A. O. pagal BK 181 str. 3 d., 178 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–305/2013

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00041-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1;

1.1.8.10.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. O. ir A. O. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

A. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl didelės vertės turto prievartavimo iš J. C. R.) - laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P.) - laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) (dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P.) - laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams;

A. O. pagal BK 3271 straipsnį (2000 m. birželio 15 d. redakcija) ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

A. O. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) (dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P.) - laisvės atėmimu šešeriems metams;

A. O. pagal BK 3271 straipsnį (2000 m. birželio 15 d. redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl didelės vertės turto prievartavimo iš J. C. R.) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nustatyta aplinkybė, kad A. O., S. V. ir N. T. katerio vagystę padarė veikdami organizuota grupe. Nustatyta, kad šią veiką A. O., S. V. ir N. T. padarė veikdami bendrininkų grupe. Nuteistiesiems A. O., A. O. ir N. K. sumažinta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos apimtis, nustatant, kad nuteistieji 2003 m. gruodžio-2004 m. sausio mėn. prievartavo ne 16 000 Lt, o 10 000 Lt vertės A. P. turtą.

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. O. ir N. T. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) panaikinta ir, pritaikius BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, baudžiamoji byla jiems nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. O. paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl J. C. R. turto prievartavimo), pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) (dėl A. P. turto prievartavimo 2003 m. sausio mėn.), pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) (dėl A. P. turto prievartavimo 2003 m. gruodžio–2004 m. sausio mėn.) subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Iš A. O., S. V. ir N. T. priteista nepriklausomų vertintojų biurui UAB,,Marleksa“ 2178 Lt, nustatant, kad šią sumą jie privalo sumokėti lygiomis dalimis, t. y. po 726 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti N. K., N. T. ir S. V., apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. T. byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl šių asmenų priimtų teismų sprendimų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. O. ir A. O. nuteisti už tai, kad kartu su N. K. ir E. Š., kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl jam taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių, B. S., kuriam tyrimas išskirtas dėl paieškos, ir R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, kartu subūrė organizuotą grupę ir veikdami organizuota grupe padarė nusikaltimus.

B. S., siekdamas nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus ir taip nusikalstamu būdu gauti pajamas, laikotarpiu iki 2002 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu metu, Kaune, surado asmenis, siekiančius vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas – R. K., N. K., A. O., A. O., E. Š., ir su jais susitarė nuolat kartu daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, palaikyti pastovius ryšius, dalintis iš nusikalstamos veikos gaunamomis lėšomis, taip pat susitarė kartu ieškoti automobilių bei kitų turto objektų, kuriuos galima pagrobti, ieškoti pagrobtiems automobiliams saugoti tinkamų vietų, asmenų, galinčių sutaisyti bei nupirkti šiuos automobilius, kartu nuolat ieškoti būdų, kaip padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, gauti vagystėms ir plėšimams daryti reikalingas priemones – policijos uniformas, krivūles, kaukes ir pan. ir šiuos susitarimus grupės nariai bendromis pastangomis įgyvendino, o vėliau darydami konkrečius nusikaltimus tarpusavyje pasiskirstydavo užduotimis ir vaidmenimis. Taip B. S., R. K., N. K., A. O., A. O. ir E. Š. kartu subūrė organizuotą grupę ir šios grupės nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat ir su kitais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, nuo 2002 m. gegužės iki 2004 m. gruodžio mėn. padarė šiuos nusikaltimus:

veikdami organizuotoje grupėje B. S., A. O. ir E. Š., neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami laisvę, atvirai prievartavo iš J. C. R. didelės vertės turtą:

2002 m. balandžio-gegužės mėn. pirmoje pusėje organizuotos grupės nariai B. S., A. O. ir E. Š., siekdami nusikalstamu būdu užvaldyti didelės vertės lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo J. C. R., sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė vaidmenimis, parengė nusikaltimo darymo priemones. B. S. nurodė I. M., pažinojusiai nukentėjusįjį, jį apgaule atgabenti į nuošalią vietą, taip pat susitarė su A. P., kad šis leis bendrininkams naudotis jam priklausiusiu namu, esančiu Jonavos r., (duomenys neskelbtini), ir savo automobiliu atvyks į B. S. nurodytą vietą. Vykdant nusikaltimo padarymo planą, 2002 m. gegužės 15 d. I. M. apgaule atvežė J. C. R. į B. S. nurodytą vietą miške, Jonavos r., ten I. M. automobilį sustabdė policininko uniformos drabužiais apsirengęs E. Š., A. O. prievarta įsodino J. C. R. į A. P. vairuojamą automobilį ir nurodė jį nuvežti prie namo, esančio Jonavos r., (duomenys neskelbtini), į kurį A. O. prievarta nuvedė J. C. R. Nurodytame name nuo 2002 m. gegužės 15 d. iki 2002 m. gegužės mėn. antros pusės, tiksliai nenustatytos dienos, organizuotos grupės nariai B. S., A. O. ir E. Š. laikė J. C. R. namo rūsyje prirakintą grandinėmis, taip neteisėtai jam atimdami laisvę ilgiau nei 48 valandoms, bendrais veiksmais naudojo prieš J. C. R. psichinį ir fizinį smurtą, taip palauždami nukentėjusiojo valią, iš J. C. R. pagrobė jo turėtas bankų mokėjimo korteles ir internetinės bankininkystės identifikavimo kortelę (R. M. N. vardu išduotą Lietuvos taupomojo banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), E. P. vardu išduotą „Sun Trust“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. vardu išduotą „Washington Mutual“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. vardu išduotą „Firstcard“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Bank One“ banko mokėjimo kortelę „ATM“ Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. ir I. M. vardu išduotą „Sun Trust“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. vardu išduotą „Washington Mutual“ banko mokėjimo kortelę, A. A. vardu išduotą „Sun Trust“ banko mokėjimo kortelę, S. L. B. vardu išduotą „Bank One“ banko mokėjimo kortelę ir banko „Hansabankas“ internetinės bankininkystės identifikavimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė J. C. R. atlikti jų naudai turtinio pobūdžio veiksmus – atskleisti bendrininkams nukentėjusiojo turėtų mokėjimo kortelių identifikavimo (PIN) kodus ir internetinės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, taip prievartaudami iš nukentėjusiojo didelės vertės ne mažiau kaip 45 583,92 Lt turtą; dėl to J. C. R. įvykdė šiuos reikalavimus, t. y. tokiais veiksmais A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija);

veikdami organizuotoje grupėje A. O., N. K., R. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, ir tyrimo metu nenustatyti asmenys, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami laisvę, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą:

2003 m. sausio mėn. antroje pusėje organizuotos grupės nariai N. K., R. K. ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelį kiekį didelės vertės mobiliojo ryšio telefonų, kuriais, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė vaidmenimis, parengė nusikaltimo darymo priemones. Vykdant nusikaltimo padarymo planą 2003 m. sausio mėn. antroje pusėje - vasario mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 20-21 val., A. O. apgaule įkalbėjo A. P. kartu nuvažiuoti į nukentėjusiajam priklausiusį namą, esantį Jonavos r., (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus į nurodyto namo kiemą, A. O. pargriovė A. P. ant žemės, tuo metu į namo kiemą pateko N. K., R. K. bei tyrimo metu nenustatyti asmenys, bendrininkai panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į galvos ir kaklo sritį, sukeldami fizinį skausmą, jį nutempė į namo rūsyje esančią pirties patalpą, kur R. K. ir A. O. rankomis sudavė A. P. ne mažiau kaip po du smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldami fizinį skausmą, N. K. nuėmus batą nuo nukentėjusiojo dešinės kojos A. O. kojos padą degino įkaitintu lygintuvu, padarydamas A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. K. ir kitas asmuo grasino A. P. daiktais, panašiais į pistoletus, visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Dėl panaudoto psichinio ir fizinio smurto palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų, neva pas jį buvusius, mobiliojo ryšio telefonus ne mažesnės kaip 15 000 JAV dolerių (ne mažesnės kaip 47 550 Lt) vertės, o A. P. pasakius, jog telefonai yra pas M. M., reikalavo, kad nukentėjusysis paskambintų M. M. ir nurodytų jo turimus telefonus perduoti A. O.. A. P. įvykdžius šį reikalavimą bendrininkai prievarta laikė nukentėjusįjį namo rūsyje, taip neteisėtai jam atimdami laisvę, o A. O. nuvyko pas M. M. ir iš jo paėmė jo turėtus mobiliojo ryšio telefonus ne mažesnės kaip 15 000 JAV dolerių (ne mažesnės kaip 47 550 Lt) vertės, t. y. tokiais veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija);

veikdami organizuotoje grupėje A. O., A. O., N. K. ir R. K. neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai prievartavo iš A. P. didelės vertės turtą:

2003 m. pabaigoje organizuotos grupės nariai N. K., R. K., A. O. ir A. O., siekdami prievartaujant turtą užvaldyti didelės vertės lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo A. P., sukūrė nusikaltimo padarymo planą ir pasiskirstė vaidmenimis. 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje-2004 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, A. O. surado nuo jų besislapsčiusį A. P., jį jėga nuvedė į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), į šį butą taip pat atvyko A. O., R. K. ir N. K.. Bute N. K. vieną kartą spyrė A. P. į koją, R. K. rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į veidą, taip panaudodami fizinį smurtą ir sukeldami fizinį skausmą, po to visi bendrininkai žodžiais grasino A. P. nužudyti ir sužaloti. Dėl panaudoto psichinio ir fizinio smurto palaužę nukentėjusiojo valią bendrininkai, neturėdami teisėto pagrindo, bendrai atvirai pareikalavo, kad A. P. jiems perduotų neva pas jį buvusius 40 000 Lt, kurie buvo gauti vykdant kitą nusikalstamą veiką. Tęsdami nusikalstamą veiką, kitą dieną į tą patį butą atvyko A. O. ir A. O., kurie, pasinaudodami tuo, jog A. P. valia buvo palaužta prieš tai bendrininkų panaudoto psichinio ir fizinio smurto, neturėdami teisėto pagrindo, pareikalavo, kad nukentėjusysis jiems perduotų 10 000 Lt, kuriuos jis neva buvo skolingas už anksčiau jam perduotą aparatūrą. Vykdydamas A. O. ir A. O. reikalavimus, kitą dieną bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), A. P. perdavė A. O. lėšas įvairia valiuta, apie 11 000 Lt vertės. Po to, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, A. O., R. K. ir N. K. atvyko į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kur prieš A. P. panaudodami psichinę prievartą – užuominomis grasindami susidoroti su jo žmona ir dukterimi, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40 000 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, Kauno 3-iosios klinikinės ligoninės, esančios Kaune, Hipodromo g. 13, patalpose A. O., R. K. ir N. K., panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą – A. O. grasinant nupjauti A. P. koją, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad A. P. jiems perduotų 40 000 Lt, t. y. tokias veiksmais A. O. ir A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija).

Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo dėl jo priimtus nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai nėra teisėti ir pagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konkrečiose bylose pasisakydamas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo, nuosekliai pabrėžia nuostatą, kad teismai privalo pašalinti visus prieštaravimus byloje, pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tinkamai vertinti visus byloje surinktus įrodymus, kad teismų priimtuose sprendimuose negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų. Šių nuostatų nesilaikymas įrodymų vertinimą daro neišsamų, paviršutinišką ar vienpusį, o tai reiškia, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintomis išvadomis, paremtomis prielaidomis, spėliojimais ar nutylėjimais, bet ne faktais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo apeliacinio skundo argumentų, pasak kasatoriaus, konstatavo, jog galima sutikti (dėl turto prievartavimo iš J. C. R.) su teiginiais, kad liudytojos I. M. parodymuose yra tam tikrų neesminių prieštaravimų dėl E. Š., B. S., R. K. ir pačios I. M. veiksmų bei šių asmenų buvimo vietos, sustabdant minėtos liudytojos automobilį ir apgaule nugabenant J. C. R. į nuošalią vietą tam, kad būtų galima prievartauti pastarojo turtą, kad pirmosios apklausos metu I. M. stengėsi sumenkinti savo vaidmenį, tačiau nėra jokių esminių skirtumų I. M. ir A. P. nubraižytose schemose. Su tokia išvada, anot kasatoriaus, sutikti negalima, nes I. M., E. Š., B. S. ir R. K. veiksmai bei dislokacija yra įrodinėtinos byloje aplinkybės, turinčios esminę reikšmę vertinant padarytosios nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį J. C. R. pobūdį, apimtį, subjektų konkrečius veiksmus, todėl prieštaravimai I. M. parodymuose dėl šių aplinkybių negalėjo būti pripažinti neesminiais; kad akivaizdžiai nepagrįstas teismo teiginys, kad I. M. nepažymėjimas schemoje susitikimo su miško kelininku nereiškia, kad jos ir A. P. nubraižytos schemos akivaizdžiai skiriasi, nes nepažymėjimas schemoje tokio orientyro yra esminis skirtumas. Kasatorius pažymi, kad nuo pirmosios apklausos liudytoja I. M. stengėsi sumenkinti savo vaidmenį. Esant tokioms aplinkybėms, pasak kasatoriaus, negalima pripažinti, kad jo apeliacinio skundo argumentai visapusiškai bei išsamiai išnagrinėti ir tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai.

Kasatoriaus nuomone (dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo A. P.), apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinio skundo argumentus dėl A. P. parodymų nenuoseklumo, jo kreipimosi į policiją laiko, nulėmusio šio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už SAPARD lėšų grobstymą, bei liudytojos A. P. parodymų prieštaringumą A. P. parodymams, savo išvadas pagrindė prielaidomis. A. P. kreipimosi į policiją laikas po jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, neliudijantis apie geranorišką A. P. elgesį, apeliacinės instancijos teismo, pasak kasatoriaus, apskritai nebuvo aptartas ir įvertintas. Nors liudytojos A. P. (A. P. žmonos) parodymus apeliacinės instancijos teismas pripažino atitinkančiais nukentėjusiojo parodymus, tačiau šie parodymai, anot kasatoriaus, negalėjo būti įvertinti kaip duoti nesuinteresuoto asmens. Byloje nėra duomenų, jog A. P. iš banko sąskaitos paėmė 10 000 Lt. Dėl minėtų aplinkybių nukentėjusiojo A. P. ir jo žmonos – liudytojos A. P., parodymai negali būti pripažinti pakankamais jo kaltumo įrodymais.

Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdami bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas ją nepakeistą, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas išvardijo BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir, skirdamas bausmę, nurodė, kad jis padarė keturis sunkius, tyčinius, smurtinius nusikaltimus; anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka; kad jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo svarbus ir jis turėjo įtakos kitų kaltinamųjų veiksmams; nedirbo; lengvinančių aplinkybių nenustatyta; sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė organizuota grupe. Todėl, atsižvelgus į asmenybę ir padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą visuomenei, jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė nei jos vidurkis (BK 61 straipsnis). Tokia teismo išvada dėl jam skirtinos bausmės, kasatoriaus nuomone, nėra pagrįsta, nes nebuvo tinkamai įvertinta jo asmenybė (anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, nedirbo tik laikinai), be to, teismas be pagrindo pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyvavimą organizuotoje grupėje, nes tai yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apkaltinamasis nuosprendis jam negalėjo būti priimtas dėl BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatų, ir šią bylos dalį nutraukė. Tai reškia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ne keturias, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o tris jo padarytas nusikalstamas veikas, be to, nepagrįstai nepašalino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo panaikinti pirmosios instancijos bei paskesnio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, apeliaciniame skunde nurodęs, kad nuosprendis priimtas išsamiai neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų byloje iškilusių prieštaravimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas privalo laikytis BPK normų reikalavimų ir savo sprendimus formuluoti taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl jų pagrįstumo. Tai visų pirma reiškia, kad apeliacinės instancijos nuosprendis turi būti surašomas laikantis BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimo laikytis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, kurios reglamentuoja nuosprendžio priėmimą, tarp jų – įpareigojimą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamas teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje šių BPK reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, kuris suvaržo įstatymu garantuotas kaltinamojo teises, kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog nukentėjusysis A. P. davė nenuoseklius parodymus apie reikalautą iš jo pinigų sumą, kad į policiją jis kreipėsi tik 2005 m. sausio 14 d., kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl SAPARD lėšų grobstymo, o liudytoja A. P. parodė, jog ji 10 000 Lt perdavė vėliau, dengdama A. P. skolinius įsipareigojimus; kad jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, išskyrus suinteresuoto A. P. parodymus, byloje nėra. Liudytojos A. P. parodymus apeliacinės instancijos teismas pripažino atitinkančiais nukentėjusiojo parodymus, tačiau jos parodymai negalėjo būti vertinami kaip duoti nesuinteresuoto asmens. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. P. iš banko sąskaitos paėmė 10 000 Lt. Dėl minėtų aplinkybių nukentėjusiojo A. P. ir jo žmonos – liudytojos A. P., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai negalėjo būti pripažinti pakankamais jo kaltumo įrodymais, todėl, kaip teigia kasatorius, teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nuosprendyje pasisakė, kad atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje, t. y. kad jis padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba, kad buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis, atliko smurtinius veiksmus, kad lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimus padarė organizuota grupe, todėl, atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą visuomenei, jam, teismo nuomone, skirtina bausmė, artima vidurkiui. Pastaroji išvada, pasak kasatoriaus, nėra pakankamai pagrįsta, nes, konstatavęs, jog jis padarė vieną nusikaltimą, vėliau teismas akcentavo nusikaltimų (ne vieno) padarymą. Taip pat teismas nusikaltimo sudėties požymį – veikos padarymą organizuota grupe – nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, kasatoriaus nuomone, jo asmenybę teismas įvertino netinkamai, nes jis anksčiau nebuvo nusikaltęs, administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiamas, todėl bausmė jam buvo paskirta pažeidžiant BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasatorius teigia, kad šiuos reikalavimus, nepašalinęs jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pažeidė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismas žymiai sumažino nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš A. P., mastą, todėl, kasatoriaus nuomone, BPK 320 straipsnio 5 dalies pagrindu privalėjo reaguoti į pirmosios instancijos teismo padarytus, skiriant jam bausmę, pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „šiuo atveju A. O. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia“. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas tinkamu baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 1 dalis) pritaikymu.

Atsiliepime į nuteistųjų A. O. ir A. O. kasacinius skundus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Redas Savickas prašo kasacinius skundus atmesti. Jis pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Prokuroras nurodo, kad nuteistieji kasaciniuose skunduose iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, kaip ir apeliaciniuose skunduose. Nuteistieji skunduose mini, kad tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Prokuroras pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, pasak prokuroro, matyti, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog byla neišsamiai ar šališkai nagrinėta tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad A. O. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija), dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P., o A. O. yra kaltas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) dėl didelės vertės turto prievartavimo iš J. C. R., BK 181 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P., BK 181 straipsnio 3 dalyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija) dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P. ir BK 178 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Prokuroro nuomone, nuosprendyje išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamųjų kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokuroro, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, pirmosios instancijos teismas padarė tam tikrų klaidų, tačiau jas ištaisė pakeisdamas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriame nuteistiesiems sumažino įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos apimtį, nustatant, kad nuteistieji 2003 m. gruodžio mėn.-2004 m. sausio mėn. neteisėtai prievartavo ne 16 000 Lt, o 10 000 Lt vertės A. P. turtą. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. O. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), ir, pritaikęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, baudžiamąją bylą jam nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl dalis Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio yra pakeičiama, o likusios nuteistųjų apeliacinių skundų dalys atmetamos.

Pasak prokuroro, BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, grindė įrodymų visuma. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nevertina, o tik patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesnių instancijų teismuose. Teisės taikymo aspektu patikrinęs bylą pagal nuteistųjų A. O. ir A. O. kasacinius skundus, prokuroras konstatuoja, kad esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesnių instancijų teismuose nebuvo padaryta. Pats įrodymų vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl nuteistųjų A. O. ir A. O. kasacinių skundų dalis, kurioje šie kasatoriai dar kartą analizuoja byloje surinktus įrodymus ir pateikia savą jų vertinimą, turėtų būti paliekama nenagrinėta.

Taip pat A. O. ir A. O. kasaciniuose skunduose nurodė, kad teismai jiems netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies ir 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai įvertino jų asmenybes, taip pat sumažinęs nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš A. P. apimtį nuo 16 000 Lt iki 10 000 Lt turėjo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. A. O. taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas jo nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) turėjo sušvelninti ir jam paskirtą galutinę bausmę.

Atsiliepime pažymima, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Prokuroro teigimu, nagrinėjamoje byloje bausmės skyrimą teismas motyvavo nurodydamas, kad atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tyčios formą, nusikalstamų veikų stadiją, A. O. ir A. O. asmenybes. A. O. teismas paskyrė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, o A. O. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) dėl didelės vertės turto prievartavimo iš J. C. R. šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P. šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) dėl didelės vertės turto prievartavimo iš A. P. septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal taikytų įstatymų redakcijose įtvirtintas sankcijas (BK 181 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, BK 181 straipsnio 3 dalis (2003 m. liepos 4 d. redakcija) – nuo trejų iki dešimties metų) matyti, kad teismas A. O. paskyrė net žemesnę, o A. O. labai artimas bausmės vidurkiui pagal sankcijas bausmes. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pašalino A. O. nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), tačiau paliko jam Kauno apygardos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę, negali būti laikoma netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, nes teismas, paskirdamas galutinę bausmę iš dalies sudėdamas paskirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies prideda švelnesnes bausmes. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas prie paskirtos griežčiausios septynerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik labai mažas kitų paskirtų bausmių dalis ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, o Lietuvos apeliacinis teismas paskirtąją galutinę bausmę paliko nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. A. O. ir A. O. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinių skundų argumentais keisti teismų sprendimų dėl paskirtų bausmių dydžio, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistųjų A. O. ir A. O. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniais skundais nuteistieji A. O. ir A. O. prašo dėl jų priimtus pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.

Nuteistasis A. O., pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (tris nusikaltimus) nuteistas už turto iš J. C. R. ir A. P. prievartavimus, teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai įvertinę liudytojos I. M. bei nukentėjusiojo A. P. parodymus, priimtus sprendimus pagrindė prielaidomis ir spėjimais, o ne faktiniais bylos duomenimis; nuteistasis A. O., pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteistas už turto iš A. P. prievartavimą, teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nukentėjusiojo A. P. parodymus, kurie buvo prieštaringi ir nepatikimi, nepagrįstai pripažino pakankamais priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Tokie kasatorių teiginiai bei argumentai, kuriais jie grindžiami, atmestini.

BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pažeisti. Teismų sprendimai pagrįsti įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, teismų baigiamuosiuose aktuose jie yra išdėstyti ir įvertinti, nuteistųjų Andriaus ir A. O. keltos gynybinės versijos motyvuotai atmestos.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje duomenų, kad teismai buvo šališki, nėra, visos bylos aplinkybės, kiek tai objektyviai buvo įmanoma, išnagrinėtos, teismų sprendimuose padarytų išvadų motyvai įstatymo taikymo požiūriu pakankamai išplėtoti, išsamūs ir logiški, padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atskleisti ir aptarti. Konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja, įrodymų iš naujo nevertina. Įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasaciniuose skunduose, ginčijant I. M., A. P. parodymų vertinimą, jų patikimumą, kasatoriai iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, buvo nurodyti apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, priimtame nuosprendyje į visus apeliantų argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami arba iš dalies tenkinami. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. O. ir A. O. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, remiantis kasatorių nurodytais argumentais tenkinti prašymus – naikinti dėl jų priimtus teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl paskirtų bausmių

Kasaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad bausmės jiems paskirtos netinkamai taikant BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir tai argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino jų asmenybes, nepagrįstai turto prievartavimo sudėties požymį pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas klaidų neištaisė, sumažinęs nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš A. P., mastą bausmės nesumažino, be to, kaip pažymi A. O., apeliacinės instancijos teismas nustatė ne keturias, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o tris jo padarytas nusikalstamas veikas.

Remiantis kasatorių argumentais, konstatuoti netinkamą BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio 1 dalies taikymą (beje, A. O. BK 63 straipsnio 1 dalis nebuvo taikoma) bei pripažinti, kad A. O. ir A. O. paskirtos neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės, nėra pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad pagal BK 61 straipsnio 2 dalies prasmę šio baudžiamojo įstatymo nuostatos imperatyviai nereikalauja, kad, nustačius vieną ar kelias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltininkui būtų paskirta didesnė už sankcijos vidurkį bausmė, nes bausmės dydį lemia ne tik sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, bet ir kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias teismas privalo įvertinti tiek atskirai, tiek jų visumą.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bausmės klausimas buvo nagrinėjamas, tačiau ne pagal nuteistųjų skundus, o pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma ir A. O., ir A. O. sugriežtinti paskirtas bausmes. Taigi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte (veiką padarė organizuota grupė), nustatymo klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma tada, kai ji nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji nusikaltimus padarė organizuota grupe, ir šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad parinkdamas skiriamų bausmių dydžius teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Turto prievartavimo pavojingumo laipsnis turi būti adekvatus skiriamos bausmės dydžiui, jo reikšmė negali būti sumenkinama teikiant prioritetą kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, A. O. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą šešeriems metams, o A. O. už atskiras, kvalifikuotas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, veikas atitinkamai laisvės atėmimą šešeriems metams, šešeriems metams šešiems mėnesiams ir septyneriems metams. BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje (ir 2000 m. rugsėjo 26 d. ir 2003 m. liepos 4 d. ir 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcijas) numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Taigi A. O. paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, o A. O. – artimos bausmės vidurkiui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo perduoti turtą su grasinimais panaudoti smurtą ar smurto panaudojimo momento. Byloje nustatyta, kad nuteistieji iš A. P. reikalavo perduoti jiems 40 000 Lt, po to – 16 000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ne 16 000 Lt, o 10 000 Lt, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad šis teismas A. ir A. O. už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę turėjo sušvelninti, o to nepadarydamas pažeidė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. O. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, panaikino bei dėl šios dalies bylą jam nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, iš naujo subendrino A. O. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes. Bendrindamas bausmes apeliacinės instancijos teismas BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Prie A. O. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo septyneriems metams teismas iš dalies (iš esmės po nedidelę dalį) pridėjo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtas švelnesnes bausmes ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Pripažinti, kad A. O. galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo sušvelninti bausmę, o to nepadarydamas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė kasatoriaus nurodomus Baudžiamojo kodekso reikalavimus, taip pat nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatorių nurodomais argumentais naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasaciniai skundai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistųjų A. O. ir A. O. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė