Civilinė byla Nr. e3K-3-376-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32252-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5;
2.5.2.1; 2.5.16.11; 3.2.4.12.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. L. C. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomos mokestį ir jo sumažinimo galimybes, sutartinę atsakomybę už nuomos sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. L. C. 49 500 Lt (14 336,19 Eur) nuomos mokestį, 13 871 Lt (4017,32 Eur) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2013 m. liepos 24 d. su atsakovu sudarė terminuotą Gyvenamojo namo ir sklypo nuomos sutartį (toliau – ginčo nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas perleido atsakovui laikinai atlygintinai naudotis 426,91 kv. m gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 1099-8009-1016, ir 0,09 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 0101/0051:240, esančiais Vilniuje, duomenys neskelbtini. Atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 5500 Lt (1592,91 Eur) mėnesinį nuomos mokestį, sutarties pasirašymo dieną sumokėti 11 000 Lt (3185,82 Eur) depozitą bei mokėti už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą ir kt. Nuomos mokesčio už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. liepos mėn. (imtinai) atsakovas nesumokėjo ir yra skolingas ieškovui 49 500 Lt (14 336,19 Eur). Sutarties 5.4 punktu už vėlavimą mokėti nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl iš atsakovo priteistini 13 871 Lt (4017,32 Eur) dydžio delspinigiai. Už 2013 m. rugpjūčio–spalio mėnesius nuomos mokestis bei netesybos priteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4421-432/2014. Sutartis baigėsi, ieškovas jos pratęsti neketino. Atsakovas patalpų neperdavė, kaimynams pranešus, kad atsakovas išvyko, buvo pakeistos spynos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai įvykdė ieškovui iš šalių sudarytos nuomos sutarties kylančias prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–179 straipsniai). 2013 m. liepos 24 d. nuomos sutartis nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama ir nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama kitose bylose. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas atjungė elektros energiją ir name gyventi tapo neįmanoma, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas nuomojamame name gyveno iki 2014 m. liepos 31 d., o ieškovui pakeitus spynas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo įkeldinimo į namą. Be to, Sutarties 5.1 punktu nuomos laikotarpiui atsakovas įsipareigojo savo vardu sudaryti sutartis dėl komunalinių paslaugų, elektros, vandens, dujų ir šiukšlių išvežimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė dėl 5500 Lt (1592,91 Eur) kasmėnesinio nuomos mokesčio mokėjimo, o patalpų nuoma pasibaigė 2014 m. liepos 31 d., ieškovui pakeitus namo spynas, atsakovui neįrodžius, jog už patalpų nuomą už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. liepos mėn. jis su ieškovu atsiskaitė, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 14 336,19 Eur (49 500 Lt) skola už patalpų nuomą ir ieškovo nuostoliai už pavėluotą laiką grąžinti daiktą (nuo sutarties pasibaigimo 2014 m. liepos 24 d. iki patalpų grąžinimo) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnio 2 dalis, 6.583 straipsnis, 6.613 straipsnis).
Sutarties 5.4 punktu šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių mokėjimo nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 5.1 punktu kasmėnesinį nuomos mokestį atsakovas įsipareigojo sumokėti nuo pirmos iki trečios kiekvieno mėnesio dienos. Nustatytu laiku atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, todėl ieškovas apskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 4017,32 Eur (13 871 Lt) delspinigius. Kadangi reikalavimo dėl delspinigių mokėjimo atsakovas neginčijo, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino.
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje klausimai dėl atsakovo iškeldinimo iš nuomojamų patalpų ar jo patirtų nuostolių atlyginimo nebuvo sprendžiami, todėl teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo iškeldinimu, dėl jų teisėtumo ar neteisėtumo nepasisakė ir jų nevertino. Atsakovo reikalavimai dėl jo patirtų nuostolių atlyginimo yra nagrinėjami kitose bylose.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 2d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą pakeitė ir sumažino priteistą ieškovui V. Š. iš atsakovo M. L. C. nuomos mokestį iki 9557,46 Eur, priteistą delspinigių sumą iki 2678,21 Eur, o bendrą sumą, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, sumažino iki 12 235,67 Eur.
Kolegija nurodė, kad nuomotojas turi teisę reikalauti viso nuomos mokesčio iš nuomininko tuo atveju, jei jis nepadarė veiksmų, trukdančių nuomininkui naudotis pastatu. Byloje nustatyta, kad elektros energija namui buvo atjungta 2013 m. rugsėjo 30 dieną, tai patvirtino ir ieškovas, todėl namu naudotis visa apimtimi pagal jo paskirtį dėl tokio ieškovo veiksmo nebuvo įmanoma, nuomininko teisės buvo suvaržytos. Atsižvelgdama į ta, kolegija sprendė, kad nuomos mokestis turėjo būti sumažintas.
Kolegija pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nuomininkas nemokėtų nuomos mokesčio, nuomotojas turi teises, nustatytas CK 6.611 straipsnyje, nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką iš patalpų, kas būtų teisėtas savo interesų gynimo būdas. CK 1.139 straipsnyje nustatyta savigynos teisė leidžiama tik CK įtvirtintais atvejais. CK 6.58 straipsnis nustato teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, jei jis yra priešpriešinis, tačiau namo nuomos sutarties priešpriešiniu nuomotojo veiksmu pripažintinas nuomininko teisės naudotis patalpa nutraukimas, o ne dalinis šios teisės ribojimas tokiomis priemonėmis, kurios nepripažintinos protingomis, nes nėra civilizuotos.
Kolegija sprendė, kad priteistinas nuomos mokestis turi būti 1/3 dalimi sumažintinas, taip pat mažintini atitinkamai ir priteisti delspinigiai, nes ieškovas nesuteikė nuomininkui šiuo laikotarpiu tinkamo nuomos objekto. Tai, kad nuomininkas ir toliau naudojosi namu, į kurį nebuvo tiekiama elektra, neperdavė šio turto nuomotojui, leido teismui daryti išvadą dėl iš dalies pagrįstų ieškinio reikalavimų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Skundžiamoje teismo nutartyje sprendimas sumažinti nuomos mokestį yra grindžiamas išimtinai elektros atjungimo faktu, o jį pats teismas pripažino neteisėtu, vadinasi, ir jo pagrindu teismo padarytos išvados nėra pagrįstos ir teisėtos. Elektros energija buvo atjungta todėl, kad atsakovas ne kartą nurodė, jog jo turtinė padėtis yra itin bloga, jis niekur nedirba, todėl šia CK nustatyta savigynos priemones kasatorius pasinaudojo tik siekdamas sumažinti galimus nuostolius. Be to, atsakovas, manydamas, kad kasatorius pažeidė jo teises atjungdamas elektros energiją, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas skundžiama nutartimi realiai pakeitė šalių sulygtas ginčo nuomos sutarties sąlygas, nustatančias nuomos mokestį, nors atsakovas nereiškė tokio reikalavimo ir ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pasisakyti dėl tokio sutarties sąlygų pakeitimo, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Kadangi ginčo nuomos sutartyje nebuvo nustatyta galimybė dėl kokių nors priežasčių mažinti nuomos mokestį, teismas turėjo nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaudamasis sumažino nuomos mokestį.
Atsakovui apeliacinės instancijos teisme buvo sudarytos galimybės teikti naujus įrodymus, pagrindžiančius jo atsiliepimus, ir teismas buvo netgi aktyvus juos rinkdamas, nors šioje byloje nėra ginamas viešasis interesas. Tokiu būdu naujų įrodymų pateikimas neatitinka įrodymų priimtinumo ir leistinumo reikalavimų.
Atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, nes jis buvo pateiktas elektroniniu paštu praleidus CPK 351 straipsnyje nustatytą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti terminą, prie šio procesinio dokumento nebuvo pateikti atsakovo, surašiusio šį procesinį dokumentą, teisinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, o svarbiausia – atsiliepime nenurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvai, t. y. iš atsiliepimo turinio buvo matyti, kad atsakovas ne nurodo nesutikimo su jo kasacinio skundo argumentais motyvus, o reiškia atskirus reikalavimus ieškovui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo teisės sumažinti nesumokėto nuomos mokesčio dydį
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).
Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16/2008">3K-3-16/2008</a>).
Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų. Ši pareiga pagrįsta įstatymo nuostata, o nuomininkui jos nevykdant nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties vykdymo, nes: 1) nuomininkas, atsakovas, vengė mokėti šalių sutartimi sulygtą nuomos mokestį; 2) nuomotojas, ieškovas, atjungė išnuomoto gyvenamojo namo elektros energijos tiekimą, tai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinta netinkamo daikto perdavimu nuomininkui, dėl to buvo sumažintas ieškovo prašyto priteisti nesumokėto nuomos mokesčio dydis.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės keisti ginčo nuomos sutarties sąlygos ir sumažinti šalių sutartą nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad atsakovui buvo apribota galimybė naudotis išnuomotu gyvenamuoju namu dėl nuomotojo veiksmų, atjungtos elektros, sprendė, kad dėl išnuomoto daikto trūkumų gali būti sumažintas nuomos mokestis (žr. CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktą).
Esant nuomos teisiniams santykiams nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). CK 6.487 straipsnio, reglamentuojančio nuomos mokestį, 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį; jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Šios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Jų taikymo sąlyga yra ta, kad tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje numatytas naudojimosi sąlygas turi egzistuoti priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).
Šiuo atveju kasacinis teismas turi patikrinti, ar buvo pagrindas apeliacinės instancijos teismui sumažinti nuomos mokestį, t. y. ar buvo tinkamai nustatytos CK 6.485 ir 6.487 straipsniuose nurodytos sąlygos dėl išnuomoto daikto trūkumo mažinti nuomos mokestį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. liepos 24 d. sudarė gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuomos sutartį vieneriems metams. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuomininkas nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo šalių sutartimi nustatyto 5500 Lt (1592,91 Eur) mėnesinio nuomos mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimu už akių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimu ieškovui buvo priteistas nuomininko nesumokėtas nuomos mokestis už 2013 m. rugpjūčio–spalio mėnesius, o nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį už likusį nuomos sutarties laikotarpį, t. y. 2013 m. lapkričio – 2014 m. liepos mėnesius.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas 2013 m. rugsėjo 30 d. atjungė išnuomotam gyvenamajam namui elektrą, tačiau atsakovas, iki to laiko gyvenęs išsinuomotame name ir naudojęsis komunalinėmis paslaugomis, po elektros energijos tiekimo nutraukimo ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu naudojosi dar devynis mėnesius. Ieškovas 2013 m. lapkričio 13 d. buvo kreipęsis į teismą su prašymu nutraukti ginčo nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovą išsikelti. 2014 m. vasario 6 d. buvo priimtas sprendimas už akių; vėliau, atsakovui pateikus prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo, jis buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių bylos aplinkybių (atsakovas tuo metu, 2015 m., jau nebegyveno ginčo name) ir ieškovo nepašalintų ieškinio trūkumų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo pateikęs teismui ieškinį dėl jo įkeldinimo į ginčo namą, kai pasibaigus nuomos sutarčiai jis atsisakė išsikelti iš nuomojamo namo ir ieškovas pakeitė šio namo spynas. Šis ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimu buvo atmestas.
Kaip pažymėta šios nutarties 15 punkte, nuomotojo pareiga perduoti tinkamą naudotis nuomojamą daiktą galioja ne tik paties daikto perdavimo metu, bet visą sutarties galiojimo laikotarpį. Tai leistų teigti, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas galėtų būti pripažintas nuomojamo daikto trūkumu, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį turi egzistuoti priežastinis ryšys, kuris šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatytas, nes atsakovas, ieškovui atjungus elektros energijos tiekimą, ne tik toliau naudojosi gyvenamuoju namu, bet ir siekė juo naudotis ir pasibaigus nuomos sutarčiai (po 2014 m. liepos 24 d.).
Vidutiniškai protingas žmogus, negalėdamas naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ir išnuomoto daikto būklės pabloginimo, imtųsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, kreiptųsi dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotųsi nuomojamu daiktu, nors, kaip teigia pats atsakovas, juo nebuvo įmanoma naudotis. Visiškas ar dalinis negalėjimas naudotis išnuomotu daiktu turi būti tiek objektyviai (pavyzdžiui, daiktas buvo netinkamas naudoti pagal savo tikslinę paskirtį), tiek subjektyviai (pavyzdžiui, nuomininkas negalėjo ir nenorėjo toliau naudotis pablogėjusios būklės daiktu) nustatytas, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta, kad išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) objektyviai ir ypač subjektyviai lėmė visišką ar dalinį atsakovo negalėjimą naudotis šiuo daiktu.
Nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju teigti, kad nuomotojo veiksmai (elektros energijos atjungimas) yra visiškai nesusiję su paties atsakovo neteisėtais veiksmais ir vengimu vykdyti ginčo nuomos sutartį bei mokėti nuomos mokestį, nėra pagrindo. Kasatorius nurodo, kad tokių priemonių (elektros energijos atjungimo ir spynų pakeitimo) naudojimas buvo jo savigyna nuo galimų didesnių nuostolių. Savigynos panaudojimo sąlygos ir ribos, taip pat galimai sukeltos žalos nuomininkui atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau tai yra svarbi aplinkybė vertinant, ar nuomininkas, atsakovas, iš tikrųjų nebuvo iš dalies atsakingas už šių aplinkybių atsiradimą ir ar savo vengimu bendradarbiauti su nuomotoju neprisiėmė šių aplinkybių atsiradimo rizikos.
Taigi nenustačiusi būtinų sąlygų keisti ginčo nuomos sutartį ir mažinti nuomos mokestį teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, visą ginčo nuomos sutarties galiojimo laikotarpį naudojęsis išnuomotu namu, nepriklausomai nuo jo būklės, nesutikęs išsikelti iš būsto pasibaigus nuomos sutarčiai, turi atlyginti visą nesumokėtą nuomos mokestį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias teismo teisę mažinti nuomos mokesčio dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuomos mokesčio mažinimo yra nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo naudai priteistino 14 336,19 Eur atlyginimo.
Dėl teismo teisės mažinti netesybas
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti 4017,32 Eur netesybas, t. y. ginčo nuomos sutartimi sulygtus 0,2 proc. delspinigius už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį.
Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-916/2015">3K-3-267-916/2015</a>). Tačiau tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas.
CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235-690/2016">3K-3-235-690/2016</a>).
Komercinėmis sąlygomis sudaromos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties siekiamas tikslas – pelnas yra susijęs su nuomos paslaugų teikimu, todėl ir netesybos turėtų būti susijusios su nuomotojo suvaržymais teikti nuomos paslaugas. Komercinėmis sąlygomis sudaromos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nustatomos netesybos visų pirma skirtos skatinti nuomininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus ir neturi tapti nuomotojo galimybe gauti nepagrįstą finansinę naudą dėl pernelyg didelio netesybų dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235-690/2016">3K-3-235-690/2016</a>). Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomos priteisti netesybos sudaro beveik 30 proc. viso atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio. Atsakovas, skolininkas, savo pateikiamuose dokumentuose nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, kad jis neva patyrė didelius ekonominius nuostolius dėl galimai neteisėtų ieškovo, kreditoriaus, veiksmų ir pan. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo nuomos sutarties tikslas buvo užsitikrinti gyvenamąją vietą, abi šalys yra fiziniai asmenys, ieškovas nenurodė, kokius konkrečiai nuostolius jis patyrė dėl nuomos mokesčio, kuris, kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, turės būti visiškai atlygintas, nesumokėjimo, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir netesybų bei nesumokėto nuomos mokesčio dydžių santykį, sprendžia, kad šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos yra per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui savo iniciatyva sumažinti netesybų dydį už nuomos sutarties nevykdymą perpus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl netesybų dydžio keistina, ieškovo naudai priteisiant 2008,66 Eur netesybas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės rinkti įrodymus
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tais atvejais, kai įrodymai pateikiami apeliacinės instancijos teisme, teismas turi įvertinti šių įrodymų įrodomąją vertę nagrinėjamam byloje ginčui, ar šalys turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus anksčiau ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).
Atsižvelgdama į tai ir vertindama šios nagrinėjamos bylos kontekstą, kad atsakovas yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis ne Lietuvoje, kuriam gali būti sunku laiku pateikti tinkamus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai apie tai, jog atsakovui apeliacinės instancijos teisme buvo sudarytos galimybės teikti naujus įrodymus taip pažeidžiant CK nustatytas įrodinėjimo taisykles, yra nepagrįsti.
Kiekvienos instancijos teismo pareiga yra vykdyti teisingumą, t. y. surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, ar ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl tam tikrais išimtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas gali rinkti naujus įrodymus, jei nuo jų gali priklausyti nagrinėjamos bylos rezultatas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi abi šalis įpareigojo pateikti papildomus įrodymus, siekdamas nustatyti, ar atsakovas galėjo naudotis nuomojamomis patalpomis visą laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ši aplinkybė buvo esminė, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir mažinant ieškovui priteistiną nuomos mokesčio dydį. Kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės detaliau neanalizavo, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę spręsti pats ir iš abiejų šalių susirinkti papildomus įrodymus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovui – patenkintų, o atsakovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas jo naudai 18 350,51 Eur. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui priteistiną sumą sumažino iki 12 235,67 Eur. Ieškovas kasaciniu skundu prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ginčo suma buvo 6114,84 Eur. Kasacinis teismas ieškovo naudai priteisė 16 344,84 Eur, t. y. 4109,18 Eur daugiau nei apeliacinės instancijos teismas, taip tenkindamas 67 proc. ieškovo reikalavimo. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teisme ginčo suma skyrėsi, šiuose teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos atskirai.
Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 979,54 Eur bylinėjimosi išlaidas (412,99 Eur žyminis mokestis + 566,55 Eur atstovavimo išlaidos). Iš ieškovo pirmosios instancijos teisme pareikšto 18 350,51 Eur reikalavimo, tenkinant jo dalį dėl 16 344,84 Eur, ieškovui priteistina 89 proc. jo šiame teisme patirtų išlaidų, t. y. 871,79 Eur. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas išlaidas.
Kasaciniame teisme ieškovas patyrė 540,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (138 Eur žyminis mokestis + 200 Eur atlygis už teisines paslaugas + 202,43 Eur kasacinio skundo vertimo į italų kalbą išlaidos). Kadangi kasacinis teismas tenkino 67 proc. kasacinio skundo reikalavimo (žr. šios nutarties 37 punktą), atitinkamai ieškovo naudai priteistinas ir 67 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 362,08 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui V. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistas 14 336,19 Eur nuostolių atlyginimas.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria priteista 4017,32 Eur netesybos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 18 350,51 Eur sumos ir 979,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priteisti ieškovo V. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo C. M. L., gim. duomenys neskelbtini, 2008,66 Eur netesybas ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 16 344,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 871,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo C. M. L., gim. duomenys neskelbtini, ieškovo V. Š. (a.k. duomenys neskelbtini) naudai 362,08 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Rimvydas Norkus
