Civilinė byla Nr. 3K-3-369/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
82.3; 128.10
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal teismo pradėtą civilinę bylą dėl globos A. R. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. J., T. K., Aknystos pensionatui, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu pripažino A. R. neveiksniu. Teismas savo iniciatyva pradėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo A. R. ir nutartimi įpareigojo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pateikti išvadą dėl globėjo A. R. paskyrimo. Socialinės paramos skyrius, gavęs dukters V. J. ir vaikaičio T. K. prašymus paskirti vieną iš jų A. R. globėju ir turto administratoriumi, išklausęs patį A. R., pateikė išvadą, kad jo globėju ir turto administratoriumi tikslinga skirti vaikaitį T. K. Suinteresuotas asmuo V. J. su tokia Socialinės paramos skyriaus išvada nesutiko, nurodydama, kad jos tėvas A. R. yra pripažintas neveiksniu ir jo nuomonės negalima priimti kaip objektyviai teisingos. Taip pat V. J. nurodė, kad T. K. yra netinkamas būti globėju ir turto administratoriumi, nes dėl jo veiksmų (įgaliojimo valdyti, naudotis, disponuoti senelio turtu bei turto pardavimo sandorių) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi pripažintam neveiksniu A. R. nustatė globą ir jo globėju bei turto administratoriumi paskyrė T. K. Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 506 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta globos ir rūpybos institucijai pareiga pagal CK 3.242 straipsnio nuostatas parinkti globėjo ir globotinio turto administratoriaus kandidatūrą. Vadovaudamasis globos ir rūpybos institucijos – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvada ir atsižvelgdamas į paties A. R. pageidavimą, teismas jo globėju ir turto administratoriumi paskyrė minėto skyriaus parinktą kandidatą T. K. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, nesutinkantis su globos ir rūpybos institucijos išvada, turi teisę ją skųsti teismui, ir nurodė, jog V. J. neskundė globos ir rūpybos institucijos išvados teismui ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti teismui pateikta išvada.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas globėją ir turto administratorių, pagrįstai vadovavosi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvada, pažymėdamas, jog V. J. neapskundė šios išvados. Kolegija nurodė, kad, siūlydamas kandidatūrą, Socialinės paramos skyrius atsižvelgė į abiejų kandidatų charakteristikas, gyvenimo sąlygas, globėjų pasiruošimą įgyvendinti savo pareigas ir paties A. R. nuomonę. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog dar 2002 m. kovo 8 d. A. R. testamentu visą savo turtą paliko T. K. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo T. K. atžvilgiu, nes ikiteisminio tyrimo duomenys neturi prejudicinės galios, o galutinio procesinio sprendimo dar nepriimta.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. J. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl T. K. paskyrimo neveiksnaus A. R. globėju ir turto administratoriumi bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismai, laikydami Socialinės paramos skyriaus išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros tinkamiausiu, vieninteliu ir neginčijamu įrodymu, nevertino šios išvados atitikties CPK 506 straipsnio, CK 3.242 straipsnio reikalavimams. Globos ir rūpybos institucijos išvada neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), todėl teismai turėjo ją vertinti visų bylos aplinkybių kontekste, t. y. turėjo vertinti T. K. moralines ir kitokias savybes, realią jo galimybę įgyvendinti globėjo pareigas ir kt. Teismai netyrė įrodymų visumos ir nenagrinėjo visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, todėl pažeidė CPK 365, 185, 180, 176, 14 straipsnio reikalavimus bei tinkamai neapgynė A. R. teisių. Kasatorė nurodo, kad teismai, atsižvelgdami į A. R. ligą ir į tai, kad jis jau kelerius metus gyveno psichoneurologiniame Aknystos pensionate, turėjo svarstyti ar būtina skirti jam globėją, ar užtektų skirti tik jo turto administratorių. Teismai, skirdami A. R. globėju ir turto administratoriumi T. K., nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir T. K. yra pareikšti įtarimai dėl A. R. turto iššvaistymo. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl ekspertizių, todėl teismai, taikydami CPK 505 straipsnio nuostatas, turėjo nustatyti globą ir skirti turto administratorių, o globėjo klausimą palikti nenagrinėtą arba tirti visas bylos aplinkybes, ne tik Socialinės paramos skyriaus išvadą dėl T. K. kandidatūros.
CK 3.242 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai globėjui, tačiau teismai, taikydami šios normos nuostatas, nesivadovavo byloje esamais įrodymais bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir, skirdami globėju asmenį, nevertino jo moralinių savybių, gebėjimo rūpintis kitu asmeniu ir kitų aplinkybių pagal šį įstatymą. T. K. 2006 m. birželio 29 d. gavo senelio įgaliojimą tvarkyti jo turtą, tačiau jame už A. R. pasirašė kitas asmuo. Veikdamas kaip A. R. įgaliotinis, T. K. pardavė senelio gyvenamąjį namą kelis kartus pigiau nei rinkos kaina. Realizavęs senelio gyvenamąjį namą, T. K. kito būsto neįgijo nei savo, nei senelio vardu, pinigus kažkur išleido, gyvenamojo ploto neturi, gyvena žmonai priklausančiame dviejų kambarių bute. Šiuo metu A. R. yra senelių globos namuose, kuriuose nėra specializuotos pagalbos psichinėmis ligomis sergantiems asmenims. Kasatorės nuomone, tai rodo T. K. negebėjimą rūpintis savo ateitimi, todėl patikėjimas jam psichinio ligonio yra neatsakingas dalykas.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo T. K. prašo suinteresuoto asmens V. J. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, atsižvelgė į CK įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šiuo metu A. R. yra,,Senevitos“ globos namuose ir jam yra sudarytos daug geresnės buitinės sąlygos nei Aknystos pensionate.,,Senevitos“ globos namai yra netoli Vilniaus, 2-3 km nuo ligoninės ir greitosios pagalbos stoties, todėl prireikus pagalbos A. R. gali sulaukti greičiau nei Aknystos globos namuose. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorei teisme atstovavo advokatai, tačiau ji nepareiškė prašymų teismui apklausti liudytojus ar suteikti laiko pateikti kitus įrodymus, nors byla buvo nagrinėjama ilgą laiką. Teismai pagrįstai vadovavosi Socialinės paramos skyriaus išvada skirdami A. R. globėją, nes tik šiai institucijai įstatymu nustatyta pareiga parinkti pretendentą į globėjus ir rūpintojus. Kasatorė V. J., nesutikdama su tokia globos ir rūpybos institucijos išvada, galėjo ją skųsti teismui, juolab kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje buvo apie tai nurodęs.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Respublikos CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to faktinės bylos aplinkybės svarstomos tik sprendžiant klausimą, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei nepadarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiami globos steigimo, globėjo ir globotinio turto administratoriaus paskyrimo klausimai. Kasaciniame skunde keliami globėjo ir globotinio turto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Esminiu laikytinas klausimas, ar teismui, skiriančiam neveiksnaus asmens globėją ir jo turto administratorių, yra privaloma globos ir rūpybos institucijos išvada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju.
Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis). Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius (CK 3.245 straipsnis).
Teismas, pripažinęs pilnametį asmenį neveiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos šiam asmeniui nustatymo bei globėjo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 505 straipsio 1 dalis) ir pavesti globos ir rūpybos institucijai išaiškinti bei pateikti teismui išvadą dėl globėjo, kuris galėtų prižiūrėti ir tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams, kandidatūros (CPK 506 straipsnis). Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.
Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai globos ir rūpybos institucija pripažįsta, jog asmuo, pretenduojantis tapti neveiksnaus asmens globėju, yra netinkamas kandidatas į globėjus arba kai ši institucija iš kelių pretendentų parenka vieną kandidatą į globėjus, suinteresuotas asmuo, kuriam išvada suvaržo galimybę kandidatuoti įgyti globėjo teises ir tuo šiam asmeniui sukelia teisinius padarinius, nes globos ir rūpybos institucija CPK 506 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nesiūlo jo skirti globėju, turi teisę išvadą skųsti teismui, vadovaudamasis bendraisiais civilinių teisių ir teisėtų interesų gynimo nuo pažeidimų principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, bylos Nr. 3K-3-234/2006), arba, reikšdamas argumentus dėl išvados nepagrįstumo, ginčyti ją nagrinėjamoje byloje dėl globėjo paskyrimo.
Šioje byloje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius iš dviejų asmenų, t. y. A. R. dukters V. J. ir vaikaičio T. K., pareiškusių norą tapti jo globėjais ir turto administratoriais, pasiūlė A. R. globėju skirti T. K. Globos ir rūpybos institucija abi kandidatūras vertino teigiamai, tačiau konkrečią pasiūlė atsižvelgusi į paties neveiksniu pripažinto A. R. norą. Minėta, kad globos ir rūpybos institucijos išvadoje nurodomas konkretus asmuo, kuris siūlomas kandidatu į globėjus, tačiau tik teismas sprendžia dėl šio ar kito kandidato paskyrimo globėju. Tuo tarpu tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą skirti neveiksniu pripažinto A. R. globėju T. K., tiek apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia teismo išvada, kaip pagrindinį argumentą nurodė aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo V. J., nesutikdama su globos ir rūpybos institucijos išvada pasiūlyti T. K., o ne jos kandidatūrą į globėjus, šios išvados neskundė.
Kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo metu išreikštas suinteresuoto asmens V. J. nesutikimas dėl pasiūlyto kandidato ir argumentų bei įrodymų apie T. K. moralines ir kitokias asmenines savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas pateikimas į bylą laikytinas globos ir rūpybos išvados ginčijimu. Tokiu atveju teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, turėjo neapsiriboti išvada, o įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie abiejų pretendentų (T. K. ir V. J.) asmenines savybes ir sugebėjimus, t. y. svarstyti ir spręsti, kuris iš šių asmenų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus. Kolegijos nuomone, šia prasme gali būti reikšmingi, todėl pareikalautini ikiteisminio tyrimo byloje esantys dokumentai dėl T. K. pareikštų įtarimų dėl A. R. turto iššvaistymo, t. y. dėl A. R. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo Vilniaus rajone pardavimo prieš pat A. R. pripažįstant neveiksniu. Šiuose dokumentuose esantys duomenys vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais tiek svarstant T. K. moralines savybes, tiek sprendžiant globėjo galimybę užtikrinti ir apsaugoti globotinio socialinius, ekonominius interesus ir sudaryti jam galimybę gyventi su globotiniu. Minėta, kad teismas, tik ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus ir papildomai rinktinus įrodymus, turėtų spręsti, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje globėjui keliamus reikalavimus ir yra skirtinas A. R. globėju.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino globėjo bei globotinio turto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas, netyrė ir nevertino pirmiau nurodytų ir kitų byloje surinktų bei rinktinų įrodymų, todėl laikytinas pagrįstu kasatorės argumentas dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo. Dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimą, įrodymų, kuris iš pretenduojančių ir Socialinės paramos skyriaus teigiamai įvertintų asmenų gali geriau atstovauti A. R. interesus, iš esmės netyrė, t. y. neatskleidė bylos esmės ir vien pagal į bylą pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo pašalinti negali, todėl tiek pirmosios instancijos teismo dalis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis A. R. globėju ir turto administratoriumi paskirtas T. K., naikintinos ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi vertinti kiekvieną įrodymą ir jų visetą ir nustatyti, kuris iš kandidatuojančių į A. R. globėjus geriau atitinka įstatymo keliamus reikalavimus globėjui ir gali tinkamai pasirūpinti A. R. bei atstovauti jo interesams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl T. K. paskyrimo A. R. globėju ir turto administratoriumi ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Anykščių rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Vincas Verseckas
Pranas Žeimys
