Civilinė byla Nr. e3K-3-387-421/2016
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00042-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 4.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (teisėjų kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELGAMOS GRUPĖ“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,ELGAMOS GRUPĖ“ skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-11/2014 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „INSTRA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ELGAMOS GRUPĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „THE7“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims – L. V. A., A. P., uždarajai akcinei bendrovei „ELGAMA-ELEKTRONIKA“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus arbitražo procesą administruojančios institucijos ir jos pirmininko nepriklausomumui ir nešališkumui, aiškinimo ir taikymo.
Nagrinėjamos bylos šalių – ieškovių UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ (toliau – ir kasatorė) ir UAB „INSTRA“ su atsakove UAB „THE7“ – tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Šių juridinių asmenų teisinis ryšys pasireiškia tuo, kad abi ieškovės yra UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“, turėjusios sutartinių santykių su atsakove, akcininkės.
Sutartiniai teisiniai santykiai, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje, susiklostė tarp jau minėtos UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ ir atsakovės UAB „THE7“. Šie subjektai tarpusavyje buvo pasirašę keletą susitarimų, inter alia (be kita ko), 2012 m. gegužės 24 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 120524 (toliau – Paslaugų sutartis) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei 2013 m. kovo 21 d. valdymo paslaugų sutartį (toliau – Valdymo sutartis). Pagal minėtas sutartis UAB „THE7“ iš esmės turėjo atlikti UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ auditą ir tuo metu šią įmonę laikinai valdyti.
Paslaugų sutartyje jos šalys UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ ir UAB „THE7“, inter alia, susitarė dėl ginčų sprendimo būdo. Šios sutarties 10.3 punkte buvo nustatyta arbitražo išlyga, pagal kurią šalys susitarė perduoti nagrinėti ginčus Vilniaus komercinio arbitražo teismui.
Papildomu susitarimu prie Paslaugų sutarties, sudarytu 2012 m. rugpjūčio 27 d., šalys susitarė, inter alia, pakeisti Paslaugų sutarties 10.3 punktą – ginčus perduoti nagrinėti kitai arbitražo institucijai – Lietuvos arbitražo teismui – pagal šios įstaigos arbitražo taisykles. Šalys sulygo, kad bylą nagrinės vienas arbitras, procesas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Valdymo sutartyje arbitražinės išlygos turinys atitinka pakeistos išlygos Paslaugų sutartyje turinį.
UAB „INSTRA“, būdama UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ akcininkė, 2013 m. ginčijo minėtas sutartis bendrosios kompetencijos teisme; kilo ginčas dėl tokio ieškinio priskirtinumo teismui ar arbitražui. Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad arbitražinis susitarimas šiuo atveju saisto ir jo tiesiogiai nesudariusius asmenis (akcininkus), nuspręsta, kad ginčas priskirtinas arbitražo kompetencijai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNzEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-171/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-171/2014">2-171/2014</a> ir 2014 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTI0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1124/2014">2-1124/2014</a>). Taip į arbitražo procesą įsitraukė arbitražinio susitarimo nepasirašę subjektai.
Arbitražo procesą, kuriame priimtas apskųstas sprendimas, Lietuvos arbitražo teisme pradėjo UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ ir UAB „INSTRA“. Ieškovės, inter alia, siūlė arbitro kandidatūrą, tačiau su ja atsakovė 2015 m. sausio 16 d. raštu nesutiko. Atsakovė taip pat siūlė arbitro kandidatūrą, tačiau su ja nesutiko ieškovės.
Ieškovėms pareiškus nesutikimą su atsakovės pasiūlyta arbitro kandidatūra, Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė 2015 m. vasario 17 d. nutartimi vieninteliu arbitru paskyrė R. M..
Ieškovės UAB „INSTRA“ ir UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ 2015 m. kovo 5 d. pateikė arbitražo teismui pareiškimą (prieštaravimą) dėl jo (teismo) kompetencijos. Ieškovių nuomone, arbitražo teismas ir jo nuožiūra paskirtas arbitras yra nekompetentingi spręsti ginčą, nes:
Lietuvos arbitražo teismo steigėjams atstovauja V. S. ir T. K., kurie Lietuvos arbitražo teismo pirmininku 2012 m. kovo 16 d. paskyrė J. B., šis paskirtas pareigas ėjo iki 2013 m. vasario 8 d. V. S., T. K. ir J. B. yra arba buvo Lietuvos arbitražo teismo organai, jų nariai arba organų narių atstovai, taip pat šie asmenys yra advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ advokatai ir partneriai.
Paslaugų teikimo sutartyje ir Valdymo sutartyje arbitražinės išlygos nustatytos tuo metu, kai teisines paslaugas UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ teikė advokatas J. B., kuris tada buvo ir Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas.
Atsakovė UAB „THE7“ yra atstovaujama advokato J. S., kurio darbo vieta registruota advokatų profesinėje bendrijoje „ZETA LAW“.
Dėl minėtų priežasčių ieškovės arbitražo prašė priimti dalinį sprendimą, kuriame, inter alia, reikalavo konstatuoti, kad Lietuvos arbitražo teismas ir pagal jo arbitražo taisykles paskirti arbitrai neturi kompetencijos nagrinėti ginčą dėl Paslaugų sutarties ir Valdymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.
Atsakovė UAB „THE7“ su ieškiniu nesutiko.
Lietuvos arbitražo teismas 2015 m. balandžio 14 d. galutiniu sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Ieškovė UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą byloje Nr. 1-11/2014 ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad: 1) arbitras, paviršutiniškai rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovių prašymą (prieštaravimą dėl kompetencijos), pažeidė procedūrines taisykles dėl kompetencijos nagrinėti ginčą; 2) ieškovių prašymas turėjo būti išspręstas daliniu sprendimu; 3) klausimas dėl kompetencijos buvo išnagrinėtas tik kaip antraeilis; 4) arbitras ieškovių pareiškime nurodytas aplinkybes, patvirtinančias principo „niekas negali būti teisėju savo paties byloje“ (lotynų kalba – nemo iudex in própria causa) pažeidimą, vertino tik kaip nepasitikėjimą Lietuvos arbitražo teismu. Nurodytos aplinkybės, ieškovės teigimu, patvirtina viešosios tvarkos pažeidimą.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ skundą, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Apeliacinis teismas nutartį grindė šiais argumentais:
Aplinkybė, kad arbitražo komptetencijos klausimas buvo išspręstas galutiniu, o ne daliniu arbitražo sprendimu; tai, jog šiuo klausimu pasisakyta sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje, jau po motyvų dėl šalių ginčo esmės, nereiškia, kad ieškovių pareiškimas dėl kompetencijos nagrinėti ginčą buvo išspręstas paviršutiniškai, atmestinai ar pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) nuostatas.
Ieškovės pateikti duomenys nerodo, kad egzistavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnyje įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai, kurie galėtų būti taikomi ir ginčą išsprendusiam arbitrui arba arbitražo institucijai in corpore (bendrai), todėl nėra KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo panaikinti arbitražo sprendimą.
Neegzistuoja interesų konfliktas, nurodytas Tarptautinės advokatų asociacijos 2014 m. gegužės 22 d. gairių dėl interesų konflikto tarptautiniame arbitraže (toliau – Gairės) Raudonojo sąrašo 1.1 punkte ir Oranžinio sąrašo 3.5.3 punkte:
Raudonojo sąrašo, kurio negalima atsisakyti taikyti, 1.1 punkte (šalis ir arbitras yra tas pats asmuo arba arbitras yra šalies darbuotojas ar atstovas) pateikta aiški ir konkreti situacija, nepaliekanti galimybės subjektyviam interpretavimui, o arbitro R. M. ryšių su advokatų profesine bendrija „ZETA LAW“ ar šalimis nenustatyta. Kitai šaliai – atsakovei UAB „THE7“ – atstovaujantis advokatas J. S. nesprendė ginčo kaip arbitras, todėl susiklosčiusi situacija nepatenka į minėto punkto taikymo sritį.
Oranžinio sąrašo 3.5.3 punktas taikytinas, kai ginčui nagrinėti paskirtas arbitras pagal arbitraže einamas pareigas turi kompetenciją pats save paskirti arbitru konkrečiam ginčui nagrinėti. Tačiau R. M. tokios kompetencijos neturėjo, jis savęs nepaskyrė išspręsti šį ginčą, o buvo paskirtas arbitražo institucijos pirmininkės nutartimi, priimta pagal atitinkamas arbitražo taisykles.
Ieškovės apibūdintos fizinių asmenų sąsajos pernelyg nutolusios nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas konstatuoti arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumą ir proceso neskaidrumą. J. B. arbitro R. M. paskyrimo metu nėjo arbitražo institucijoje vadovaujamų pareigų, todėl negalėjo daryti ir įtakos šališko arbitro paskyrimui arba neskaidriam arbitražo procesui. Argumentas, kad advokatas J. B. atstovavo vienai iš ginčo šalių tuomet, kai buvo tariamasi dėl arbitražinių išlygų nustatymo, ir kartu ėjo arbitražo teismo pirmininko pareigas, yra deklaratyvus, pati situacija – nulemta atsitiktinumo.
Ieškovės argumentas, kad arbitražinis susitarimas sąmoningai sudarytas taip, kad ginčą spręstų vienos iš šalių kontroliuojamas subjektas, – nepagrįstas. Protingumo principo neatitinka ieškovės nuomonė, jog susitarimas dėl sudaromų komercinių sutarčių vykdymo metu kilsiančių ginčų nagrinėjimo arbitraže buvo nulemtas vienos šalies ir jos atstovo (J. B.) piktavališko susitarimo, t. y. sąmoningo siekio dar neegzistuojantį ginčą perkelti į arbitražą, kurio procesas priklausytų nuo šalies atstovo, kartu einančio ir arbitražo institucijos pirmininko pareigas, valios.
Nepagrįstas argumentas, jog atsakovė, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, dėjo visas pastangas, kad ginčas būtų sprendžiamas šiame arbitraže.
Arbitražo procese nebuvo pažeisti teisės į nešališką teismą ir teisingą procesą principai. Ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo ginčą išsprendusio arbitro ar arbitražo institucijos in corpore šališkumo požymių nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme.
Kolegija nesivadovavo V. V. rašytine nuomone dėl arbitro, nagrinėjusio ginčą, (ne)šališkumo vertinimo tuo pagrindu, kad ši nuomonė nėra pagrįsta nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių analize.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti arbitro R. M. 2015 m. balandžio 14 d. priimtą sprendimą byloje Nr. 1-11/2014; priteisti iš atsakovės UAB „THE7“ kasatorės naudai 4132 Eur Lietuvos apeliaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „THE7“ kasatorės naudai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai susiaurino fundamentalių sąžiningo proceso principų turinį ir jų taikymo ribas, išaiškinęs, kad šie principai taikomi tik arbitrams, tačiau netaikomi nuolatinei arbitražo institucijai, jos organams ar dalyviams.
Teismas pripažino teisėtu ir sąžiningu arbitražinį nagrinėjimą, kurį organizavo ir administravo vienos iš ginčo šalių atstovų įsteigta nuolatinė arbitražo institucija, o arbitrą vienašališkai skyrė vienos iš ginčo šalių atstovų kontroliuojamos nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas, taip pažeisdamas viešąją tvarką.
Vadovaujantis KAĮ 3 straipsnio 13 dalimi, 4 straipsnio 6 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad fundamentalios teisės į nešališką teismą ir teisės į teisingą procesą galioja visame arbitražo procese ir su jomis susiję nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai taikomi ne tik arbitrams, bet ir juos skiriančios nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkui bei nuolatinei arbitražo institucijai apskritai.
Atsakovė UAB „THE7“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo: 1) kasacinę bylą pagal kasatorės kasacinį skundą nutraukti; 2) atsisakius tenkinti 1 punkte pateiktą prašymą – skundo netenkinti; priteisti iš kasatorės atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatorė skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo, o vėliau – kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pateikė nesant tam KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų privalomų pagrindų, todėl iš esmės nėra kasacinio skundo pareiškimo sąlygos ir tai sudaro pagrindą kasacinę bylą nutraukti.
Kasatorės teiginys, kad Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog sąžiningo proceso principai taikomi tik arbitrams, tačiau netaikomi nuolatinei arbitražo institucijai, jos organams ar dalyviams, neatitinka tikrovės ir skundžiamos teismo nutarties turinio. Teismas sprendė, kad šioje situacijoje kasatorės pateikti duomenys nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio arbitro ar Lietuvos arbitražo teismo, kaip nuolatinės arbitražo institucijos, in corpore šališkumu. Teismas nenustatė ir objektyviai negalėjo nustatyti, kad arbitražo teismo pirmininkas būtų paskyręs arbitrą savo paties ar susijusių asmenų arba kitų klientų byloje.
Kasatorė apskritai nekėlė Lietuvos arbitražo teismo pirmininko šališkumo klausimo KAĮ 15–16 straipsniuose nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos arbitražo teismo steigėjai buvo ne advokatai T. K. ir V. S., o trys juridiniai asmenys: VšĮ „Medicinos audito institutas“, VšĮ „Teisingumo institutas“ ir asociacija „Pilietiniai projektai“, o minėti asmenys buvo tik iš dalies šių juridinių asmenų atstovai, kurie asmeniškai neturėjo ir šiuo metu neturi jokių ryšių su šia arbitražo institucija, jos valdymo organais, juo labiau su reglamento nustatyta tvarka skiriamais arbitrais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi. Šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyką sudaro iškelti teisės klausimai dėl arbitražo procesą administruojančios institucijos ir jos pirmininko nepriklausomumo ir nešališkumo.
Dėl nepriklausomumo ir nešališkumo esmės, jų taikymo arbitražo institucijoms bei jų vadovams su arbitražu susijusiose bylose
Kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į tinkamą procesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –ŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė taip pat nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Teisės į tinkamą procesą svarbią sudėtinę dalį sudaro, inter alia, garantija, kad kiekvieno asmens byla sprendžiama pagal įstatymą sudaryto, nešališko ir nepriklausomo subjekto.
Nors šalys turi teisę pasirinkti arbitražinį ginčų sprendimo būdą, tačiau universali ir nuo ginčų sprendimo būdo nepriklausanti teisingumo esmė, taip pat nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu arbitražo sprendimui suteikiama galia lemia tai, kad ginčą sprendžiančio subjekto nešališkumas ir nepriklausomumas yra fundamentali teisių garantija, privaloma šalims užtikrinti visais atvejais.
Nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis).
Atliekant šios nutarties 29 punkte nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia, esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą ir į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą.
Nešališkumas savo ruožtu yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą.
Dėl skirtingos nešališkumo ir nepriklausomumo kategorijų esmės skiriasi jų patikrinimo taisyklės. (Ne)priklausomumo buvimas arba vienokių ar kitokių ryšių tarp subjektų egzistavimas, minėta, gali būti nustatomas išoriškai, išreiškiamas konkrečiomis kategorijomis, todėl jo patikrinimas yra nukreiptas į vienokias ar kitokias sąsajas tarp subjektų įrodančių faktų analizę bei vertinimą. Tuo tarpu dėl nešališkumo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad šis kriterijus nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje Sacilor Lormines prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65411/01, 60 punktą).
Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, 48 punktą). Asmeninis bešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti bešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, 30 punktą ir cituojamą praktiką). Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų bešališkumo (ten pat, 32 punktas).
Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, 44 punktą; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, 58 punktą).
Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, ir kt.).
Vertinant nešališkumą ir nepriklausomumą, kaip minėta, taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570-701/2015">3K-3-570-701/2015</a>). Panašios išvados daromos ir užsienio valstybių teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Latvijos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje arbitražo klausimais pripažįstama, kad nešališkumo ir nepriklausomumo trūkumo egistavimas nustatomas ne tik tais atvejais, kai jis yra įrodomas, bet ir tuomet, kai dėl jo egzistuoja pagrįstų abejonių. Tokių abejonių pagrindas gali būti arbitražo institucijos organizacinė struktūra, ankstesni arbitrų ir arbitražo proceso šalių ryšiai, taip pat kiti veiksniai (Latvijos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. SPC-34/2009; 2012 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. SPC-38/2012; 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje Nr. SKC-143/2014).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.
Šalinamos turi būti ir analogiškos abejonės, kylančios arbitražo procese. Šioje byloje nagrinėjama, ar nešališkumo ir nepriklausomumo kriterijai taikomi nuolatinei arbitražo institucijai ir jos pirmininkui.
KAĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi.
Arbitražo institucijų esminė funkcija – administruoti arbitražo procesus, t. y. atlikti su arbitražiniu bylos nagrinėjimu susijusias organizacinio-palaikomojo, techninio pobūdžio funkcijas. Tačiau tam tikros arbitražo institucijų atliekamos funkcijos nėra vien tik techninės ar organizacinės. Pavyzdžiui, įstatymas, šalių sutartis ar arbitražo taisyklės gali arbitražo institucijai (jos pirmininkui, valdybai ar kt.) nustatyti kompetenciją priimti sprendimą dėl vienokių ar kitokių reikšmingų arbitražo procese kylančių klausimų. Viena iš tokių sričių – įgaliojimai, susiję su arbitražo tribunolo sudėtimi, – arbitražo institucija gali veikti kaip skiriantysis subjektas tais atvejais, kai šalys arbitražo tribunolo sudėtį susitaria formuoti netiesiogiai arba, formuodamos ją tiesiogiai, negali susitarti dėl tribunolo sudėties, taip pat spręsti klausimo dėl arbitro nušalinimo.
Jau minėta, kad ŽTK 6 straipsnio 1 dalis garantuoja, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų <...> klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šios teisės normos taikymas arbitražui pripažintas EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo byloje Regent Company prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 773/03, 54 punktą).
Pažymėtina, kad minėtoje EŽTT jurisprudencijoje terminas „įsteigtas pagal įstatymą“ suvokiamas dvejopai – jis apima tiek pačią instituciją per se (pats savaime), tiek bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtį kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai (žr. EŽTT 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimo Lavents prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58442/00, 114 punktą). Būdas, kaip atitinkamas subjektas buvo paskirtas vykdyti pareigas, svarbus vertinant jo nepriklausomumą (žr. EŽTT 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimo Lavents prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58442/00, 117 punktą ir nurodomą praktiką).
Taigi nepriklausomai nuo to, koks subjektas – teismas ar arbitražas (teisėjų kolegija, arbitražo tribunolas) – nagrinėja bylą, turi būti užtikrinama, kad šis subjektas būtų nešališkas ir nepriklausomas, sudaromas laikantis įstatymo reikalavimų.
Tais atvejais, kai šalys pačios negali (su)formuoti arbitražo tribunolo, šią funkciją turi atlikti skiriantysis subjektas. Administruojamo arbitražo atveju tai, priklausomai nuo taikytinų arbitražo taisyklių, dažniausiai atlieka arba arbitražą administruojanti institucija (Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklių 12–13 straipsniai) arba jos pirmininkas (Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento 17 straipsnis), arba jos valdyba (Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto arbitražo taisyklių 13 straipsnis) ir kt.
Nepriklausomumo reikalavimai nuolatinei arbitražo institucijai ir jos pirmininkui arbitražo įstatyme įtvirtinti expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) (KAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Be to, šis reikalavimas, tiek, kiek tai susiję su arbitražo tribunolo sudėties klausimais, išplaukia ir iš ŽTK 6 straipsnyje garantuojamų tinkamo proceso standartų – nešališkas ir nepriklausomas bylą nagrinėjančio subjekto sudėties sudarymas, kaip minėta, yra viena iš teisės į sąžiningą procesą, garantuotos ŽTK 6 straipsnyje, sudėtinių dalių ir savo ruožtu leidžia užtikrinti sprendimo priėmimo nešališkumą ir nepriklausomumą.
KAĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo reguliuojami, tačiau išsamiai nereglamentuoti klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais bendraisiais teisės principais. Pagal KAĮ 4 straipsnio 7 dalį, šis įstatymas privalo būti aiškinamas taip, kad pagal šį įstatymą vykstantis arbitražo procesas maksimaliai atitiktų arbitražo principus.
Arbitražo esmė ir teisingumo principas, taip pat ŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tinkamo proceso standartai reikalauja, kad bylą nagrinėsiantį ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį), prejudicinę galią bei priverstinio vykdytinumo savybę turintį dokumentą – arbitražo sprendimą – priimsiantį asmenį (asmenis) skirtų ne bet koks, o tik neutralus, ginčo baigtimi niekaip – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai – nesuinteresuotas, išankstinio nusistatymo neturintis subjektas, todėl skiriančiajam subjektui nepakanka tik nepriklausomumo – šiam subjektui taip pat taikomi ir nešališkumo reikalavimai.
Taigi arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai. Teisėjų kolegija išaiškina, kad šie reikalavimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) atitinka arbitrams keliamus reikalavimus, o juos vertinant taikomi tie patys vertinimo kriterijai.
Todėl tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti, pirma, atskleidžiamos bylos šalims, antra, jos turi būti šalinamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, susiklosčius ar paaiškėjus situacijai, galinčiai kelti interesų konfliktą, abejonės dėl nešališkumo ir nepriklausomumo gali būti šalinamos, inter alia, vadovaujantis KAĮ 9 straipsniu – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo.
Priešinga situacija – nešališkumo ir (arba) nepriklausomumo nebuvimas ar pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis asmeniui vykdant funkcijas, susijusias su arbitražo tribunolo sudėtimi, gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl gali būti kvalifikuojama kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas.
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė šias faktines aplinkybes: V. S. ir T. K. yra advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatai, partneriai. Šie asmenys yra ir juridinių asmenų VšĮ „Teisingumo institutas“ bei asociacijos „Pilietiniai projektai“, kurie tapo Lietuvos arbitražo teismo steigėjais, steigėjai ir vadovai. Atsakovei UAB „THE7“ nagrinėjamoje byloje atstovauja advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatas J. S..
Nustačius konkrečias sąsajas tarp subjektų, toliau vertintina jų įtaka arbitražo institucijos bei jos pirmininkės nešališkumui ir nepriklausomumui.
Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad nuolatinė arbitražo institucija Lietuvos arbitražo teismas turi tris steigėjus ir dalininkus – jau minėtus juridinius asmenis VšĮ „Teisingumo institutas“, asociaciją „Pilietiniai projektai“ ir VšĮ „Medicinos audito institutas“. Minėta, kad V. S. ir T. K. yra dviejų pirmųjų juridinių asmenų steigėjai ir jiems vadovauja. Byloje taip pat nustatyta, kad VšĮ „Medicinos audito institutas“ steigėjai taip pat yra V. S. bei asociacija „Pilietiniai projektai“. Taigi Lietuvos arbitražo teismo steigėjus iš esmės kontroliuoja advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatai V. S. ir T. K.. Šie asmenys Lietuvos arbitražo teismo dalininkų susirinkime, atsižvelgiant į jų turimų balsų skaičių (2/3 balsų), gali priimti lemiamus sprendimus.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad arbitražo institucijos pirmininkė A. T. (paskirta 2013 m. vasario 8 d. visuotinio dalyvių susirinkimo protokolu Nr. 2.), šias pareigas vykdžiusi arbitro paskyrimo šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti metu ir šį arbitrą paskyrusi, nėra susijusi tiesioginiais ryšiais su atsakove UAB „THE7“ ar advokatų kontora „ZETA LAW“. Nepaisant to, dėl šioje nutartyje nurodytų priežasčių, ypač – aplinkybės, kad arbitražo institucijos pirmininką skiria ir atšaukia įstaigos dalininkai, minėti subjektai potencialiai galėtų daryti jai tiesioginę ar netiesioginę įtaką.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 16 d. atšaukiant iš Lietuvos arbitražo teismo pirmininko pareigų R. B. ir skiriant į pareigas J. B. dalyvavo ir šį sprendimą 2/3 visų Lietuvos arbitražo teismo dalininkų balsų dauguma priėmė du subjektai – VšĮ „Teisingumo institutas“ direktorius V. S. ir asociacijos „Pilietiniai projektai“ vadovas T. K., jie minėtame susirinkime atliko ir atitinkamai susirinkimo pirmininko bei sekretoriaus funkcijas. Šios aplinkybės rodo, kad minėti asmenys gali iš esmės vienašališkai spręsti dėl arbitražo institucijos pirmininko. Dėl nurodytų priežasčių negali būti pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl arbitražo institucijos pirmininkės galimybės veikti nepriklausomai nuo minėtų Lietuvos arbitražo teismo steigėjų arba šių juridinių asmenų valdymo organų bei steigėjų.
Šią išvadą patvirtina, inter alia, santykių tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ istorija – praeityje minėtos arbitražo institucijos pirmininku buvęs R. B. kurį laiką dirbo advokatų kontoroje „ZETA LAW“, o šias pareigas po jo ėjęs J. B., yra tos pačios advokatų kontoros advokatas, partneris, trečiajam asmeniui UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ teikęs teisines paslaugas.
Šios aplinkybės rodo, kad du advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ advokatai iš esmės kontroliuoja arbitražo institucijos dalininkus, o du advokatų kontoroje „ZETA LAW“ advokatais dirbę asmenys yra buvę Lietuvos arbitražo teismo pirmininkais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ pozicijos Lietuvos arbitražo teisme yra dominuojančios.
Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo ir advokatų kontoros „ZETA LAW“, kurioje dirbantis advokatas J. S., be kita ko, atstovavo atsakovei „THE7“ Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese, kuriame arbitras paskirtas institucijos pirmininkės nutartimi.
Aplinkybė, kad ieškovės arbitražo byloje nereiškė nušalinimų tiesiogine šios sąvokos prasme (stricto sensu), neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jos prarado teisę remtis atitinkamomis aplinkybėmis (KAĮ 7 straipsnis), nes arbitražo procese ieškovių reikštas jurisdikcinis prieštaravimas dėl arbitražo institucijos ir jos paskirtų arbitrų kompetencijos buvo susijęs būtent su tomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė įrodinėja egzistavus pagrindą reikšti nušalinimą, todėl šis atsakovės argumentas atmetamas.
Atsižvelgiant į šios nutarties 51, 53, 56–58 punktuose nurodytas aplinkybes, nei Lietuvos arbitražo teismas, nei jo vardu veikianti pirmininkė dėl nurodytų ryšių egzistavimo negali būti laikomi nešališku ir nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant šią bylą, o ši aplinkybė lemia tai, jog arbitro paskyrimas šioje byloje buvo nelegitimus.
Nors Lietuvos apecialinis teismas pagrįstai analizavo ir atsižvelgė į Gairėse išdėstytus standartus – remtis Gairėse išdėstytais standartais yra įprasta užsienio valstybių teismų praktikoje komericinio arbitražo bylose (žr. Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Nr. 4A_506/2007, Švedijos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje Nr. T 2448-06), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse išdėstyti kriterijai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jos nėra privalomą teisinę galią turintis dokumentas, nėra išimtinio pobūdžio ir turėtų būti vertinami sistemiškai kartu su kitais nešališkumo ir nepriklausomumo vertinimo kriterijais bei tarptautinėje praktikoje įprastais standartais.
Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotinas akivaizdus nepriklausomumo trūkumas ir su tuo susijęs kasatorių teisės į tinkamą procesą pažeidimas. Kasatorė įrodinėja, kad tai yra ir viešosios tvarkos pažeidimas.
Sąvoka „viešoji tvarka“ kasacinio teismo praktikoje suprantama siaurai, kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti, inter alia, fundamentalius sąžiningo proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NTgtNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-458-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-458-701/2015">3K-7-458-701/2015</a> ir joje nurodyta praktika). Teisė į tinkamą procesą yra procesinės viešosios tvarkos dalis, todėl patenka į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-573/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-573/2008">3K-3-573/2008</a>). Todėl šis kasatorės argumentas pagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino su nepriklausomumo stoka susijusius įrodymus dėl teisės į tinkamą procesą neužtikrinimo Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese. Arbitražo procese padaryti pažeidimai lėmė Lietuvos Respublikos procesinės viešosios tvarkos pažeidimą. Šis proceso teisės normų pažeidimas turėjo esminę reikšmę neteisingam bylos išsprendimui, todėl skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikintina (CPK 359 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties panaikinimo pagrindas yra susijęs tik su proceso teisės normų pažeidimu, kurį kasacinis teismas gali ištaisyti, panaikinus skundžiamą nutartį, priimtinas naujas sprendimas – prašymas dėl arbitražo sprendimo panaikinimo tenkintinas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti pakeistas atsižvelgiant į tai, kaip jos turėtų būti paskirstomos, jei, esant ankstesnei stadijai, būtų buvęs priimtas toks procesinis sprendimas, kokį priėmė kasacinis teismas.
Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas yra patenkinamas, kasatorei iš atsakovės UAB „THE7“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė už Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą skundą dėl 2015 m. balandžio 14 d. Lietuvos arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. 1-11/2014 panaikinimo sumokėjo 260 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma jai priteistina iš atsakovės. Taip pat kasatorė Lietuvos apeliaciniame teisme prašė priteisti iš atsakovės 3872 Eur dydžio išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.2 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ji mažintina iki 2800 Eur ir priteistina iš atsakovės kasatorės naudai.
Kasatorė už kasacinį skundą sumokėjo 216,75 Eur, todėl ši suma jai priteistina iš atsakovės. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „THE7“ kasatorės naudai kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 93 straipsnis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 10,03 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 1-11/2014, panaikinti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ELGAMOS GRUPĖ“ (j. a. k. 221385640) iš uždarosios akcinės bendrovės „THE7“ (j. a. k. 301740654) 476,75 Eur žyminio mokesčio ir 2800 Eur dydžio išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 3276,75 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 75 ct).
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „THE7“ (j. a. k. 301740654) 10,03 Eur (dešimt Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
