Dėl sprendimo panaikinimo, bendros žemės sklypų ribos nustatymo ir draudimo statyti tvorą

Nr. DOK-1308

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03090-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 3 d. paduotu atsakovės A. B. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sprendimo panaikinimo, bendros žemės sklypų ribos nustatymo ir draudimo statyti tvorą. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. sausio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. spendimą Nr. 49SK-(14.49.109E.), kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo nauji kadastro duomenys pagal matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1646333.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios gretimų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros testą, ir paneigė atsakovės teisę į nuosavybę. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus ginčams tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos žemės sklypų ribos ir/ar sklypo konfigūracija ji gali būti keičiama tik negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Ši taisyklė kasacinio teismo praktikoje suformuota kaip gretimų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros testas. Teismai, netaikydami kasacinio teismo suformuoto gretimų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros testo, paneigė atsakovės teisę į nuosavybę (jos įgyvendinimą), nes panaikino Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu patvirtintus valstybinėje koordinačių sistemoje atliktus atsakovės žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo patikslinta ir šalims priklausančių žemės sklypų skiriančioji riba (koordinatės).

2. Teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytą pozityviąją valstybės pareigą imtis priemonių apsaugoti atsakovės teisę į nuosavybę, panaikindami kompetentingos institucijos aktą, kuriuo buvo patvirtinti teisėtai valstybinėje koordinačių sistemoje atlikti jai priklausančio žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai. Kilus ginčui dėl teisės į nuosavybę įgyvendinimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika reikalauja užtikrinti teismui pareigą priimti savininkų interesus užtikrinantį sprendimą, kuris leidžia naudoti nuosavybės teise valdomą objektą pagal jo funkcinę paskirtį. Tačiau teismai, panaikinę Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, sukūrė situaciją, kai atsakovė negali tinkamai įgyvendinti savo teisės į nuosavybę, ir taip pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1–ojo papildomo protokolo 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti efektyvų ir teisingą ginčo tarp gretimų žemės sklypų savininkų sprendimą. Teismai neįgyvendino pozityviosios iš konvencijos kylančios pareigos užtikrinti realų atsakovės teisės į nuosavybę įgyvendinimą.

3. Teismai padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, netaikę teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų atlikimą, ir tai nulėmė neteisingą ginčo sprendimą. Teismai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, remdamiesi tuo, kad jis neatitinka jam kaip individuliam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes jis pagrįstas teisės aktais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu), kurie nesuteikia kompetencijos Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinti privataus žemės sklypo kadastrinių matavimų (jų pakeitimų). Toks teismų suformuotas precedentas reiškia, kad privataus žemės sklypo savininko teisė į nuosavybę pažeidžiama, nes Nacionalinė žemės tarnyba kaip kompetentinga valstybės institucija negali įgyvendinti jai įstatymu priskirtos kompetencijos, susijusios su teisės į nuosavybę įgyvendinimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pažymėtina, kad paduodant kasacinį skundą sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnį mokėtinas 115 Eur žyminis mokestis.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. B. (duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu AB „SEB bankas“, kodas ZP36262.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas