Dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-51/2009

Procesinio sprendimo kategorija 26.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams UAB „REJSPA“ ir Lietuvos lenkų sąjungai dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. M. ieškiniu prašė teismo: įpareigoti atsakovus UAB „REJSPA“ ir Lietuvos lenkų sąjungą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją apie ieškovą, t. y. nemokamai paskelbti paneigimo tekstą be komentarų toje pačioje vietoje, lenkų kalba ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo būti tokio pat šrifto, dydžio bei formos kaip ir savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ 2007 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (654) priedo „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 d. Nr. 3 (758) 3 puslapyje paskelbto straipsnio „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ pavadinimo ir atitinkamai teksto šriftas, dydis ir forma) viename artimiausių savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priede „NASZA GAZETA“ arba viename artimiausių savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ numeryje. Paneigimo pavadinimas: „R. M. garbę ir orumą žeminančios tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ 2007 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (654) priedo „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 Nr. 3 (758) 3 puslapyje straipsnyje „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ buvo paskelbta R. M. garbę ir orumą žeminanti, tikrovės neatitinkanti informacija, R. M. įvardijant kaip vykdantį nusikalstamą veiką, t. y. legalizuojant gautus didelius pinigus ir melagingai deklaravus turtą. Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią bei R. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Pažymime, kad jokia valstybės institucija nėra pripažinusi ir neįvardijo (nenustatė), kad R. M. yra nelegaliai gavęs didelius pinigus ir juos legalizuojantis, bei yra melagingai deklaravęs turtą.“ Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad viešosios informacijos skleidėjas UAB „REJSPA“ ir viešosios informacijos rengėjas Lietuvos lenkų sąjunga savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priede „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 d. Nr. 3 (758) 3 puslapyje straipsnyje „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo asmens garbę ir orumą. Minėtame straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kad „<...> Taip pat turi progą pasirodyti, duodamas M. patarimus, kaip legalizuoti gavus didelį pinigą. Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos. Legalizuoti reika mokėti <...>“.

Ieškovas nurodė, kad jokia valstybės institucija nepripažino, kad jis yra gavęs nelegalių pinigų ar melagingai deklaravęs turtą, todėl ši informacija (žinia), siejanti ieškovą - Lietuvos lenkų partijos pirmininką R. M. su tokia neteisėta veikla, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo asmens garbę ir orumą, jį šmeižia. Atsakovas, prieš skelbdamas minėto turinio tekstą apie ieškovą, galėjo įsitikinti skelbiamų duomenų teisingumu ir neįžeisti ieškovo garbės ir orumo. Ieškovo teigimu, atsakovas skelbiamų žinių atitikties tikrovei fakto netikrino, priimdamas šias žinias kaip objektyviai teisingas, paviešino neigiamo turinio informaciją apie ieškovą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. M. atsakovui Lietuvos lenkų sąjungai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išanalizavęs visą straipsnio tekstą, kurio dalį (tris sakinius) ieškovas prašė pripažinti tikrovės neatitinkančia bei garbę ir orumą žeminančia informacija, konstatavo, kad pirmajame sakinyje „<...> Taip pat turi progą pasirodyti, duodamas M. patarimus, kaip legalizuoti gavus didelį pinigą“ kalbama ne apie ieškovą, o apie nekilnojamojo turto verslu užsiimantį R., kuris, sprendžiant iš konteksto, gali būti įtariamas galbūt legalizavęs dideles pinigų sumas. Antrasis teksto dalies sakinys „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“ suformuotas ne kaip teiginys, o kaip retorinis klausimas, paremtas atsakovo nuomone. Teismo vertinimu, trečiasis minimos teksto dalies sakinys „Legalizuoti reika mokėti <...>“ yra ne teigiantis faktą, o bendrinis, savo esme neturintis tikrovės neatitinkančios bei ieškovo garbę ir orumą žeminančios informacijos ir vertintinas kaip subjektyvi bendrinė atsakovo nuomonė.

Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo nurodomą informaciją pripažinti tikrovės neatitinkančia ir žeminančia garbę ir orumą, todėl ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo R. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti:

,,panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo R. M. ieškinys dėl teiginio „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“, ir dėl šios dalies ieškinį tenkinti - įpareigoti atsakovus UAB „REJSPA“ ir Lietuvos lenkų sąjungą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją apie ieškovą, t.y. nemokamai paskelbti paneigimo tekstą be komentarų toje pačioje vietoje, lenkų kalba ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo būti tokio pat šrifto, dydžio bei formos kaip ir savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ 2007 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (654) priedo „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 d. Nr. 3 (758) 3 puslapyje paskelbto straipsnio „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ pavadinimo ir atitinkamai teksto šriftas, dydis ir forma) viename artimiausių savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priede „NASZA GAZETA“ arba viename artimiausių savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ numeryje. Paneigimo pavadinimas: „R. M. garbę ir orumą žeminančios tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ 2007 m. sausio 18-24 d. Nr.3 (654) priedo „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 Nr.3 (758) 3 puslapyje straipsnyje „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ teiginys: „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“ neatitinka tikrovės, žemina R. M. garbę ir orumą. Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią bei R. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją.“

Priteistą iš ieškovo R. M. atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos naudai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 400 (keturių šimtų) Lt.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos ieškovo R. M. naudai 431 (keturis šimtus trisdešimt vieną) litą 70 centų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą“.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Konstitucijos 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtos teisės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribos: ribos reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti nustatomos tik įstatymų ir tokie ribojimai turi būti sąlygojami viešojo intereso, jeigu būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, ginti konstitucinę santvarką. Šios nuostatos sutampa su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teisių proporcingumo principu. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas sietinas su konkuruojančių vertybių racionaliu santykiu, atsižvelgiant į teisėtumo ir būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus. Dėl to ginčai sprendžiami, derinant minėtas konstitucines teises, siekiant išvengti jų įgyvendinimo viena kitos sąskaita, ieškant kriterijų, kurie padėtų vienodai ginti tiek teisę gauti ir skleisti informaciją, tiek teisę į garbę ir orumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą.

Vertinant, ar paskleista informacija yra duomenys (žinia) ar nuomonė, turi būti vadovaujamasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 33 punktą nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punkte žinia apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Taigi žinia yra siejama su atitinkamo fakto ir duomenų apie šį faktą buvimu. Faktas - tikras nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu ieškovo skundžiamo savaitraščio straipsnio pirmajame ir trečiajame sakiniuose esančių teiginių vertinimu, t. y. kad šie teiginiai nėra žinios apie ieškovą, žeminančios jo garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto netinkamo teksto dalies antrojo sakinio vertinimo. Antrasis teksto sakinys „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“ pripažintinas žinia, kuriai taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo, pareikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius ar poelgius, paskelbia naujas žinias ar nuomonę pateikia taip, kad tai sudaro naują informaciją apie asmenį, tai pažeista asmens garbė ir orumas turi būti ginami.

Paskleisti teiginiai yra vertinami kaip žinia tada, kai informacija yra apie faktus ar jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Nuomonė gali būti suprantama kaip tam tikra asmens išvada iš jau esančių kitų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2001). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neigia įsigijęs butą Varšuvoje, o atsakovas nepateikė įrodymų apie tokio buto įsigijimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Nors nurodyta informacija yra pateikta klausimo forma, tačiau ji turi konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

Žeminanti garbę ir orumą žinia yra laikoma tokia, kurios paskleidimas menkina gerą asmens vardą visuomenėje bei mažina jo paties savęs vertinimą. Teismas sprendė, kad frazė „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos...“ žemina ieškovo garbę ir orumą, nes daro neigiamą įtaką ieškovo reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje. Įžeisto fizinio asmens garbė ir orumas, jų gynimas yra įstatymo saugomos vertybės, todėl civilinio proceso tvarka kreipdamasis į teismą toks asmuo CK 2.24 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti paneigti paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos lenkų sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 konstatuota, kad asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškinyje ieškovas nenurodė kaip neatitinkančios tikrovės atsakovo nuomonės apie tai, kad ieškovas gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos. Kadangi tokio fakto ieškovas neneigė, tai atsakovas pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį neįrodinėjo ir neprivalėjo įrodinėti, kad tai atitinka tikrovę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytame nutarime išaiškino, kad tai, ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas. Žinių žeminantis pobūdis nėra įrodinėjamas tik tada, kai žodžiai ar žodžių junginiai yra akivaizdžiai žeminantys ir turi tik vieną įžeidžiamąją reikšmę. Byloje ieškovas neteigė, kad žinia apie galimybę įsigyti jo sūnui apartamentus prie Varšuvos neatitinka tikrovės, taip pat neįrodinėjo fakto, jog tokia žinia yra žeminanti.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos teisės išaiškinimų, neatskleidęs žinių žeminančio pobūdžio, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 26 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-211/2001 pažymėta, kad žinia apie asmens netinkamą elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai duomenys teisės, moralės ar kitų visuomenės pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu. Teksto ištraukos, kuriose neatskleidžiamas žeminantis žinių pobūdis, paneigimas neturi prasmės, nes jis nėra suprantamas kaip garbės ir orumo gynimas nuo šių vertybių sumenkinimo. Citatoje turi būti asmens elgesio nepriimtinumą parodanti informacija.

3. Apeliacinės instancijos teismas frazę „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos...“ nepagrįstai vertino ne kaip retorinį klausimą, paremtą atsakovo nuomone, o pripažino žinia, kuriai taikomi tiesos ir tikslumo reikalavimai. Atsakovas neparašė, kad ieškovas įsigijo butą Varšuvoje, o ieškovas neneigė buto sūnui įgijimo galimybių, dėl to atsakovas neturėjo pateikti įrodymų apie tokio buto įgijimą. Atsakovas nesiekė sąmoningai paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją ir pažeminti ieškovą, o išreiškė nuomonę. Kasaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. kovo 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-194-608/07 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys įsipareigojo baigti tarpusavio ginčą. Nepaisydamas taikos sutarties, ieškovas pateikė ieškinį.

4. Ieškovas straipsnio paskelbimo metu buvo viešasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, politinės partijos pirmininkas. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatytos skirtingos viešojo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos. Viešajam asmeniui keliami aukštesni reikalavimai, dėl to jis turi būti pakantus kritikai, toleruoti apie jį skelbiamą nuomonę.

5. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime pažymėjo, kad asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant menkiausiam netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas. Esant prieštaravimui tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į gero vardo gynimą, būtina aiškintis, ar buvo išlaikyta šių konstitucinių vertybių pusiausvyra, atsižvelgiant į žinias paskleidusio asmens tikslus ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1286/2000).

6. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nepagrįstai atsakingu asmeniu įvardytas atsakovas UAB,,Rejspa“, kuris atlieka savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priedo „NASZA GAZETA“ spausdinimą. Pagal atsakovų sudarytą spausdinimo paslaugų sutartį Lietuvos lenkų sąjunga atsakinga už pateiktos spausdinti medžiagos atitiktį tikrovei.

Atsiliepimu į kasacinį skundą (pagal savo turinį laikytinas prisidėjimu prie kasacinio skundo) atsakovas UAB,,REJSPA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išanalizavo straipsnio sakinius atskirai nuo visos publikacijos turinio. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas sakinio konstatuojamąjį pobūdį ir taip jį pripažindamas žinia, kuriai taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nevertino, ar sakinys yra kategoriškas, ar juo tik iškeliamas klausimas ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Šios nuostatos suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1.

2. Tai, ar paskleistos žinios yra žeminančios, turi įrodinėti ieškovas, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo fakto, kuo tokia žinia yra žeminanti. Vilniaus apygardos teismas taip pat nesiaiškino ir neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad ieškovas publikacijos išspausdinimo metu buvo viešasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Atsakovas Lietuvos lenkų sąjunga bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ginčijama publikacija siekta supažindinti savaitraščio skaitytojus su Lietuvos lenkų sąjungai priklausančio turto pardavimo aplinkybėmis. Dėl to Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-529/2001 išaiškinimų, kad viešasis asmuo turi toleruoti apie jį paskelbtą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją ar nuomonę, nors ji būtų išreikšta pakankamai agresyviai ar kandžiai, turi rodyti didesnį pakantumą spaudoje reiškiamoms nuostatoms ar žinioms.

3. Atsakovas UAB,,REJSPA“ yra netinkamas atsakovas byloje, nes atsakingas asmuo už savaitraštyje,,Nasza Gazeta“ skelbiamą informaciją pagal spausdinimo paslaugų sutartį yra Lietuvos lenkų sąjunga.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. M. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovai neįrodė, kad duomenys, kuriuos jie paskleidė, atitinka tikrovę, tokių duomenų tikrumo ieškovas nepripažino. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teiginys „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos...“ neturi ieškovą žeminančio pobūdžio, nes toks teiginys turi būti vertinamas kartu su visu straipsnio kontekstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-667/2006). Taigi nustatant pasisakymo reikšmę reikia įvertinti visą straipsnį ir ginčo teiginį, o ne šį teiginį skaidyti į dalis ir tada teigti, kad atskiros teiginio dalys nežeidžia asmens garbės ir orumo. Ieškovą žeminantį straipsnio teiginį sustiprina viso straipsnio kontekstas, kuriuo jis yra menkinamas. Dėl to visas straipsnis ir ginčijamas šio straipsnio teiginys atsakovų paskelbtas tyčia, turint tikslą sumenkinti ieškovą visuomenėje. Žeminantis nurodyto teiginio pobūdis reiškia, kad tokiu melagingu teiginiu formuotas neteisingas įspūdis tretiesiems asmenims, kad ieškovas yra neva nesąžiningas asmuo, melagingai deklaruojantis turtą. Dėl to ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, tai turėjo neigiamų pasekmių jo visuomeniniam gyvenimui ir padėčiai, nes žinių paskleidimo metu ieškovas kandidatavo į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, į kurią nebuvo išrinktas. Tokių duomenų atitiktis tikrovei gali būti patikrinama objektyviais įrodymais, tačiau jokių įrodymų atsakovai byloje nepateikė.

2. Atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 62 dalį viešosios informacijos rengėju laikoma, be kitų įvardytų asmenų, ir leidykla. Atsakovas UAB,,Rejspa“ pripažino, kad teikia techninę savaitraščio spausdinimo ir platinimo paslaugą, taigi atsakovas yra viešosios informacijos rengėjas nurodytos teisės normos prasme. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo 19 punkte nustatyta, kad asmenys, bendrai paskleidę asmens garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias ar informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą be jo sutikimo, atsako solidariai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl viešojo asmens garbės ir orumo gynimo

Asmens laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ar skleisti informaciją nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Įstatymuose įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas negali būti sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Nurodytu teisiniu reguliavimu saugomas visuomenės interesas būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, tai reiškia, susijusias su tokių asmenų atliekama vieša veikla.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad informacija, kurią ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovus paneigti, paskleista apie ieškovą – informacijos apie jį paskleidimo metu ėjusį savivaldybės tarybos nario pareigas, t. y. viešąjį asmenį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. UAB,,Tauragės kurjeris“, Tauragės rajono meras byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis R. Č. v. UAB,,Žeimenos krantai“ byloje Nr. 3K-3-973/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis A. S. v. UAB,,Rinkos aikštė“ byloje Nr. 3K-3-687/2003). Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis A. S. v. UAB,,Rinkos aikštė“ byloje Nr. 3K-3-687/2003).

Nagrinėjamoje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą, siekė sumenkinti ieškovo garbę ir orumą, pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to konstatuotas atsakovo nesąžiningumas. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisinę atsakomybę už viešojo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių apie tokio asmens privatų gyvenimą paskleidimą sukelia tik toks nesąžiningas žiniasklaidos atstovų elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingą ir objektyvią informaciją apie viešojo asmens privatų gyvenimą, bet pateikti klaidingus duomenis, iš anksto žinant apie jų klaidingumą, apie viešojo asmens privatų gyvenimą turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar jam pakenkti, kai tokie duomenys neturi nieko bendra su konkretaus viešojo asmens atliekama vieša veikla.

Atsakovai kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstė argumentą, kad byloje ginčijamu paskleistu spaudos leidinyje teiginiu „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“ siekta supažindinti leidinio skaitytojus su Lietuvos lenkų sąjungai priklausančio turto pardavimo aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepripažinta, kad ginčijamas spaudos leidinio straipsnis ir jo teiginys kaip nors būtų susijęs su ieškovo, kaip tuomečio savivaldybės tarybos nario ir Lietuvos lenkų sąjungos vadovo, vieša veikla ar su Lietuvos lenkų sąjungos turto pardavimu. Priešingai, nurodytų paskleistų žinių ryšys su ieškovo kaip tuomečio politiko vieša veikla neįrodytas. Nurodytas ginčo teiginys atitinka žinios, o ne nuomonės kriterijus, nes juo išsakomi faktinio pobūdžio duomenys, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šią įrodinėjimo pareigą turi ne atsakovai, o ieškovas. Atsakovai byloje nepaneigė įstatyme nurodytos prezumpcijos, t. y. neįrodė paskleistų žinių atitikties tikrovei.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertintas spaudos leidinyje išdėstytas ginčo teiginys apie ieškovą kaip žeminantis jo garbę ir orumą, nes turi neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“ byloje Nr. 3K-3-667/2006). Nagrinėjamoje byloje pateiktos spaudos leidinio publikacijos ginčo teiginio žeminantį pobūdį dar labiau sustiprina visas publikacijos turinys, kuriuo menkinama ieškovo reputacija.

Atsakovai kasaciniame skunde ir prisidėjime prie kasacinio skundo pateikė argumentą, kad atsakovas UAB,,REJSPA“ yra netinkamas atsakovas byloje, nes pagal atsakovų sudarytą dvišalę spausdinimo paslaugų sutartį UAB,,REJSPA“ atlieka savaitraščio,,Nasza Gazeta“ spausdinimo paslaugas užsakovui Lietuvos lenkų sąjungai, kuris pateikia savaitraščio maketą. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad aptariama spausdinimo paslaugų sutartimi atsakovai bendradarbiauja tarpusavyje ir šios sutarties šalių abipusiai įsipareigojimai pagal šios sutarties sąlygas nedaro įtakos tretiesiems asmenims, tarp jų ir ieškovui. Byloje nustatyta, kad savaitraštis,,Nasza Gazeta“ platinamas kaip UAB,,REJSPA“ leidžiamo kito savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priedas, dėl tokių aplinkybių atsakovai yra pripažinti bendrai paskleidę ginčijamą informaciją, dėl to yra atsakingi už tokios informacijos turinį (CK 2.25 straipsnio 5 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 63 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai įvertino atsakovų paskleistas žinias kaip pažeidžiančias ieškovo garbę ir orumą bei įpareigojo juos paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to priėmė teisėtą nutartį, kuri, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia advokato atstovavimo išlaidas iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovo kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateiktas byloje dokumentas patvirtina 1190 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovų. Prašoma priteisti suma už advokato surašytą atsiliepimą į kasacinį skundą neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8 punkto 14 papunktis). Dėl to 1190 Lt priteistina ieškovui iš atsakovų, iš kiekvieno po 595 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos 595 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus) ir iš atsakovo UAB,,REJSPA“ 595 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas