Dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1831-370/2011

Teisėja A. Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-00885-2011-6)

Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1084-747/2011 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys „Swedbank lizingas“, UAB, „Swedbank“, AB, Žemaitijos valstiečių kredito unija, UAB „Plungės lagūna“, UAB „Sakuona“, Telšių apskrities VMI, VSDFV Plungės skyrius, išvadą teikianti institucija Rietavo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti jos su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo šalims palikti iki santuokos sudarymo turėtas pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pakeisti teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, padalyti santuokos metu įgytą turtą ir skolas, tarp jų – padalyti lygiomis dalimis skolas kreditoriams „Swedbank lizingas“, UAB ir „Swedbank“, AB. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skolų išieškojimą iš ieškovės pagal vykdomuosius raštus. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1355-514/2010 iš E. S. ir S. S. solidariai priteista Swedbank“, AB naudai 51 638,73 Lt skolos, 13,75 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito 48 040,11 Lt, skaičiuojant nuo 2010-07-16 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 549 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-14 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-12990-643/2010 nutarta išieškoti solidariai iš skolininkų UAB „ATIDIS“, E. S. ir S. S. kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB naudai 1 504,30 Lt nesumokėtų mokėjimų, 632,72 Lt delspinigių, 35 060,23 Lt nuostolių atlyginimo, 4 444,78 Lt papildomų išlaidų, 8 472,52 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50 114,55 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-14 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos solidaraus išieškojimo.

Plungės rajono apylinkės teismas 2011-07-01 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus antstolių V. D. ir I. G. žinioje esančiose vykdomosiose bylose, kuriose skolininkais yra E. S. ir S. S., iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1084-747/2011 pagal E. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai (bylos šalys) turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl akivaizdu, kad būsimas teismo sprendimas turės įtakos prievolių kreditoriams vykdymui. Laikytina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas, kol bus išnagrinėta byla. Taip pat teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo – taikymas atitinka tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai, nes jų netaikius sprendimo įvykdymas skyrybų byloje nepasunkės ir nepasidarys neįmanomas, kadangi teismo sprendimas šioje byloje negali panaikinti ar apriboti kito įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, jog liktų vienas skolininkas. Trečiasis asmuo apie savo nesutikimą dėl ieškovės ir atsakovo solidariosios prievolės modifikavimo į dalinę yra pareiškęs atsiliepime į ieškinį. Skundžiama nutartis yra neteisinga, pažeidžia interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principus, nes skolininkų pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo sustabdyta, nutartis paneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybes, per skolininkų bylinėjimosi laikotarpį gali pasikeisti jų turto sudėtis ir vertė, gali atsirasti naujų kreditorių, todėl apeliantas gali prarasti galimybes patenkinti savo reikalavimus iš skolininkų turto. ieškovė, pareikšdama nepagrįstą prašymą dėl solidariosios prievolės modifikavimo į dalinę ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktnaudžiauja teise.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė nei jų taikymo pagrindo, nei kokiu būdu tos priemonės padės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Nei ieškovė, nei teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė grėsmių ir nenurodė prielaidų, kurios galėtų turėti įtakos sprendimo įvykdymui.

Trečiasis asmuo UAB „Plungės lagūna“ atsiliepime prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Trečiasis asmuo Telšių apskrities VMI prašo skundžiamos teismo nutarties panaikinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas S. S. atsiliepime prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu yra pagrįsta tikimybė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatskleidė, kaip įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymas gali apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą šioje santuokos nutraukimo byloje, tik nurodė, kad bylos šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl akivaizdu, jog būsimas teismo sprendimas turės įtakos prievolių kreditoriams vykdymui.

Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialūs ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 str. 1 d.). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 str. 4 dalyje. Antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 str. 2 punkte. Šioje byloje pirmiausia aktualus materialusis res judicata principo aspektas, t. y teismo sprendimo išimtinumas, kuris reiškia, kad bylos šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 279 str. 4 d.).

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus padalyti lygiomis dalimis įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistas ir priverstine tvarka išieškomas šalių skolas kreditoriams „Swedbank lizingas“, UAB ir Swedbank“, AB. Tiek civilinėje byloje Nr. 2-1355-514/2010, išspręstoje Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimu už akių, tiek civilinėje byloje Nr. L2-12990-643/2010, išspręstoje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-14 įsakymu, atsakovais buvo abu sutuoktiniai, t. y. E. S. ir S. S., abiejose bylose buvo konstatuotas jų piniginių prievolių kreditoriams solidarumas, tačiau nė vienoje minėtų bylų nebuvo sprendžiamas prievolės padalijimo tarp pačių sutuoktinių klausimas, todėl nėra kliūčių šį klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nes suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 str. 4 d.). Iš „Swedbank lizingas“, UAB ir Swedbank“, AB procesinių dokumentų (b. l. 3–6, 33–37) matyti, kad abu kreditoriai nesutinka, kad sutuoktinių solidarioji prievolė jiems būtų padalyta ar pakeista, todėl solidari prievolė gali būti padalyta tik tarp pačių sutuoktinių taip sureguliuojant ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius bei apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui (CK 6.9 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Solidarios prievolės padalijimas tarp pačių sutuoktinių neturės įtakos įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintai solidariai abiejų sutuoktinių atsakomybei prieš kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB ir Swedbank“, AB (CK 6.6 str. 4 d.), t. y. sprendimo dalis dėl solidarios prievolės padalijimo šioje byloje neturės jokios įtakos įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymui, taip pat nesukurs skolininkams jokių tarpusavio reikalavimo teisių, kol jie neįvykdys daugiau, nei jiems sprendimu bus nustatyta solidarios prievolės dalis (CK 6.9 str. 1 d.) – ir netgi tuo atveju buvę sutuoktiniai neturės pirmumo teisės prieš kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB ir Swedbank“, AB (CPK 754 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir sustabdė teismų sprendimų vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš E. S. ir S. S. kreditoriams Swedbank lizingas“, UAB ir Swedbank“, AB. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti.

Atmesti ieškovės E. S. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – skolos išieškojimo iš jos pagal vykdomuosius raštus sustabdymo – taikymo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė