Baudžiamoji byla Nr. 1-238-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37473-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 14 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis M. Č. individualioje įmonėje "Milčija", vairuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
J. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. liepos 24 d. apie 19.20 val., Prienų r., Balbieriškio sen. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 43 km. 920 m, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo M. Č. IĮ "Milčija" priklausantį krovininį automobilį RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais J. D. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. D. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad apie 4 metai dirbo M. Č. IĮ "Milčija" vairuotoju. 2017 m. liepos 24 d., apie 7 val. įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu RENAUL PREMIUM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į Kauną, kur pasikrovė krovinį ir keliu Kaunas-Prienai-Alytus važiavo atgal. Prieš išvažiuodamas iš Kauno nusipirko 2 butelius po 1 l, 7,3 laipsnių stiprumo alaus ir važiuodamas jį gėrė. Netoli Balbieriškio miestelio pastebėjo priekyje jo lėtai važiuojantį raudonos spalvos automobilį VW PASSAT. Tuo metu skaisčiai švietė saulė, todėl neįžiūrėjo, ar minėtas automobilis rodo kairį posūkio signalą ir, ar stabdo. Kadangi atstumas iki automobilio buvo nedidelis, susidūrimo su juo išvengti nepavyko. Nuo smūgio priekyje važiavęs automobilis dar kiek pavažiavo į priekį ir sustojo. Po to, kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, pareigūnai jam nustatė 2,61 promilės girtumą. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir įvykdė eismo įvykį labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 75-76, 83).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji R. M. liudytojo apklausos metu parodė, kad viena jai priklausančiu automobiliu VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Prienų į namus, vairavo blaivi, buvo užsisegusi saugos diržą, įsijungusi trumpųjų šviesų žibintus. Važiuodama keliu Kaunas-Prienai-Alytus, neprivažiavus Balbieriškio miestelio, įjungė kairį posūkio signalą, kadangi jai reikėjo sukti į kairę. Tuo metu matė, kad kokiu 200 metrų atstumu paskui ją atvažiuoja krovininis automobilis. Priešpriešinio eismo juosta važiavo automobiliai, todėl ji stovėjo ir laukė, kada galės sukti į kairę ir staiga pajautė smūgį į savo automobilio galinę dalį. Suprato, kad į jos automobilį atsitrenkė paskui važiavęs krovininis automobilis. Ji tada paskambino savo sūnui ir 112. Jai išlipus iš automobilio išlipo ir krovininio vilkiko vairuotojas, kuris kaltino ją. Negali pasakyti, ar krovininio automobilio vairuotojas buvo blaivus, kadangi prie pat jo nebuvo priėjusi. Į įvykio vietą atvažiavo greitosios automobilis, kuris ją išvežė į ligoninę. Ją apžiūrėję medikai išleido gydytis namuose. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis automobilis (b.l. 29-30).
Liudytoja apklausta M. Č. parodė, kad yra IĮ " Milčija" savininkė, įmonėje dirba apie 100 vairuotojų. Kokie du - trys metai vairuotoju dirba J. D.. Per šį laikotarpį vieną kartą jis į darbą buvo atėjęs neblaivus ir jam patikrinus girtumą, buvo išsiųstas namo. Kiekvieną rytą nėra tikrinamas vairuotojų blaivumas, tikrina tik tuomet, kai kyla įtarimas. 2017 m. liepos 24 d., apie 7 val., J. D. iš įmonės teritorijos išvažiavo įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Kauną. Tą rytą su J. D. nekalbėjo, tačiau sutuoktinis P. Č. sakė, kad jis J. D. ryte matė ir jam nekilo joks įtarimas dėl jo neblaivumo. Apie tai, kad J. D. su jų įmonei priklausančiu automobiliu įvykdė eismo įvykį, pranešė jų įmonės vadybininkė. Atvykus į įvykio vietą, pamatė jų įmonei priklausantį automobilį RENAULT PREMIUM, kurio buvo apgadinta priekinė dalis, vairuotojo J. D. įvykio vietoje nebuvo. Automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 200 eurų. Prašo esant galimybei jos įmonei priklausančio automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti. Automobiliui RENAULT (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra padaryti dideli sugadinimai, dėl padarytos žalos susitars su pačiu vairuotoju J. D.. Minėtas automobilis dar yra draustas ir KASKO draudimu (b.l. 37-38).
Liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2017 m. liepos 24 d., apie 19.32 val., dirbo kartu su Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja V. A. ir gavo iš Alytaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą nuvykti į Prienų r., kelią Kaunas-Prienai-Alytus 43 km, kadangi ten yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą rado transporto priemones, kurios buvo apgadintos. Automobilį RENAULT PREMIUM vairavo J. D., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pasiaiškinus aplinkybes, paaiškėjo, kad J. D. vairavo automobilį RENAULT PREMIUM, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo, sustojusį ir pasiruošusį sukti į kairę automobilį VW PASSAT. Automobilį VW PASSAT vairavo R. M.. J. D. nustatytas 2,61 promilės girtumas, dėl to jis buvo pristatytas į VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyrių kraujui paimti dėl alkoholio kiekio nustatymo (b.l. 41-42);
2017 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų r., Balbieriškio sen., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 43 km 920 m. (b.l. 6);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b.l. 65);
Alkotesteriu ALCOTEST 6810, 2017 m. liepos 24 d. 19.32 val. J. D. nustatyta 2,61 promilės iškvėptame ore (b.l. 62).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. D. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino J. D. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017 m. liepos 24 d., apie 19.20 val., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 43 km. 920 m, vairavo M. Č. IĮ "Milčija" priklausantį krovininį automobilį RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais J. D. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad J. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tik prašė baudos mokėjimą sumažinti arba išdėstyti dalimis metams laiko. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 89-91).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.
J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. D. neteistas (b. l. 53), baustas administracine tvarka (b.l. 55-57), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje kaltinamasis neįregistruotas (b.l. 61).
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – piniginę baudą, t. y. 45 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog J. D. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 30 MGL piniginės baudos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, skirti ilgesnį laiką baudai sumokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą išdėstyti, į jo turtinę padėtį, skiria jam ilgesnį terminą baudai sumokėti.
Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. J. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas, pirmiausia, pažymi, kad, kaip nustatyta, J. D. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,38 promilių neblaivumas. Taigi, jis tyčia padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, be to, dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas kito asmens ir įmonei priklausantis automobilis. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje automobilis RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam J. D. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. Č. IĮ „Milčija“ (b. l. 11). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. Č. patvirtino, kad kaltinamasis į darbą atvyko ryte, pati jo nematė, tačiau jos sutuoktiniui jokių įtarimų dėl vairuotojo girtumo nekilo, todėl jis išvyko į Kauną. Sprendžiant klausimą dėl to, ar įmonės administracija žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad kitam asmeniui perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), iš kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu teismas nustatė, kad transporto priemonės savininkas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, nes J. D. pripažino, jog alkoholį vartojo nuvežęs krovinį ir grįždamas iš Kauno, todėl netikslinga konfiskuoti M. Č. IĮ „Milčija“ priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad kaip proporcingą poveikio priemonę kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, yra pagrindas taikyti konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančios pinigų sumos 10 200,00 Eur išieškojimą iš J. D..
Į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 24 d. 19.35 val. iki 2017 m. liepos 25 d. 14.50 val. (1 para).
Kaltinamajam J. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (b.l. 84-85, 86-87) palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 45 MGL (1694,70 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. D. paskirti galutinę 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 24 d. 19.35 val. iki 2017 m. liepos 25 d. 14.50 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, ir J. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, J. D. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. D. konfiskuotino turto – automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 10 200,00 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus eurų) sumą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Įteikti kaltinamajam J. D. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam J. D., kad:
Bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
