D. J. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-239-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45561-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 13 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

D. J. mušdamas šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. rugsėjo 5 d., apie 7.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančio kambaryje, su sugyventine V. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia šepečio mediniu kotu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai V. M. į kairės rankos plaštaką ir keturis smūgius į kairę šlaunį, tokiais savo veiksmais mušdamas šeimos nariui - nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad su sugyventine V. M. kartu gyvena apie pusantrų metų jam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 5 d. ryte namuose liko dviese, iš vakaro jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau ryte apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Namo kambaryje tarp jo ir V. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Iš pykčio laikydamas rankoje medinę šluotelę jis priėjo prie V. M. ir šluotele jai sudavė apie penkis smūgius, tiksliai neskaičiavo pataikydamas į kairę ranką ir kairę šlaunį. Jo suduoti smūgiai V. M. nebuvo stiprūs. V. M. išbėgo iš namo ir telefonu skambino policijai. V. M. atžvilgiu anksčiau nesmurtavo, buvo apsistumdę, bet didesnių konfliktų nekildavo. Pilnai prisipažįsta sudavęs smūgius V. M. ir tokiais savo veiksmais jai sukėlęs fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi (b.l. 48-49).

Nukentėjusioji V. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su sugyventiniu gyvena apie pusantrų metų sugyventiniui priklausančiuose namuose. Augina keturis mažamečius vaikus, bendrų vaikų neturi. 2017 m. rugsėjo 5 d. konflikto metu mažamečių vaikų namuose nebuvo. Sugyventinis grasino užmušti, šepečio mediniu kotu sudavė vieną kartą į kairės rankos plaštaką ir apie keturis kartus į kairę šlaunį, tuo sukėlė fizinį skausmą (b.l. 6). Papildomos apklauso metu nukentėjusioji parodė, kad dėl sužalojimų pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Dėl D. J. jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl padarytos žalos nereiškia (b.l.16).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name. Įėjimas į namą iš kiemo pusės, kambariuose tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Miegamojo kambaryje prie židinio dešinės pusės ant atbrailos padėta šluotelė mediniu kotu (b.l. 5-10).

2017 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad šluotelė yra 42 cm ilgio, mediniu kotu, kurio ilgis 24 cm., kotas geltonos spalvos. Šluotelės viršutinėje dalyje prie šluotelės medinio rėmo pritvirtinti juodos spalvos šeriai, kurių plotis 6 cm. Šluotelė naudota, ant jos pėdsakų ar kitų objektų turinčių reikšmės tyrimui nerasta (b.l. 11).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 5 d., tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia sugyventine V. M. metu, tyčia šepečio mediniu kotu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai V. M. į kairės rankos plaštaką ir keturis smūgius į kairę šlaunį. Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. M. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais D. J. tyčia sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 53, 60). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. J.– anksčiau neteistas, (b.l. 24), eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 27-37), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 23). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 12 mėnesių bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant dar ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. J. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. 8.33 val. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. 9.18 val., (b.l. 40-41, 42), (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. 8.33 val. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. 9.18 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam D. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam D. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam D. J. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

D. J. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė