Dėl teisės (dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo)

Civilinė byla Nr. 2-268-1159/2025 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10153-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Gintarei Truncaitei,

dalyvaujant ieškovui J. N. bei atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovams: valdybos pirmininkei I. K., buhalterei L. N. ir advokatei Aušrai Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje (2025 m. sausio 31 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Žaluma“ dėl darbo ginčo dėl teisės (dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo),

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. vasario 19 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2023 m. liepos 5 d. pateikė teismui ieškinį (CBP-10137), kurį vėliau patikslinęs (DOK-117602, DOK-145516), pateikė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1) priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. gegužės – gruodžio mėnesius, su pajamų mokesčiu, iš viso 2361,28 Eur;

2) priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už 2022 m. birželio – lapkričio mėnesius, su pajamų mokesčiu, iš viso 3821,63 Eur;

3) priteisti iš atsakovo nepanaudotų atostogų kompensaciją už 2020, 2021, 2022, 2023 metus, iš viso 3700,28 Eur su visais mokesčiais;

4) priteisti iš atsakovo 881,48 Eur išeitinę išmoką;

5) priteisti iš atsakovo 3102 Eur netesybų.

Ieškinyje nurodė (ieškinio pagrindas), kad:

1.1. Ginčo laikotarpiais buvo atsakovo valdybos pirmininku, jam turėjo būti mokamas darbo užmokestis, tačiau kadangi pinigų nebuvo, tai jis nebuvo mokamas. Darbo santykius nutraukus, su juo nebuvo atsiskaityta, taip pat jam nebuvo kompensuota už nepanaudotas atostogas, nebuvo išmokėta išeitinė išmoka. Laiku neatsiskaičius, turi būti priteistos ir netesybos.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-136035), papildomus paaiškinimus kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad:

1) ieškovas neperdavė tinkamų apskaitos dokumentų, todėl iki šiol negalima tiksliai nustatyti kokia būtų galutinė tiksli išskaitų ir galutinio atsiskaitymo suma;

2) ieškovas yra buvęs ilgametis bendrijos pirmininkas, todėl šiuo atveju neturi būti taikoma silpnesniojo pozicija. Priešingai, šiuo atveju atsakovas yra silpnesnėje pozicijose, kadangi nebuvo tvarkingai vedama narių ir jų įmokų registro knyga – suderinti su visais nariais jų įsipareigojimų likučius;

3) reikalavimui dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už 2019 m. taikytinas ieškinio senaties terminas;

4) reikalavimas dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už 2022 m. turi būti atmestas, nes ieškovas nepateikė atsakovo metinės pajamų ir išlaidų sąmatos. Ieškovas 2022 m. gruodžio mėnesį sirgo, o 2022 m. lapkričio 28 d. pats pervedė į bendrijos sąskaitą pinigus, juos įvardindamas kaip darbo užmokesčio permoką, vadinasi ieškovas laikė, kad su juo tinkamai atsiskaityta iki 2022 m. lapkričio 28 d.

5) ieškovas buvo vadovas ir pats sprendė kada jam atstogauti, nesudarė metinių kaupinių atostogoms kompensuoti, todėl laikytina, kad jis pasinaudojo savo teise į kasmetines atostogas ir jokia kompensacija jam nepriklauso;

6) išeitinė išmoka ieškovui taip pat nepriklauso, nes toks buvo valdybos sprendimas, kurio jis neginčijo nustatyta tvarka.

2.2. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovas iš esmės palaikė savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus. Papildomai prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas manytų, kad jis yra praleistas.

3.2. Atsakovo atstovai teikdami paaiškinimus iš esmės palaikė atsiliepimą ir kitus paaiškinimus pateiktus teismui.

3.3. Liudytoja apklausta E. L. paaiškino, kad iki 2022 m. teikė buhalterines paslaugas sodininkų bendrijai „Žaluma“, 2022 m. jokių paslaugų neteikė. Grynų pinigų apskaitos ji netvarkė, išlaidų atitikties biudžetui ji netikrino.

3.4. Baigiamųjų kalbų metu:

3.4.1. Ieškovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus.

3.4.2. Atsakovo atstovai baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti, palaikė argumentus išsakytus atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių darbo ginčas dėl teisės išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai atmestini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ieškovas nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. sausio 19 d. (išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2009 m. lapkričio 3 d. darbo sutartis Nr. 19) ėjo atsakovo valdybos pirmininko pareigas.

4.2. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva atsisakė nagrinėti darbo ginčų komisija, kuri 2023 m. birželio 14 d. sprendimu (registracija 2023-06-16 Nr. DGKS-3285) darbo byloje Nr. APS-131-9748 nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą, nes prašymas pateiktas praleidus DK 220 str. 1 d. nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinės teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovui priteistinas darbo užmokestis už 2019 ir 2022 m., ar priteistina nepanaudotų atostogų kompensacija, ar priteistina išeitinė išmoka, ar priteistinos netesybos. Teismas, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs, ar ieškovo reikalavimai tenkintini, ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pirmasis reikalavimas – priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. gegužės – gruodžio mėnesius, su pajamų mokesčiu, iš viso 2361,28 Eur, atmestinas, nes ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra teisinio pagrindo jam atnaujinti:

6.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad būdamas atsakovo valdybos pirmininku 2019 m. gegužės – gruodžio mėnesiais nemokėjo sau darbo užmokesčio, nes rūpinosi, kad sodininkų bendrijai „Žaluma“ nepritruktų pinigų, atsakovo atstovai teigė, kad dėl netinkamos apskaitos nėra galimybės nustatyti ar tikrai ieškovas nesumokėjo sau darbo užmokesčio, be to jis praleido trejų metų ieškinio senatį, todėl ji taikytina šioje byloje reikalavimams už 2019 m.

6.2. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų;

2) teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis, taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODUtNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-85-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-85-701/2024">e3K-3-85-701/2024</a>, 49-50 punktai);

3) kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-633/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-633/2013">3K-3-633/2013</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460-915/2015">3K-3-460-915/2015</a>; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg1LTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-185-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-185-248/2017">e3K-3-185-248/2017</a>, 48punktas);

4) kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-372/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-372/2005">3K-7-372/2005</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6.3. Nagrinėjamu atveju:

6.3.1. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškinio senatis taikytina ieškovo reikalavimui priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už 2019 m. gegužės – gruodžio mėnesį. Ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2023 m. gegužės 15 d. (žr. darbo ginčų komisijos pateiktą medžiagą (DOK-110487), t. y. praleidęs trejų metų reikalavimo priteisti darbo užmokestį už 2019 m. terminą. Nors šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nustatyta kada turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis už praeitą mėnesį, tačiau Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Vadinasi ieškovas apie nesumokėta darbo užmokestį sužinoti turėjo ir galėjo ne vėliau, kaip kito mėnesio vienuoliktą darbo dieną, nes buvo ir atsakovo valdybos pirmininku, pats sprendė kada ir kaip mokėtinas darbo užmokestis. Atitinkamai dėl už 2019 m. gruodžio mėnesį nesumokėto darbo užmokesčio ieškovas sužinojo vėliausia 2020 m. sausio 16 d., kuri buvo vienuolikta darbo diena mokėtinam darbo užmokesčiui už praeitą kalendorinį mėnesį. Atitinkamai už vėliausią 2019 m. mėnesį ieškinio senatis suėjo 2023 m. sausio 16 d., o ieškinio senatis dėl nesumokėto darbo užmokesčio už kitus 2019 m. mėnesius suėjo dar 2022 m. Atitinkamai laikytina, kad ieškinio senatis galimai nesumokėtam darbo užmokesčiui už 2019 m. yra praleista.

6.3.2. Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašė atnaujinti ieškinio senatį reikalavimams už 2019 m. pareikšti, tačiau nepateikė jokių svarių argumentų ar priežasčių, kodėl praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas:

1) teismas nustatęs, kad priežastys yra svarbios, gali atnaujinti praleistą ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 2 dalis. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas);

2) nagrinėjamu atveju svarbias priežastis turėjo įrodyti ieškovas, tačiau jokių svarbių priežasčių ieškovas nenurodė. Priešingai, byloje pateikti įrodymai (darbo ginčų komisijų sprendimai) liudija, kad ieškovas gan aktyviai dėl nesumokėto darbo užmokesčio kreipdavosi į minėtą komisiją dėl vėlesnių laikotarpių. Todėl būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas, jeigu tikrai jam darbo užmokestis už 2019 m. nebuvo sumokėtas, galėjo ir turėjo teisę kreiptis dėl jo išieškojimo ilgai nedelsdamas. Aktualu ir tai, kad kaip nurodė ieškovas ir kaip liudija teismo surinkti Sodros duomenys, mokesčiai susiję su 2019 m. darbo užmokesčiu ieškovui buvo mokami, todėl nėra ir pagrindo laikyti, kad ieškovas būtų praleidęs ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių ar netgi dėl nežinojimo.

7. Ieškovo reikalavimas – priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už 2022 m. birželio – lapkričio mėnesius, su pajamų mokesčiu, iš viso 3821,63 Eur, atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad darbo užmokestis už 2022 m. birželio – lapkričio mėnesius jam nebuvo sumokėtas:

7.1. Nagrinėjamu atveju:

1) sutiktina su atsakovu, kad ieškovui 2023 m. lapkričio 28 d. grąžinus atsakovui darbo užmokesčio permoką – 6150 Eur (bylos šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu, specialisto išvados 15 lapas, DOK-14376), Sodros duomenims patvirtinant, kad susiję mokesčiai yra sumokėti, nesant byloje ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atsiskaitymo lapelių, kuriuos turėjo rengti pats ieškovas, atitinkamai nėra pagrindo pagrįstu įsitinimu paremtai išvadai, kad darbo užmokestis ieškovui už 2022 m. gegužės – lapkričio mėnesius galėjo būti nesumokėtas. Darbo užmokesčio už 2022 m. gruodžio ir 2023 m. sausio mėnesius ieškovas priteisti neprašė, nes nurodė, kad tais mėnesiais nedirbo;

2) specialisto išvados (priedas DOK-14376) duomenys apie ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį vertintini kritiškai, nes specialistas pats pažymėjo, kad išvadų priėjo nepateikus jam apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, likučiai, skolos ir pan.;

3) atitinkamai ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokestį už 2022 m. birželio – lapkričio mėnesius, su pajamų mokesčiu, iš viso 3821,63 Eur, atmestinas.

8. Ieškovo reikalavimas – priteisti iš atsakovo nepanaudotų atostogų kompensaciją už 2020, 2021, 2022, 2023 metus, iš viso 3700,28 Eur su visais mokesčiais, atmestinas, nes ieškovas neįrodė, kad jis nepanaudojo jam priklausančių atostogų dienų:

8.1. Ieškovas visų darbo santykių metu, taip pat ir 2020, 2021, 2022, 2023 metus, iki atleidimo iš darbo momento ėjo atsakovo valdybos pirmininko pareigas, buvo kartu ir juridinio asmens vadovas Darbo kodekso nuostatų prasme.

8.2. Darbo kodekso 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.

8.3. Byloje nesant darbo laiko apskaitos žiniaraščių, ypatingai duomenų apie ieškovo darbo laiką 2022 m. birželio – lapkričio mėnesiais, kuriuos turėjo pareigą vesti pats ieškovas, taip pat vertinant tai, kad pats ieškovas buvo atsakingas už savo darbo ir poilsio apskaitą, laikytina, kad ieškovas pasinaudojo savo teise į atostogas ir nėra pagrindo spręsti, kad jam priklauso nepanaudotų atostogų kompensacijos už 2020, 2021, 2022, 2023 metus. Be to pripažinus, kad ieškovas buvo pats atsakingas už savo poilsio, įskaitant atostogas, ir darbo laiko apskaitą, nenustačius aplinkybių, kad ši ieškovo teisė buvo kaip nors ribojama, laikytina, kad ieškovas neturi teisės į atostogų kompensaciją už darbo laikotarpį už 2020, 2021, 2022, 2023 metus. Aktualu ir tai, kad ieškovo savaitės darbo laiko norma buvo 2 valandos. Atitinkamai ieškovui skaičiuotinos atostogos kita tvarka, nei jas apskaičiavo ieškovas, t. y. taikant vidutinį valandinį, o ne vidutinį dieninį darbo užmokestį (žr. Vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, 5, 6 p.), taip pat nustačius kiek vienai kalendorinei ieškovo atostogų dienai skaičiuotina darbo valandų (žr. pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04ODc0LTExNTkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-8874-1159/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-8874-1159/2024">2-8874-1159/2024</a>). Tačiau kaip minėta, nenustačius, kad ieškovas įgijo teisę į nepanaudotų atostogų kompensaciją, nėra pagrindo ir spręsti dėl minėtos kompensacijos dydžio ir jos priteisimo ieškovui.

9. Ieškovo reikalavimas – priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką 881,48 Eur, atmestinas, nes teismas nenustatė tokios išmokos mokėjimo ieškovui pagrindo:

9.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalies pagrindu (priedas prie darbo ginčų komisijos medžiagos DOK-110487), t. y. dėl ieškovo kaltės neišmokant išeitinės išmokos, nes ieškovas neteikė antstoliui duomenų, neteikė Sodrai duomenų, nemokėjo susidariusios skolos, bendrijos statusas buvo pakeistas į veiklos nevykdančio juridinio asmens.

9.2. Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka), juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

9.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo jo atleidimo pagrindo, kurį lėmė jo kalti veiksmai, todėl atleidimo pagrindui esant galiojančiam, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas turi teisę į išmoką 104 straipsnio 2 dalies pagrindu.

10. Atmetus pagrindinius ieškovo reikalavimus, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas – priteisti iš atsakovo 3102 Eur netesybų, t. y. nėra pagrindo taikyti byloje Darbo kodekso 147 straipsnio nuostatas.

11. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAwLTMxMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-300-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-300-313/2021">e3K-3-300-313/2021</a>).

11.2. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo reikalavimus:

11.2.1. Ieškovas neprašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to jis bylą pralaimėjo.

11.2.2. Atsakovo prašymas priteisti 1000 Eur (DOK-15998) tenkintinas iš dalies, priteisiant 500 Eur, nes:

1) nenustatyta, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytus maksimalius įkainius, tačiau byla nebuvo labai sudėtinga. Turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą, užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtOTcxLTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-971-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-971-502/2015">AS-971-502/2015</a>, 2016 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTAzLTgyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-103-822/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-103-822/2016">AS-103-822/2016</a> ir kt.);

2) teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjQtNDIxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-64-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-64-421/2022">e3K-3-64-421/2022</a>, 65 punktas);

3) turi būti siekiama užtikrinti, kad nebūtų paneigta ieškovo, kaip buvusio darbuotojo, teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg2LTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-286-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-286-943/2021">e3K-3-286-943/2021</a>, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas);

4) apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 500 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, labiau atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, darbo ginčo dėl teisės pobūdį, sudėtingumą, darbuotojo teisę į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

12. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2024 m. lapkričio 29 d. pažyma), todėl jų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas.

13. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškinį atmetus, žyminio mokesčio priteisimo klausimas iš atsakovo nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) civilinėje byloje (proceso Nr. 2-68-3-10153-2023-6) kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovo Sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644) naudai iš ieškovo J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. DGKS (registracija 2023-06-16 Nr. DGKS-3285) darbo byloje Nr. APS-131-9748 neįsiteisėjo, nes buvo pateiktas ieškinys teismui, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-9748/2023.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys