Civilinė byla Nr. 3K-3-60/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
42.8; 42.11.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovams R. G. ir O. V. D. dėl piniginės prievolės įvykdymo ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovui AB,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė teismo iš atsakovų R. G. ir O. V. D. priteisti 4 684 774,80 Lt už pastatus perduotus atsakovams pagal 2006 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsakovas R. G. priešieškiniu prašė teismo nutraukti 2006 m. sausio 14 d. sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su atsakovais pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo proceso metu, be to, šalys yra susitarusios, jog, atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų sumokėti už įsigytą turtą, sudarytoji sutartis bus nutraukta.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. sausio 14 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 5 mln. Lt atsakovams pardavė pastatus, esančius Vilniuje, Geležinkelio g. 17. Pagal šios sutarties sąlygas atsakovai su ieškovu visiškai atsiskaityti turėjo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Atsakovai per sutartimi nustatytą terminą su ieškovu atsiskaitė nevisiškai ir prašė pakeisti sutarties sąlygas – leisti užbaigti sutarties įvykdymą, kai bus suformuotas žemės sklypas ir nustatyta tvarka išnuomotas ar išpirktas iš valstybės. 2006 m. spalio 4 d. šalys prie 2006 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, kad atsakovai (pirkėjai) su ieškovu (pardavėju) visiškai atsiskaito ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos. Šį terminą šalys nustatė kaip galutinį, iki kurio pirkėjams neatsiskaičius, pardavėjas laikys, kad tikslinga nutraukti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, ir šalys bendru susitarimu ją nutrauks. Atsakovams nesumokėjus sutarties kainos, ieškovas pakvietė juos 2007 m. birželio 7 d. atvykti pasirašyti susitarimo dėl sutarties nutraukimo, tačiau šie neatvyko.
Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl papildomo susitarimo ir jame nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų aiškinimo. Atsakovai sutarties nutraukimą vertina kaip sutartą vienintelę galimą galutinio atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmę, o ieškovas - kaip vieną iš savo teisių gynimo būdų - supaprastintą šalių sutartinių santykių pasibaigimo tvarką, kurios atsakovai savo valia atsisakė, neatvykę nutraukti sutarties bendru šalių susitarimu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir O. V. D. ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 4 517 838 Lt 2006 m. sausio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčiai įvykdyti bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas pažeidė sutarties vykdymo principus, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai įvykdytų sutartį ir sumokėtų daikto kainą – 5 000 000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas pratęsė terminą prievolei įvykdyti iki 1 mėnesio nuo žemės nuomos sutarties sudarymo ir vertino šį kaip atsakovams sutartyje nustatytą lengvatą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai dėl savo kaltės prarado su terminu susijusias lengvatas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai prievolę įvykdytų nedelsdami (CK 6.35 straipsnio 4, 6 dalys). Teismas konstatavo, kad atsakovai nepasinaudojo teise nutraukti sutartį bendru susitarimu. Atsakovai, sumokėję tik 821 338,80 Lt sutarties kainos, pažeidė terminą atsiskaityti pagal sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti 506 113,60 Lt delspinigių suma yra neprotingai didelė, byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovo nuostolius, todėl teismas ieškovo nurodytą delspinigių sumą sumažino iki atsakovo pripažįstamos delspinigių sumos – 339 176,80 Lt, o bendrą iš atsakovų priteistiną sumą sumažino iki 4 517 838 Lt. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nesutiko su atsakovų argumentu, kad įsigytas turtas nėra jiems perduotas ir restitucijos taikymas nepažeis ieškovo interesų, nes byloje įrodyta, kad turtas jiems yra perduotas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeitė: ieškovui iš atsakovų priteistą sumą padidino iki 4 644 829 Lt, kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovų prašymu ieškovas kelis kartus atidėjo sutarties įvykdymo terminą, atsakovai 2007 m. birželio 7 d. neatvyko pasirašyti susitarimo dėl sutarties nutraukimo ir toliau siekė įsigyti turtą, prašė pratęsti terminą prievolei įvykdyti, o ieškovas šį prašymą tenkino. Kolegija padarė išvadą, kad šalių veiksmai rodo, jog ieškovo tikrieji ketinimai buvo gauti pinigus už parduotą turtą, o atsakovų – įsigyti turtą, todėl sutarties nutraukimas, kaip vienintelė galima galutinio atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmė, aiškintinas kaip neatitinkantis šalių tikrų ketinimų sudarant ir vykdant pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pripažino, kad susitarimas nutraukti sutartį yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų, tačiau ne vienintelis. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius 126 991,09 Lt suma, nes šią delspinigių sumą atsakovai ieškovei yra sumokėję, šalys tai patvirtino skolų suderinimo aktu, o netesybos nemažinamos, kai jos jau yra sumokėtos. Teisėjų kolegija laikė, kad po 2007 m. birželio 20 d. skolų suderinimo akto pasirašymo apskaičiuotų 39 945,71 Lt delspinigių teismas nepriteisė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nebendradarbiavo su atsakovais, ir konstatavo, kad byloje įrodyta priešingai: dėl to, kad atsakovai negavo iš banko kredito, ieškovo kaltės nėra, nes ieškovas nebuvo priėmęs jokių įsipareigojimų, susijusių su kredito gavimu; atsakovai finansines galimybes įsigyti 5 mln. Lt vertės turtą turėjo įvertinti patys. Kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovai įsigijo didelės vertės komercinės paskirties pastatus, laikė, kad nėra pagrindo juos vertinti kaip silpnesniąją pirkimo-pardavimo sutarties šalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. 2006 m. spalio 14 d. papildomame susitarime šalys nustatė galutinį atsiskaitymo terminą, iki kurio pirkėjams neatsiskaičius, pardavėjas laikys, kad tikslinga nutraukti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, ir šalys bendru susitarimu ją nutrauks. Iš šio susitarimo matyti, kad šalys siekė eliminuoti pardavėjo teisę reikalauti sutarties vykdymo natūra. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad sutarties nutraukimas yra vienas iš pardavėjo teisių gynimo būdų, o ne vienintelė galima galutinio atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmė. Teismas neteisingai kvalifikavo susitarimo reikšmę ir pažeidė sutarčių laisvės principą.
2. Teismų pateiktas papildomo susitarimo aiškinimas pažeidžia sutarčių aiškinimo taisyklę, kad, esant abejonių dėl sutarties aiškinimo sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Be to, toks aiškinimas neatitinka nei susitarimo sudarymo aplinkybių, nei tikrųjų šalių ketinimų - ieškovo 2007 m. birželio 20 d. valdybos posėdyje priimtas sprendimas, pirkėjams neįvykdžius sutarties, tęsti jos nutraukimo procedūrą. Susitarimo sudarymo metu egzistavo reali tikimybė, kad pirkėjai negaus lėšų atsiskaityti pagal ginčo sutartį, todėl sutarties nutraukimas buvo pasirinktas kaip vienintelė atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmė.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl argumento apeliaciniame skunde, kad apygardos teismas terminų teikiamas lengvatas reglamentuojančias teisės normas (CK 6.35 straipsnis) taikė santykiams, kurių jos nereglamentuoja. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galutinis terminas prievolei įvykdyti nustatytas abiejų prievolės šalių, t. y. ir pirkėjų, naudai. Įsipareigoję pardavėjo nurodytu laiku atvykti ir pasirašyti su pardavėju susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, jie nepasinaudojo šia teise, todėl teismas padarė išvadą, jog jie dėl savo kaltės prarado su terminu susijusias lengvatas ir pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjai prievolę įvykdytų nedelsdami. Šie teismo aiškinimai neatitinka normų esmės ir tikslo, nes CK 6.35 straipsnio prasme termino teikiama lengvata – tai galimybė remtis tuo terminu prieš kitą šalį. Be to, termino teikiamų lengvatų praradimas galimas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, tačiau atsakovai jų neprarado ir negalėjo prarasti. Šalys nesusitarė, kad galutinio termino pažeidimas susitarimą nutraukti sutartį daro negaliojantį arba kad tokia teisė lieka tik vienai šaliai.
4. Ieškovas be teisėto pagrindo uždelsė atlikti tam tikrus veiksmus, taip prisidėdamas prie sutarties vykdymo užtrukimo ir pažeisdamas kooperavimosi pareigą: laiku nedavė sutikimo įkeisti statinius, nepateikė sklypo dokumentų. Pagal CK 6.64 straipsnį kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku, o skolininkas tokiu atveju laikomas nepažeidusiu prievolės.
5. Teismai neatsižvelgė į nelygiavertę šalių padėtį ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo laikyti juos silpnesniąja sutarties šalimi ir kad ginčo statiniai buvo perduoti atsakovams.
Atsakovė O. V. D. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, sutinka su jo motyvais ir palaiko suformuluotus reikalavimus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, savo prašymą motyvuodamas taip:
1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, analizavo ne tik papildomo susitarimo tekstą, bet ir tikruosius šalių ketinimus ir pagrįstai padarė išvadą, kad sutarties nutraukimas, kaip vienintelė galima galutinio atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmė, neatitinka tikrųjų šalių ketinimų sudarant ir vykdant sutartį. Be to, šalys tiesiogiai ir vienareikšmiškai nesusitarė, kad jos negali taikyti kitų sutarties įvykdymo termino praleidimo pasekmių ar ieškovo teisių gynybos būdų, nurodytų Civiliniame kodekse. Atsakovai, neatvykę nutraukti sutarties bendru šalių sutarimu, savo valia atsisakė papildomame susitarime nustatytų pasekmių taikymo ir prarado galimybę išvengti ieškovui suteiktų kitų teisės aktuose nurodytų savo teisių gynybos būdų panaudojimo. Šalių susitarimas nutraukti sutartį pirkėjui nustatytu terminu neįvykdžius piniginės prievolės yra vienas iš pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdų, todėl negali pabloginti sąžiningos sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. UAB „MG Baltic Investment“, bylos Nr. 3K-3-75/2008).
2. Atsakovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovas nepagrįstai uždelsė atlikti kokius nors veiksmus, ir nenurodė, kokiu pagrindu ir terminais ieškovas privalėjo juos atlikti.
3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai derybose su ieškovu buvo atstovaujami teisininkų, tuo pat metu įsigijo kitą 20 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą, patys nurodė ieškovui siūlomą kainą ir patys privalėjo įvertinti finansines galimybes įsigyti 5 mln. Lt vertės turtą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl papildomo susitarimo nutraukti sutartį aiškinimo
Bylos šalys, vykdydamos nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarė papildomą susitarimą, kurį aiškinant kilo šalių ginčas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193 straipsnyje. Pagal šias taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai - sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
Kadangi šalių ginčas kilo dėl papildomo susitarimo, sudaryto vykdant nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį ir ją modifikuojant, tai, sprendžiant šį ginčą, būtina atsižvelgti į pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibrėžiančias pirkėjo ir pardavėjo teises bei pareigas. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o šis – priimti daiktą ir už jį sumokėti nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjui laiku nesumokėjus už perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą ir įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 2 dalis).
Ginčo papildomas susitarimas sudarytas bylos šalims sudarius pirkimo-pardavimo sutartį ir jau įgijus atitinkamas įstatyme bei sutartyje nustatytas pirkėjo ir pardavėjo teises bei pareigas. Aiškinant šalių tikruosius ketinimus, buvusius sudarant papildomą susitarimą, atsižvelgtina į aplinkybes, galėjusias turėti įtakos jo sudarymui: šalių sutartiniuose santykiuose nuosekliai siektą tikslą, taip pat turėtų teisių ir pareigų turinį, jų vykdymą (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
Byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo su ieškovu visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Suėjus šiam terminui ieškovas jau turėjo teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti parduoto turto kainą ir netesybas, taip pat teisę vienašališkai sutartį nutraukti, reaguodamas į pirkėjų prievolės visiškai atsiskaityti neįvykdymą kaip į esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys, pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4 punktas). Byloje konstatuota, kad ieškovas šiomis teisėmis nepasinaudojo, nes, pirkėjams demonstruojant siekimą įvykdyti sutartį, taip pat siekė šio rezultato. 2006 m. spalio 4 d. papildomas susitarimas sudarytas atsakovams prašant. Šio susitarimo esmė – galutinio atsiskaitymo termino nukėlimas, kuris suteikė galimybę atsakovams išvengti ieškovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį įgyvendinimo. Teismai, įvertinę aplinkybes ir nuoseklius šalių veiksmus po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (pirkėjo siekimą išsaugoti galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą, o pardavėjo – sudaryti tam būtinas sąlygas), pagrįstai vertino juos kaip patvirtinančius ieškovo tikruosius ketinimus – gauti pinigus už parduotą turtą, o atsakovų – įsigyti turtą.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad papildomu susitarimu buvo nustatyta pardavėjo iniciatyvos teisė nutraukti sutartį (teisė nustatyti sutarties nutraukimo laiką ir vietą), o pirkėjui nustatyta tik pareiga pardavėjo nurodytu laiku atvykti ir pasirašyti su pardavėju susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Kolegija sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės atitinka objektyviai egzistavusią pardavėjo galimybę naudojantis įstatymo ir sutarties suteiktomis teisėmis laisvai, savo nuožiūra pasirinkti sutartinių santykių su pirkėjais tolesnę eigą: tęsimą, modifikavimą arba nutraukimą. Pardavėjui įvykdžius sutartinį įsipareigojimą perduoti sutarties dalyką pirkėjams, o šiems vėluojant įvykdyti priešpriešinius įsipareigojimus, pardavėjas įgijo galimybę rinktis sau palankesnę sutartinių santykių eigą. Taigi, tenkindamas pirkėjų prašymą pratęsti atsiskaitymo terminą, pardavėjas neprivalėjo atsisakyti turimų teisių ir garantijų, priešingai - turėjo galimybę reikalauti pirkėjo papildomų įsipareigojimų. Kasatoriaus aiškinimas, kad tokioje situacijoje sudarytu susitarimu pardavėjas atsisakė turimų teisių reikalauti sutarties įvykdymo ją pažeidusių pirkėjų naudai, neatitinka reikalavimo sąžiningai aiškinti sutartį (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutinkant su kasatoriaus aiškinimu, reikėtų sutikti, kad pardavėjas savo noru pažeidžia įstatyme nustatytų pirkimo-pardavimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, užtikrinančią jo interesų apsaugą. Byloje nesant nustatytų pardavėjo motyvų atsisakyti savo teisių, negalima laikyti, kad protingi asmenys, analogiškomis aplinkybėmis sudarydami ginčo papildomą susitarimą, būtų jam suteikę kasatoriaus nurodomą prasmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atsižvelgdami į nuoseklius šalių veiksmus, sudarant ir vykdant pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat į aplinkybes, egzistavusias papildomo susitarimo sudarymo metu, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad sutarta galimybė bendru susitarimu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį yra ne vienintelis, bet vienas iš ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų. Tokia nuostata atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. S. v. UAB „MG Baltic Investment“, bylos Nr. 3K-3-75/2008, pažymėjo, kad sutarties nuostata, jog, pirkėjui nesumokėjus sutarties kainos, šalys privalo anuliuoti šią sutartį, negali būti aiškinama kaip įpareigojimas visais atvejais sudaryti susitarimą nutraukti sutartį. Kolegija šią nuostatą laikė vienu iš pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdų, todėl ji negali pabloginti sąžiningos sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas pažeidė kooperavimosi pareigą, o ginčo statiniai nebuvo perduoti atsakovams, nenagrinėtini, nes tai yra fakto klausimas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo priešingas faktines aplinkybes, o kasacinis teismas yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasatoriaus argumentas, kad teismų pateiktas papildomo susitarimo aiškinimas pažeidžia sutarčių aiškinimo taisyklę, jog, esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes tokių abejonių reiškė tik kasatorius, o teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose jas argumentuotai paneigė kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo nepasisakymas dėl argumento apeliaciniame skunde gali būti pripažintas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau kad toks pažeidimas būtų vertinamas kaip kasacijos pagrindas, būtina argumentuotai pagrįsti tokio pažeidimo įtaką neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasatorius tokių argumentų nepateikė, todėl šis kasacinio skundo argumentas nenagrinėtinas.
Kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai argumentuotai ir pagrįstai nesutiko su kasatoriaus teiginiais, jog atsakovai ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose su ieškovu laikytini silpnesniąja sutarties šalimi. Byloje nustatyta, kad atsakovai, vykdydami sutartį, keisdami sutarties sąlygas, naudojosi teisine pagalba, o jų sprendimą įsigyti brangų nekilnojamąjį turtą, tinkamai tam nepasirengus, teismai pagrįstai siejo su rizikos prisiėmimu, bet ne su sutartinių santykių šalių nelygiavertiškumu.
Remiantis išdėstytais argumentais kasacinis skundas atmestinas, todėl atmestinas ir kasatoriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškovui iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis). Įvertinus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2 punkte bei remiantis 8.14 punktu ieškovui iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti AB,,Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) iš R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Dangutė Ambrasienė
Birutė Janavičiūtė
