Baudžiamoji byla Nr. 1-843-1258/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19987-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1;
(S)
2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 23 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė,
sekretoriaujant Valei Bulgakienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,
kaltinamajam Ž. Ž.,
nukentėjusiajam G. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) 2024 m. spalio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į paskirtą bausmę Ž. Ž. laikino sulaikymo laikas – 1 diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, neatlikta bausmės dalimi laikyta 48 MGL (2 400 Eur) bauda,
2) 2025 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) 60 parų arešto bausme, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 40 parų areštas ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta baudos bausmė, Ž. Ž. atlikta pagal ankstesnį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 30 d. baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus,
3) 2025 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 metų balandžio 27 dienos įstatymo redakcija) 1 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu Ž. Ž. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu skirtinos griežtesnės bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalį ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudos bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį procesinį sprendimą, nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis Ž. Ž. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2025 m. gegužės 31 d. apie 03 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį G. Č. į veido sritį, pataikydamas į nosį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. Č. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Č. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo G. Č. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Kaltinamasis parodė, kad tiksliai datos neprisimena, tai buvo pavasario pabaigoje, gali būti kaltinamajame akte nurodyta data, atvažiavo pas nukentėjusįjį G. Č. į (duomenys neskelbtini), ten gyveno nukentėjusiojo tėvas, ten šventė tėvo dieną, dalyvavo pats, nukentėjusysis, jo tėvas ir jo (kaltinamojo) tėvas, nukentėjusiojo draugė. Su nukentėjusiuoju apsipyko, apsistumdė, daug ko neprisimena, buvo išgėręs. Galėjo būti, kad sudavė nukentėjusiajam į nosį, prisimena, kad sudavė smūgį į veido sritį. Po konflikto išvyko namo. Vėliau su nukentėjusiuoju bendravo, bendrauja kiekvieną dieną, jo atsiprašė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Šiuo metu nedirba, nelabai kas priima, kai yra teismų. Registruojasi Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 31 d. apklaustas įtariamuoju Ž. Ž. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. 2025 m. gegužės 31 d. vakare buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pas savo sesę D. Ž., kuri ten buvo nuvykusi su savo draugu G. Č. pas jo tėvą A. Č.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis tą vakarą, kiek prisimena, gėrė degtinę, kiek galėjo būti išgėręs, dabar neprisimena. Begeriant naktį tarp jo ir G. Č. dėl kažkokių priežasčių įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu sesuo ir G. tėvas jau galbūt miegojo ir jų konflikto nematė. Kiek prisimena, kilusio konflikto metu ranka vieną kartą smūgiavo G. į veidą, galėjo pataikyti jam į nosį ir tokiu būdu jį sužaloti. Trenkęs G. į veidą jis iš tų namų iškart pasišalino. Nepastebėjo, kad G. iš nosies būtų bėgęs kraujas. Po įvykio kalbėjo su G., jis jam sakė, kad sulaužė jam nosį. Jis G. atsiprašė, atlygino jam padarytą žalą, jie susitaikė ir G. jam pretenzijų neturi. Kai turės pajamų, pasistengs atlyginti padarytą žalą Ligonių kasai ir Sodrai, tačiau šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo (t. 1, b. l. 173-175).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 4 d. apklaustas nukentėjusysis G. Č. parodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. apie 19 val. jis su savo drauge D. Ž. atvažiavo pas savo tėvą A. Č. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. ten taip pat atvažiavo ir jo draugės brolis Ž. Ž. su jų tėvu K. S.. Visi penki kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, tai buvo 2025 m. gegužės 31 d. apie 03 val., tarp jo ir Ž. Ž. kambaryje įvyko konfliktas. Jie dėl kažko, dabar neatsimena dėl ko, susiginčijo, o po to ir susistumdė. To susistumdymo metu Ž. Ž. kažkurios rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veidą. Smūgis buvo pakankamai stiprus ir kliuvo jam į nosį. Pajuto didelį skausmą smūgio sudavimo vietoje, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Susiėmęs rankomis už veido atsitūpė ir kurį laiką paklūpėjęs bei supratęs, kad gali būti lūžę nosies kaulai ir jam reikalinga medikų pagalba, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Skambino dėl medikų, tačiau policijos nekvietė. Po šio skambučio pastebėjo, kad Ž. Ž. ir K. S. jo tėvo namuose jau nėra. Kaip ir kada jie išvyko, nematė. Atvykę medikai įtarė nosies kaulų lūžį ir išsiblaivius patarė kreiptis į gydymo įstaigą. 2025 m. birželio 1 d. kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, kur medikai diagnozavo nosies kaulų lūžį ir patarė registruotis pas kitus medikus operacijai. 2025 m. birželio 5 d. yra užsiregistravęs šiai operacijai gydymo įstaigoje „Kardiolita“. Dėl patirto kūno sužalojimo Ž. Ž. pretenzijų nereiškia, jis atsiprašė ir sutarė, kad jis atlygins visas išlaidas, susijusias su gydymu. Pareiškimą rašyti atsisako. Civilinio ieškinio taip pat nereiškia (t. 1, b. l. 27-30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 4 d. apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. vakare pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs sūnus G. Č. su savo drauge D. Ž., jos broliu Ž. Ž. ir pastarojo drauge ar žmona, tiksliai nežino, vardo ir pavardės taip pat nežino. Visi sodybos kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22-23 val., tikslaus laiko neatsimena, jis nuėjo į namą kambaryje miegoti, nes buvo jau girtas. Sekančios dienos, tai yra 2025 m. gegužės 31 d. ankstyvą rytą, apie 06 val., prabudo. Tuo metu greitai pasikėlė ir sūnus G. Č.. Ant jo veido, abiejuose poakiuose pamatė mėlynes, jo nosis buvo patinusi. Paklausus, kas atsitiko, sūnus papasakojo, kad tuo metu, kai jis (A. Č.) miegojo, tarp jo ir Ž. Ž. įvyko konfliktas ir jie abu susimušė. Dėl ko įvyko konfliktas ir kaip ten viskas įvyko, sūnaus smulkiai neklausinėjo, o jis ir nepasakojo. Iš jo kalbos tik suprato, kad tuos kūno sužalojimus padarė Ž. Ž.. Kai ryte prabudo ir su sūnumi kalbėjosi, Ž. Ž. ir jo draugės ar žmonos jo namuose jau nebuvo. Iš sūnaus kalbos suprato, kad jie po tų muštynių naktį iš jo namų išvažiavo (t. 1, b. l. 100-103).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio13 d. apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. vakare kartu su draugu G. Č. nuvažiavo aplankyti jo tėvo A. Č., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie trise atsisėdo namuose švęsti (paminėti) Tėvo dienos. Gėrė visi degtinę. Maždaug po valandos, kiek tuo metu galėjo būti valandų nežino, bet apie 19-21 val., atvažiavo ir jos brolis Ž. Ž. kartu su jos tėvu K. S., visi kartu gėrė degtinę. Ji apie 22-23 val. nuėjo miegoti. Naktį išbudo nuo triukšmo, kiek tuo metu galėjo būti valandų, nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį. Galėjo būti apie 03 val. Nuėjusi į kambarį pamatė stovintį savo draugą G. Č., kurio nosis buvo kruvina, iš nosies stipriai bėgo kraujas. Tame kambaryje buvo ir jos brolis Ž. Ž.. Tėvas K. ir draugo tėvas A. tuo metu miegojo. Ji pagalvojo, kad galbūt draugas G., būdamas neblaivus, krito. Nuėjo ieškoti jam kokio nors rankšluosčio, kad pristabdyti jam iš nosies kraujavimą. Susiradusi rankšluostį ir atėjusi jį paduoti draugui, kambaryje jau brolio Ž. nebuvo, jis jau buvo pasišalinęs iš tų namų. G. niekaip nepavyko sustabdyti kraujavimo iš nosies. Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kiek vėliau atvyko ir medikai. Atvykę medikai G. suteikė pirmąją pagalbą ir išvyko. Tik ryte, kiek numigus, t. y. 2025 m. gegužės 31 d., G. jai prasitarė, kad begeriant su jos broliu Ž. tarp jų kilo konfliktas, jiedu susistumdė ir Ž. jam vieną kartą ranka smūgiavo į veidą ir pataikė į nosį (t. 1, b. l. 108-110).
2025 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 31 d. 03 val. 17 min. bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. Č. telefoninis pranešimas, kad jį sumušė jam žinomas asmuo. Atvykus pranešime nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), kieme buvo rastas pranešėjas G. Č., kuris nurodė, kad jį sumušė „švogeris“. Ant G. Č. veido buvo matyti paviršinis odos patinimas, iš nosies buvo matyti tekantis kraujas. Paklausus G. Č. apie įvykusių muštynių aplinkybes, jis dėl savo neblaivumo negalėjo tiksliai nurodyti, kada įvyko muštynės, su kuo ir dėl ko. Įvykį matė G. Č. draugė D. Ž.. D. Ž. nurodė, kad nurodytu adresu vyko jos draugo D. Č. ir jos šeimos pasisėdėjimas. Išgertuvių metu tarp D. Č. ir D. Ž. brolio Ž. Ž. kilo žodinis konfliktas, vyriškiai susistumdė, ko pasėkoje tarp jų kilo muštynės. Įvykio vietoje Ž. Ž. nebuvo, susisiekti su juo telefonu nepavyko. Įvykio vietoje atvykę GMP medikai, apžiūrėję G. Č., nustatė jam paviršinį nosies sumušimą, paliko gydytis namuose ambulatoriškai, dėl galimo nosies kaulų lūžio nurodyta kreiptis į atitinkamą gydymo įstaigą. Alkotesteriu Alcotest 7510 ARPK-0093 03 val. 42 min. G. Č. buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, o D. Ž. 03 val. 47 min. buvo nustatytas 0,16 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 9-14).
2025 m. birželio 9 d. Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Arvydo Alekšiūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apklausos metu G. Č. nurodė, kad jį 2025 m. gegužės 31 d. apie 03 val. jo tėvo A. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sužalojo, suduodamas smūgį ranka į veidą, Ž. Ž.. Be apklausto A. Č. buvo nustatyti dar du šio įvykio liudytojai – D. Ž. ir K. S.. Įvykio aplinkybių patikslinimo metu buvo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 31 d. 03 val. 46 min. į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo G. Č. ir dėl nosies sumušimo patarė sekančią dieną kreiptis pas gydytoją detalesnei medicininei apžiūrai. G. Č. dėl to 2025 m. birželio 1 d. kreipėsi į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“. Šios gydymo įstaigos pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad G. Č. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 15-16).
Iš 2025 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų objektų ar daiktų nepaimta (t. 1, b. l. 17-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2118/2025 (01) nurodyta, kad G. Č. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina, smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl nosies kalų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. G. Č. sužalojimo jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 57-58).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Ž. Ž. kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgio sudavimu, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą.
BK 138
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad Ž. Ž. smurtavo prieš G. Č., kuriam tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, tuo padarė jam nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis Ž. Ž. suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau ir kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Ž. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-1073/2019">2K-98-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. Ž. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 146, 147-148), teistas (t. 1, b. l. 122-127, 128-139), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 151-159), jis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose, todėl teismui nekyla abejonių dėl jo pakaltinamumo (t. 1, b. l. 145), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, girtumas, nesant dėl to objektyvių duomenų nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnis).
Kaltinamajam anksčiau skiriamos švelnesnių rūšių bausmės nebuvo efektyvios ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, parenkant jos dydį arčiau vidurkio ir skiriant laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu, skiriant galutinę dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, kas rodo pozityvią kaltinamojo elgesio kaitą, tinkamą problemų sprendimo būdo pasirinkimą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad tik laikas praleistas įkalinimo įstaigoje gali turėti teigiamą poveikį nuteistojo mąstymo ir jo elgesio kaitai. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi gydymo įstaigoje; 3) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 punktai).
Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, o tuo atveju, jeigu nuteistasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėjamą veiką kaltinamasis padarė neįvykdęs 2025 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, tačiau 2025 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, kuris šiuo metu yra neįsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo nuosprendžio priėmimo stadijoje, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su kitomis bausmėmis nebendrinama ir šis klausimas turės būti sprendžiamas BPK 347 straipsnyje numatyta tvarka.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa (2025 m. rugsėjo 9 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pakeista į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 64-65). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 1 238,06 Eur žalą dėl nukentėjusiojo G. Č. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo G. Č. sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Valstybinės ligonių kasos pateiktas 2024 m. birželio 13 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam gydymo paslaugos VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “ suteiktos 2024 m. birželio 1 d., VšĮ „Varėnos ligoninė“ – 2025 m. birželio 4 d., uždarojoje akcinėje bendrovėje „InMedica“ – 2025 m. birželio 5 d., gydymas apmokėtas iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 1 238,06 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 1 238,06 Eur turtinę žalą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 1 238,06 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį (t. 1, b. l. 78-81), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Ž. Ž. 893,91 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro nukentėjusiajam G. Č. priskaičiuota ligos išmoka. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieškovas pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą. Kaltinamojo kaltė įrodyta nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo nukentėjusiajam G. Č. priskaičiuotą ligos išmoką. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlygintas, todėl tenkinamas visiškai.
Kiti klausimai
Kaltinamajam Ž. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 176-179), paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamajam Ž. Ž. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2025 m. liepos 31 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2025 m. liepos 31 d. iki 2026 m. sausio 31 d. į pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose akcinėje bendrovėje „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, valiuta GBP, Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, o juos atlyginus, panaikintinas (t. 1, b. l. 116-119).
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu duomenų laikmeną (DVD-R diską) yra pagrindas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu Ž. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5-7 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val. jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi gydymo įstaigoje; 3) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai 1 238,06 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 6 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 238,06 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 893,91 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 91 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamajam Ž. Ž. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2025 m. liepos 31 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2025 m. liepos 31 d. iki 2026 m. sausio 31 d. į pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose akcinėje bendrovėje „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, valiuta GBP, Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė 532,75 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausta piniginėmis lėšomis disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 100 Eur, palikti galioti iki Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinių ieškinių atlyginimo, o juos atlyginus, panaikinti.
Kaltinamajam Ž. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, duomenų laikmeną (DVD-R diską) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Antonina Sinkevičienė
