Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Civilinė byla Nr. e2A-72-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04427-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2;

(S)

2.4.2.13; 2.5.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-183-488/2023 pagal ieškovių R. P. ir L. P. ieškinį atsakovei J. Š. dėl turto priteisimo bei atsakovės J. Š. priešieškinį ieškovėms R. P. ir L. P. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės L. P. ir R. P. 2023 m. gegužės 15 d. pateiktu patikslintu ieškinio reikalavimu prašė pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, registruotas atsakovės J. Š. vardu, yra įsigytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakovės sutuoktiniu R. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini); ir priteisti iš atsakovės byloje patirtas ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro notarė R. V., išnagrinėjusi paveldėjimo medžiagą po R. Š. mirties (miręs (duomenys neskelbtini)) ir įpėdinio žodinį prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 ir 52 straipsniais, atsižvelgdama į tai, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas gyvos sutuoktinės, J. Š., vardu ir nėra gautas jos sutikimas dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo liudijimo išdavimo, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į buto dalį, esantį (duomenys neskelbtini), mirusiojo R. Š. dukterims R. P. ir L. P..

3. Pažymėjo kad J. Š. su R. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas atsakovės santuokos su ieškovių tėvu R. Š. metu – 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo – pardavimo sutarties, pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791 pagrindu. Buto vidutinė rinkos vertė 17 900 Eur. Ieškovės teigė, kad nors santuokoje įgytas (privatizuotas) turtas registruotas vieno iš sutuoktinio vardu, tačiau laikoma, kad šis turtas įgytas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

4. Nurodė, kad R. Š. testamentu visą savo turtą po mirties paliko savo dukroms – ieškovėms. Ieškovėms kiekvienai lygiomis dalimis po ¼ dalį priklauso atsakovės J. Š. vardu registruoto ir santuokoje su R. Š. įgyto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso ½ minėto turto dalis.

5. Atsakovė J. Š. 2023 m. kovo 30 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992 m vasario 13 d. notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi, kaip asmeninė J. Š. nuosavybė, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, nustatyti, kad J. Š. dalis bute su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsigytame 1992 m. vasario 13 d. notariškai patvirtinta pirkimo -pardavimo sutartimi, yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių; bei priteisti iš ieškovių atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad su R. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iki R. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), su R. Š. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. Butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise iš savo investicinių čekių. Daugiabutis namas yra renovuotas. Namo (buto) renovacijai yra paimtas kreditas, kurį dengia atsakovė. Už butą buvo sumokėti 10 984 rubliai. Dabartinė rinkos vertė 17 900 Eur.

7. Pažymėjo, kad su R. Š. buvo susitarę, jog šis butas įsigyjamas atsakovės asmeninės nuosavybės teise. R. Š. bute nebuvo registruotas. Jis turėjo nuosavybės teise namo dalį (duomenys neskelbtini).

8. Teigė, kad butą privatizavo už 12 509 rublius, iš kurių 10 984 rublius sumokėjo asmeninėmis lėšomis – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, o likusi dalis, 1 525 rubliai, sumokėti grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėti rubliai yra bendroji santuokinė nuosavybė, kur dalys lygios, laikytina, kad atsakovė ir miręs sutuoktinis sumokėjo po 762,50 rublio. Taigi atsakovė yra sumokėjusi asmeninėmis lėšomis 11 746,50 rublių, o R. Š. – 762,50 rublių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės idealioji dalis bute yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių (11 746,5 : 12 509 x 100), o R. Š. dalis bute yra 6,10 procentų arba 61/1000 dalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas kaip bendra jungtinė J. Š. ir R. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė; nustatė, kad J. Š. dalis bute su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsigytame 1992 m. vasario 13 d. notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi, yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių. Taip pat priteisė iš ieškovių po 32,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai; ir po 47,42 Eur žyminio mokesčio bei po 30,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

10. Teismas nustatė, kad J. Š. ir R. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas J. Š. santuokoje su ieškovių tėvu R. Š. pagal 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791 ir nekilnojamo turto registre buvo registruotas J. Š. vardu. Iki R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), J. Š. su R. Š. gyveno kartu; vedė bendrą ūkį; jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. Butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), J. Š. įsigijo (privatizavo) už 12 509 rublių (10 984 rublių savo investicinius čekius (9 939/1000 buto vertės) ir sumokėjo 1 525 rublius (61/1000 buto vertės). Butą gavo ji pati. Bute, sudarant 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791 buvo registruota viena atsakovė ir jos pilnamečiai vaikai. Šiame bute R. Š. niekada nebuvo registruotas. Šiuo metu ginčo bute gyvena J. Š. dukros iš pirmos santuokos šeima, kuri ir išlaiko butą. R. Š. 2017 m. vasario 22 d. testamentu visą savo turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės, po savo mirties paliko R. P. ir L. P.. R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe, konstatavo, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, registruotas atsakovės J. Š. vardu, yra įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakovės sutuoktiniu R. Š..

12. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo butas buvo skirtas J. Š. dar iki santuokos su R. Š., ji jame gyveno su savo vaikais ir butą išlaikė, kad ginčo butą J. Š. išsipirko už savo asmenines lėšas – valstybės vienkartines išmokas – investicinius čekius, panaudodama juos 93,90 proc. buto vertės išpirkimui ir tik 6,10 proc. buto vertės išpirkdama pinigais, kuri buvo bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, taip pat įvertinęs aplinkybes, jog ginčo butą visada išlaikė ir paskutiniu metu išlaiko atsakovė ir jos vaikų iš pirmos santuokos šeima, kuri ir gyvena ginčo bute, kad atsakovė J. Š. moka kreditą, skirtą ginčo buto renovacijai, sprendė, jog šioje byloje nustatant kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės dalį, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

13. Teismas, nustatydamas asmeninės nuosavybės dalis, vadovavosi procentiniu atsakovės asmeninių lėšų ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų santykiu, sumokėtų, privatizuojant butą pagal 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374, Nr. VI-1791, ir pripažino, kad ginčo bute J. Š. asmeninės nuosavybės dalį sudaro 93,90 proc., o R. Š. asmeninės nuosavybės dalį sudaro 6,10 proc.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovės L. P. ir R. P. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-183-488/2023 dalį ir nustatyti, kad J. Š. ir R. Š. dalys bute, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra lygios; bei priteisti ieškovių naudai iš atsakovės visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodo, kad nors butas buvo suteiktas atsakovei, tačiau buvo suteiktas ne jai vienai. J. Š. su R. Š. ginčo bute kartu gyveno daugiau nei 10 metų, todėl akivaizdu, jog, gyvendami kartu santuokoje, augino vaikus, išlaikė ginčo butą, kartu mokėjo priklausančius už jį mokesčius.

16. Ieškovių teigimu, tai, kas šiuo metu gyvena ginčo bute nėra teisiškai svarbu ir reikšminga nustatant dalis nuosavybėje. Taip pat nėra esminis dalykas ir mokėjimai už esamą namo renovaciją, kadangi tikėtina, jog įmokų dydžiai už tai priklauso ir nuo buto savininko amžiui priklausančių lengvatų ir tai niekaip nekoreliuoja su dalies nuosavybėje nukrypimo klausimo išsprendimu.

17. Ieškovių nuomone, teismas nepagrįstai diferencijavo dalis nuosavybėje ir tai susiejo su atsakovės investicinių čekių panaudojimu. Kaip panaudojami investiciniai čekiai nusprendžia patys santuokoje esantys sutuoktiniai, kadangi čekių skyrimu valstybės buvo siekiama padėti šeimoms privatizuoti gyvenamuosius būstus.

18. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovė J. Š. prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

20. Pažymi, kad teismų praktika dėl asmeninių čekių panaudojimo yra nuosekli. J. Š. sutuoktinis savo asmeninius čekius panaudojo ne buto įsigijimui, o kito asmeninio turto įsigijimui. Į šį turtą J. Š. nepretenduoja.

21. Nurodo, kad nukrypimą nuo lygių dalių principo, kai panaudoti turto įsigijimui tik vieno iš sutuoktinių turimi investiciniai čekiai, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021; 2003 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2003; 2018 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 260-378/2018; 2007 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007 ir kt.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad J. Š. dalis bute su rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, registruotas atsakovės J. Š. vardu, yra įsigytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su atsakovės sutuoktiniu R. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), o atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Atsakovė J. Š. pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992 m vasario 13 d. notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi, kaip asmeninė jos nuosavybė, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, nustatyti, kad jos dalis bute su rūsiu yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo butas atsakovės yra įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su sutuoktiniu R. Š.. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ginčo butas buvo skirtas J. Š. dar iki santuokos su R. Š., ji jame gyveno su savo vaikais ir butą išlaikė, kad ginčo butą J. Š. išsipirko už savo asmenines lėšas – valstybės vienkartines išmokas – investicinius čekius, panaudodama juos 93,90 proc. buto vertės išpirkimui ir tik 6,10 proc. buto vertės išpirkdama pinigais, kuri buvo bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, taip pat įvertinęs aplinkybes, jog ginčo butą visada išlaikė ir paskutiniu metu išlaiko atsakovė ir jos vaikų iš pirmos santuokos šeima, kuri ir gyvena ginčo bute, kad atsakovė J. Š. moka kreditą, skirtą ginčo buto renovacijai, vadovaudamasis procentiniu atsakovės asmeninių lėšų ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų santykiu, sumokėtų privatizuojant butą, pripažino, kad ginčo bute J. Š. asmeninės nuosavybės dalį sudaro 93,90 proc., o R. Š. asmeninės nuosavybės dalį sudaro 6,10 proc.

26. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuosavybės dalių nustatymo, nurodo, kad butas buvo suteiktas ne vienai atsakovei; J. Š. su R. Š. ginčo bute kartu gyveno daugiau nei 10 metų, kartu išlaikė ginčo butą, mokėjo mokesčius. Apeliančių teigimu, kaip panaudoti investicinius čekius sprendė patys sutuoktiniai, kadangi skirdama investicinius čekius valstybė siekė padėti šeimoms privatizuoti gyvenamuosius būstus. Prašo nustatyti, kad J. Š. ir R. Š. dalys bute, (duomenys neskelbtini), yra lygios.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad J. Š. dalis bute su rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių, yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantės turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

28. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

29. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą reikalaujama, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo - pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 47 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

31. Byloje nustatyta, kad J. Š. ir R. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). R. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. Š. vardu remiantis 1992 m. vasario 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 pagrindu. Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas (privatizuotas) už 12 509 rublius, iš kurių 10 984 rublių buvo sumokėta J. Š. investiciniais čekiais ir 1 525 rubliai sumokėti grynais pinigais.

32. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

33. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 42 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

35. Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

37. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iš dalies už santuokines lėšas (1 525 rubliai, tai sudaro 12,20 proc. sumokėtos kainos), iš dalies už atsakovės investicinius čekius (10 984 rubliai, tai sudaro 87,80 proc. sumokėtos kainos). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ginčo butas dar iki santuokos su R. Š. sudarymo, t. y. 1979 m. birželio 4 d., buvo paskirtas ieškovei J. Š. (buvusi pavardė G.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje nustatyta, jog dalis šalių buto kainos apmokėta vieno iš sutuoktinių (nagrinėjamu atveju atsakovės) investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo buto dalijimas lygiomis dalimis, nagrinėjamu atveju prieštarautų CK 3.98 straipsnio 2 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir formuojamai kasacinio teismo praktikai.

39. Pažymėtina, jog atsakovė alternatyviu reikalavimu prašė nustatyti, kad jos dalis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių. Atsakovė, teikdama nurodytą prašymą, pateikė teismui ir atitinkamus skaičiavimus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra iš esmės teisingi. Nors ieškovės nesutiko su šioje byloje atsakovės pateiktu prašymu padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę jos pateiktomis proporcijomis, tačiau atsakovės nurodytų skaičiavimų, kaip atliktų netinkamai, neginčijo. Duomenų, kad J. ir R. Š. gyvenant santuokoje, šis butas buvo iš esmės pagerintas ar į jį buvo investuotos asmeninės R. Š. lėšos, nėra. Tokių aplinkybių ginčo šalys neįrodinėjo (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad J. Š. su R. Š. ginčo bute kartu gyveno daugiau nei 10 metų, mokėjo mokesčius nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to R. Š. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tapo didesnė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. Š. dalis ginčo bute yra 93,90 procentų (87,80 proc. + 12,20 proc. / 2) arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento (12,20 proc. / 2) arba 61/1000 dalių, t. y. dalis nustatė pagal atsakovės priešieškinyje pateiktus skaičiavimus (nutarties 37 punktas).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad J. Š. dalis bute su rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 93,90 procentų arba 939/1000 dalių, o R. Š. dalis yra 6,10 procento arba 61/1000 dalių, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

42. Ieškovių apeliacinį skundą atmetus, joms apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad atsakovės prašoma atlyginti 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl atsakovei priteistina 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis iš ieškovių R. P. ir L. P..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjos Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė