų nustatyta tvarka nesuderintą projektą, nėra ginčo, kad projektas nebuvo suderintas su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo, ir pripažįsta jas nustatytomis.

53. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

54. Apeliantė pagrįstai teigia, kad nuomininkas gali ginti savo kaip nuomojamo daikto valdytojo teises lygiai taip pat, kaip jas gintų pats savininkas, pareikšdamas negatorinį ieškinį, jeigu pažeidžiama teisė naudotis išsinuomotu daiktu, ir toks pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu. Apeliantės nurodytoje teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu kiti asmenys savo veiksmais ar neveikimu pažeidžia nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, nuomininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginti šią teisę teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEzLTExMjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-213-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-213-1120/2023">e3K-3-213-1120/2023</a>). Taigi, šioje byloje ieškovė, būdama žemės sklypo nuomininke, turi teisę ginti savo turimas pažeistas teises, pareikšdama negatorinį ieškinį, tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti ar ieškovės, kaip nuomininkės, teisė naudotis išsinuomotu daiktu yra pažeista.

55. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-227-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-227-381/2024">e3K-3-227-381/2024</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Vertindamas negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-695/2019">e3K-3-243-695/2019</a> 35 punktą).

57. Taigi, net ir tuo atveju, kai ieškinys turi mišrų teisinį pagrindą, t. y. kai ieškinys gali būti kvalifikuojamas ir kaip negatorinis ieškinys (CK 4.98 straipsnis), ir kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnis), svarbu nustatyti kokios ieškovės, kaip nuomininkės, teisės ir teisėti interesai naudotis išsinuomota idealiąja žemės sklypo dalimi yra pažeisti.

58. Apeliantė neginčijo faktinių aplinkybių, jog atsakovės įrengta modulinė transformatorinė (sumontuota) trečiajam asmeniui UAB „VG Valda“ nuosavybės teise priklausančioje Aikštelėje b68, o Elektros kabeliai nutiesti toje Žemės sklypo dalyje, kuri nėra važiuojamoji dalis, ir kurioje nėra statinių. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ji realiai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje atsakovė vykdo darbus, nenurodė argumentų, kad ši žemės sklypo dalis yra būtina ieškovės priklausančių statinių eksploatavimui. Vien tai, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir ieškovė turi teorinę galimybę naudotis ir Žemės sklypo dalimi, kurioje vykdomi atsakovo darbai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės teisė naudotis išsinuomotu turtu yra realiai pažeista. Apeliantės nurodytos argumentai apie tai, kad jos teisės gali būti suvaržytos, nustačius specialias apsaugos zonas, kad bus apsunkintos jos galimybės vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, ir pan., yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo, jog tokie suvaržymai, jei jie ir būtų ateityje nustatyti, turi įtakos ieškovės, kaip nuomininkės, teisei naudoti pagal paskirtį jai tenkančią Žemės sklypo dalį, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės teisės pažeistos ir ieškovė turi poreikį tokią teisę ginti. Kaip buvo konstatuota, ieškovė nėra Žemės sklypo savininkė, ji realiai nesinaudoja Žemės sklypo dalimi, kurioje atlikti darbai, todėl apeliantės nurodyta bendro pobūdžio aplinkybė, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo faktas yra savaime neigiamus padarinius sukelianti aplinkybė, kad tokiu atveju savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, nėra susijusi su būtent ieškovės, kad Žemės sklypo dalies nuomininkės, teise naudotis išsinuomotu daiktu.

59. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcwLTI0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-370-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-370-248/2019">e3K-3-370-248/2019</a> 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60. Vadovaujantis minėta teismų praktika bei esant išdėstytiems motyvams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės atlikti darbai neturi jokios įtakos ieškovės turimoms teisėms ir pareigoms. Dėl to ieškovės teisės neturi būti ginamos teismine tvarka, nepriklausomai nuo to, ar ieškinys reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ar CK 4. 98 str. pagrindu; ieškovė neturi teisės ginti kitų asmenų teisių ar viešojo intereso. Dėl šių motyvų bei byloje dalyvaujant valstybės (savivaldybės) institucijoms, kurios turi teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, pirmosios instancijos teismas, net ir byloje esant duomenimis, kad atsakovė neteisėtai vykdė ginčo darbus, pagrįstai neišėjo už ieškinio ribų ir ieškinio netenkino (CPK 5 str.).

61. Pati apeliantė nenurodė kokius konkrečiai neigiamus padarinius jai sukėlė (ar sukels ateityje) atsakovės neteisėti Elektros tinklo įrengimo darbai, nenurodė kaip konkrečiai elektros tinklų apsaugos zonos įtakos ieškovės turto valdymo teisę, kokių turimų galimybių gauti naudą iš nuomojamo daikto ieškovė neteks nustačius apsaugos zonų apribojimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atlikti išsamesnės tokių aplinkybių analizės. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad teismo sprendimas nėra motyvuotas.

62. Sprendžiant dėl ieškovo teisių gynybos būdo, taikomos priemonės turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2009">3K-3-240/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39/2011">3K-3-39/2011</a>). Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą.

63. Nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškovės teisių pažeidimo faktas, pirmosios instancijos teismas įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės vykdomi darbai ieškovei nesukelia ir negali sukelti jokių pasekmių, taip pat apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išsamiai motyvuotos išvados, jog ieškovės prašomos pritaikyti sankcijos laikytinos neproporcingomis, ekonomiškai nenaudingos bei prieštaraujančios protingumo principui.

64. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

65. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a> ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

67. Atsakovės bei trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovės pusėje, patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, todėl bei atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.). Taigi, iš apeliantės UAB „R&R IDEAS“ atsakovės UAB Elektrita“ naudai priteisiamos 900 Eur, trečiojo asmens UAB “Tarenta” naudai – 968 Eur, trečiojo asmens UAB „Baltic metal“ – 968 Eur, trečiojo asmens UAB „Farenta“ - 968 Eur, trečiojo asmens UAB „VG Valda“ – 1452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „R&R IDEAS“ atsakovės UAB Elektrita“ naudai 900 Eur, trečiojo asmens UAB “Tarenta” naudai – 968 Eur, trečiojo asmens UAB „Baltic metal“ – 968 Eur, trečiojo asmens UAB „Farenta“ - 968 Eur, trečiojo asmens UAB „VG Valda“ – 1452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Jelena Šiškina