Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-81-581/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00111-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis) administracinio nusižengimo byloje,
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 275 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 25 Eur bauda, ANK 282 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. T. skirta galutinė administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. T. T. nubaustas už tai, kad 2022 m. vasarą (birželio - rugpjūčio mėn.), tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savavališkai P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ (duomenys neskelbtini)) taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5 ha plote sunaikino miško žėlinius, o būtent: atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebulė, juodalksnis, eglė). Tokia veika T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą. Tuo pačiu metu T. T. toje pačioje P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ (duomenys neskelbtini) kv.) taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5 ha plote neteisėtai važiavo per miško paklotę motorine transporto priemone, sunaikindamas miško paklotę, o būtent visame plote sufrezavo miško paklotę. Tokia veika T. T. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu, T. T. skundu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas šį nutarimą panaikinti. Skundžiama nutartimi T. T. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas pakeistas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 275 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirta švelnesnė nuobauda – įspėjimas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 282 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta švelnesnė nuobauda – įspėjimas. Pritaikius ANK 38 straipsnį, T. T. paskirta švelnesnė galutinė administracinė nuobauda – įspėjimas. Likusi Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo dalis palikta nepakeista. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, jog T. T. 2022 m. vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.), tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, savavališkai P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ (duomenys neskelbtini)) taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5 ha plote sunaikino miško žėlinius, o būtent atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebulė, juodalksnis, eglė). Miško tvarkymo darbų atlikimo neneigė pats T. T.. Iš 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. Z. priklausančioje miško valdoje (duomenys neskelbtini), taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (nauja miškotvarka (duomenys neskelbtini)) savaiminiu žėlimu netolygiai atsikūrė drebulė, juodalksnis, eglė (DJE), priežiūra nedaryta, tankiai augo žolinė augmenija, avietės, šaltekšniai, taigi, nesutiktina su T. T. teiginiu, kad jis panaikino „nepraeinamus, pilnus kenkėjų brūzgynus“, kadangi akivaizdu, jog minėtame sklype atsikūrinėjo miškas. Kaip ir minėta, miško kirtimo darbai buvo atlikti 2018 m., o T. T. darbus atlikinėjo 2022 m. vasarą (birželio – rugpjūčio mėn.), t. y. jau tada kai miškas savaime atsikūrinėjo, tai patvirtina 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros aktas. T. T. nurodytame miško sklype savo veiksmais sunaikino atsikuriančias tikslines medžių rūšis (drebules, juodalksnius, egles), taip pat sufrezavo miško paklotę taip ją sunaikindamas ir šiais veiksmais padarydamas žalą gamtai, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 275 straipsnio 1 dalį, ANK 282 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-849, 15.2. punktą. Sprendžiant T. T. administracinės atsakomybės klausimą, atsižvelgta į tai, kad jis už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmąjį kartą. Be to, matyti, kad nors žala aplinkai ir padaryta, bet administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys rodo, jog jis iš tiesų nesuprato šią žalą darantis ir manė, jog, atsodindamas mišką, daro gamtai naudingą darbą. T. T. atlikęs frezavimo darbus, pasodino medžius, todėl didesnio nei vidurkis baudų skyrimas pagal ANK 275 straipsnio 1 dalį ir ANK 282 straipsnio 2 dalį šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl T. T. už ANK 275 straipsnio 1 dalį ir ANK 282 straipsnio 2 dalį numatytų nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtinos švelnesnės nei straipsnio už padarytą nusižengimą sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – įspėjimai.
3. Apeliaciniame skunde dėstomi skundo dėl Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo apskundimo argumentai bei nesutinkama su Skundžiama nutartimi ir prašoma ją panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:
3.1. vadovaujantis tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir Aplinkos ministerijos viešai pateiktomis rekomendacijomis kaip tinkamai paruošti dirvą, žemės frezavimas yra viena iš priemonių. Tai, kad sklype dirva buvo neparuošta konstatavo ir patys pareigūnai (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. Apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau viską padarius tinkamai (paruošus dirvą pagal rekomendacijas sufrezuojant ir pasodinus sodinius), dėl nesuprantamų priežasčių konstatuota priešingai. Pats žemės sufrezavimas, kaip dirvos paruošimo būdas, yra tinkamas ir praktikoje naudojamas. Kita vertus, žemės frezavimas yra mechanizuota technika atliekamas veiksmas, kuris negali būti atliktas nevažiuojant per pačią dirvą. Sklypo dirva buvo paruošta (sufrezuota), bet neišvažinėta (priešingai, sklypo dirva tapo lygesnė, nesusiformavo jokios pravėžos, paprastai liekančios po plyno miško kirtimo). Dirvos supurenimas negali būti traktuojamas kaip miško paklotės sugadinimas, nes žemės dangos struktūra atlikus šiuos veiksmus nepakito. Todėl T. T. jokios žalos aplinkai nepadarė;
3.2. Skundžiamoje nutartyje, plečiamai interpretuojant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas konstatuota, kad atliktas miško žemės paruošimas atsodinimui frezavimo būdu yra neteisėtas tik todėl, kad toks dirvos paruošimas frezavimo būdu atliktas nors ir nežymiai, bet praėjus daugiau nei 3 metams nuo plyno kirtimo;
3.3. tuo metu, kuomet T. T. siūlė kaimynui savo lėšomis sutvarkyti po plyno kirtimo paliktą nesutvarkytą kirtavietę, tame miško plote buvo brūzgynai, todėl nesuprantama kodėl Skundžiamoje nutartyje nurodžius, jog P. Z. priklausančioje miško valdoje (duomenys neskelbtini), taksaciniame miško sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (nauja miškotvarka (duomenys neskelbtini)) savaiminiu žėlimu netolygiai atsikūrė drebulė, juodalksnis, eglė (DJE), priežiūra nedaryta, tankiai augo žolinė augmenija, avietės, šaltekšniai, buvo konstatuota prieš frezavimą nebuvo susiformavusių brūzgynų. Panevėžio apylinkės teismas visiškai neįvertino, kad savaiminiu žėlimu žėliniai atsikūrinėjo netolygiai dėl susidariusio brūzgyno, būtent žolės augmenijos (dilgėlyno ir kt. piktžolių) aviečių ir šaltekšnių raizgalynės normaliai želdiniai (kaip minėta pavieniai) negalėjo augti, nes tiesiog buvo užgožti ir nukonkuruoti;
3.4. miško savininkas P. Z. tvarkingo šio sklypo kirtavietės sutvarkymo neatliko vien todėl, kad žemės paviršiaus supurenimas sufrezavimo būdu bei vėliau tvarkingai ir nuosekliai sodinukų pasodinimas yra brangiausias miško atkūrimo būdas. Teismo posėdžio metu P. Z. patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų T. T. atžvilgiu;
3.5. T. T. neturėjo visiškai jokių tikslų pasivažinėti kažkieno miške ar jį išvažinėti, neturėjo tikslo sunaikinti kaimynui priklausančių želdinių ar miško paklotės, o tiesiog tinkamai sutvarkė kirtavietę. Ir vien ta aplinkybė, kad toks sutvarkymas atliktas tik šiek tiek vėliau, nei per 3 metus nuo plyno kirtimo atlikimo, nereiškia, kad T. T. iš esmės padarė administracinį nusižengimą, žalos gamtai nepadarė. Nenaudojo jokios nuodingos chemijos, miško žemės nepakeitė smėliu ar kitu gruntu, kad negalėtų augti medžiai ar natūrali miško augmenija/paklotė, tiesiog sufrezavo (susmulkino) medžių ūgliams konkurenciją keliančius kelmus, avietynus ir šaltekšnyną ir sudarė palankias sąlygas augti sodinukams;
3.6. veiklai, kurią atliko T. T., apskritai netaikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 patvirtintos Lankymosi miške taisyklės, nes jis nesilankė kaimynui P. Z. priklausančiame miško paskirties sklype, kuris po plyno kirtimo tapo brūzgynu, rekreaciniais tikslais. Kaimynui priklausančiame sklype buvo atliekami dirvožemio supurenimo darbai tikslu tvarkingai atsodinti mišką naudojant žemės ūkio techniką, bet jokiu būdu neišvažinėjant motorinėmis transporto priemonėmis, kaip kad keturračiai, bagiai, krosiniai motociklai ir pan., kaip tai reglamentuojama minėtose taisyklėse;
4. Atsiliepimu į T. T. apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis vedėjo funkcijas G. K. su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytu reikalavimu nesutinka, prašo Skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 patvirtintų Lankymosi miške taisyklių 15.2 punkte numatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę. Ši nuostata draudžia bet kuriam fiziniam asmeniui nuvykti į mišką ir atlikinėti minėtus veiksmus. Kirtavietės dirva gali būti specialiai paruošiama prieš dirbtinį miško atsodinimą, tačiau toks paruošimas gali būti daromas tik laikantis teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.4 punkte, 2018 m. sausio 29 d. leidime kirsti mišką nustatyto 3 metų miško atkūrimo termino po kirtavietės atsiradimo. Kaltinime nurodytame sklype kirtimai buvo atlikti 2018 m., o apeliantas jam inkriminuojamus veiksmus įvykdė 2022 m. vasarą, jau praėjus 3 metams po kirtavietės atsiradimo. Apelianto veiksmais buvo sunaikinta susiformavusi miško paklotė su visa ekosistema, sunaikintos atsikuriančios medžių rūšys ir jie negali būti laikomi teisėtu kirtavietės dirvos paruošimu prieš dirbtinį miško atsodinimą. Miške dygstančios drebulės, juodalksniai, eglės, taip pat avietės, šaltekšniai, žolinė augmenija yra natūralūs miško augalai, o ne brūzgynai, kuriuos pagal apelianto subjektyvų vertinimą reikėjo visiškai sunaikinti. Institucijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime paminėto sklypo savininkui buvo nurodyta atlikti priežiūrą pagal sklypui patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą. Pagal poreikį tai, pavyzdžiui, galėjo būti aviečių, šaltekšnių, žolinės augmenijos apkapojimo aplink dygstančius medžius darbai, o ne visiškas miško paklotės ir žėlinių sunaikinimas.
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniu skundu T. T. nesutinka su Skundžiama nutartimi ir prašo ją panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Sprendžiant apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl T. T. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, pažymėtina, kad T. T. neginčija administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis atliko miško dirvos frezavimo darbus. Apeliantas nesutinka su Institucijos, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 15.2 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su T. T. apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad apeliaciniame skunde nurodyti T. T. argumentai, jog jis P. Z. priklausančioje privačioje miško valdoje miško žėlinių nesunaikino, miško paklote neteisėtai nevažinėjo ir jos nesunaikino yra nepagrįsti.
8. Apeliaciniame skunde T. T., neigdamas savo kaltę, be kita ko, pakartotinai pateikė argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir skunde dėl Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo, o būtent, tai, jog kirtavietės dirvos frezavimas yra tinkama dirvos miško sodinimui paruošimo priemonė. T. T. apeliaciniame skunde nurodė, jog P. Z. priklausančio žemės sklypo sutvarkymą organizavo, turėdamas paties P. Z. sutikimą, o frezavimo darbus atliko, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir vadovaudamasis Aplinkos ministerijos rekomendacijomis. Pasak apelianto, į šias aplinkybes apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, neatsižvelgė, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodyta apelianto, apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino T. T. pateiktus argumentus, jog miško kirtavietės dirvos frezavimas yra tinkamas žemės dirvos paruošimo miško sodinimui būdas. Tačiau Skundžiamoje nutartyje konstatuota tai, jog T. T. miško dirvos frezavimo darbus atliko jau pradėjus savaime atsikurti miškui, ką patvirtina ir aplinkybė, jog miško frezavimo darbai atlikti praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.4 punkte numatytą 3 metų miško kirtavietės atkūrimo terminą. Kaip ir teisingai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys (Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog miško kirtimo darbai aptariame miško sklype buvo atlikti 2018 m., o 2022 m. balandžio 19 d., kuomet buvo atlikta aptariamo miško sklypo apžiūra, buvo nustatyta, jog miškas savaime jau buvo pradėjęs ataugti. 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog miško sklype dygo drebulės, juodalksniai, eglės, taip pat augo avietės, šaltekšniai ir žolinė augmenija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti administracinio nusižengimo byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtina, jog, priešingai nei nurodė T. T., 2022 m. birželio-rugpjūčio mėnesį (tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną), kuomet buvo atlikti miško frezavimo darbai, miško sklype buvo sunaikinti ne brūzgynai, tačiau miško paklotė ir jos želdiniai. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog T. T. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo buvo grindžiama vien tik aplinkybe, jog miško dirvos paruošimas miško atsodinimui frezavimo būdu buvo atliktas praėjus daugiau nei 3 metams nuo miško kirtimo. Kaip matyti, Skundžiama nutartis priimta, įvertinus ne tik T. T. duotus parodymus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir jo veiksmų tariamo teisėtumo, tačiau ir įvertinus visus kitus byloje surinktus duomenis, objektyviai patvirtinančius, jog T. T. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
9. Pažymėtina, jog, priešingai nei nurodė pats T. T., miško sklypo frezavimo darbus jis atliko be miško sklypo savininko P. Z. sutikimo. Nagrinėjant T. T. skundą dėl Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo, teismo posėdžio apylinkės teisme metu P. Z. parodė, jog miško frezavimo darbai buvo atlikti savavališkai, jų iš anksto nesuderinus. Šią aplinkybę įvertino ir apylinkės teismas. Be to, pats T. T., nors ir visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso metu tvirtino, jog buvo gavęs miško sklypo savininko sutikimą atlikti frezavimo darbus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors P. Z. parodė, jog pretenzijų dėl T. T. atliktų veiksmų neturi, tačiau tai T. T. kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepašalina. Be to, aplinkybė, jog T. T. miško sklype pasodino naujus medžius buvo įvertinta paskiriant pažeidėjui švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau vėlgi, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
10. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad T. T. atliktiems veiksmams netaikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 patvirtintos Lankymosi miške taisyklės, kadangi jis nesilankė kaimynui P. Z. priklausančiame miško paskirties sklype rekreaciniais tikslais. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, jog T. T. neturėjo tikslo sugadinti P. Z. priklausančio miško sklypo paklotės ją išvažinėjant motorine transporto priemone, jog frezavimo darbams atlikti nebuvo naudojamos nuodingos cheminės medžiagos, miško žemė nebuvo pakeista smėliu ar kitu gruntu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos padarytų išvadų. Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 15.2 punkte įtvirtintas draudimas fiziniams asmenims kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę. T. T. neginčija administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog motorine transporto priemone atliko frezavimo darbus, siekdamas pasodinti naujus medžius. Nustačius, kad T. T. veiksmai, jam sunaikinus susiformavusią miško paklotę su jos ekosistema, sunaikinant atsikuriančias medžių rūšis buvo atlikti savavališkai, spręstina, jog tokie T. T. veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais. T. T. frezavimo darbus atliko ne sau nuosavybės teise priklausančiame miško sklype ir neturėdamas tam leidimo, todėl negalima teigti, jog jis užsiiminėjo kompleksine miškų ūkio veikla, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-849 1 punkte. Todėl priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju buvo padaryta pagrįsta išvada, jog T. T. atlikti miško frezavimo darbai buvo neteisėti vadovaujantis minėto įsakymo nuostatomis, kadangi negali būti laikomi kompleksine miškų ūkio veikla dėl savo savavališko pobūdžio. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849 patvirtintų Lankymosi miške taisyklių 15.2 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. T. nubaustas pagrįstai.
11. Vadovaujantis išdėstytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad T. T. padarė ANK 275 straipsnio 1 dalyje ir ANK 282 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstyti visi apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai bei pateikta jų vertinimo analizė, kuria vadovaujantis padarytos motyvuotos ir pagrįstos išvados dėl T. T. kaltės. Todėl naikinti Skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą ir T. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja
