Dėl netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-196-883/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05728-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1.; 2.6.29.2.; 2.6.29.4.; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA1NzAtNzc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-10570-776/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-10570-776/2017">e2-10570-776/2017</a> pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. Š. dėl netesybų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. Š. Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai priteisti 3 771,88 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad tarp ieškovo AB Sampo banko, kurio teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir atsakovo A. Š. buvo sudarytos kreditavimo sutartys (duomenys neskelbtini). Šiomis sutartimis atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyse nustatytas prievoles. Atsakovui vėluojant vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis, ieškovas skaičiuoja sutartines netesybas nuo 2016-12-30 iki 2017-06-29, kurios sudaro 3 771,88 Eur, ir šios sumos reikalauja iš atsakovo.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas A. Š. pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su pirmosios instancijos teismo preliminariu sprendimu, prašė jį panaikinti, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas turėtas išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl netesybų priteisimo taiko atsakovui dvigubas netesybas, kurios pripažintinos baudinėmis, o jų taikymas pripažintinas negalimu. Nurodė, kad teismo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 771,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra žymiai mažesnės už kreditavimo sutartyse numatytas netesybas.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus su jais nesutiko ir prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš kreditavimo sutartyse numatytos atsakovo prievolės mokėti netesybas už vėlavimą mokėti mokėtinas sumas, todėl neteikiamas dvigubas reikalavimas sumokėti tas pačias sumas du kartus. Ieškovas nurodė, kad delspinigiai yra mokami už mokėjimo terminų pažeidimus, iš atsakovo neprašoma priteisti kompensacinių palūkanų, o pagal kreditavimo sutartis atsakovas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais. Prašomos priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra procesinės palūkanos, kurios nelaikytinos dvigubomis palūkanomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. lapkričio 27 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą papildomas 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad nurašant pinigines lėšas nuo atsakovo banko sąskaitos vykdomas ne lėšų išieškojimas ne ginčo tvarka, o vykdomi mokėjimai pagal sutartis, o atsakovo banko sąskaitoje tokių lėšų nesant, ieškovas turi teisę naudotis teise kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos yra baudinės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes kreditavimo sutartyse nustatytos netesybos yra kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pelno palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Teismas taip pat nustatė, kad kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 32 punkte ir kreditavimo sutarties (duomenys neskelbtini)bendrosios dalies 34 punkte šalys susitarė, kad pirmąja eile bus įskaitomas kreditas pagal grąžinimo terminų eiliškumą, antrąja eile įskaitomos palūkanos pagal mokėjimo eiliškumą, trečiąja eile įskaitomos netesybos ir ketvirtąja eile įskaitomi banko mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas. Todėl atsakovo sumokėti 3800,00 Eur buvo skirti kreditams dengti, o ne ieškovo reikalaujamiems delspinigiams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA1NzAtNzc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-10570-776/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-10570-776/2017">e2-10570-776/2017</a> ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovo prašomos priteisti netesybos yra baudinio pobūdžio kaip skolininko atsakomybės forma, tačiau teismas šių argumentų neanalizavo, tik trumpai konstatavo, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-219/2017">e3K-3-332-219/2017</a>, kadangi šioje nutartyje nurodyta, jog kai palūkanos atlieka ne mokėjimo, pelno funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti ir netesybų.

Kredito sutartimis atsakovas A. Š. įsipareigojo mokėti 0,08 procentų dydžio per dieną netesybas, o pagal Šiaulių apylinkės teismo galutinį sprendimą atsakovas įpareigojamas dar kartą sumokėti tas pačias sumas bankui. Tai vertintina kaip dvigubos netesybos ir jos pripažintinos baudinėmis.

Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų, ir kitų nuostolių, kompensuojamosios palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Šiuo atveju teismo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra žymiai mažesnės už sutartyse numatytąsias 0,08 proc. dydžio netesybas.

Priimdamas sprendimą teismas pažeidė ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, nes nepasisakė dėl baudinių palūkanų. Teismas savo sprendimo dalies dėl baudinių palūkanų visiškai neargumentavo, o tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Ieškovas Danske Bank A/S pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-27 galutinį sprendimą, priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 874 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsakovo pagal kreditavimo sutartis mokėtinos palūkanos yra ne kompensacinės, o mokėjimo (pelno) palūkanos, pirmosios instancijos teismas analizavo palūkanų, t. y. kompensavimo ir mokėjimo (pelno) palūkanų bei netesybų paskirtį ir jų tarpusavio santykį, teismas sprendimą grindė kreditavimo sutarčių ir apelianto mokėjimų analize, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo argumentų.

Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo faktinių aplinkybių, kad kredito sutartyje (duomenys neskelbtini) ir kredito sutartyje (duomenys neskelbtini) buvo įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos ir kad bankas faktiškai jas taikė. Šių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde, kuriame tik deklaratyviai teigė, kad bankas taikė dvigubas netesybas ir jos pripažintinos baudinėmis. Apelianto pagal kreditavimo sutartis mokėtinos palūkanos yra ne kompensacinės, o mokėjimo (pelno) palūkanos ir pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-219/2017">e3K-3-332-219/2017</a>.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl baudinių palūkanų, nes apeliantas siekė įrodyti, kad ieškovo prašomos priteisti būtent netesybos, o ne palūkanos yra baudinės, be to, apeliantas ir apeliaciniame skunde nurodė argumentus tik dėl baudinių netesybų, o ne baudinių palūkanų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ir apeliantas A. Š sudarė kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal šių sutarčių bendrųjų dalių 1 punktus bankas įsipareigojo suteikti kredito gavėjui specialioje dalyje nurodyto dydžio kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o kredito gavėjas įsipareigojo paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas bei kitus mokėjimus ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Sutarčių 18 punktais apeliantas įsipareigojo laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, mokėti bankui specialioje dalyje nurodyto dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šių sutarčių specialiosiose dalyse šalys susitarė dėl 0,08 proc. dydžio per dieną netesybų. Apeliantui vėluojant vykdyti mokėjimus ieškovui, pastarasis priskaičiavo 3 771,88 Eur sutartines netesybas, jas skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. birželio 29 d. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iš A. Š. priteisti 3 771,88 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas 2017-07-12 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovas A. Š. pateikė prieštaravimus, nurodė, jog teismo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 771,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra žymiai mažesnės už kreditavimo sutartyse numatytas netesybas. Taip pat nurodė, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl netesybų priteisimo taiko atsakovui dvigubas netesybas, kurios pripažintinos baudinėmis, o jų taikymas pripažintinas negalimu. Teismas 2017-11-27 galutiniu sprendimu 2017-07-12 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl baudinių netesybų ir baudinių palūkanų

Apeliantas nurodo, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos yra baudinio pobūdžio, nustatytos kaip skolininko atsakomybės forma. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Netesybų sąvoka CK įtvirtinta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Pavyzdžiui, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Tuo palūkanos skiriasi nuo netesybų, kuriomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys kredito sutartimis (duomenys neskelbtini) susitarė, kad skolininkas laiku nesumokėjęs kredito sutartyse nustatytų mokėjimų, įsipareigoja bankui mokėti specialioje dalyje nurodyto dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarčių specialiose dalyse šalys susitarė dėl 0,08 proc. dydžio per dieną netesybų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys sutartimi aiškiai susitarė dėl netesybų, kurios buvo skirtos kompensuoti ieškovo Danske Bank A/S, dėl apelianto netinkamo sutarties vykdymo patirtus nuostolius.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kuriuo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl baudinių palūkanų bei argumentas, kad pirmosios instancijos teismas dėl paminėto yra absoliučiai negaliojantis. Nagrinėjamu atveju baudinių palūkanų nagrinėti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Kaip teisingai nurodė ieškovas, apeliantas tiek savo prieštaravimuose pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė argumentus tik dėl baudinių netesybų, o ne baudinių palūkanų.

Dėl dvigubų netesybų taikymo ir procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo

Kaip minėta, kasacinio teismo išaiškinta, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

Kaip minėta, kredito sutartimis (kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 32 ir 34 punktai) šalys susitarė, kad visi kredito gavėjo (apelianto) mokėjimai pagal sutartis bus vykdomi bankui (ieškovui) nurašant lėšas nuo kredito gavėjo banko sąskaitos. Iš ieškovo pateiktos apelianto banko sąskaitos išrašo matyti, kad mokėjimų apeliantas nebevykdė nuo 2016-12-01, todėl bankas, vadovaudamasis kreditavimo sutarčių (duomenys neskelbtini) bendrųjų dalių 18 punktais pradėjo skaičiuoti sutarčių specialiosiose dalyse numatyto dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliantas nurodo, kad pagal kreditavimo sutartis jis įsipareigojo mokėti 0,08 procentų dydžio netesybas per dieną, o pagal Šiaulių apylinkės teismo galutinį sprendimą atsakovas įpareigojamas dar kartą sumokėti tas pačias sumas bankui, t. y. už tą patį pažeidimą taikyti skolininkui dvigubas netesybas. Nagrinėjamu atveju netesybos paskaičiuotos nuo 2016-12-30 iki 2017-06-29, kurios sudaro 3 771,88 Eur. Ieškovo reikalaujamos netesybos iki šiol nėra sumokėtos, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas įpareigoja atsakovą dar kartą sumokėti tas pačias sumas bankui.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011).

Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Teismų praktikoje nusistovėjusi nuostata, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos (patenkinto ieškovo reikalavimo) sumos, tiek nuo pagrindinės skolos, tiek nuo palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių atlyginimo. Toks palūkanų skaičiavimas nelaikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Ieškovas pareikšdamas ieškinį atsakovui A. Š. prašė iš jo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tenkino tokį ieškovo prašymą ir priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 771,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. nuo 2017 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus ir ieškovui prašant, iš apelianto priteisiamos ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėtos bylinėjimosi išlaidos – 847 Eur priteistinos iš apelianto A. Š. ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą naudai 847 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė