Dėl sprendimų, įsakymų, pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-380/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos

106.1; 119.11

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Č. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal L. Č. ir J. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, V. A., A. B., V. B., Z. M. B. ir kt. dėl sprendimų, įsakymų, pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai L. Č. ir J. J. 2006 m. lapkričio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. I šaukimo 37 sesijos ir 1994 m. kovo 14 d. šaukimo 43 sesijos priimtų sprendimų dalis, kuriomis tretiesiems asmenims suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai ant buvusio savininko J. J. turėtos žemės dalies (33 ha), esančios (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko (toliau KAV) 2001 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 02-05-2742 dalį dėl projekto rengimo (duomenys neskelbtini), ant buvusio savininko J. J. turėtos žemės dalies (33 ha); 3) panaikinti KAV 2002 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-853 dalį dėl žemės (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims buvusio savininko J. J. turėtos žemės dalyje; 4) panaikinti KAV 2003 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 02-05-616 dalį dėl žemės perdavimo nuosavybėn neatlygintinai tretiesiems asmenims; 5) panaikinti KAV 2003 m. gegužės 16 d. įsakymo dalį dėl žemės reformos projekto patvirtinimo tretiesiems asmenims, naudojantiems žemę (duomenys neskelbtini), kuri yra buvusioje savininko J. J. turėtame žemės sklype; 6) įpareigoti atsakovą KAV administraciją per 1 mėn. parengti 33 ha dydžio J. J. ir kitiems J. J. žemės pretendentams grąžintino natūra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą ir kartu su nuosavybės teisių atkūrimo byla pateikti jį Kauno apskrities viršininkui bei per 1 mėn. nuo žemės sklypo plano gavimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. J. turėtą žemės sklypą; 7) panaikinti 1996 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-P52/96-0406, sudarytą su V. A. dėl 0,22 ha žemės sklypo bei 1996 m. gruodžio 12 d. KAVA administracijos sprendimo Nr. 52-6127 ir 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6256 dalį dėl nuosavybės teisės į 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo V. A.; 8) panaikinti 2006 m. sausio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 604, sudarytą su E. B., ir 2006 m. sausio 12 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-51 dėl 0,25 ha žemės sklypo; 9) panaikinti 2006 m. sausio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-331 ir 2006 m. sausio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. A-33, sudarytų su V. B., dalis dėl 0,1 ha žemės sklypo bei 2006 m. sausio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11917 ir 2006 m. sausio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. A-34, sudarytų su V. B., dalis dėl 1,7 ha žemės sklypo; 10) panaikinti 2005 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-331 ir 2005 m. rugpjūčio 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-659, sudarytų su Z. M. B., dėl 0,15 ha žemės sklypo bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 52/19330 ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 02-025-6816 dalis dėl nuosavybės teisių į 0,42 ha dydžio atkūrimo Z. M. B. (duomenys neskelbtini); 11) panaikinti 1996 m. spalio 10 d. KAV sprendimo Nr. 52-5852 ir 1996 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 05-4680 dalis dėl nuosavybės teisių į 0,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo A. D.; 12) 1996 m. lapkričio 14 d. KAV sprendimą Nr. 52-6028 ir 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 05-5549 dėl nuosavybės teisių į 0,14 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimo A. G.; 1996 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-P52/96-0384, sudarytos su J. K., dalį dėl 0,7219 ha žemės sklypo; 13) panaikinti 1996 m. spalio 22 d. KAV sprendimą Nr. 52-5920 ir 1996 m. spalio 22 įsakymą Nr. 05-4984 dėl nuosavybės teisių į 0,17 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), atkūrimo V. K.; 14) panaikinti 2005 m. sausio 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 337 ir 2005 m. sausio 11 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-4, sudarytą su J. K., dėl 0,35 ha žemės sklypo; 15) panaikinti 2006 m. sausio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 382 ir 2006 m. sausio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-31, sudarytą su E. K., dėl 1 ha žemės sklypo; 16) panaikinti 2005 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8388 ir 2005 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-532, sudarytą su B. V., dėl 1 ha žemės sklypo; 17) panaikinti 2004 m. birželio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-8550 ir 2004 m. birželio 3 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-283, sudarytą su B. L., dėl 1 ha žemės sklypo; 18) panaikinti 1996 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-P52/96-0395, sudarytos su J. M., dalis dėl 1 ha, 0,0762 ha, 0,0996 ha žemės sklypų; 19) panaikinti 1996 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-P52/96-0414, sudarytą su R. A. M., dėl 1,5832 ha žemės sklypo; 20) panaikinti 2005 m. birželio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7620 ir 2005 m. birželio 21 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-487, sudarytą su J. M., dėl 1,8 ha žemės sklypo; 21) panaikinti 2004 m. sausio 16 d. KAV sprendimo Nr. 52/17649 ir 2004 m. sausio 16 d. KAV įsakymo Nr. 02-05-223 dalis dėl nuosavybės teisės į 0,4352 ha dydžio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo B. P. bei 2006 m. birželio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-7716 dalį dėl 0,4352 ha žemės sklypo, kurį paveldėjo J. B.; 22) panaikinti 1996 m. spalio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-P52/0431, sudarytą su S. P., dėl 0,9 ha žemės sklypo; 23) panaikinti 2006 m. sausio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,2 ha žemės sklypo; 24) panaikinti 2005 m. spalio 17 d. KAV sprendimo Nr. 52/19730 ir 2005 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 02-05-10263 dalis dėl nuosavybės teisių į 1,5 ha dydžio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir dėl nuosavybės teisių į 0,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. R.; 25) panaikinti 2005 m. spalio 13 d. KAV sprendimo Nr. 52/19756 ir 2005 m. spalio 13 d. įsakymo dalis dėl nuosavybės teisių į 0,2 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkūrimo S. R.; 26) panaikinti 2005 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16576 ir 2005 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-1003, sudarytą su J. R., dėl 0,86 ha žemės sklypo; 27) panaikinti 2005 m. spalio 13 d. KAV sprendimo Nr. 52/19197 ir įsakymo dalis dėl nuosavybės teisių į 0,04 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir dėl nuosavybės teisių į 1 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atkūrimo L. B. R.; 28) panaikinti 1997 m. sausio 15 d. KAV sprendimą Nr. 52-6326 ir 1997 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 05-434 dėl nuosavybės teisių į 0,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkūrimo S. S.; 29) panaikinti 2006 m. vasario 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2834 ir 2006 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-243, sudarytą su A. S., dėl 1,78 ha žemės sklypo; 30) panaikinti 1996 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-P52/0394, sudarytą su A. Š., dėl 1,66 ha žemės sklypo; 31) panaikinti 2005 m. sausio 7 d. KAV sprendimo Nr. 52/18842 ir 2005 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-52 dalis dėl nuosavybės teisių į 1,44 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir dalis dėl nuosavybės teisių į 0,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkūrimo R. Š.; 32) panaikinti 2005 m. lapkričio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16357 ir 2005 m. lapkričio 28 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-988, sudarytą su S. V., dėl 1 ha žemės sklypo; 33) panaikinti 2005 m. gruodžio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16851 ir 2005 m. gruodžio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-1017, sudarytą su V. V., dėl 1 ha žemės sklypo. Ieškovai nurodė, kad dar 1992 m. sausio mėn. jie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teisę į jų seneliui J. J. priklausiusią žemę. Tačiau Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. I šaukimo 37 sesijoje ir 1994 m. kovo 14 d. I šaukimo sesijoje buvo priimti sprendimai suteikti ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims asmeninio ūkio sklypus buvusio savininko J. J. turėtos žemės dalyje (33ha) (duomenys neskelbtini). Šie ir vėlesni atsakovo sprendimai dėl rengiamo ir tvirtinamo minimos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto priimti pažeidžiant įstatymuose įtvirtintą nuosavybės teisių atkūrimo natūra principą. Apie savo teisių pažeidimą ieškovai sužinojo tik 2005 m. lapkričio 8 d., gavę duomenis iš Kauno apskrities archyvo. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija, neatsižvelgdama į J. J. pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teisę ir nepriimdama sprendimo dėl šio prašymo, sudarė nemažai ginčijamų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ir priėmė nemažai sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovai prarado galimybę natūra atkurti nuosavybės teises į J. J. priklausiusį žemės sklypą, todėl buvo pažeistos jų turtinės teisės. Ieškovai nurodė, kad ginčijami valstybės žemės pirkimo-pardavimo sandoriai ar jų dalys yra negaliojantys, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Ieškovai 2007 m. spalio 3 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, nurodydami, kad yra ir kiti pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. J. priklausiusią žemę, todėl prašė teismo juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Taip pat patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad pirminiame 2006 m. lapkričio 30 d. ieškinyje fizinius asmenis, kurių atžvilgiu ginčija žemės sklypų suteikimo teisėtumą, buvo nurodę kaip trečiuosius asmenis. Kadangi ieškinyje keliami reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ir įsakymų panaikinimo yra pareikšti tiesiogiai šiems asmenims, ieškovai prašė juos patraukti byloje ne trečiaisiais asmenims, o atsakovais. Patikslintame ieškinyje ieškovai pareiškė, kad kitų šioje civilinėje byloje reiškiamų reikalavimų nekeičia.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi patikslintam ieškiniui nedavė eigos ir nustatė terminą iki 2007 m. spalio 25 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovų L. Č. ir J. J. ieškinį dėl sprendimų, įsakymų, pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo paliko nenagrinėtą. Teismas nutartyje nurodė, kad nors ieškovai naują patikslintą ieškinį pateikė teismo nustatytu terminu, tačiau 2007 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Ieškovai neištaisė 2007 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyto trūkumo – nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi buvo įpareigojęs patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesinę padėtį, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir pan. Teismas laikė, kad ir šio nurodymo ieškovai neištaisė, nes nepateikė duomenų, jog yra kreipęsi į Kauno apskrities viršininko administraciją reikiamiems dokumentams dėl proceso dalyvių šioje byloje gauti, o prašo teismą išreikalauti tokius dokumentus. Patikslintu ieškiniu ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų A. D., E. K., A. S., A. Š., tačiau dalis šių asmenų žemę yra perpardavę kitiems asmenims. Dėl to teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi siūlė įtraukti šiuos asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis, nes jie yra sąžiningi įgijėjai, ir ginčas, nagrinėjamas šioje byloje, tiesiogiai susijęs su jų interesais. Tačiau patikslintame ieškinyje šis teismo nurodymas neištaisytas. Kadangi ir šio reikalavimo ieškovai neištaisė per nutartyje nustatytą terminą, tai teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė ieškovo L. Č. atskirąjį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad 2007 m. spalio 24 d. patikslintame ieškinyje nenurodytos ieškinio dalyką pagrindžiančios aplinkybės bei nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai bei įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl jų gavimo ir kt. Kolegija sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad nelaikytinas trūkumu faktas, jog nenurodyti ieškinyje visi su bylos nagrinėjimu susiję asmenys, nes netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra galimas tiek rengiantis bylos nagrinėjimui, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kolegija nurodė, kad ieškovai turėtų laikytis imperatyviųjų įstatymo reikalavimų ieškinio formai ir turiniui tam, jog kiti dalyviai galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Kolegija pažymėjo, kad pateiktame patikslintame ieškinio pareiškime nepasirašė ieškovė J. J.. Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas L. Č. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis palikta nepakeista, ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, palikdami ieškinį nenagrinėtą, pažeidė Konstitucijos 30 straipsnį bei CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą. Tinkamo teismo proceso samprata apima ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, bet ir teismo nepriekaištingą teisinių nuostatų laikymąsi. Teismui tenka pareiga tiksliai įvardyti ir nurodyti įrodymus bei aplinkybes, kuriais grindžiamas teismo procesinis sprendimas ir prašoma pašalinti teismo nurodytus trūkumus. Priešingu atveju konstatuotina, kad teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o tai yra tokio sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų vertinimą atliko pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, neišklausęs proceso šalių, ir dėl subjektyvių priežasčių vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį. Kasatorius nurodo, kad teismas, priimdamas ieškinį, formaliai įvertina, ar ieškovo nurodomi rašytiniai įrodymai patvirtina jo reikalavimo teisę. Kasatorius kartu su ieškiniu pateikė į bylą Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 7 d. pažymą Nr. 62, kurioje nurodomi asmenys, esantys asmeninio naudojimo žemės (buvusio savininko J. J. turėtos žemės (duomenys neskelbtini)) naudotojai. Kadangi iš šios pažymos neaišku, kuri būtent J. M., V. G., L. B. R. valdoma žemė patenka į J. J. turėtą žemę, tai buvo pareikštas ieškinys šiems atsakovams. Skundžiamoje Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje nepagrįstai buvo remtasi kitais rašytiniai įrodymais, kad J. M. sklypas yra buvusio savininko F. K., V. G. – buvusio savininko B. D., o L. B. R. – buvusių savininkų J. I. ir J. J. žemėje. Ši byla dar nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, yra tik pasirengimo nagrinėjimui stadijoje, tuo tarpu teismas įrodymus įvertino iš esmės, dėl subjektyvių aplinkybių vienais remdamasis, kitus nemotyvuotai atmesdamas. Apygardos teismas šių kasatoriaus nurodytų argumentų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kasatorius mano, kad tokiais veiksmai teismai šiurkščiai pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją nuostatą, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios.

3. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje kaip ieškinio palikimo nenagrinėto argumentu buvo nurodytos visiškai naujos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo nurodyti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, nustačiusioje patikslinto ieškinio trūkumus ir įpareigojusioje ieškovą šiuos trūkumus pašalinti. Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje nebuvo nurodyta jokių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, susijusių su J. M., V. G., L. B. R. žemės sklypais, todėl kasatorius neturėjo objektyvios procesinės galimybės pašalinti šį net realiai neegzistavusį trūkumą. Pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiksliai nenurodydamas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje įrodymų rekvizitų, jų turinio bei kitų konkrečių aplinkybių, teismas prarado teisę vėliau jau skundžiamoje nutartyje remtis šių įrodymų turiniu ir palikti ieškinį nenagrinėtą.

4. Kasatorius nurodo, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje esantis formalumas ir nekonkretumas nesuderinamas su privalomais kooperacijos ir bendradarbiavimo principais. Teismo priimamų procesinių sprendimų išsamumas, aiškumas ir atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams padeda užtikrinti proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus. Tik jei teismo nutartyje yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyti įpareigojimai proceso šalims, proceso šalys įgyja objektyvią galimybę greitai, operatyviai ir tinkamai įvykdyti teismo nustatytus procesinius įpareigojimus.

5. Kasatorius nurodo, kad ieškinio trūkumu negali būti laikoma ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, jei ieškovas nurodo ne visus su ginčo nagrinėjimu susijusius asmenis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka gali būti išspręstas pasirengimo bylos nagrinėjimui ar bylos teisminio nagrinėjimo metu. Vėlesnėse civilinio proceso pirmosios instancijos teisme stadijose gali būti išspręstas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo į bylą klausimas. Tokia praktika yra tęsiama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004). Apeliacinės instancijos teismas pripažino šį kasatoriaus argumentą, tačiau dėl kitų kasatoriaus argumentų nepasisakė, todėl apribojo kasatoriaus teisę į teisėtą apeliaciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai E. B., A. B., V. B., B. Č., M. Č., A. G., J. K., V. K., J. K., J. K., B. V., G. V., R. L., B. L., V. L., J. M., J. M., D. N., J. B., S. P., R. P., R. R., S. R., L. R., S. S., A. S., E. Š., R. Š., S. V., M. V., V. V., V. V., V. A., A. M. prašo palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad CPK 146 straipsnyje nustatyta pareiga ieškovui aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Reikalavimas adresuojamas teismui ir atsakovui, kuris pažeidė ar ginčija subjektinę teisę. Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ne tik ginamos pažeistos asmens teisės, bet ir užkertamas kelias nesąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Nors ieškovas, naudodamasis profesionalia teisininkų pagalba, ieškinį tikslino ne kartą, tačiau neištaisė trūkumų, susijusių su ieškinio turiniu ir forma. Atsiliepime pažymima, kad teismas negali teikti konkrečios paramos ieškovui, formuluojant ieškinio reikalavimus. Ilgalaikis savo pareigos nevykdymas pažeidžia tiek civilinio proceso principus, tiek byloje dalyvaujančių asmenų teises. Taip pat atsiliepime pažymima, kad įrodymų vertinimas yra tik bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, dėl to kasatorius neturi jokio teisinio pagrindo nurodyti teismui, kuriai įrodymais remtis, priimant sprendimą. Kadangi ieškinio pareiškimas neatitiko CPK 135 straipsnio reikalavimų, keliamų formai ir turiniui, trūkumai nebuvo pašalinti, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti CPK 396 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, tinkamai jas aiškino ir taikė, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to faktinės bylos aplinkybės svarstomos tik sprendžiant klausimą, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei nepadarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų.

Kasaciniame skunde keliami ieškinio turinio ir ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB “Utenos krosnys”, bylos Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003).

Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas.

Teismui priėmus ieškinio pareiškimą, įstatymų leidėjas įtvirtino teisę ieškovui keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, tačiau ir šis pareiškimas, kuriuo keičiamas ieškinio dalykas arba pagrindas, turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 141 straipsnį ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gruodžio 11 d. ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuris buvo priimtas, ir byloje dalyvaujantys asmenys pateikė į jį išsamius atsiliepimus. 2007 m. spalio 3 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, prašydami ieškinyje nurodytus trečiuosius asmenis laikyti byloje atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bei įtraukti į bylą asmenis, kurie taip pat pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į J. J. turėtą žemę. Patikslintame ieškinyje ieškovai taip pat nurodė, kad kitų šioje byloje pareikštų reikalavimų nekeičia. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovų patikslinto ieškinio pareiškimo matyti, jog ieškovai nekeitė nei ieškinio dalyko (liko tas pats reikalavimas dėl sprendimų, įsakymų, pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo), nei ieškinio pagrindo (patikslinto ieškinio pareiškime ieškovai nurodė, kad nekeičia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių). Aplinkybė, kad ieškovai patikslino byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą – nurodė, kad reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ir įsakymų panaikinimo yra pareikšti asmenims, kurie turėtų būti šioje byloje atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis, kaip buvo nurodyta ieškinyje, taip pat nurodė kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, kitus buvusio žemės savininko J. J. įpėdinius ir teisėtus pretendentus į šią žemę, nereiškia, kad ieškovai pateikė naują ieškinį, nes pradinis atsakovas liko tas pats.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi nedavė eigos patikslintam ieškiniui ir nurodė terminą trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą, nes laikė, kad ieškovai nepašalino nurodytų trūkumų, t. y. nenurodė išsamių ieškinio dalyką patvirtinančių aplinkybių ir nepateikė įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pateiktas patikslintas ieškinys atitiko procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir teismas, spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo jo vertinti kaip naujo ieškinio bei taikyti šiam pareiškimui CPK 135 straipsnio 1 dalyje ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neduodamas patikslintam ieškiniui eigos, nurodė, jog pareiškime nenurodyti du asmenys (L. B., J. B.). Šis teismo nurodytas trūkumas nepagrįstas, nes abu asmenys patikslintame ieškinio pareiškime buvo nurodyti (teismas iškraipė ir neteisingai nurodė J. B. pavardę). Nutartyje pašalinti trūkumus teismas taip pat nurodė, kad kai kurie atsakovai yra pardavę žemę dar kitiems asmenims, kurie yra sąžiningi šio turto įgijėjai, todėl ieškovai turėtų juos nurodyti kaip trečiuosius asmenis. Kasatorius nurodo, kad negali būti laikomas ieškinio trūkumu ir taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, jei ieškovas nurodo ne visus su ginčo nagrinėjimu susijusius asmenis. Dispozityvumo civiliniame procese principas apibrėžia, kad ieškovas įvardija asmenis, kurie traukiami civilinėn atsakomybėn. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti išspręstas tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Vėlesnėse civilinio proceso pirmosios instancijos teisme stadijose gali būti išspręstas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo į bylą klausimas. Tokią praktiką šiuo klausimu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasatoriaus argumentu ir sprendžia, kad teismas, neduodamas patikslintam ieškiniui eigos, nepagrįstai nurodė šią aplinkybę kaip ieškinio trūkumą.

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų vertinimą atliko pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, neišklausęs proceso šalių ir dėl subjektyvių priežasčių vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį. Šioje nutartyje jau minėta, kad, priimdamas ieškinį savo žinion, teismas sprendžia tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu ištiriami rengiantis teisminiam nagrinėjimui pateikti įrodymai ir išklausomi šalių tų įrodymų tyrimo rezultatų vertinimai. Atsižvelgiant į civilinės bylos iškėlimo teisme, parengiamojo teismo posėdžio ir teisminio nagrinėjimo tikslus, darytina išvada, kad preliminariai susipažinti ir net vertinti įrodymus ieškinio priėmimo savo žinion ir parengiamojo teismo posėdžio stadijoje įstatymas nedraudžia, tačiau įrodymų pakankamumo klausimas negali būti pagrindas atsisakyti priimti arba palikti nenagrinėtą ieškininį pareiškimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodė, jog ieškovai patikslintame ieškinyje atsakovais įvardija J. M., V. G., L. B. R., tačiau iš pateiktų į bylą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktų pažymų teismas padarė išvadą, jog šiems asmenims žemės sklypai buvo suteikti kitų buvusių savininkų žemėje, todėl laikė, kad ieškovas nepagrįstai ieškinio pareiškime šiuos asmenis įvardija atsakovais. Pažymėtina, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, pateikė į bylą Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 7 d. pažymą, kurioje nurodomi asmenys, kurie yra asmeninio naudojimo žemės naudotojai buvusio savininko J. J. turėtoje žemėje (duomenys neskelbtini). Remdamiesi šiuo įrodymu, ieškovai ir nurodė tiek J. M., V. G., L. B. R., tiek kitus asmenis šioje byloje atsakovais. Kolegija pažymi, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė. Kolegijos nuomone, ieškovai nurodė ir pateikė įrodymus, kurie, jų manymu, įrodo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad ieškovai nepateikė,,įrodymų išsamaus nurodymo“. Toks patikslinto ieškinio trūkumo įvardijimas yra nepakankamas procesinis pagrindas tokiam veiksmui, kurį padarė teismas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nustatančias reikalavimus ieškinio turiniui, todėl nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė nepagrįstus jo trūkumus, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą pareiškimą ir jų ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą, šių trūkumų neištaisė, ieškovo atskirajame skunde nurodytų argumentų iš esmės neanalizavo, konstatuodamas, kad ieškovas buvo pagrįstai įpareigotas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, tokio įpareigojimo pagrįstumo motyvų nenurodė ir netyrė, taip pažeisdamas esminių proceso teisės normų reikalavimus. Dėl nurodytų motyvų teismų nutartys yra naikintinos, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. ir lapkričio 9 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas

Pranas Žeimys