Civilinė byla Nr. 3K-3-383-684/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11494-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų; suinteresuotas asmuo – A. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolės B. Čereškienės 2015 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl 2015 m. vasario 17 d. patvarkymo patikslinimo ir sustabdyti antstolės patvarkymo veiksmus, kad skolininkė A. S. negalėtų pasisavinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) išmokėtų paramos lėšų.
Byloje nustatyta, kad antstolė B. Čereškienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2-2334-653/2015), kuria teismas ieškovės UAB „Statybų ekspertas“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. S. 107 047,55 Eur vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą; nesant ar nepakankant atsakovės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto arba turtinių teisių ieškiniui užtikrinti, taikė lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, areštą, neviršijant ieškinio sumos – 107 047,55 Eur. Antstolė 2015 m. vasario 17 d. patvarkymais areštavo A. S. priklausančias lėšas kredito įstaigose, o 2015 m. kovo 6 d. patvarkymu – turtines teises į esamas ir būsimas lėšas, apie tai informuodama Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir A. S.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsakydama į antstolės 2015 m. kovo 6 d. patvarkymą, nurodė, kad A. S. agentūrai pateikė paraišką pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir jai įgyvendinti buvo patvirtinta 690 401,72 Lt (199 954,16 Eur) paramos suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 3 dalimi, lėšų areštas negali būti taikomas paramai pagal A. S. pateiktą paraišką, nes tai yra investicinė parama, skirta projektui vykdyti.
Antstolė 2015 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą, kuriuo patikslino 2015 m. vasario 17 d. patvarkymą ir nurodė, kad skolininkei A. S. leidžiama disponuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ išmokėta 48 312 Eur parama.
Pareiškėjos teigimu, antstolės B. Čereškienės 2015 m. kovo 19 d. patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, viršija jos kompetenciją, nes antstolė ėmėsi teismo funkcijų ir pakeitė teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Antstolė nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo arba leidimo disponuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros A. S. pervesta 48 312 Eur parama. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino A. S. prašymo sumažinti areštuoto turto dalį, o tai patvirtina, kad, leisdama skolininkei disponuoti paramos lėšomis, antstolė leido A. S. šias lėšas panaudoti savo nuožiūra, nors parama skirta A. S. kaimo turizmo veiklai skatinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatė, kad priimdama patvarkymus antstolė ėmėsi pagrįstų ir teisėtų vykdymo veiksmų. Antstolė, remdamasi CPK 668 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nusprendė, kad lėšų areštas negali būti taikomas paramai pagal A. S. pateiktą paraišką pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, todėl teismas padarė išvadą, kad 2015 m. kovo 19 d. patvarkymas dėl 2015 m. vasario 17 d. patvarkymo patikslinimo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus arba kitaip pažeidė išieškotojos teises ar teisėtus interesus.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą; 2015 m. spalio 12 d. papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjos suinteresuotajam asmeniui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką projekto vykdytojas gali pervesti projekto sąskaitoje esančias lėšas į einamąją sąskaitą ir (ar) jomis laisvai disponuoti, o kreditorius gali reikalauti nukreipti išieškojimą į šias lėšas tik kai projekto veiklos yra įgyvendintos, o projekto lėšos – tinkamai panaudotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-627/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-627/2013">3K-3-627/2013</a>).
Pareiškėja neįrodinėjo, kad remiamo projekto vykdymo laikotarpis ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpis yra pasibaigę, todėl pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį į ginčo lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė ginčijamais patvarkymais teisėtai leido A. S. disponuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ išmokėta 48 312 Eur parama.
Nacionalinė mokėjimo agentūra, išmokėjusi investicinės paramos lėšas, toliau kontroliuoja jų panaudojimą ir projekto įgyvendinimo eigą, lėšų panaudojimas ir jų grąžinimas priklauso nuo paramos panaudojimo tikslų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su galimu ginčo lėšų pasisavinimu.
Teismas nurodė, kad pagal įstatymą į ginčo lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas, t. y. pareiškėjos reikalavimas, kuriam užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, negalėtų būti tenkinamas iš ginčo lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas antstolės patvarkymas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė, bet ne pareiga kreiptis į į teismą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad antstolė B. Čereškienė, nesikreipdama į teismą dėl išaiškinimo, ar areštuotas lėšas galima leisti naudoti A. S., pažeidė teisės aktų reikalavimus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį, antstolės B. Čereškienės 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 27 d. patvarkymus; skundą patenkinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Paramos sutartimi Nacionalinė mokėjimo agentūra įsipareigojo kompensuoti iki 65 proc. finansuojamo projekto vertės; tai reiškia, kad A. S. privalėjo turėti savo lėšų ir jomis įgyvendinti projektą. Aplinkybė, kad pagal paramos sutarties sąlygas A. S. gali būti (ne)kompensuojamos turėtos išlaidos, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jai buvo skirtos Europos Sąjungos investicinės lėšos projektui įgyvendinti.
Teismai, spręsdami dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo (turto apribojimo stadija), nepagrįstai taikė CPK 668 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja turto išieškojimo negalimumą (turto realizavimo stadija). Teismų aiškinimas prieštarauja CPK 145 straipsnio 6 daliai, pagal kurią areštavus lėšas leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Klausimas dėl išieškojimo ir CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo būtų sprendžiamas tik teismams priėmus pareiškėjai palankų sprendimą; tada būtų nustatoma, ar pasibaigęs projekto vykdymo laikotarpis ir ar yra suėjęs privalomojo tęstinumo terminas. Vykdant sprendimą nurodyti terminai gali būti suėję, todėl, nepritaikius arešto, pareiškėjos interesai liktų neapsaugoti, tai prieštarautų CPK 144, 145 straipsniams.
Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad ginčo lėšos yra investicinė parama, skirta projektui vykdyti, neatitinka CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. (taikyti laikinąsias apsaugos priemones), 2015 m. kovo 5 d. (netenkinti prašymo užtikrinti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą) ir 2015 m. kovo 25 d. (netenkinti prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones) nutartyse pateiktų išaiškinimų.
Antstolė, leisdama A. S. disponuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestomis lėšomis, pažeidė CPK 145 straipsnio 6 dalį, nes tokia teisė skolininkei nebuvo suteikta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes antstolė skundą persiuntė teismui, kuriam jis neteismingas. Antstolės veiklos teritorija – Trakų rajonas. Be to, pagal CPK 589 straipsnio 1 dalį antstolis dėl sprendimo vykdymo tvarkos ar taikytinos teisės normos išaiškinimo turi kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-627/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-627/2013">3K-3-627/2013</a>, kurioje teismas išaiškino, kad į lėšas, nurodytas projekto administravimo ir finansavimo sutartyje, negali būti nukreiptas išieškojimas projekto vykdymo laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, kieno tos lėšos yra – Europos Sąjungos fondo ar projekto vykdytojo – ir kokiu būdu – sąskaitų apmokėjimo ar išlaidų kompensavimo – jos gautos. Kadangi, atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, išieškojimas iš ginčo lėšų nėra galimas, tai suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad areštas CPK 668 straipsnio 3 dalyje nurodytoms lėšoms negali būti taikomas.
Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis „Vykdymo procesas“, kurioje įtvirtintas CPK 668 straipsnis, todėl ginčo atveju jis taikytinas tiesiogiai. Teismai tinkamai juo rėmėsi ir priėmė pagrįstus procesinius sprendimus.
CPK 668 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas, kurio šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis).
Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo
CPK 668 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios draudimą remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, aiškinimo ir taikymo praktika vykdant išieškojimą iš lėšų, kurios pervestos remiamo projekto vykdymo išlaidoms kompensuoti, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-627/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-627/2013">3K-3-627/2013</a>.
Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad į lėšas, nurodytas projekto administravimo ir finansavimo sutartyje, negali būti nukreiptas išieškojimas projekto vykdymo laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, kieno tos lėšos yra – Europos Sąjungos fondo ar projekto vykdytojo – ir kokiu būdu – sąskaitų apmokėjimo ar išlaidų kompensavimo – jos gautos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nukreipus išieškojimą į projekto sąskaitoje esančias lėšas, gautas išlaidų kompensavimo būdu, iškiltų reali grėsmė užtikrinti tolesnių projektų veiklų įgyvendinimą, o neįvykdžius projekto veiklų, lėšos, skirtos projektui finansuoti, turėtų būti grąžinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi kreditorius, reikalaudamas nukreipti išieškojimą į projekto lėšas, pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir asmenų lygiateisiškumo principus, nes iškeltų savo reikalavimą aukščiau projekto, kuriuo siekiama kurti, plėtoti tam tikras veiklas, gerinti žmonių gyvenimo kokybę, tikslų.
Pažymėtina, kad tam, jog būtų pasiekti Europos Sąjungos lėšomis remiamų projektų tikslai, įstatyme imperatyviai reglamentuota projektų vykdymui ar vykdant patirtų išlaidų kompensavimui skirtų lėšų apsauga turi būti efektyvi. Projekto veiklų įgyvendinimas turi būti užtikrintas ne tik vykdant išieškojimą iš projekto vykdytojo, bet ir jo turtui taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo galbūt projekto vykdytojui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, taikant projekto vykdytojo turto ir turtinių teisių areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas), remiantis CPK 668 straipsnio 3 dalimi, negali būti areštuojamos lėšos, nurodytos projekto administravimo ir finansavimo sutartyje. Priešingas aiškinimas pažeistų CPK 668 straipsnio 3 dalies reguliavimu siekiamus tikslus, nesant įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos reikalavimo teisės, neproporcingai ribotų projekto vykdytojo galimybes tęsti projekto veiklas ir panaudoti jam skirtas Europos Sąjungos paramos lėšas.
Remiantis pirmiau nurodytais motyvais atmestini kasatorės argumentai dėl netinkamo CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (šios nutarties 15.2 punktas). Teismai, netenkindami kasatorės skundo, tinkamai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio nuostatas bei nenukrypo nuo pirmiau aptartos jas aiškinant formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Kadangi pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į paramos lėšas nepriklausomai nuo to, kieno tos lėšos yra – Europos Sąjungos fondo ar projekto vykdytojo (šios nutarties 19 punktas), tai pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad finansuojamam projektui įgyvendinti projekto vykdytoja A. S. privalėjo turėti savo lėšų, kuriomis turėjo būti apmokami perkami darbai (šios nutarties 15.1 punktas).
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos; teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijantis kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2008">3K-3-305/2008</a>; 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2010">3K-3-397/2010</a>; kt.).
Antstolei B. Čereškienei priimant ginčijamus patvarkymus galiojusioje CPK 145 straipsnio 6 dalyje (2014 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Aiškinant šią nuostatą svarbu pažymėti, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštas, – yra saistomas ne tik teismo nustatytų galimų atlikti operacijų su šiomis lėšomis ar turtinėmis teisėmis, bet ir vykdymo procesą reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų. Viena iš tokių normų – turtą, iš kurio negali būti išieškoma, nustatantis CPK 668 straipsnis.
Aiškinant CPK 668 straipsnio 3 dalį šios nutarties 19–20 punktuose buvo konstatuota, kad nurodytoje teisės normoje imperatyviai draudžiama išieškoti iš lėšų, gautų kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti, taip pat kad toks draudimas taikomas ir areštuojant atsakovo lėšas bei turtines teises CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Remiantis tuo, kas nurodyta, atmestinas kasatorės argumentas, kad antstolė, leisdama A. S. disponuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestomis lėšomis, pažeidė CPK 145 straipsnio 6 dalį. Vien ta aplinkybė, kad tokia teisė skolininkei nebuvo suteikta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi, nesudaro pagrindo spręsti dėl antstolės neteisėtų veiksmų, nes laikydamasi CPK 668 straipsnio 3 dalyje, kaip specialiojoje teisės normoje, expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinto imperatyvaus draudimo, antstolė ginčijamu patvarkymu nepažeidė kasaciniame skunde nurodytų vykdymo proceso bendrųjų principų, taip pat antstolio bendro pobūdžio pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme ir CPK 634 straipsnyje.
Kasaciniame skunde pateiktas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes antstolė skundą persiuntė teismui, kuriam jis neteismingas (antstolės veiklos teritorija – Trakų rajonas).
Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad argumentų dėl to, jog bylą išnagrinėjo teismas, kuriam ji neteisminga, pareiškėja neteikė nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriam antstolė persiuntė pareiškėjos skundą bei patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą, nei Vilniaus apygardos teismui, kuriam pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, o juos nurodė tik savo kasaciniame skunde, taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir nevertino su tuo susijusių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio klausimo nagrinėti kasacine tvarka.
Šiame kontekste teisėjų kolegija tik pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog proceso teisės normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2009">3K-3-78/2009</a>; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a>; kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417/2008">3K-3-417/2008</a>). Nagrinėjamoje byloje kilo antstolės ir skundą dėl jos veiksmų padavusios išieškotojos ginčas dėl CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo, šie vykdymo proceso dalyviai skirtingai aiškino CPK nuostatas, o tai taip pat sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėja UAB „Statybų ekspertas“ kasaciniu skundu prašė priteisti iš antstolės B. Čereškienės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šis prašymas netenkintinas.
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo A. S., pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės.
Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus kasacinį skundą, suinteresuotam asmeniui A. S. priteistinas iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Statybų ekspertas“ (j. a. k. 300632679) 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš UAB „Statybų ekspertas“ (j. a. k. 300632679) 6,67 Eur (šešis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
