Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1779-370/2011
Teisėja E. Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-07145-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų G. Ž. ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-27 nutarties, suinteresuotas asmuo – hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB,
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2010-12-20 nutartimi Nr. 528-1N/2010 patenkinus kreditoriaus pareiškimą įkeisti daiktai buvo areštuoti ir skolininkai bei įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.
Hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2011-05-26 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkams priklausančių įkeistų daiktų: 0,1288 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177,94 kv. m ploto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštas užregistruotas 2006-03-07 Nr. 1259, kodas 03120060002327. Įkeistų daiktų bendra vertė hipotekos lakšte – 600 000 Lt.
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1779-370/2011
Teisėja E. Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-07145-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų G. Ž. ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-27 nutarties, suinteresuotas asmuo – hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB,
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2010-12-20 nutartimi Nr. 528-1N/2010 patenkinus kreditoriaus pareiškimą įkeisti daiktai buvo areštuoti ir skolininkai bei įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.
Hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2011-05-26 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkams priklausančių įkeistų daiktų: 0,1288 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177,94 kv. m ploto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštas užregistruotas 2006-03-07 Nr. 1259, kodas 03120060002327. Įkeistų daiktų bendra vertė hipotekos lakšte – 600 000 Lt.
Kreditorius nurodė, kad skolininkai neįvykdė teismo įspėjimo ir per vieno mėnesio terminą bankui skolos negrąžino, todėl skola pagal 2006-02-21 su skolininkais sudarytą kredito sutartį Nr. 06-010628-FA išieškotina priverstinai, parduodant iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Skolininkų skolą bankui sudaro: 156 269,31 EUR negrąžinto kredito, 4 349,01 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 148,34 EUR delspinigių už pradelstą kreditą, 912,89 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas, 812 Lt turto draudimo mokesčio, 150,28 Lt delspinigių už negrąžintą turto draudimo mokestį, iš viso – 163 679,55 EUR ir 1 095,28 Lt, taip pat 133 Lt žyminio mokesčio, taip pat išieškotinos kitos kredito sutartyje numatytos palūkanos ir netesybos bei 5 proc. dydžio įstatymo nustatytos palūkanos už 156 269,31 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011-07-27 nutartimi nutarė įkeistus daiktus už skolą parduoti varžytynėse.
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas iš esmės bylos neišnagrinėjo, neatskleidė bylos esmės, t. y. neteisingai kvalifikavo ginčo santykius. Sutartys turėjo būti pripažintos vartojimo ir teismas privalėjo veikti ex officio, patikrinti sutarčių sąlygų sąžiningumą (pav., reglamentuojančių banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį) vartotojo naudai, pripažinti jas negaliojančiomis. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas privalėjo patikrinti pirmojo pareiškimo padavimo metu buvusias aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti hipotekos kreditoriaus prašymą, t. y. ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos – kreipimosi į hipotekos teisėją metu yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, sutartis nutraukta rašytiniu kreditoriaus pranešimu nuo jame nurodytos datos ir dėl jame nurodytų pažeidimų, pranešimas įteiktas kitai šaliai, jį gavusi šalis nepašalino nurodytų prievolės įvykdymo trūkumų, nėra įstatyme numatytų pagrindų pripažinti sutarties nutraukimą nepagrįstu. Taip pat hipotekos teisėjas turi patikrinti ir prašomos išieškoti sumos pagrįstumą, sudaryti sąlygas pareikšti pretenzijas ir nesutikimus dėl jos, nes kitaip nebūtų užtikrinta skolininkų teisė į teisingą teismą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, hipotekos teisėjas nustatęs, jog paskolos ir/ar hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, privalo vertinti sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu. Apeliantų nuomone, jų su banku sudarytos kredito ir hipotekos sutartys yra vartojimo, tačiau teismas jų tokiomis ex officio nekvalifikavo, tai lėmė neteisingą įrodinėjimo pareigos paskirstymą, neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nekeliami reikalavimai ir neteikiami paaiškinimai, susijęs su materialinių ar procesinių teisių pažeidimais. Skolininkai nurodo įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, tačiau visiškai neaišku, kokios gi procesinės ar materialinės įstatymo normos yra pažeistos. Vienintelį klausimą, kurį apeliantai suformulavo, tai yra kredito sutarties nutraukimo pagrindai. Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-27 nutartyje išnagrinėjo apeliantų atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus 2010-12-20 nutarties Nr. 528-1N/2010 ir išaiškino apeliantams, kad hipotekos teisėjas nagrinėdamas klausimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto neturi teisinės galimybės spręsti skolininkų ir kreditoriaus teisinių ginčų, susijusių su pagrindine prievole, konkrečiu atveju – dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura. Teisėjas atliko byloje tyrimą ir išsiaiškino, kad kreditorius teismui pateikė visus būtinus dokumentus, taip pat patikrino, kad atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, todėl 2010-12-20 priėmė nutartį dėl įkeistų daiktų arešto, o 2011-07-27 – dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nors apeliantai gausiai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose, susijusiose su hipotekos institutu, tačiau konkrečiai neįvardija, kokios materialinės ar procesinės teisės normos buvo pažeistos skundžiamoje nutartyje ar kokiu konkrečiu klausimu joje buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo. Apeliantų argumentai, kad hipotekos teisėjas privalėjo patikrinti pirmojo pareiškimo padavimo metu buvusias aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti hipotekos kreditoriaus prašymą, atmestini, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-07-27 nutartis, o ne 2010-12-20 nutartis Nr. 528-1N/2010, kurios teisėtumas ir pagrįstumas pagal skolininkų skundą jau buvo patikrintas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-8454-253/2011). Esant bent daliniam įsiskolinimui, hipotekos kreditorius turi teisę paduoti pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris yra pagrindas teismui priimti nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 2 d.). Patys apeliantai neteigia, kad kredito sutartis buvo nutraukta nesilaikant sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, kad kreditoriui kreipusis į hipotekos teisėją nebuvo suėję sutartyje ar hipotekos teisėjo nutartyje nustatyti prievolės įvykdymo terminai, kad nesilaikyta rašytiniuose kreditoriaus pranešimuose nustatytų terminų ar kad tie pranešimai skolininkams apskritai nebuvo įteikti, kad apeliantai pašalino nurodytus sutarčių vykdymo trūkumus, kad kredito ar hipotekos sutartis ir savo sutartines prievoles kaip nors pažeidė kreditorius, kad apeliantai skolą kreditoriui grąžino, skolininkai neginčija nei savo prievolės egzistavimo fakto, nei dydžio, nenurodo, kokios sutarčių sąlygos yra negaliojančios pagal įstatymą ar kuo pasireiškia sutarčių sąlygų ar kreditoriaus veiksmų nesąžiningumas (CK 6.156, 6.188, 6.228 str.) ir skolininkų teisių pažeidimas (CPK 2 str., 5 str. 1 d.), kokiu būdu skolininkų teisių pažeidimas turi būti pašalintas (CK 1.138 str.), t. y. apeliantų skundo argumentai ir teiginiai apie jų teisių pažeidimą yra abstraktūs ir deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė