Baudžiamoji byla Nr. 1-760-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32199-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.14.9.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,
sekretoriaujant Eglei Gurskajai,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,
kaltinamajam V. N., jo gynėjui advokatui Aurimui Keidūnui,
nukentėjusiajai D. T.-Ž.,
vertėjai Evelinai Kulik,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, t. y. 930 Eur,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. N. 2024 m. liepos 26 d., tarp 21.00-00.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu apimtas pykčio, tyčia trenkė ranka į kambario duris 350 Eur vertės, dėl ko išlūžo durų vyriai, išėjęs iš buto po kurio laiko norėdamas sugrįžti pradėjo rankomis daužyti užrakintas nurodyto buto lauko duris, po to, stipriai patraukė už rankenos ir buto durys 650 Eur vertės, išlūžo, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiosios D. T.-Ž. 1 000 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. N. savo kaltę pripažino visiškai dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Viskas įvyko vasaros pabaigoje, tamsiu paros metu. Tai galėjo būti 2024 m. liepos 26 d., tarp 21.00-00.00 val. Butas buvo (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis negyveno, tačiau kartais likdavo nakvoti pas A. B., kuri buvo jo mergina. Įvykio vakarą namuose buvo A. B., jos mama ir brolis. Tą vakarą jis atvažiavo pas A. B., jie bendravo, buvo vartojamas alkoholis. Jis alkoholį vartojo virtuvėje su A. B. mama. Tada jie su A. B. nuėjo į jos kambarį. Jie su A. B. pradėjo pyktis tarpusavyje dėl to, kad ji neatrašo ir neatsiliepia būdama darbe. Ji pradėjo rėkti, mėtė jo daiktus, keiktis, trenkė jam į veidą ir liepė jam eiti iš namų. Jis supykęs su jėga tas kambario duris pastūmė. Draugės kambario durys veda į bendro kambario patalpą. Tada jį išvarė iš buto. Nusileidęs laiptais žemyn, pamatė, kad paliko savo rankinę su dokumentais bute. Todėl grįžo norėdamas pasiimti rankinę su dokumentais. Pabeldė į duris, bet jų niekas neatidarė. Nenorėjo durų išlaužti, bet kadangi, durys atsidaro ne į vidų, o į save, jis stipriai truktelėjo į save, ir durys išlūžo, iškrito. Tada užėjo į butą, pasiėmė savo rankinuką ir išėjo. Išsigando to ką padarė, todėl tiesiog išėjo. Nurodė, kad sulaužytas duris gali pats suremontuoti arba ras, kas tai galėtų padaryti vietoj jo. Minėtos durys buvo nestabilios, netvirtos prieš išlaužiant. Įėjimo durys į butą aukštos, dviejų dalių, viena durų dalis užsirakina užraktais viršuje ir apačioje, o kita durų dalis raktu. Tai nestandartinės durys, jų tiesiog nuvažiavus į parduotuvę nenusipirksi. Tačiau medžiagas galima užsisakyti ir padaryti tokias pačias duris, kurios kainuotų pusantro tūkstančio, o darbas kainuotų tūkstantį eurų. Su pareikštu 10 000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka. Jo manymu, užsakant naujas duris, kaina už viską būtų 4000 Eur. Be to, galėtų ir pats jas nusipirkęs ir sutaisyti. Pažymėjo, kad uždirba (duomenys neskelbtini) Eur. Turi sūnų, kuris gyvena užsienyje, siunčia jam kartais po 100 Eur. Galėtų civilinį ieškinį dalimis atlyginti, tačiau 10 000 Eur per didelė suma.
Nukentėjusioji D. T.-Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nurodė, kad durys nestandartinės, nežinojo, kur jas galima įsigyti. Kreipėsi į architektą ir jis jai pasiūlė įmonę, į kurią reikėtų kreiptis dėl durų. Iš pradžių tyrėjai ji nurodė sumas, kurios būtų jas pakeičiant. Neturi rašytinių ekspertų išvadų, tačiau jai nurodė, kad durys yra neremontuojamos. Ji gavusi yra pasiūlymą pagaminti jaujas duris už 10 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jos klausė kiek vertos durys, ji atsakė 10 000 Eur. Tačiau tyrėja jos konkrečiai klausė, už kiek ji pirko tas duris, tai padalino bendrą sumą abiem durims ir įvertino jas 650 Eur ir 350 Eur. ji prisimena, kad už duris mokėjo apie 1 000 EUR, nes sąskaitos nerado. Duris užsakinėjo vienodas, nes tuo metu darė remontą. Lauko durys dvigubos, tačiau sugadintos tik vienos. Vienų durų šonas sulaužytas, kitos durys mažiau apgadintos, bet išėjusios iš vyrių. Jos suvokimu durys buvo normalios. Jos nenaujos, bet jos nebuvo susidėvėjusios, ar su kokiais tarpais. Ji pati buvo šiame bute senai, gal prieš metus, nes butas nuomojamas. Ji gavus 10 000 Eur pasiūlymą, kreipėsi ir kitus gamintojus, tačiau iš jų negavo normalių pasiūlymų. Įmonė, kuri pateikė pasiūlymą durų gamybai, durų išmatavimus ir brėžinius turėjo iš ankstesnio gaminimo, todėl pakartotinai jai siųsti jų nereikėjo. Viena įmonė lyg siūlė lauko duris už 3000-4000 Eur. Kokios buvo anksčiau turėtos (sugadintos) durys tiksliai negalėjo pasakyti, t. y. iš kokio medžio buvo, ar durys tuo metu pagamintos atitiktų šių dienų standartą. Pažymėjo, kad pasiūlyme nėra ta pati mediena, tai būtų pakeitimas naujomis, kokybiškomis durimis. Pasiūlyme yra pilnas komplektas su durų rankenomis. Šiuo metu bute nėra įstatyta naujų durų, iš dviejų durų likusios vienos. Kalbėjo kartą su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo, kurio metu paaiškino jam, kad 10 000 Eur jai nurodė įmonė, o ne pati sugalvojo. Kaltinamasis siūlė surasti, kur nupirkti duris. Tačiau iš jo negavo jokio konkretaus pasiūlymo, buvo tik bendra kalba. Ji nori normalių durų, o ne bet kur pagamintų. Nesutinka su tuo, kad durys yra vertos tiek, kiek už jas buvo sumokėta. Neteisinga būtų vertinti pagal tai, kiek ji mokėjo už duris, nes tuo metu buvo kitos kainos. Palaiko civilinį ieškinį pilna apimtimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Kiti bylos duomenys
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. N. parodė, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 19.00 val., atvyko pas savo draugę A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jie susipyko, tuomet jis norėjo išeiti iš kambario griebė už durų rankenos ir stipriai patraukė, durys persikreipė. Ar iškrito durų vyriai jis nematė. Jie toliau konfliktavo, draugė jam liepė išeiti iš buto. Kai jis išėjo iš buto, girdėjo, kad duris užrakino, bet jis apsižiūrėjęs, kad bute paliko savo rankinę su dokumentais, norėjo sugrįžti. Kadangi durys buvo užrakintos, jis stipriai tris kartus patraukė už rankenos ir durys išlūžo iš staktos. Užėjo į butą, pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Įvykio metu bute buvo draugės A. mama ir brolis, jie matė kaip jis išlaužė duris. Kaltę pripažįsta visiškai, supranta, kad išlaužė duris, dėl to labai gailisi, tačiau nesutinka su civiliniu ieškiniu, manė, kad suma yra per didelė, kadangi jis pats yra (duomenys neskelbtini) ir nusimano tokiose dalykuose, gali savanoriškai sutvarkyti duris arba įstatyti naujas, kas jo manymu kainuotų iki 3 000 Eur (b. l. 124-127).
Papildomos apklausos metu V. N. parodė, kad 2024 m. liepos 26 d., apie 19.00 val., jis susipyko su savo mergina A., jie ginčijosi ir ji jį pradėjo varyti iš namų. A. išeidama iš kambario stipriai uždarė duris tiesiai jam priešais nosį, dėl to jis supyko ir stipriai pastūmė duris dėl ko iškrito apatiniai durų vyriai, durys liko kaboti tik ant viršutinių vyrių. Durys sunkios. Dar būdami koridoriuje jie barėsi su A., po to, jis išėjo iš buto, girdėjo kaip A. užsirakino iš vidaus. Tik pradėjus lipti laiptais žemyn, jis susiprato, kad neturi savo rankinės su dokumentais. Dokumentai jam buvo reikalingi, nes turėjo vizitą į Migracijos tarnybą. Jis sugrįžo, paskambino, pasibeldė, bet niekas jam durų neatidarė. Buto durys yra dvigubos, jos senos ir nėra tvirtos, matėsi tarpas, jos nebuvo gerai uždarytos. Todėl jis norėdamas atidaryti duris ir tris kartus stipriai truktelėjo už rankenos, ir durys išėjo iš staktos, durys nukrito ant žemės. Tuomet jis užėjęs pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Jis bendravo su buto savininke, nori atlyginti jai padarytą turtinę žalą, bet ji prašo didelės sumos. Savo kaltę jis visiškai pripažįsta, gailisi dėl to kas atsitiko (b. l. 135-138).
D. T.-Ž. pareiškėjo protokole nurodyta, kad 2024 m. liepos 26 d. jai buvo pranešta, kad asmuo buvęs svečiuose, išgėrė. Jo buvo paprašyta išeiti. Jis išlaužė duris bei pasišalino. Grįžo vėl, nebuvo įleistas ir tada išlaužė lauko duris; turtinė žala – 4500 Eur (b. l. 3-4).
Protokole-pareiškime D. T.-Ž. nurodė, kad 2024 m. liepos 26 d., nuo 21.00 iki 23.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sulaužytos kambario durys ir lauko durys, žala padaryta 11 000 Eur; pridėtos foto nuotraukos, Lietuvos draudimo būsto draudimo liudijimas (b. l. 9-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. T.-Ž. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu, savo butą ji buvo išnuomojusi (duomenys neskelbtini) pilietei A. B.. Butas su jame esančiu turtu yra apdrausti. 2024 m. liepos 26 d. nuomininkė žinute ją informavo, kad jos pažįstamas būdamas svečiuose pas ją išgėrė alkoholio, jie susipyko ir ji paprašė jo išeiti, o šis išlaužė kambario ir buto duris bei pasišalino. Kadangi durys tiek kambario tiek lauko yra nestandartinės, dvivėrės ir labai aukštos, jos buvo specialiai gamintos pagal užsakymą, todėl gavo pasiūlymą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kad naujų durų gamyba kainuotų apie 11 000 Eur (b. l. 39-42).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. T.-Ž. parodė, kad jos dvejos durys buvo gamintos maždaug prieš 10 metų specialiai pagal užsakymą, durys yra nestandartinio dydžio. Jos manymu šios durys yra vertos tiek kiek jos kainuotų naujai pagaminti ir sumontuoti. Abiejų durų vertė būtų apie 1 000 Eur. Ji žada teikti civilinį ieškinį (b. l. 43-45).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. T.-Ž. parodė, kad nori patikslinti buto durų vertę. Abejas duris (lauko ir kambario vidines) pirko maždaug prieš 15 metų, kažkur 2006-2007 metais. Durų pirkimo dokumentų neturi, kuriais galėtų patvirtinti durų vertę. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad abejas duris vertina 1 000 Eur, tad patikslinant nori pasakyti, kad lauko durys yra brangesnės už vidines kambario duris, kadangi jos yra nestandartinio dydžio. Durys yra aukštesnės nei įprastos, taip pat buvo gaminamos pagal atskirą užsakymą. Tad internete sunku būtų surasti palyginimui panašias duris. Taip pat, lauko durys yra gaminamos tvirtesnės, jos yra dvivėrės, tad automatiškai yra brangesnės. Todėl lauko duris vertina 650 Eur. Kambario durys taip pat buvo gaminamos pagal užsakymą, jos yra dvivėres, ir taip pat nestandartinio aukščio, tad vertina šias duris 350 Eur (b. l. 46-48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad <...> Išsinuomojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. T.-Ž.. 2024 m. sausio 17 d. susipažino su (duomenys neskelbtini) piliečiu V. N., jis kartais pas ją pasilikdavo nakvoti, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Žino, kad V. gyvendavo įvairiuose hosteliuose. Nuo 2023 metų lapkričio mėnesio pas ją apsigyveno jos motina O. B.. 2024 m. liepos 25 d., apie 20.00 val., grįžusi iš darbo, virtuvėje rado mamą bendraujančią su girtu jos draugu V., kuris vartojo viskį. V. prie jos išgėrė dar pusę butelio viskio ir pradėjo jai reikšti pretenzijas, kad ji būdama darbe nekėlė jam ragelio, jis buvo įsiaudrinęs, todėl ji paprašė jo išeiti iš buto, o pati nuėjo į kambarį miegoti. Netrukus pas ją į kambarį atėjo V. ir pasiprašė pernakvoti. Ji leido, tik įspėjo, kad nekeltų konflikto. Nepaisant jos perspėjimo V. ir toliau konfliktavo, kėlė triukšmą, tai trukdė miegoti jos sūnui ir ji pareikalavo, kad V. išeitų iš buto. Tuomet V. labai supyko ir tyčia iš visų jėgų trenkė į kambario duris, nuo smūgio sulūžo durų vyriai. Po to nuėjęs į virtuvę sukėlė konfliktą su jos motina, dar tuo metu buvo jos brolis I. B., pastarasis išgirdęs konfliktą nuėjo į virtuvę raminti V.. Motina paprašė kad V. išeitų iš namų, jis išėjo, motina užrakino duris. Po kelių minučių išgirdo, kad kažkas su jėga bando atidaryti buto duris. Po kelių stiprių truktelėjimų durys išlūžo ir atsiskyrė nuo staktos. Į butą įsibrovė V. ir ėjo link jos, bet brolis pastojo jam kelią sakydamas, kad kvies policiją ir tik tuomet V. išėjo iš buto. Tuoj pat buvo iškviesta policija. 2024 m. liepos 26 d. ryte apie įvykį pranešė buto savininkei ir nurodė V. duomenis <...> (b. l. 60-62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d. vakare grįžo namo, (duomenys neskelbtini), į nuomojamą butą. Namuose buvo dukra A., dukros draugas V. ir sūnus I.. Ji matė, kad V. neblaivus. Būdama virtuvėje ji girdėjo kaip kambaryje V. konfliktuoja su A., o po to, išgirdo stiprų trenksmą į duris, netrukus dukra su V. atėjo į virtuvę, konfliktas tęsėsi toliau. Ji su savo sūnumi I. B. paprašė, kad V. išeitų iš namų. Jis išėjo, o ji užrakino duris ir pasakė, kad ji jo daugiau neįleis. Jis pradėjo laužti duris ir tikriausiai paėmęs už rankenos stipriai patraukė – durys išlūžo, atsiskyrė nuo staktos. V. išlaužęs duris vėl įsiveržė į butą ir toliau konfliktavo, tada vėl jį išvarė iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Turtinė žala padaryta buto savininkei (b. l. 65-68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. B. parodė, kad 2024 m. liepos 25 d., apie 22-23 val., grįžo namo, jis gyvena kartu su sese A. bei pamote. Matė, kad pas seserį atėjęs jos vaikinas V.. Virtuvėje jis matė, kad išgertas butelis alkoholio, kurį suvartojo vienas V.. A. su V. buvo kitame kambaryje, o jis su mama ir sūnėnu - virtuvėje, kai išgirdo, kad sesuo su V. pradėjo bartis. Jis užėjęs pas juos į kambarį liepė nurimti. Jie lyg ir nurimo, tačiau po 10-20 minučių staiga išgirdo stiprų garsą, buvo trankomos kambario durys. Jis atėjęs pamatė, kad V. tranko duris, kurios netrukus išlūžo. V. buvo girtas ir agresyvus, todėl jis liepė jam išeiti. Po kurio laiko pavyko išprašyti V. iš namų, bet po 15 minučių jis sugrįžo ir pradėjo trankyti buto duris. Smūgiai buvo stiprūs ir durys išlūžo. Net kaimynai negalėjo atsidaryti savo buto durų. Buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 71-74).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini); išlaužtos kambario ir buto durys. Visa tai užfiksuota fotolentelėje (b. l. 22-33).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDk1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-495/2023">2K-60-495/2023</a>, 2K-128-511/2022).
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
V. N., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sugadino svetimą D. T.-Ž. priklausantį turtą. Parodė, kad <...> Jie su A. B. pradėjo pyktis tarpusavyje dėl to, kad ji neatrašo ir neatsiliepia būdama darbe. Ji pradėjo rėkti, mėtė jo daiktus, keiktis, trenkė jam į veidą ir liepė jam eiti iš namų. Jis supykęs su jėga tas kambario duris pastūmė. Draugės kambario durys veda į bendro kambario patalpą. Tada jį išvarė iš buto. Nusileidęs laiptais žemyn, pamatė, kad paliko savo rankinę su dokumentais bute. Todėl grįžo norėdamas pasiimti rankinę su dokumentais. Pabeldė į duris, bet jų niekas neatidarė. Nenorėjo durų išlaužti, bet kadangi durys atsidaro ne į vidų, o į save, jis stipriai truktelėjo į save, ir durys išlūžo, iškrito <...>. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo ir liudytojų A. B., O. B. ir I. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat kiti įrodymai – nukentėjusiosios pareiškimas apie įvykį bei pridėtos foto nuotraukos, taip pat įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti svetimo turto sugadinimai.
Taigi, tiek pačio kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis V. N. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis trenkdamas ranka į kambario duris bei rankomis daužydamas užrakintas lauko duris ir stipriai jas patraukdamas, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad sugadinto turto vertė, remiantis nukentėjusiosios apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, sudaro 1 000 Eur, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad V. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos bausmės
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. N. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Sugadinto turto vertė – 1 000 Eur.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
V. N. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirba (b. l. 89), Lietuvoje teistas vieną kartą už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs) (b. l. 91-93), per vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma padarytų nusižengimų yra susijusių su KET nesilaikymu, paskirtos baudos sumokėtos, tačiau ne visos, teisiamojo posėdžio metu tai patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodymas, kad yra pasiryžęs sumokėti visas turimas paskirtas baudas (b. l. 95-108). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, tačiau su įpareigojimais – viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jeigu jo netektų, pradėti registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks V. N. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00ODkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-489/2016">2K-7-489/2016</a>, 2K-7-124-648/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117/2010">2K-117/2010</a>, 2K-307-689/2019), kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sugadino nukentėjusiosios turtą – kambario duris bei buto lauko duris, kurių vertė, anot nukentėjusiosios, 1 000 Eur. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai iš kaltinamojo turi būti priteista suma, atitinkanti šių sugadinimų apimtį ir jiems pašalinti reikalingas išlaidas.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. T.-Ž. pateikė civilinį ieškinį 10 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstą durų kainos pasiūlymą – įėjimo durys (dvivėrės; dažytos filinginės, gaminamos iš uosio masyvo, storis 78 mm, dviejų tarpinių, su staktų praplatinimu, durų rankena trijų fiksacijų Fuhr; durų apvadai iš abiejų pusių 100 mm pločio) – 5 200 Eur, vidinės durys – 3 300 Eur (filinginės, dažytos, gaminamos iš uosio masyvo, dvivėrės, storis 42 mm, spyna STV, tarpinės Deventer) (b. l. 53-58).
AB „Lietuvos draudimas“ pateikė raštą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos, kadangi įvykis pripažintas nedraudiminiu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nesutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad užsakant naujas duris, kaina už viską būtų 4 000 Eur. Be to, galėtų ir pats jas nusipirkti ir sutaisyti. Galėtų civilinį ieškinį dalimis atlyginti, tačiau 10 000 Eur per didelė suma.
Tuo tarpu nukentėjusioji palaikydama savo civilinį ieškinį pilna apimtimi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 650 Eur ir 350 Eur jos nurodytos sumos ikiteisminio tyrimo metu, kurias ji prisiminė, nes nerado sąskaitos. Duris užsakinėjo vienodas, nes tuo metu darė remontą. Lauko durys dvigubos, tačiau sugadintos tik vienos. Vienų durų šonas sulaužytas, kitos durys mažiau apgadintos, bet išėjusios iš vyrių. Jos suvokimu durys buvo normalios. Jos nenaujos, bet jos nebuvo susidėvėjusios, ar kokiais tarpais. Ji pati buvo šiame bute senai, gal prieš metus, nes butas nuomojamas. Ji gavus 10 000 Eur pasiūlymą, kreipėsi ir kitus gamintojus, tačiau iš jų negavo normalių pasiūlymų. Įmonė, kuri pateikė pasiūlymą durų gamybai, durų išmatavimus ir brėžinius turėjo iš ankstesnio gaminimo, todėl pakartotinai jai siųsti jų nereikėjo. Viena įmonė lyg siūlė lauko duris už 3000-4000 Eur. Kokios buvo anksčiau turėtos (sugadintos) durys tiksliai negalėjo pasakyti, t. y. iš kokio medžio buvo, ar durys tuo metu pagamintos atitiktų šių dienų standartą. Pažymėjo, kad pasiūlyme nėra ta pati mediena, tai būtų pakeitimas naujomis, kokybiškomis durimis. Be to, pridūrė, kad dėl gauto draudimo bendrovės atsisakymo mokėti draudimo išmoką, ketina teikti pretenziją.
Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-648/2019">2K-84-648/2019</a>).
Nagrinėjamu atveju, esant objektyviai nustatytam ir aptartam turto sugadinimui (sugadintos vidinės durys bei lauko durys), aprašytam įvykio vietos apžiūros protokole bei pridėtose foto nuotraukose bei atsižvelgus į nukentėjusiosios byloje pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ durų kainos pasiūlymą, teismo vertinimu, sutiktina tiek su prokurorės, tiek su gynėjo advokato teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad prašomos atlyginti žalos suma nėra aiškiai nustatyta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad jokie kiti, apart šio pasiūlymo, dokumentai, kitų įmonių pasiūlymai, sąskaitos, užklausos ar kita, nebuvo pateikti. Todėl tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti padarytą turtinę žalą dėl durų sugadinimo, būtini išsamūs papildomi duomenys dėl jų sutvarkymo, atnaujinimo ar naujų įsigijimo kaštų, susijusių būtent su kaltinamojo padarytų durų sugadinimų pašalinimu, taip pat duomenys apie tai, kokia būtų užsakytų durų sąmata, remiantis gauta kelių konkrečių įmonių, su panašiomis į sugadintų durų medžiagomis.
BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant tiek į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, tiek į jo taikymui reikšmingas faktines aplinkybes, pripažintina, kad teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. T.-Ž. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kiti klausimai
V. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinį diską, esantį byloje (b. l. 156), palikti saugoti byloje.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-01888 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 314,59 Eur už V. N. gynusio advokato Aurimo Keidūno darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes V. N. nemoka proceso kalbos (lietuvių kalbos) (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>). Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį – V. N. dirba Lietuvoje, bet jo nurodytas darbo užmokestis nėra didelis, be to, nurodė, kad turi sūnų, kuriam siunčia pinigų kai turi galimybę – sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl privalomų įstatymo nuostatų. Taigi prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. N. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir paskiriant šiuo įpareigojimus:
1) viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. N. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros ir paskiriant įpareigojimus:
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Iš V. N. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. APD-2025-01888.
Pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. T.-Ž. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinį diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (V. N. per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Kaupelė
