Civilinė byla Nr. 2S-253-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00657-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.13; 3.3.2.4.;
(S)
3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-550-766/2018.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 42 310 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai (buvęs pavadinimas - Vilniaus miesto apylinkės teismas) (toliau – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai), Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Šiaulių apygardos prokuratūros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas neatvyko į 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. sausio 11 d. parengiamuosius posėdžius, apie kuriuos jam pranešta tinkamai. Kadangi trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokį trečiojo asmens prašymą tenkino palikdamas ieškinį nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį, ieškovas prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1.Nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas šiurkščiai pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, nes byla, atsižvelgiant į ieškinio sumą, teisminga ne Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, o Vilniaus apygardos teismui.
3.2. Į 2018 m. sausio 11 d. posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių: gauna vos 99 Eur invalidumo ir senatvės pensiją, yra vienišas, bedarbis, II grupės invalidas, neturi jokio turto ir pajamų. Pensija gauna 10 d., tačiau sausio mėnesį 10 dieną jos negavo, dėl ko jį ištiko nervinė depresija, dvasinis sukrėtimas, jog neturėdamas lėšų, negalės sausio 11 d. vykti į teismo posėdį. Sausio 11 d. praleido medicinos įstaigoje, kur jam buvo atliekamos įvairios gaivinimo procedūros.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1.Ieškovas, jau priėmus ieškinį teisme, pakeitė prašomos priteisti turtinės žalos dydį, jį padidindamas nuo 40000 Eur iki 42000 Eur (neturtinės žalos dydžio nekeitė), kas reiškia, jog teismas priėmęs savo žinion bylą, turi išspręsti ją iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui (CPK 34 str. 1 d.).
4.2.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Šalys turi naudotis savo procesinėmis teisėmis tinkamai. Ieškovas du kartus be pateisinamų priežasčių neatvyko į parengiamuosius teismo posėdžius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros su skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1.Ieškovas bylą jau perdavus nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, padidino ieškinio sumą turtinei žalai atlyginti iki 42 310 Eur. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės (CPK 33 str. 2 d.), todėl ieškovo argumentas dėl teismingumo yra nepagrįstas.
5.2. Ieškovui apie vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Nors ieškovas nurodo, kad 2018 m. sausio 10 d. sužinojo, kad negalės nuvykti į 2018 m. sausio 11 d. Radviliškyje vyksiantį teismo posėdį, tačiau jis iki teismo posėdžio pradžios teismui nepranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovas taip pat nepateikė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas. Be to, ieškovas ir anksčiau be pateisinamų priežasčių neatvyko į du parengiamuosius teismo posėdžius šioje civilinėje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) L. M. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.
Pažymėtina, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas yra blanketinė procesinės teisės norma numatanti jog ieškinys paliekamas nenagrinėtu šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad tiek CPK 296 straipsnis, tiek CPK 246 straipsnis, numato ir kitas šalių ir jų atstovų neatvykimo pasekmes ir ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių, o 246 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pastaroji procesinė norma aiškinant ją sistemiškai su kitomis CPK 246 straipsnio nuostatomis numato aiškią sąlygą jog ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tais atvejais kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, jis nėra prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Nors daugelis kitų civilinio proceso normų, skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348/2010">3K-3-348/2010</a>).
Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-756/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-756/2012">2-756/2012</a>, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-777/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-777/2012">2-777/2012</a>, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2407/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2407/2013">2-2407/2013</a>). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00OTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-498/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-498/2014">2-498/2014</a>).
Vertinant apelianto atskirojo skundo turinį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei byloje esančius duomenis proceso ekonomiškumo aspektu, nustatyta, kad ieškovas neatvyko į pirmą parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. gruodžio 12 d., apie kurį jam pranešta tinkamai (71 b. l.). Apie nedalyvavimą parengiamajame posėdyje ieškovas iš anksto teismui nepranešė ir nenurodė nedalyvavimo priežasčių. Kelios dienos iki pirmo parengiamojo posėdžio dienos, ieškovas iš J. M. elektroninio pašto (laiškai siųsti 2017-12-04 ir 2017-12-07) teikė teismui pareiškimus dėl ieškinio teismingumo pakeitimo. Ieškovo nuomone, jo ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Paskyrus sekantį, parengiamąjį teismo posėdį, ieškovas vėl į jį neatvyko ir apie savo neatvykimą iki teismo posėdžio dienos, teismo neinformavo. Tik priėmus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir ieškovo ieškinį pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje palikus nenagrinėtu, ieškovas 2018-01-24 pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad neatvyko dėl lėšų stokos ir sveikatos būklės, tačiau vėl, atskirajame skunde pirmiausia kelia klausimą dėl ieškinio teismingumo - perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Teismingumo klausimas keliamas ir ieškovo pateiktame Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams 2018-02-22 rašte, pavadintame „dublikas“.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintomis ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodomos neatvykimo į 2018 m. sausio 11 d. parengiamąjį teismo posėdį priežastys kaip lėšų stoka bei prasta sveikatos būklė, yra formalios ir nepakankamai pagrįstos. Tokią tikėtiną teismo išvadą pagrindžia byloje esanti pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kuri patvirtina, kad išmokų mokėjimo data yra kiekvieno mėnesio 1-3 dienos (115 b. l.), o ne 10 diena, kaip nurodo ieškovas. Be to, medicinos dokumentų išrašo turinys niekaip nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad būtent 2018-01-11 dieną ieškovas lankėsi pas gydytoją dėl staiga pablogėjusios sveikatos, o ne šiaip, profilaktiškai ar dėl pažymos, pateisinančios nebuvimą teismo posėdyje, gavimo. Juo labiau, kad apie neatvykimo priežastis iki parengiamojo posėdžio (pvz., 2018 m. sausio 10 d.) ieškovas teismo neinformavo, nors galėjo tai padaryti ir elektroniniu būdu, tokiu, kokiu teikė teismui pareiškimus dėl teismingumo pakeitimo. Akivaizdu, kad ieškovas, nevykdamas į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjamos bylos parengiamuosius teismo posėdžius, savo tendencingais veiksmais siekia ne greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, o bylos teismingumo pagal jo pageidavimą pakeitimo ir tokiu būdu galimai piktnaudžiauja procesu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje du kartus neatvykus į teismo posėdžius, pateikus teismui medicinos įstaigos dokumentą (išrašą), kurio turinys vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių dėl staiga pablogėjusios sveikatos, ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, galimai piktnaudžiauja procesu, todėl yra teisinis pagrindas ir visos sąlygos palikti ieškinį nenagrinėtu.
Apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą dėl bylos teismingumo – ieškinio perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris jau išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi (27 b. l.), todėl, šis ir kiti apelianto argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
