Teisėjas Donatas Jatužis Nr. 1S-313-719/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant D. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo D. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutarties, ir
n u s t a t ė:
2013-03-08 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas D. L. skundas, kuriuo buvo prašoma iškelti D. L. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., patraukti pastarąjį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, priteisti iš šio asmens 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Skundžiama 2013-03-18 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą D. L., nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., nurodant, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.
Teisėjas Donatas Jatužis Nr. 1S-313-719/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. balandžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas,
sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,
dalyvaujant D. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo D. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutarties, ir
n u s t a t ė:
2013-03-08 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas D. L. skundas, kuriuo buvo prašoma iškelti D. L. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., patraukti pastarąjį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, priteisti iš šio asmens 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Skundžiama 2013-03-18 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą D. L., nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., nurodant, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.
Skundu D. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį ir priimti naują sprendimą – iškelti D. L. privataus kaltinimo bylą pagal BK 154 str. 1 d. Skunde pareiškėjas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į skunde išdėstytus motyvus dėl įvykdyto šmeižimo bei neatkreipė dėmesio, jog D. L. į Panevėžio apylinkės prokuratūrą kreipėsi tik iš savanaudiškų paskatų, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, o norėdamas pakenkti ir kuo daugiau įskaudinti. Teigia, jog skundu brolis D. L. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, norėjo sumenkinti jo padorumą bei pabloginti reputaciją kitų akyse. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog dėl tyčinių brolio veiksmų krito pasitikėjimas juo tiek gydytojų tarpe, tiek ir savivaldybės socialiniame skyriuje.
Skundas netenkinamas.
Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t.y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t.y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga.
Šioje byloje pareiškėjas D. L. prašo iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 154 str. 1 d. D. L., kadangi šis, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, o tiksliau – į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą, dėl galimai prieš motiną A. L. vykdomų nusikalstamų veiksmų, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją norėdamas jį paniekinti ir pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d. Tačiau tokie D. L. veiksmai, ką skundžiamoje nutartyje teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomi šmeižiančios informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 str. 1 d. Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) ir kiti įstatymai. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad buvo pažeistos teisės bei, siekdamas apginti tas teises ir išsiaiškinti tiesą, turi teisę veikti teisinėmis priemonėmis – kreiptis į kompetentingas institucijas. Todėl net ir ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas pagal D. L. skundą dėl galimai D. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 1 d., buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad D. L. kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl galimai pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios įtarimai nepasitvirtino, yra tikrovės neatitinkančios ir pareiškėją žeminančios informacijos paskleidimas, t.y. šmeižimas. Pats kreipimasis į policijos įstaigą jau rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai ir civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė dėl žinomai melagingų skundų, pareiškimų ar pranešimų apie nusikaltimus bei dėl melagingo įskundimo ir pranešimų apie nebūtus nusikaltimus yra numatyta specialiose normose – BK 235 ir 236 straipsniuose.
Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str.,
n u t a r i a:
D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-18 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Artūras Ridikas
