Teismingumo byla Nr. T-75/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26816-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2016 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Laimės Baltrūnaitės,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Specialioji teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 000 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad ji yra teisines paslaugas teikiantis privatus juridinis asmuo, kuris prarado klientus ir pajamas dėl kasacinio teismo netinkamo kompetencijos vykdymo aiškinant teisės normas. Dėl tokių kasacinio teismo veiksmų (aiškinant teisės normas civilinėse bylose, kuriose ieškovė nebuvo dalyvaujančiu asmeniu), kuomet kasacinis teismas išaiškino, kad privataus juridinio asmens suteiktos teisinės paslaugos teisminio proceso metu nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, ieškovės atsisakė klientai, dėl ko ji prarado pajamas bei atitinkamai patyrė žalą, kurios atlyginimą reikalauja priteisti iš valstybės.
Teismingumo byla Nr. T-75/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26816-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2016 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Andžej Maciejevski ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Laimės Baltrūnaitės,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Specialioji teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 000 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad ji yra teisines paslaugas teikiantis privatus juridinis asmuo, kuris prarado klientus ir pajamas dėl kasacinio teismo netinkamo kompetencijos vykdymo aiškinant teisės normas. Dėl tokių kasacinio teismo veiksmų (aiškinant teisės normas civilinėse bylose, kuriose ieškovė nebuvo dalyvaujančiu asmeniu), kuomet kasacinis teismas išaiškino, kad privataus juridinio asmens suteiktos teisinės paslaugos teisminio proceso metu nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, ieškovės atsisakė klientai, dėl ko ji prarado pajamas bei atitinkamai patyrė žalą, kurios atlyginimą reikalauja priteisti iš valstybės.
Vilniaus miesto apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio darytina išvada, kad tais atvejais, kai pareiškėjas reikalauja žalos, padarytos konkretaus valstybės pareigūno (institucijos) veiksmais, vykdant konkretų ikiteisminį tyrimą/nagrinėjant konkrečią bylą/vykdant konkretų teismo (institucijos) sprendimą, bausmę ir pan., atlyginimo, bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismams. Šią išvadą patvirtina ir gausi specialiosios teisėjų kolegijos praktika. Iš CK 6.271 straipsnio turinio bei ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų turinio daroma išvada, kad tuo atveju, kai pareiškėjas reikalauja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, bylos pagal tokius pareiškimus teismingos administraciniams teismams.
Teismas, lyginamuoju aspektu įvertinęs minėtų teisės normų turinį, darė išvadą, kad tuo atveju, jei pareiškėjas reikalauja atlyginti žalą, patirtą ne dėl konkretaus teisėjo konkrečioje byloje atlikto konkretaus veiksmo (priimto procesinio sprendimo), o reikalauja atlyginti žalą apskritai dėl teismo kaip valstybinės valdžios institucijos, netinkamo (jai priskirtos konstitucinės pareigos) vykdyti teisingumą vykdymo, byla pagal tokį pareiškimą turėtų būti priskirta administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja atlyginti iš valstybės žalą, patirtą dėl kasacinio teismo kompetencijos ribų peržengimo, kuomet kasacinis teismas vykdydamas viešąją (teisingumo vykdymo) funkciją – teisės normų aiškinimą ir taikymą - nepagrįstai susiaurino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymą, išaiškindamas, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos tik dėl advokato/advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimo patirtos išlaidos, o tos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl teisines paslaugas teikiančio privataus juridinio asmens suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo prie bylinėjimosi išlaidų nepriskiriamos. Ieškovė kelia klausimą dėl kasacinio teismo netinkamai atlikto teisės normų aiškinimo, įrodinėdama, kad jis netinkamai atliko šią savo funkciją. Ieškovė nesieja kasacinio teismo neteisėtų veiksmų su konkrečiu atveju ar byla, kurioje ji buvo dalyvaujančiu asmeniu. Įvertinus teisės normų dėl valstybės civilinės atsakomybės turinį toje dalyje, kiek tai susiję su bylos rūšinio teismingumo klausimu, taip pat atsižvelgus į aplinkybę, kad iki šiol pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką bylos, kuriose buvo keliamas klausimas dėl teisėjų (teismų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo nagrinėtose civilinėse bylose, buvo priskiriamos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar vien ta aplinkybė, kad ieškovė nesieja kasacinio teismo veiksmų neteisėtumo su konkrečia civiline byla, o kelia klausimą dėl kasacinio teismo funkcijos – teisės normų aiškinimo dėl bylinėjimosi išlaidų – netinkamo vykdymo bendrąja prasme, yra nulemianti bylos rūšinį teismingumą, tai yra šios bylos priskirtinumą administracinės kompetencijos teismams. Taigi, teismui kilus abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo (kurio pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas), nusprendė keiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo.
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šioje byloje prašoma atlyginti žalą, ieškovės teigimu, patirtą dėl kasacinio teismo veiksmų aiškinant ir taikant teisės normas civilinėse bylose, kuriose ieškovė nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Teismo procesinis sprendimas nėra valstybės valdžios institucijos aktas CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas (šiuo atveju ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl teismo veiksmais aiškinant ir taikant teisės normas konkrečiose bylose galbūt padarytos žalos atlyginimo nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas
Virgilijus Grabinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Artūras Drigotas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Andžej Maciejevski
teisėja
Laimė Baltrūnaitė
