Baudžiamoji byla Nr. e1-507-517/2025
Teisminio proceso numeris 1-01-1-42745-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42745-24, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. Č. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:
Jis, 2024 m. spalio 25 d., apie 16.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, tyčia savo sugyventinei G. V., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais G. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat G. Č. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
Jis, 2024 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., sankryžoje su pagrindiniu keliu A6 ir šalutiniu keliu A20 (Ukmergės šiaurinis aplinkkelis), Vytauto g., Dukstynos k., Vidiškių sen., Ukmergės r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 14.33 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais G. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Supranta kuo jis yra kaltinamas ir pilnai prisipažįsta. 2024 m. spalio 25 d. su sugyventine G. V. gyveno kartu jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). G. V. niekur nedirbo, augino dukrelę. 2024 m. spalio 25 d., tai galimai buvo penktadienis, apie 16.00 val. su G. V. buvo namuose kartu su abejomis dukromis. Su G. V. buvo išgėrę, tačiau nedaug, nes po darbo gėrė alų, o G. V. taip pat gėrė alų. Ir tarp jo ir G. V. įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių dalykų ir jis susinervinęs G. V. kumščiu tris kartus sudavė kažkur į veidą. Smulkiai detalių neatsimena, negali papasakoti, bet pamena, kad po šio įvykio G. V. su savo dukra išvyko iš namų į Širvintas, o jam paliko jų bendrą dukrą. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti, nori tik, kad viskas greičiau pasibaigtų. G. V. jis atsiprašė, G. V. jam atleido, abu susitaikė. Prieš G. V. ankščiau nėra smurtavęs, G. V. pati vartoja alkoholį, dabar po įvykio nebevartoja. Ir jis alkoholio nebevartoja. Be to, prisipažįsta ir dėl to, kad 2024 m. gruodžio 22 d. būdamas neblaivus vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklausė jo darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Labai dėl šio įvykio gailisi, dėl įmonės automobilio apgadinimo, iš jo darbdavys išskaitė iš atlyginimo 2 000 eurų. Šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, 2 vaikams moka išlaikymą, viso 365 eurus, perveda G. V. dukros išlaikymui 200 eurų, bei moka paskolą 400 eurų, todėl su finansais šiuo metu yra sunku, po teismų ieškos darbo. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmės rūšį, labai dėl įvykių išgyvena, naktimis nemiega, nori, kad greičiau viskas išsispręstų. Tikrai ateityje pasižada taip nebesielgti.
Kaltinamojo G. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. V. parodė, kad ji su G. Č. gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Kartu šeimoje gyvena jos dukra, kuri yra kito tėvo, ir bendra dukra su G. Č.. Jiems begyvenant kartu, adresu (duomenys neskelbtini), G. Č., kai išgeria alkoholio, pasidaro agresyvus, prieš ją smurtauja. Pats fizinis smurtas tęsiasi treti metai, G. Č. anksčiau yra jai sulaužęs ranką, yra gulėjusi dėl šio įvykio ligoninėje, turi ir randų. Dėl G. Č. smurto ji į policiją nesikreipė, tačiau vyresnioji dukra yra skambinusi į policiją, bet ji pareigūnams nesakydavo tiesos, kadangi gaila sugyventinio. G. Č. vieną kartą yra smurtavęs prieš jos dukrą, jai suduodamas smūgius su ranka per sėdmenis. Taip pat G. Č. nuolat psichologiškai smurtavo prieš jos dukrą, visaip ją negražiai vadindamas ir panašiai. 2024 m. spalio 25 d., apie 16 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sugyventinis G. Č. pradėjo konfliktuoti dėl jos dukros tėvo alimentų. Žodinio konflikto metu G. Č. su rankos kumščiu mažiausiai 3 kartus trenkė jai į veido sritį, taip pat spyrė kojomis į kitas kūno vietas, kiek spyrė kartų, pasakyti negali, bet daug, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to ji į policiją nesikreipė, pasiėmė vyresnę dukrą ir su taksi išvažiavo į Širvintas, pas šios dukros tėtį.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. V. parodė, kad tikslina ankstesnius parodymus tuo aspektu, jog kaltinamasis konflikto metu jai trenkė kumščiu tris kartus į veido sritį, tačiau jai spyręs nebuvo. Šiuo metu su G. Č. kartu negyvena, dėl ateities nėra priėmę sprendimo, tačiau ji jam atleido, jie susitaikė.
Iš 2024 m. spalio 30 d. Protokolo – pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja G. V., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. spalio 25 d., apie 16 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. Č. žodinio konflikto metu smurtavo prieš ją, su rankos kumščiu mažiausiai 3 kartus trenkė į veido sritį, taip pat spyrė kojomis į kitas kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) tyrėjos Kristinos Aukštakojienės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 30 d., apie 19.45 val., dirbant kartu su tyrėju A. Aleksandravičiumi, iš budėtojo gavo nurodymą vykti pas V4075 dėl pagalbos įvykyje ROIK0124000678578, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, V4075 tyrėjas E. Juzėnas paaiškino, kad aiškindamasis aplinkybes dėl vaiko nepriežiūros, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, iš vaiko mamos G. V. gavo informaciją, kad G. V. 2024 m. spalio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumušta savo sugyventinio G. Č.. Taip pat E. Juzėnas nurodė, kad pas G. V. po akimi matyti pamušimas. Pabendravus su G. V., kuri nurodė pareigūnams tokias pačias aplinkybes, buvo matyti pamušimas po kaire akimi, taip pat G. V. paminėjo, kad prieš ją ne vieną kartą sugyventinis naudojo fizinį smurtą. Taip pat įvykio vietoje buvo gauta informacija, kad su G. Č. galimai yra likęs jų mažametis bendras vaikas. Ši informacija buvo perduota budėtojui (rezultatai nurodyti PRĮR ROIK). Dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba (0819), kurios darbuotojai apžiūrėjo G. V.. Mažamečiais vaikais toliau rūpinosi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.
Iš 2024 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jovitos Rasimavičienės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44549-24 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui pagal 2024 m. lapkričio 4 d. gautą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, įvertinus pirminę vaiko situaciją.
Iš 2024 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 3542/2024 (01) nurodyta, kad vadovaujantis G. V. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad G. V. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, prieš 5-9 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. spalio 25 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., jis savo automobiliu JEEP GRAN CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Utenos miesto pusės važiavo A6 keliu. Kartu su juo automobilyje važiavo žmona A. D., jų dukra A. D. ir uošvienė R. G.. Jiems važiuojant antrąja eismo juosta, apie 70 km/h greičiu, link Ukmergės miesto, Dukstynos k., staiga iš šalutinio kelio dešinėje, kur yra Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, išvažiavo šviesios spalvos automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinę, dešinės pusės dalį. Po šio smūgio jis iš karto sustojo. Jo žmonai kito automobilio vairuotojas iškart pasirodė neblaivus. Išlipus iš automobilio, jis iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie eismo įvykį. Jam pranešus apie eismo įvykį matė, kad TOYOTA automobilį vairavo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų. Vyriškis automobilyje buvo vienas, išlipęs iš automobilio bandė su juo susitarti, kad nebūtų kviečiama policija. Vyriškis akivaizdžiai svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, sunkiai kalbėjo, todėl buvo tikras, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Jam nesutikus nekviesti policijos pareigūnų, vyriškis bandė užvesti automobilį ir išvažiuoti, tačiau automobilis neužsivedė. Šį visą įvykį nufilmavo automobilyje buvęs vaizdo registratorius, tačiau šiuo metu vaizdo pateikti negali. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jam dalyvaujant buvo nustatyta, kad TOYOTA automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Draudimui atlyginus žalą, civilinio ieškinio neteiks.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau apie (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). K. J., kurio vardu registruotas automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tai šis automobilis buvo naudojamas bendrovės tikslais. Gal jau kokie 4 – 5 metai šis automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo duotas darbo reikalais važinėti G. Č.. G. Č. jų bendrovėje taip pat yra ilgametis darbuotojas, dirbo gal apie (duomenys neskelbtini) metų. Darbdavys šiuo metu jau G. Č. dėl šios padarytos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo transporto priemonės, esant neblaiviam, atleido iš darbo. Kiek jam yra žinoma, tai jokių problemų pas G. Č. dėl alkoholio vartojimo darbe nebuvo pastebėta. G. Č. gali apibūdinti kaip gerą, nuoširdų, mandagų, neatžagarų vyrą, tikrai nieko blogo apie jį pasakyti negali. Ar bendrovė reikš civilinį ieškinį dėl automobilio apgadinimo, jis negali pasakyti, čia reikia užsiklausti jų vadovybės. Jis pats dabar yra įgaliotas tik atsiimti automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val. sankryžoje su pagrindiniu keliu A6 Vytauto g., Dukstynos k., Ukmergės r., ir šalutiniu keliu A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, G. Č., vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį K. J., neblaivus, kai mažesniu iš dviejų pūtimu jam nustatytas 2,29 promilių neblaivus, nepraleido pagrindiniu A6 keliu važiuojančio automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.??
Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų nustatyta, 2024 m. gruodžio 22 d., 14.10 val. bendruoju pagalbos telefonu D. D. pranešė, kad Vytauto g., Dukstynos k., Vidiškių sen., Ukmergės rajono sav., susidūrė pranešėjo Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, Greitosios medicinos pagalbos atsisakė.
Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobiliai. Užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje su pagrindiniu keliu A6 Vytauto g., Dukstynos k., Ukmergės r., ir šalutiniu keliu A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis. Sankryža nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Eismo įvykyje dalyvauja automobiliai TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis JEEP GRAND CHEROKE stovi antroje, kairėje eismo juostoje, kelyje A6, priekiu Ukmergės miesto kryptimi. Apžiūrint minėtą automobilį, matyti, kad yra sugadintas priekinis bamperis, priekyje ant bamperio buvęs papildomas led žibintas, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas. Automobilyje įrengtas vaizdo registratorius. Apžiūrint automobilį TOYOTA AVENSIS, matyti, kad jis stovi A6 kelyje pirmoje eismo juostoje (dešinėje pusėje). Automobilis stovi šiek tiek įstrižai priekine dalimi į antrosios eismo juostos pusę ir Ukmergės miesto kryptimi. Apžiūrint automobilį matyti, kad yra apgadintas variklio dangtis, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, priekinis kairės pusės žibintas. Automobilio salone jokių daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai, nėra. Automobilis TOYOTA AVENSIS paimtas iš įvykio vietos ir išvežtas į saugojimo aikštelę, Pramonės g. 7, Ukmergė.
Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio Tautvydo Šikšnio tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 22 d., apie 14.05 val., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju Igoriu Vasilevskiu, Širvintose, nustatytame maršrute, gavo pranešimą, kad Ukmergės r., Vidiškių sen., Dukstynos k., Vytauto g. 131, susidūrė pranešėjo Jeep Grand Cherokee, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Visi laukia vietoje. Pareigūnams atvykus nustatyta, kad keliu A6 ir A20 sankryžoje iš šalutinio A20 kelio išvažiavo TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Č., ir atsitrenkė į pagrindiniu keliu A6 važiavusį automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D.. Apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį Drager Alcotest 6810, ARFM-0445, patikros Nr. 2194765, G. Č. nustatytas 2,29 promilės girtumas. Antru pūtimu nustatytas 2,72 promilės girtumas. Eismo įvykis įformintas EIĮS ROIK 07-24-9634428. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilis Toyota išgabentas į saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 7, Ukmergėje.
Iš 2025 m. kovo 3 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jovitos Rasimavičienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl eismo įvykio, įforminto EIĮS ROIK 07-24-9634428, medžiaga perduodama Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriui, tikslu spręsti klausimą dėl administracinės teisenos atlikimo G. Č. atžvilgiu.
Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad G. Č. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos: negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs): negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, buvo atliktas tikrinimas prietaisu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikato Nr. 2194765, G. Č. pirmojo tikrinimo metu 14.33 val. nustatytas 2,29 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 14.50 val. nustatytas 2,72 promilės girtumas.
Iš 2024 m. liepos 15 d. Patikros sertifikato Nr. 2194765 nustatyta, kad alkotesteris Alcotest 6810, Nr. ARFM-0445, tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. sausio 12 d.
Iš 2024 m. gruodžio 22 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Dukstynos k., Ukmergės r., priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę.
Iš 2024 m. gruodžio 23 d. VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, keleivinio automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra K. J..
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, lengvojo automobilio Toyota Avensis vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gruodžio mėnesį yra 3 570 Eur su PVM.
Iš 2025 m. gruodžio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas „PSS-20241211-123208UTC-0200“, kuriame matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, sankryžą, esančią kelyje A6 Vytauto g., Dukstynos k., su šalutiniu keliu A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis, kur po eismo įvykio sankryžoje stovi apgadintas automobilis šviesios spalvos, valstybinių numerių nesimato. Automobilyje vairuotojo pusėje, už vairo sėdi vyras, automobilio vairuotojo pusės durelės praviros. Prie vairuotojo prieina pareigūnai, kitas pareigūnas pasako, kad eina iš karto paimti alkotesterio. Pareigūnai prieina prie vairuotojo, jo klausia, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų. Vairuotojas linksi galvą, sako, kad vartojo. Pareigūnai klausia vairuotojo prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vyras pasako, kad prieš daugiau nei valandą laiko. Pareigūnai pasako, kad tikrins girtumą bei paprašo atiduoti automobilio raktelius. Vairuotojui tikrinamas girtumas. Po pūtimo pareigūnas pasako 2,29 promilės girtumas. Pareigūnas klausia, kur vyras gyvena, vairuotojas pasako, kad (duomenys neskelbtini). Pareigūnai atlieka vyriškio dalinę apžiūrą, vedasi į tarnybinį automobilį. Vairuotoją patalpina į tarnybinio automobilio laikiną sulaikymo kamerą. Pareigūnas klausia vairuotojo vardo ir pavardės. Vairuotojas atsako G. Č.. Pareigūnas klausia, kieno automobilis, vairuotojas G. Č. atsako, kad „valdiška“. Pareigūnai pildo dokumentus, fotografuoja įvykio vietą.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTY5My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-693/2016">2K-152-693/2016</a>).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. Č. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – tuometinei sugyventinei G. V. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis G. Č. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. Č. vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės, t. y. 2,29 promilių, neblaivumas. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Č. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo teismo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis per trejus metus. Prašo teismo automobilio TOYOTA AVENSIS vertės sumą 3 570 eurų pagal galimybę sumažinti. G. Č. nurodo, kad automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl mano, kad automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reali vertė šiuo metu yra apie 800 eurų. Automobilio kėbulas yra su daugybinėmis korozijos žymėmis (supuvęs), ilgą laiką naudotas įmonės, jo rida daugiau kaip 500 000 km, automobilis tikrai neatitinka rinkos kainos Lietuvoje, kuri pagal EMPREKIS yra nurodyta 3 570 eurų, todėl prašo teismo atsižvelgti į šias jo nurodytas aplinkybes ir automobilio vertę sumažinti iki 800 eurų arba teismo nuožiūra.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo G. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta G. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskiriant laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, nustatant vidutinę sankcijoje numatytą jos trukmę.
Kartu su paskirtina laisvės apribojimo bausme kaltinamajai skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai.
Skirdamas bausmę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kai vairuotojui nustatyta 2,29 promilių neblaivumas – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgia ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, vairavo automobilį prieš tai vartojęs alkoholį, suprasdamas savo būseną, buvo sukeltas kelių eismo įvykis, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė. Toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatomas nežymiai didesnis nei sankcijoje numatytas jos minimumas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį, t. y. dvidešimt keturių mėnesių, baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis G. Č. savo kaltę pripažino visiškai, G. Č. skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinos vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. Č. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
G. Č. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. Č. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. Č. naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>). Atsižvelgiant į tai, G. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas nuteistajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. J., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis lengvojo automobilio Toyota Avensis vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gruodžio mėnesį yra 3 570 Eur su PVM. Pažymėtina, kad kaltinamasis su minėta automobilio verte nesutinka ir nurodo, kad automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, todėl mano, kad automobilio Toyota Avensis reali vertė šiuo metu yra apie 800 eurų. Automobilio kėbulas yra su daugybinėmis korozijos žymėmis (supuvęs), ilgą laiką naudotas įmonės, jo rida daugiau kaip 500 000 km, automobilis tikrai neatitinka rinkos kainos Lietuvoje, todėl prašo teismo atsižvelgti į šias jo nurodytas aplinkybes ir automobilio vertę sumažinti iki 800 eurų arba teismo nuožiūra. Su šiais kaltinamojo argumentais nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą atidavus teismui, nepateikti jokie kaltinamojo argumentus dėl automobilio realios vertės pagrindžiantys įrodymai. Kaltinamojo asmeninis, ekspertų išvadomis neparemtas, vertinimas negali būti laikytinas pagrindu nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės sumažinimui, kai automobilio sugadinimas iš esmės buvo lemtas pačio kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 570,00 eurų.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, G. Č. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Ikiteisminio tyrimo metu K. J. įgaliotam asmeniui A. B. perduotas saugojimui automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas K. J..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ė :
G. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
G. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL (2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir G. Č. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir 54 (penkiasdešimt keturių) MGL (2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, G. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir 36 (trisdešimt šešių) MGL (1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį įpareigoti G. Č.:
1. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. Č. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, G. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 750 (trys tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) eurų.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. Č. vardu, perduoti jį išdavusiai VĮ „Regitra“ nutarčiai įsiteisėjus.
Automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti K. J. įgaliotam asmeniui A. B., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti K. J..
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (36 (trisdešimt šešių) MGL (1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje nurodyti šio baudžiamojo įsakymo datą ir bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis);
2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Rinaldas Adamonis
