Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-146-805/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01581-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8;

3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.14.1;

3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.4.9.1.1;

3.2.4.9.1.2; 3.2.4.9.1.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 28 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant G. Z.,

dalyvaujant ieškovės AB,,L.“ atstovui – advokatui R. B.,

atsakovei O. Z., jos atstovei – advokatei A. B.,

tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams – advokato padėjėjui A. Z. ir bendrijos pirmininkei

R. K. bei G. O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei O. Z., tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, G. O. M., dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė AB „L.“ (toliau – ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės O. Z. (toliau – atsakovė) 811,00 Eur žalą, 64,32 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad AB „L.“ ir draudėja J. M. sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 18 d. iki 2023 m. kovo 17 d. buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 11 d. buvo užlietas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. spalio 11 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo išmokėjo 924,00 Eur žalos atlyginimo (žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 113,00 Eur). Dėl užliejimo metu padarytos žalos turtui yra atsakinga atsakovė, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, butas jai priklauso nuosavybės teise. Atsakomybė už žalą, padarytą trūkus atsakovės bute esančiam radiatoriaus nuorinimo kraneliui, tenka ne namo administratoriui, o radiatoriaus nuorinimo kranelį turėjusiai tinkamai prižiūrėti atsakovei. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašoma iš atsakovės priteisti 811,00 Eur sumą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Taip pat iš atsakovės turėtų būti priteista 64,32 Eur kompensacinės palūkanos, kurios paskaičiuotos taip: atsakovei privalomos atlyginti žalos dydis sudaro 811,00 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 64,32 Eur (811 Eur (žala) * 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 579 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022 m. lapkričio 26 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2022 m. lapkričio 10 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Ieškovė AB „L.“ teisme pateikė dubliką, kuriame prašo atmesti atsakovės argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį, ir tenkinti ieškovės ieškinį. Papildomai dublike nurodė, kad ieškovė tinkamai atliko draudiminių įvykių aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąsias įvykių priežastis, įvertino jų padarinius, tinkamai nustatė žalos dydį. Ieškovė buvo aktyvi, atidi, surinko visus reikiamus duomenis apie įvykusį draudiminį įvykį, šiuos duomenis išsamiai įvertino ir tinkamai atliko žalos administravimą. Į atsakovės teiginį atsiliepime, kad ji nebuvo informuota kada nuspręsta paleisti daugiabučio namo šildymo sistemą ir pradėti šildymo sezoną, atsikirto, jog pačios atsakovės su atsiliepimu pateiktame įsakyme nurodyta, jog įsakymas paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse, taip pat bendrijos susirinkimo protokole pažymėta, jog skelbimas apie tai, kad 2022 m. spalio 10 d. bus pajungtas šildymas, buvo patalpintas skelbimų lentoje, todėl atsakovė turėjo žinoti kada prasideda šildymo sezonas. Į atsakovės teiginį, kad daugiabučio namo šildymo sistema paleista ir pastatas pradėtas šildyti nakties metu, atkreipė dėmesys, jog šildymo sistema paleista dieną, o pats užpylimas įvyko naktį. Atsakovės bute esantys nuorinimo ventiliai yra bendro naudojimo objektų sudėtinė dalis, tačiau pareiga prižiūrėti butuose esančius šilumos įrenginius taip pat nustatyta ir patiems šilumos vartotojams, t. y. butų ir kitų patalpų savininkams. Remiantis institucijų atsakymais, namo valdytojas tinkamai vykdė techninę priežiūrą, laiku paruošė šildymo ir karšto vandens sistemą šildymo sezonui, todėl atsakovės argumentai, kad ji nėra atsakinga, kad ne dėl jos kaltės ir netinkamos priežiūros įvyko užpylimas, yra atmestini. Pažymėjo, kad iš atsakovės nebuvo gautas joks pranešimas apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, nors, kiek žinoma, pati atsakovė nurodė, kad kranelis lašėjo ir anksčiau. Kranelis yra senos modifikacijos, jo tarnavimo laikas yra pasibaigęs, todėl atsakovė turėjo pareigą pranešti apie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus. Užpylimas nėra susijęs su padidintu slėgiu, kaip nurodo atsakovė, tokiu atveju būtų trūkę ir kitų butų kraneliai ir radiatoriai. Atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 2005 m. lapkričio 22 d. (įvykio metu atsakovė buto savininke buvo jau beveik 17 metų). Atsakovės teiginys, kad buto radiatoriai nebuvo keisti jai butą valdant nuosavybės teise beveik 17 metų, patvirtina, kad atsakovė nesirūpino jos bute esančiais inžineriniais įrenginiais. Įvykio metu trūkęs radiatoriaus nuorinimo kranelis buvo avarinės būklės arba jam buvo padarytas koks nors išorinis poveikis. Mano, kad draudikas tinkamai apskaičiavo draudėjo patirtą žalą ir išmokėjo draudimo išmokas.

Ieškovės AB,,L.“ atstovas advokatas R. B. teismo posėdyje ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais, atsakovo keisti neketina. Nurodė, kad radiatoriaus, kuris yra atsakovės bute, kranelis buvo nesandarus. Pažymėjo, kad 2022 m. spalio 11 d. iš atsakovei priklausančiame bute esančio radiatoriaus įvyko vandens pratekėjimas. Ieškinyje išdėstytos šios faktinės aplinkybės: praleido vandenį dėl susidėvėjusio, atsakovei priklausančiame bute esančio radiatoriaus kranelio. Hidraulika tame daugiabučiame name buvo atlikta teisingai. Atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti savo bute esančią šildymo sistemą. Jos atsakomybę šiuo klausimu patvirtina byloje pateiktas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos raštas, kuriame nurodyta, kad būtent buto savininkė yra atsakinga už tinkamą šildymo sistemos priežiūrą, o iš bendrijos pusės viskas atlikta teisingai. Tų metų rugpjūčio 16 d. buvo atlikti hidrauliniai bandymai, namo šildymo sistema, nepažeidžiant taisyklių, buvo patikrinta. Visi būtini veiksmai iš trečiojo asmens (bendrijos) tuo laikotarpiu buvo atlikti tinkamai. Mano, kad atsakovė yra atsakinga, kadangi dėl jos kaltės ir netinkamos priežiūros įvyko vandens nutekėjimas, ko pasekoje buvo aplietas jų įmonėje apdraustas butas, todėl atsakovė turi už tai atsakyti. Ginčo dėl žalos dydžio nėra. Žalos dydį pagrindžia remonto sąmata, detalizuota sunaikinimo aktu. Atsakovės butas senos statybos, atsakovė jame gyvena 17 m. (2005 m. lapkričio mėn.), todėl bute esančią įrangą pati atsakovė privalėjo tikrinti ir prižiūrėti. Savivaldybės aktas liudija apie šildymo sezono pradžią, apie ką visuotinai buvo žinoma, tuo pačiu atsakovė žinojo, kad šildymo sezonas pradėtas. Radiatorius ir kranelis yra buto savininko inžinerinės įrangos dalis, t. y. atsakovės nuosavybė, tai nėra bendro naudojimo objektas. Bendra inžinerinė įranga tai nėra ta pati įranga, kuri yra atskirame bute, ir kurią buto savininkas turi stebėti ir prižiūrėti. Šilumą tame name paleido dieną, o užpylimas iš atsakovės buto įvyko naktį. Ginčo nėra, kad vanduo pratekėjo iš atsakovės bute esančio kranelio, kuris buvo ar sugedęs, ar tiesiog sandariai neužsuktas, nežinoma. Nesutinka, kad nuorinimo kranelis trūko kaip bendro naudojimo inžinerinė įranga. Ieškinį palaiko ir prašo tenkinti jame nurodytais motyvais ir pateiktais prie ieškinio įrodymais.

Atsakovė O. Z. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka, prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskutiniame 9 – jame aukšte. Ieškovo Foto lentelė 7 1 lape nurodyta informacija apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), po užliejimo, tačiau 1 lape pateiktos pirmosios dvi nuotraukos yra ne užlieto buto Nr. (duomenys neskelbtini), o pačios atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kurias atsakovė 2022 m. lapkričio 17 d. kaip priedą prie pretenzijos pateikė ieškovei AB „L.“, todėl šios nuotraukos niekaip nepatvirtina žalos atsiradimo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko 2022 m. spalio 11 d. nakties metu DNSB (duomenys neskelbtini), asmenims atsakingiems už namo šildymo bei karšto vandens sistemos priežiūrą, pastate paleidus šildymą.

Atsakovė O. Z. teismui pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė nesutinka, jog ieškovė išsamiai įvertino draudėjo pateiktą informaciją, buvo aktyvi, surinko visus reikiamus duomenis apie draudiminį įvykį, juos išsamiai įvertino ir tinkamai atliko žalos administravimą. Iš pateiktų nuotraukų negalima įvertinti ir nustatyti padarytos žalos dydžio (mąsto), nes jose fiksuota tik atskiri elementai, grindų sugadinimo faktas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė Turto sunaikinimo, sugadinimo akte neišsamiai, neaiškiai nurodė ir aprašė objektų sugadinimo pobūdį ir laipsnį, taip pat kiekiai nurodyti apskritai visos patalpos, o ne sugadinimų. Ta pačia data ir numeracija surašytos dvi skirtingos formos ZA67-SK12/2 „Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto darbai“, kuriose skiriasi apskaičiuota nuostolių suma išmokėta draudėjui 923,59 Eur ir nurodoma ieškinyje nuostolių suma – 811,12 Eur. Surašant pirmąją sąmatą neįvertintas, objektų nusidėvėjimo procentas, todėl netinkamai paskaičiuota nuostolių suma. Antroje sąmatoje visiems objektams (lubų polistirolo plokštėms, tapetams, grindų dangai laminatui) taikomas tas pat nusidėvėjimo procentas, nors šių medžiagų eksploatavimo laikas yra skirtingas. Atsakovė neneigia žinojusi apie Alytaus miesto savivaldybės išleistą teisės aktą apie tai, jog 2022-2023 m. šildymo sezono pradžia 2022 m. spalio 10 d., tačiau šis teisės aktas nėra skirtas miesto gyventojams, o nurodymai teikiami daugiabučių namų administratoriams, valdytojams, pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojams ir UAB „A.“. Pagal administravimo praktiką, konkretus pirmininko pranešimo terminas apie šildymo sezono pradžią gali skirtis nuo to, kurį nustatė Alytaus miesto savivaldybės administracija. Teiginys, jog skelbimas buvo paviešintas, neatitinka tiesos. Iki 2022 m. spalio 10 d. šio skelbimo nebuvo nei skelbimų lentoje, nei atsakovės asmeninėje pašto dėžutėje, taip pat atsakovė nebuvo informuota žodžiu bendrijos pirmininkės. Nesutinka ir su teiginiu, jog namo šildymo sistema paleista ir pastatas pradėtas šildyti dienos metu. Paleidus šildymą daugiabutyje, šiltas vanduo pasiekia viršutinius aukštus per 10-30 minučių, radiatoriai pradeda skleisti šilumą per 10-60 minučių nuo šildymo sistemos įjungimo. Jeigu dienos metu būtų pradėtas namo šildymas, tai ir vandens nuotėkis iš nuorinimo kranelio būtų įvykęs dienos metu. Nuotėkis nebuvo didelis (viename radiatoriuje būna apie 10 litrų vandens) ir jo pratekėjimo terminas taip pat nebuvo labai ilgas, priešingu atveju prižiūrėtojas būtų matęs slėgio nukritimą sistemoje. Prieš atliekant bandymą, prižiūrėtojas turi įvertinti viršutinių aukštų butų esančių radiatorių ir nuorinimo kranelių būklę arba nuorinimą po bandymo, tačiau prižiūrėtojas nei prieš vykdant bandymus, nei po jų nebuvo užėjęs įvertinti stovo nuorinimo kranelio stovio. Ieškovė klaidingai teigia, kad techninė viršutiniame aukšte esančiame bute stovo nuorinimo kranelio priežiūra yra vien tik buto savininko pareiga. Nuorinimo kranelis yra bendro naudojimo objektas, nuo kurio priklauso viso stovo šildymas. Bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas yra bendrijos atsakomybė. Taip pat ieškovė netinkamai pagrindžia ketinių radiatorių tarnavimo laiką bei prievolę savo nuožiūra pakeisti bute radiatorius ir stove sumontuotus nuorinimo kranelis (ventilius). Viso namo šildymo vamzdynas nėra keistas (taip pat nėra žinoma kiek butų savininkų name yra pakeitę radiatorius). Nesat namo šildymo sistemos projekto, negalima žinoti ir įvertinti šildymo sistemos veikimo name. Kad radiatorius yra senos modifikacijos, dar nėra priežastis jį keisti nauju. Techninį radiatorių vertinimą gali atlikti tik asmuo galintis ir turintis specialią tam tinkamą kvalifikaciją. Ketaus radiatoriai (senos modifikacijos) gali tarnauti be intervencijos iki 50 metų arba ilgiau. Atsakovės bute radiatoriai nėra surūdiję, praleidžiantys vandenį, nešildantys. Kranelis nebuvo nei surūdijęs, nei trūkęs ar kitaip pažeistas. Po avarijos į savo padėtį atstatytas nuorinimo kranelis, vandens nepraleido, šildymo sistema veikė. Atsakovės iniciatyva buvo paprašytas pakeisti į naujos modifikacijos ir toks pakeitimas atliktas tik po keleto savaičių po avarijos. Nepagrįstai nurodoma, kad užpylimas nėra susijęs su padidintu slėgiu, nes tokiu atveju būtų trūkę ir kitų butų kraneliai ir radiatoriai. Stovas yra vertikalus ir įrengtas per visus aukštus ir šio stovo nuorinimo kranelis yra tik viršutiniame aukšte atsakovės bute, nuo kurio priklauso radiatorių šilimas. Todėl teiginys apie kituose butuose esančius gedimus yra neteisingas, nes juose nėra nuorinimo stovo kranelių. Norint išvengti tokios avarinės situacijos, svarbu užtikrinti, kad slėgis sistemoje būtų kontroliuojama ir neviršytų nustatytų ribų. Vandens nuotėkio iš sistemos faktas nebuvo traktuojamas kaip šilumos sistemos avarija ir apie tai nebuvo informuota Valstybinė energetikos inspekcija, todėl manoma, kad iš sistemos ištekėjo ne daugiau kaip 10-20 litrų vandens, dėl kurio nesutriko šildymo sistemos darbas.

Atsakovės O. Z. atstovė advokatė A. B. teismo posėdyje nesutinka su pareikštu ieškiniu dėl šių priežasčių: šioje byloje būtina atsakyti į tris klausimus, t. y.: kam priklauso (kieno nuosavybė) šilumos stovas ir nuorintojas; kas atsakingas už jų tinkamą eksploataciją, būklę ir priežiūrą; kuo skiriasi buto savininko pareiga prižiūrėti bendro naudojimo objektus nuo bendro naudojimo objektų valdytojo pareigos vykdyti jų teisinę/techninę priežiūrą. Nesutinka, kad už tai atsakinga atsakovė. Tai ne atsakovės nuosavybė, kadangi eina šildymo stovas su nuorinimo vožtuvu paskutiniuose aukštuose, kas skirta ne tik atsakovės, bet visų butų poreikiams tenkinti. Vožtuvas/vintilis vizualiai pažeidimų/trūkimų neturi, atsakovė nėra kvalifikuota specialistė spręsti dėl jo techninės būklės. Atsakovei nepriklauso vožtuvą keisti, ji negali, nebūdama kvalifikuota specialistė, neturėdama techninių žinių, nustatyti tokių gedimų, kadangi tai yra bendro naudojimo objektas, tuo rūpintis privalo administratorius, bendrija ar pagal jungtinės veiklos sutartį paskirtas kvalifikuotas ir atestuotas partneris. Mano, kad tai yra bendro naudojimo inžinerinės įrangos dalis. Nuorinimo vožtuvas yra visos šildymo sistemos nuorinimo vožtuvas, kitaip vadinama sodo kranu, sudėtinė šildymo sistemos dalis, o ne atsakovės nuosavybė, o bendro naudojimo ventiliai. Bute esanti sistemos dalis yra stovas, radiatorius ir ventilis, kas bendro naudojimo objektas, už kurio techninę priežiūrą yra atsakinga bendrija, kuri samdo karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtoją, su juo sudaro eksploatavimo darbų sutartį. Prižiūrėtojo parinkimas yra bendrijos atsakomybė. Nurodė, kad vykdant hidraulinius bandymus nei prižiūrėtojas, nei pirmininkė nebuvo užėję pas atsakovę. Po šios avarijos atsirado kitas prižiūrėtojas, minėto namo 9-o aukšto visuose butuose buvo pakeisti nuorintojai bendrijos lėšomis, kas irgi patvirtina, kad tai buvo bendro naudojimo objektas, mechaniniai vintiliai buvo pakeisti automatizuotais. Pas atsakovę radiatoriai keisti niekada nebuvo, jos pareiga įleisti prižiūrėtoją, kad juos nuorinti. Žurnalas rodo, kad šiluma paleista 2022 m. spalio 10 d. 23.30 val., tada nuimti skaitiklių rodmenys. Civilinei atsakomybei būtina sąlyga yra kaltė, kad paleidus šilumą nuorinimo vintilis neatlaikė už tai atsakinga bendrija. Tokiu būdu nuorina visą sistemą, viso namo, o ne atskiro buto. Dėl ko prasisuko ventilis, galimai padidėjęs slėgis šildymo metu jį pramušė ar pan., dėl ko pradėjo tekėti vanduo. Kadangi tai įvyko naktį atsakovė miegojo ir paryčiui išgirdusi kapsėjimą puolė tiesti skudurus, tvarkytis, kad išvengti vandens, kažkaip bandė užsukti tekėjimo vietą, į duris paskambino kaimynė, pajutusi vandens nutekėjimą. Mano, kad į bylą turėtų būti pateikta bendrijos priežiūros sutartis su V. įmone bei bendro naudojimo objektų aprašas, kuris leistų atsakyti į pateiktus klausimus.

Atsakovė O. Z. teismo posėdyje, vykusiame 2025 m, balandžio 8 d., paaiškino, kad jos bute 2021 m. spalio 10 d. apie pusę penkių ryto pratekėjo vanduo iš nuorinimo kranelio. Jai kažkaip pavyko užsukti kranelį ir vanduo nustojo bėgti. Nuorinimo kranelis jos bute yra kiekviename kambaryje ir virtuvėje, ji gyvena viršutiniame namo aukšte. Pasak atsakovės, jos bute radiatoriai nuo būsto įsigijimo nekeisti, nuorinimo vintiliai irgi, ji butą pirko 2005 m., nieko jame nedarė nuo to laiko. Ji nežino ar geri radiatoriai ir nuorinimo vintiliai. Niekada nebūdavo, kad radiatoriai nešyla, nereikėjo jų niekada nuorinti, kad šiltų apatiniai aukštai. Ji sukinėjo nuorinimo vintilį. Paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 23 d. atvyko trijų asmenų iš bendrijos komisija apžiūrėti jos butą, Č. pasukinėjo kranelį ir vėl paleido vandenį, kuris pradėjo bėgti. Susimokėjo santechnikui ji pati ir jis 2022 m. lapkričio 24 d. pakeitė vintilį. Paskui keistas vintilis buvo 2025 metais.

Trečiasis asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį tenkinti visiškai, kaip pagrįstą, trečiojo asmens naudai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už kilusią žalą yra atsakinga atsakovė, kadangi draudėjo buto užliejimas įvyko būtent iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl ji ir privalo žalą atlyginti ieškovei. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus dėl konkrečios žalos kilimo. Namo bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema, tiek hidraulinio išbandymo metu, tiek vandens pratekėjimo iš šildymo sistemos metu, tiek ir vėlesnio šildymo sistemos veikimo metu buvo ir yra geros būklės, t. y. tinkama eksploatavimui. Specialistas, t. y. V. V. IĮ, 2022 m rugpjūčio 16 d. atliko DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinius išbandymus. Po hidraulinio išbandymo DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema buvo pilnai parengta šildymo sezonui. DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. spalio 11 d. jokių duomenų dėl pastebėto šildymo sistemos išsisandarinimo iš patalpų savininkų ir atsakovės nebuvo gavusi. Duomenų dėl šildymo sistemos kažkokių tai pastebėtų ir užfiksuotų defektų šalys į bylą taip pat nėra pateikusios. Atsakovė pati patvirtina faktinę aplinkybę, jog bendrojo naudojimo inžinierinės šildymo sistemos išsisandarinimas įvyko atsakovės bute ir, kad termofikacinio vandens nutekėjimo sustabdymui užteko tik užsukti ventilį (nuorinimo vožtuvą). Po šildymo sistemos išsisandarinimo vožtuvas (ventilis), pro kurį buvo pastebėtas pratekėjimas atsakovei priklausančiose patalpose, buvo kurį laiką dar eksploatuojamas ir termofikacinis vanduo pro vožtuvą daugiau nepratekėjo. Atsakovės bute šildymo sistemos vožtuvas (ventilis) buvo pakeistas atsakovės pageidavimu. Mano, kad šildymo sistemos išsisandarinimas atsakovės bute įvyko ne dėl vožtuvo (ventilio) būklės, o dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, kad vožtuvas (ventilis), prieš įjungiant šildymą daugiabutyje, buvo fiziškai veikiamas, t. y. buvo atsuktas ir nepilnai užsuktas. Atsakovė turi pareigą tinkamai prižiūrėti savo bute esančius bendrojo naudojimo šildymo sistemos įrenginius (šildymo radiatorius, vožtuvus), ši pareiga apima ir pareigą savavališkai nesukioti nuorinimo vožtuvų (ventilių). Atsakovės teiginys, kad atsakove šioje byloje turi būti DSNB,, (duomenys neskelbtini)“, kad bendrija netinkamai vykdė šildymo sistemos techninę priežiūrą ir tai sukėlė avariją šilumos sistemoje, yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas.

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė R. K. teismo posėdyje nurodė, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 18 val. atėjo M., kuri prašė nufotografuoti jos butą, nes 9-o aukšto gyventoja O. Z. neatidarė durų. Be to nurodė, kad ir 2022 m, lapkričio 16 d. buvo gauti gyventojų skundai, tame tarpe R. P. ir kt., kad bėga vanduo į balkoną. 2022 m. lapkričio 23 d. bendrijos nariai (komisija) apžiūrėjo atsakovės bute vintilio stovį, atsakovė sakė neleisti, nes jisai nestipriai laikosi, kitą dieną ji sakė, kad reikia santechniko. O. Z. po įvykio inicijavo krano pakeitimą pati, ji tą savo bute ir turėjo pasidaryti. Patikino, kad hidraulinių bandymų metu oro sistemoje nebelieka, tik sukeliamas slėgis. Vožtuvų, vintilių galiojimo laiko ji nežino. 2022 m. gruodžio 6 d. vykstant susirinkimui nuspręsta, kad buto savininkas turi prižiūrėti bute pats viską, juolab, kad pas atsakovę patekti į butą neįmanoma. Prieš šildymą hidraulinius bandymus atlieka kiekvienais metais, praplovimai pagal techninį reguliavimą vykdomi kas 4 metus. Viršutiniame aukšte yra 4 butai. Pagal techninius parametrus vintiliuose niekada oro nebūdavo. 2023 m. rugpjūtį namo viršutiniuose aukštuose visi mechaniniai vintiliai buvo pakeisti automatiniais. Tai padaryta tam, kad sistema užsipildytų savaime, nes pasitaiko atvejų, kad gyventojai juos sukinėja. Tai padaryta dėl to, kad butų savininkams nebūtų galima naudotis termofikaciniu vandeniu, kuriuo kiti gyventojai prasukę radiatorius taupydami grindis, indus plauna. Šiuo atveju nuorinimo vožtuvas nebuvo sugedęs, per nuorinimo vožtuvą vanduo nebėgo, vizualiai matėsi, kad tvarkingas, komisija nustatė, kad prabėgimas vandens įvyko dėl mechaninio atsukimo. 2022 m. lapkričio 23 d. vintilis pas atsakovę dar nebuvo pakeistas. Atsakovė sakė, kad po to nesaugiai jautėsi, todėl pati susimokėjo už pakeitimą. Visada pakabinami pranešimai, kad bus vykdomas šildymo sezonas, kas buvo ir šį kartą padaryta. Vintiliai sudėtinė šildymo sistemos dalis, bet, jeigu, nėra poreikio, bendrijai jų apžiūrėti nereikia. Esamos technologijos modernesnės, vintilis nėra skirtas ir būtinas nuorinimui. Pagal techninius parametrus matosi ar reikalinga orinti radiatorius, ar ne, slėgio atitikmuo rodo pratekėjimus. Kad (duomenys neskelbtini) bute – sodo kranas, kaip pavadino vintilį buitine kalba, tiesiog suklydo.

Trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas A. Z. teismo posėdyje nurodė, kad trečiasis asmuo – daugiabučių namų savininkų bendrija pritaria ieškovo pareikštam ieškiniui, mano, kad ieškinys yra pagrįstas, laiko atsakovę atsakinga už kilusią žalą. Pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. hidraulinių bandymų metu pratekėjimų nebuvo, viskas buvo tinkama eksploatacijai iki 2022 m. spalio 11 d. Prižiūrėtojas V. konstatavo, kad trūkumų nėra, po hidraulikos šildymo sistema buvo užpildyta vandeniu, termofikacinio vandens slėgis buvo vienodas, jokių nutekėjimų nefiksuota. Dėl vintilio, matomai šis buvo atsuktas ar nepilnai užsuktas sriegiu. Kas jį lietė atsakovės nuosavybėje, galėtų atsakyti tik atsakovė. Matomai ji savavališkai sukinėjo. Atsakovei, įvykus avarijai, pavyko sustabdyti vandens pratekėjimą, pati atsargiai pasuko kranelį ir vanduo nustojo bėgti, reiškia žinojo kaip elgtis tokiu atveju, po to jis irgi buvo kurį laiką buvo eksploatuojamas ir vandens proveržio nebuvo, kas tik patvirtina atsakovės kaltę.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. O. M., įtraukta į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje palaiko ieškinį. Nurodė, kad su jos ir atsakovės santykiai prasti, nes ši vengia geranoriškos bendrystės, nesisveikina. Balkone irgi vanduo nuo atsakovės tiško, tualete anksčiau iš jos buto bėgo. Teigia, kad kaip ieškinyje parašyta taip, kaip buvo. Be to atsakovė jai pati papasakojo apie įvykio aplinkybes, Kaimynė sakė, kad ji sukinėjo kranelį, dėl to stipriai apliejo jos buto virtuvę ir miegamąjį. Pratekėjimas buvo didelis, dvi paras lašėjo, lubos, grindys, baldai, tėvelio maldaknygė sušlapo. Nuo 4 val. ryto ji valė vandenį, su kroksais dirbo, kad nenutrenktų elektra, iš lemputės lubose vanduo varvėjo, kurio buvo daug, apsemtas buto vidus. Paaiškino, kad beldė į atsakovės duris, ši atsakė, kad jau užsukau ir vanduo nebėga, atnešė siūlydama jai žalai atlyginti 50 eurų. Atsakovė sakė aš jus ne tik apipyliau, bet ir uždegsiu. Atšoko pas ją bute parketas, jį keitė laminatu, tvyrojo smarvė, bute atsirado pelėsis. Matomai atsakovė užmiršo užsukti kraną, todėl ir įvyko apliejimas. G. O. M. nurodė, kad pagal specialybę yra techninė mechanikė, ji supranta įvykio situaciją ir ją taip vertina. Tarpinė tinkama buvo, tą patvirtina atlikti hidrauliniai bandymai.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Dėl ginčo esmės

Dėl prašomos priteisti žalos dydžio ginčo byloje nėra. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų kai žala padaroma vieno kitam bendrijos buto savininkų turtui dėl vandens nutekėjimo iš viršutinio aukšto apliejus po juo esantį butą ir to pasekoje kilusių padarinių. Būtent dėl pareigos subrogacijos tvarka atsakovei atlyginti žalą ieškovei, kurią ši sumokėjo trečiajam asmeniui G. O. M. dėl šios turto apliejimo vandeniu, nutekėjusiu iš atsakovės O. Z. buto.

Ieškovė įrodinėja, jog už žalą, padarytą dėl vandens nutekėjimo iš atsakovės bute esančio radiatoriaus vintilio ir dėl to užliejus ieškovės draustą turtą, yra atsakinga atsakovė, kadangi ji nevykdė pareigos prižiūrėti savo bute esantį nuorinimo vintilį. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad iš atsakovės buto, atsiradus vandens nutekėjimui per radiatoriaus nuorinimo vintilį, įvyko avarija, dėl ko buvo užlietas apačioje atsakovės buto esantis trečiojo asmens butas bei sugadintas tame bute buvęs turtas. Vienok, atsakovės nuomone, avarija įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl bendrijos atsakingų asmenų nepriežiūros paleidus šilumą, galimai netinkamos šilumos sistemos priežiūros, nes nuorinimo vintilis patenka į bendrijos bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių/šilumos sistemos sampratą, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams. Taigi, byloje nėra ginčo dėl atsiradusios žalos ir jos dydžio, tačiau kyla klausimas dėl atsakomybės faktinėje situacijoje, t. y. kas atsakinga už kilusią žalą, atsakovė ar trečiasis asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama renkant ir pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą be ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdyje pagrindžia šie įrodymai:

2025 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. O. M..

2006 m. kovo 3 d. Būsto draudimo liudijimas patvirtina, jog AB „L.“ ir draudėja J. M. sudarė 67,74 m būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 18 d. iki 2023 m. kovo 17 d.

Pastatų nuostolių aprašymo duomenyse nurodoma, kad sugadintas/pažeistas objektas – buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa 29-3 el. instaliacija (neveikia elektra), patalpa 29-4, lubos, putų polistirolis (plėmuota, atsilipęs), laminuotos grindys (išbrinkę).

2022 m. spalio 14 d. Turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodoma, kad 2022 m. spalio 11 d. užlietas būstas, esantis(duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiosios, užliejimas įvyko iš viršutinio buto Nr. 33. Fotolentelėse, pateiktose prie ieškinio, užfiksuota būsto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos: aplieta siena su atsiklijavusiais tapetais, lubos su atšokusia klijuota danga. Fotolentelė, byloje pateikta prie dubliko, rodo grindų dangos sugadinimą aplietame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (pastatų nuostolio aprašymo 1.2.3 punkte prie sugadinto/pažeisto objekto pavadinimo yra parašytos šios grindys).

2022 m. spalio 19 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata, žalos byla Nr. 3179162, patvirtina, kad žalos dydžio paskaičiavimas – 811,12 Eur.

2022 m. lapkričio 9 d. AB „L.“ pranešimas apie žalos atlyginimą, iš kurio matyti, kad AB „L.“ J. M. informuota, jog draudimas išmokės 924,00 Eur draudimo išmoką už 2022 m. spalio 11 d. atsitikusį įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjo butas. Rekomenduota atsiųsti dokumentus ir nuotraukas, įrodančius atliktus remonto darbus.

2022 m. lapkričio 10 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei O. Z..

Fotolentelėse, pateiktose prie ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, matyti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje radiatorius su kraneliu.

2022 m. lapkričio 10 d. AB „L.“ raštas,,Dėl išmokos išieškojimo“, iš kurio matyti, kad AB „L.“ atsakovei O. Z. pranešė apie atsitikusį įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie 924,00 Eur išmokėtą žalos atlyginimą, prašydami per 15 dienų pervesti minėtą sumą į AB „L.“ nurodytą sąskaitą.

2022 m. lapkričio 11 d. SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AB „L.“ O.G. M. išmokėjo 924,00 Eur žalos atlyginimo už 2022 m. spalio 11 d. įvykį, bylos Nr. 3179162.

2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės O. Z. pretenzija dėl išmokos išieškojimo ieškovei AB „L.“ rodo, kad O. Z. nesutinka su dėl išmokos išieškojimo, prašo peržiūrėti pateiktą jai nurodymą dėl išmokos išieškojimo, atsižvelgiant į tai, kad vožtuvas yra bendrosios inžinerinės sistemos (šildymo) dalis ir dėl jos priežiūros ir eksploatavimo priežiūros darbus yra atsakinga šildymo sistemą administruojantis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini).

2022 m. lapkričio 23 d. Apžiūros aktas Nr. 3, fotolentelė, kurioje užfiksuotas radiatorius, paaiškina priežastis, sąlygojusias įvykusią avariją ir patvirtina, kad mechaninis nuorinimo vožtuvas bute adresu (duomenys neskelbtini), po incidento įvykusio 2022 m. spalio 11 d. buvo nepakeistas iki 2022 m. lapkričio 23 d., kas liudija, kad po įvykio pagal techninius parametrus jis buvo tinkamas naudojimui ir nekeliantis jokios grėsmės.

2023 m. balandžio 18 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos rašte dėl namo parengimo šildymo sezonui nurodoma, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis; Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111,,Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių patvirtinimo“ 16 punktas, 17 punktas, 283 punktas, 302 punktas, taisyklių 3 priedo 22 punktas; Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297,,Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisykliųpatvirtinimo“137.1. papunktis, taisyklių 1 priedo 3, 20, 21, 23, 51, 57, 74.1-74.3, 133.1, 133.3., 138.1 punktai, taisyklių 2 priedas; Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros eksploatavimo) taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 – nustato pareigą valdytojui organizuoti techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui paruošti šildymo ir karšto vandens sistemą šildymo sezonui, laiku pasirašyti pastato parengties šildymo sezonui aktą, o vartotojams stebėti savo patalpų šilumos įrenginius, pranešti apie jų gedimus.

2022 m. rugpjūčio 16 d. V. V. IĮ Vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinių išbandymų duomenys patvirtina, kad specialistas V. V. 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinius išbandymus bei konstatavo, kad <...> slėgio kritimo, rasojimo per virintines siūles, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdynų, armatūros ir kitų elementų, nepastebėta <...>.

Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas patvirtina, kad po hidraulinio išbandymo DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema buvo pilnai parengta šildymo sezonui, t. y. šildymo sistema buvo tinkamai užpildyta termofikaciniu vandeniu, sistemoje buvo palaikomas pastovus termofikacinio vandens slėgis.

2022 m. spalio 4 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. DV-992,,Dėl 2022-2023 m. šildymo sezono pradžios“, patvirtina, kad 2022-2023 m. šildymo sezono pradžia skelbiama nuo 2022 m. spalio 10 d., įsakymo 2.1. punkte nurodoma, kad daugiabučių namų administratoriams, valdytojams, pastatų šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojams, UAB „A.“ nuo šildymo sezono paskelbimo pradžios pradėti šildymo sezoną (duomenys neskelbtini) mieste.

Nagrinėjamu atveju, pagal bendrijos pateiktą informaciją, namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą iki 2022 m. gruodžio 1 d. vykdė V. V. IĮ, šiuo metu priežiūrą vykdo UAB,,V.“. Tokias aplinkybes patvirtina 2021 m. gruodžio 1 d. Pirkimo pardavimo sutartis Nr. 47, sudaryta V. V. IĮ ir DNSB (duomenys neskelbtini) dėl šilumos ūkio priežiūros.

2022 m. gruodžio 1 d. V. V. IĮ pranešimas DMSB (duomenys neskelbtini) pirmininkei, kuriuo informuojama, kad V. V. IĮ nuo 2022 m. gruodžio 1 d. nutraukia šilumos ūkio priežiūros sutartį Nr. 47, pasirašytą 2021 m. gruodžio 1 d. su bendrijos pirmininke R. K..

2022 m. gruodžio 6 d. DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo protokolas Nr. 3 patvirtina, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo įrašyta namą aptarnaujančio šilumos mazgo prižiūrėtojo ir santechniko keitimas, taip pat klausimas vandentiekio avarija (duomenys neskelbtini) bute, susirinkime asmenys, vykdantys šilumos mazgo prižiūrą, nedalyvavo, protokole nuorinimo ventilis įvardijamas „...sodo kranu, kuris nepritaikytas nuorinimui...“, o pažeidžiant šilumos sistemos teisinį reguliavimą, atsakovės butas įvardintas atsakingu už šildymo stovo reguliavimą, kadangi yra paskutiniame namo aukšte.

Elektroniniu laišku, pateiktu prie atsakovės atsiliepimo, AB,,L.“ atsakovę informuoja, jo pretenzija dėl aplieto buto lieka galioti.

2023 m. sausio 23 d. O. Z. prašymas dėl šilumos sistemos pasiruošimo eksploatacijai ir jos priežiūrai, siųstas Valstybės energijos reguliavimo tarnybos Kauno teritoriniam skyriui ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, kad šios institucijos pateiktų paaiškinimus kas vykdo šildymo sistemų priežiūrą, kas ir už ką turi atsakyti įvykus įvykiui ir t.t.

Elektroniniai laiškai, pateikti prie atsakovės atsiliepimo, patvirtina, kad atsakovė 2023 m. vasario 23 d. suteikė AB,,L.“ atstovei informaciją apie kreipimąsi į institucijas; Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba raštu informavo atsakovę apie jos pašymo nagrinėjimo pratęsimą.

2023 m. vasario 15 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos rašte dėl Daugiabučio namo šildymo sistemos priežiūros nurodyta, kad institucija siūlo vadovautis Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir ginčą kas atsakingas už šildymo sistemos stovo sureguliavimą spręsti kreipiantis į bendrijos ginčų komisiją arba ginčus nagrinėjantį asmenį (bendrijoje tokia komisija nesudaryta, ginčus nagrinėjančio asmens nėra), o jeigu nepavyksta ginčo išspręsti minėtu būdu arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų komisijos pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka teisme.

Elektroniniais laiškais, pateiktais prie atsakovės atsiliepimo, AB,,L.“ pateikė taikos sutarties pasiūlymą atsakovei dėl AB,,L.“ teisminės bylos (duomenys neskelbtini) ir informaciją dėl susidariusių papildomų bylinėjimosi išlaidų.

2023 m. kovo 7 d. Valstybės energijos reguliavimo tarnybos rašte O. Z.,,Dėl namo parengimo šildymo sezonui“ nurodyta, kad „apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad minėti teisės aktai nustato pareigą valdytojui organizuoti techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui paruošti šildymo ir karšto vandens sistemą šildymo sezonui, laiku pasirašyti pastato parengties šildymui sezonui aktą, o vartotojams stebėti savo patalpų šilumos įrenginius, pranešti apie jų gedimus“.

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. pirktų prekių pagal PBM sąskaitas darbų atlikimui suvestinė, pateikta prie tripliko, parodo, kad 2023 m. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos rugsėjo mėnesį už bendrijos organizuotus ir atliktus darbus – techninę apžiūrą yra 120,00 Eur, automatinių nuorintojų, rutulinių ventilių, kamščių montavimą viršutiniuose pastato radiatoriuose – 597,16 Eur.

Fotolentelėse, pateiktose prie 2024 m. gruodžio 12 d. atsakovės prašymo, matyti, kad atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo mėn. fiksuota: vertikalus stovas, radiatorius, stovo automatinis nuorintojas, (pasak atsakovės keistas DNSB (duomenys neskelbtini), lėšomis).

2025 m. kovo 14 d. UAB,,V.“ rašte Nr. 25-03-13 pažymėta, kad nuorinimo vožtuvai, sumontuoti prie radiatorių O. Z. viršutiniame (devintame) aukšte adresu (duomenys neskelbtini), yra reikalingi oro išleidimui iš šildymo stovų ir radiatorių šiame bute ir butuose, esančiuose po (duomenys neskelbtini) butu.

2021 m. gruodžio 13 d. Bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. 1 patvirtina, kad bendrijos bendrosios pastato inžinerinėms sistemoms, be kita ko, priklauso – vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos) (plieniniai/plastikiniai vamzdžiai); šildymo sistema (vienvamzdė viršutinio paskirstymas rūsyje); šilumos punktas (automatizuotas); šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisai (plieniniai vamzdžiai); karšto vandens sistema (vienvamzdė su cirkuliacine linija) (pastaba: detalus šios sistemos aprašas sudaromas atskirai pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229); šilumokaitis (yra); karšto vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo pastato sienos arba šilumokaičio, įrengto pastate iki įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdyno ir stovo jungtį (trišakis, atlanka ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatyta kitos ribos) (plieniniai cinkuoti vamzdžiai) (II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, punktai – 1, 4, 4.1., 4.2; 5., 5.1., 5.2.). Pagal Bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. 1, atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esantis radiatoriaus ventilis nepriklauso bendrijos bendrojo naudojimo objektams.

2025 m. kovo 17 d. UAB,,V.“ raštas Nr. 25-03-17,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad mechaninis (sraigtinis) vožtuvas dėl slėgio poveikio, esančio šildymo sistemoje, vožtuvo automatiškai negali atidaryti, atsakant į klausimus nurodoma:

,,1. Mūsų praktikoje atvejų, kai padidėjęs slėgis šildymo sistemoje, įjungus šildymą, sukeltų mechaninio (sraigtinio) nuorinimo vožtuvo atsivėrimą, nebuvo.

2. Tikimybė, kad tinkamas šio tipo vožtuvas pats praleistų vandenį dėl slėgio pokyčių, yra labai maža, kadangi šildymo sistemos slėgio pokyčiai nebūna labai dideli. Nepriklausomose sistemose (su šilumokaičiu) nuo neleistino slėgio padidėjimo sistemą saugo apsauginis vožtuvas, esantis šilumos punkte. Priklausomose (be šilumokaičio, Lauko g. 1 sistema be šilumokaičio) slėgį namo vidaus šildymo sistemoje lemia slėgis termofikacinio vandens įvade.

3. Mechaninis (sraigtinis) nuorinimo vožtuvas nėra slėgiui jautri detalė ir atsidaryti automatiškai negali. Jų atidarymas ir uždarymas atliekamas rankiniu būdu.

4. Slėgio pokyčiai šildymo sistemoje, jeigu jie neviršija maksimalaus darbinio slėgio, neturėtų įtakoti šio tipo vožtuvo kokybės ir patikimumo.

5. Jeigu vožtuvas nebuvo pakeistas ir toliau veikė po incidento vien tik jį tinkamai užsukus, galima daryti išvadą, kad jis nebuvo sugedęs.“

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes pagrindžia draudėjo atstovo surašytas apžiūros aktas, kuriame be kita ko nurodyta turto sugadinimo priežastis – iš atsakovės buto užliejo patalpas, buto savininko surašytas pranešimas, kuriame pranešantis asmuo nurodė, jog užliejo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, taip pat apgadinto turto nuotraukos. Atsakovė su ieškiniu nesutinka manant, kad nuoriimo vintilis (vožtuvas) yra bendrosios inžinerinės sistemos (šildymo) dalis ir dėl jos priežiūros ir eksploatavimo yra atsakinga šildymo sistemą administruojantis asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jeigu tokia yra įsteigta, privalo užtikrinti tinkamą – pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkančią – namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 įsakymu dėl statybos techninio reglamento str 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinta statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau tekste Reglamentas). Reglamento 32 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrai atlikti paskiriamas gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas. Taigi, tokiam asmeniui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas (tiek, kiek, suprantama, yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą – toks aiškinimas neprieštarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad techniniam prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2. papunkčiu administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio formą nustato aplinkos ministras. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus.

Ieškovė atsakovo keisti kitu, teismo siūlymu, nesutiko, ieškinį palaikė pilna apimtimi atsakovės atžvilgiu, tuo tarpu atsakovė priešieškinio šioje civilinėje byloje nereiškė.

Taigi, svarbu nustatyti kokios priežastys lėmė avariją. Taip pat aktualios ir kitos aplinkybės, turėjusios reikšmės įvykiui, atsakovės veiksmai/neveikimas, administratoriaus veiksmai iki įvykio (ar daugiabučio šildymo sistema buvo tinkamai eksploatuojama, ar buvo atliekama šildymo sistemos priežiūra/apžiūra, ar ji tinkamai paruošta šildymo sezonui), juolab, kad bendrijos gyvenamojo namo butų savininkams jų butuose esančius radiatorius ir ant jų sumontuotą įrangą tenka prižiūrėti patiems, kaip dalies nuosavybės turėtojams, vertinant ir tai, kaip nustatyta rašytiniais bylos duomenimis, kad viršutiniuose namo aukštuose butuose esantys nuorinimo vintiliai pagal techninius parametrus, esant moderniam šilumos punktui (mazgui), faktiškai nėra atsakingi už šildymo sistemos funkcionavimą, taip pat ar kada nors gyventojai, tame tarpe atsakovė, iki įvykio skundėsi dėl šilumos prietaisų, esančių jų butuose, tame tarpe nuorinimo kranelių tinkamumo, šilumos pratekėjimo trikdžių ir pan.). Minėtos aplinkybės reikšmingos siekiant išsiaiškinti ne tik įvykio aplinkybes, bet pačiu ir atsakovės veiksmams/neveikimui teisėtumo prasme įvertinti.

Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis spręstina, kad namo bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema, hidraulinio išbandymo metu buvo geros būklės, t. y. tinkama eksploatavimui, vandens pratekėjimo nefiksuota. Po hidraulinio išbandymo, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. spalio 11 d., DSNB,,(duomenys neskelbtini)“ jokių duomenų dėl pastebėto šildymo sistemos išsisandarinimo fiksuota nebuvo, kas taip pat patvirtina, kad bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema veikė tinkamai ir buvo pilnai parengta šildymo sezonui. Atsakovės menamos aplinkybės, kad galimai padidėjęs slėgis šildymo metu pramušė vintilį ar dėl to jis prasisuko, dėl ko pradėjo tekėti vanduo, nepagrindė jokie faktiniai bylos duomenys. Priešingai, rašytiniais įrodymais akivaizdu, kad mechaninis (sraigtinis) nuorinimo vožtuvas nėra slėgiui jautri detalė ir atsidaryti automatiškai negali, jo atidarymas ir uždarymas atliekamas rankiniu būdu. Jeigu vožtuvas nebuvo pakeistas ir toliau veikė po incidento vien tik jį tinkamai užsukus, galima daryti išvadą, kad jis nebuvo sugedęs.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog trečiasis asmuo DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ savo funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp veiksmų (neveikimo), įgyvendinant trečiojo asmens, kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2022 m. spalio 11 d. įvykusios avarijos, kurios metu atsakovės O. Z. buvo aplietas žemiau esantis G. O. M. butas ir to pasekoje draudėjo turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra. Teismas sprendžia, kad DSNB,,(duomenys neskelbtini)“, kaip namo administratorės, veiksmai šioje situacijoje niekaip neturėjo esminės reikšmės avarijai įvykti. Priešingai, bylos duomenys nepaneigė, jog atsakovė nėra atsakinga dėl atsiradusios žalos, todėl spręstina, kad civilinė atsakomybė kyla atsakovės atžvilgiu. Tokias aplinkybes be pirmiau aptartų rašytinių įrodymų patvirtina byloje pateiktas 2022 m lapkričio 23 Nr. 3 surašytas Apžiūros aktas, su jame komisijos, susidedančios iš 4 narių, konstatuotomis aplinkybėmis.

Kad DSNB,,(duomenys neskelbtini)“ savo pareigas atliko tinkamai vykdydama šildymo sistemos ir karšto vandens priežiūrą ir eksploataciją, rodo pateikti byloje duomenys, jog bendrija aktualiu ginčui laikotarpiu su V. V. IĮ, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d., buvo sudariusi šilumos ūkio priežiūros sutartį dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros su turinčiu kvalifikaciją (atestatą) ir pasirengimą (kompetenciją) šioje srityje vykdyti priežiūrą asmeniu. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinių išbandymų duomenys patvirtina, kad specialistas V. V. 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko DSNB,,(duomenys neskelbtini)“ vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinius išbandymus bei konstatavo, kad <...> slėgio kritimo, rasojimo per virintines siūles, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdynų, armatūros ir kitų elementų, nepastebėta <...>. Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas patvirtina, kad po hidraulinio išbandymo DSNB,,(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema buvo pilnai parengta šildymo sezonui, t. y. šildymo sistema buvo tinkamai užpildyta termofikaciniu vandeniu, sistemoje buvo palaikomas pastovus termofikacinio vandens slėgis. Pirmiau aptartais rašytiniais bylos duomenimis spręstina, ką patvirtina 2023 m. balandžio 18 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos raštas, kad valdytojui kilusi pareiga organizuoti techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui paruošti šildymo ir karšto vandens sistemą šildymo sezonui, laiku pasirašyti pastato parengties šildymo sezonui aktą buvo įgyvendinta, vienareikšmiškai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 16 d. V. V. IĮ Vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinių išbandymų duomenys, kuriais matyt, kad specialistas V. V. 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ vidaus šildymo sistemos ir šilumos mazgo hidraulinius išbandymus bei konstatavo, kad <...> slėgio kritimo, rasojimo per virintines siūles, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų, vamzdynų, armatūros ir kitų elementų, nepastebėta <...>. Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas patvirtina, kad po hidraulinio išbandymo DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo inžinierinė šildymo sistema pilnai parengta šildymo sezonui, t. y. šildymo sistema buvo tinkamai užpildyta termofikaciniu vandeniu, sistemoje buvo palaikomas pastovus termofikacinio vandens slėgis, dėl ko darytina išvada, kad pagal 2022 m. spalio 4 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. DV-992,,Dėl 2022-2023 m. šildymo sezono pradžios“ kliūčių bendrijoje nuo 2022 m. spalio 10 d. pradėti šildymo sezoną nebuvo, nes ji buvo tinkamai prižiūrėta ir parengta naudojimui. Tokias aplinkybes bei atsakovės kaltę be pirmiau išdėstyto patvirtina ir esamo bendrijos techninio prižiūrėtojo raštai: 2025 m. kovo 14 d. UAB,,V.“ Nr. 25-03-13 ir 2025 m. kovo 17 d. UAB,,V.“ raštas Nr. 25-03-17, iš kurio matyti, mechaninis (sraigtinis) vožtuvas dėl slėgio poveikio, esančio šildymo sistemoje, vožtuvo automatiškai negali atidaryti, kas taip pat paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes.

Tuo tarpu vartotojams kylančios pareigos stebėti savo bute esančius patalpų šilumos įrenginius, pranešti apie jų gedimus, per daugiau nei 17 metų gyvenimo šioje bendrijoje laikotarpį atsakovė O. Z., būdama atsakinga už savo bute esančią įrangą, nieko nepadarė. Tokias aplinkybes patvirtino ji pati teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 8 d. metu. Taigi, bylos įrodymais spręstina, kad avarijos priežastį nulėmė būtent atsakovės elementarios, nereikalaujančios specialių žinių bei išsimokslinimo, pareigos prižiūrėti nuorinimo vintilį, esantį pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute, tinkamas nevykdymas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė iki avarijos būtų teikusi DSNB,,(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie netinkamą objekto, esančio jos bute, būklę, kreipusis į bendrijos pirmininkę, kilus abejonių, tikslu patikrinti jos bute esančio prietaiso būklę ir pan. Bylos duomenis rodo priešingai, kad nuo apsigyvenimo šiame bute pradžios, t. y. per visą 17 metų gyvenimo šiame bute laikotarpį atsakovė nesirūpino jame esančiais šilumos prietaisais, jų neremontavo, nekeitė, apie jų būklę, kaip galinčią kelti grėsmę, nieko neinformavo. Teismas nesutinka, su atsakovės atstovės teiginiais neva tai bendrijos atsakomybę patvirtina faktas, kad, praėjus po apliejimo pakankamai ilgam laiko tarpui, bendrijos lėšomis mechaniniai nuorinimo vintiliai visuose gyvenamojo namo viršutiniuose butuose buvo pakeisti automatiniais, kadangi tokias aplinkybes paneigia rašytiniai bylos duomenys, o taip pat to priežastis aiškiai ir nedviprasmiškai teismo posėdžio metu paaiškino bendrijos pirmininkė, atsakydama į atsakovės atstovės paklausimą.

Teismui pareikalavus DSNB,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti papildomus įrodymus – 2021 m. gruodžio 13 d. Bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. 1, kurio II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos 4 – 4.2 punktuose išdėstyta daugiabučio namo šildymo sistema ir jos bendros inžinerinės sistemos, pagal ką taip pat akivaizdu, kad nuorinimo vintiliai nepatenka į bendrojo naudojimo objektų sąrašą. Aptartų duomenų kontekste taip pat spręstina, kad DSNB,,(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už apliejimo atveju kilusias pasekmes. Šie duomenys irgi yra pagrindas ieškovės ieškiniui tenkinti.

Taigi, bylos duomenimis sutiktina, kad atsakovės neteisėtus veiksmus šiuo atveju pagrindžia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai buvimas, byloje nėra duomenų, kad šio daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens tiekimo inžinerinė įranga negalėjo funkcionuoti dėl nustatytų tam tikrų gedimų, mechaninių pažeidimų ar neatitikimų techniniams parametrams. Priešingai, bylos duomenimis akivaizdu, kad ji tinkamai buvo parengta šildymo sezonui. O vien atsakovės atstovės teiginių, jog neva tai atsakovė, neturėdama techninio išsilavinimo ir/ar, nebūdama kvalifikuota ir atestuota specialistė bei neturėdama tam specialių žinių, neturėjo ir negalėjo įgyvendinti bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybei pašalinti. Bylos rašytiniais duomenimis, ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentais įrodyta, kad atsakovės ne tik, kad neveikimas, nerūpestingumas, bet ir veiksmai (galimas nuorinimo vintilio prasukimas, neužsukimas iki galo ir pan.), kuo beje savo nuosavybėje galėjo tvarkytis tik ji pati, kitokių duomenų byloje nėra gauta, labiau tikėtina sąlygojo kilusią žalą. Kad vandens pratekėjimas iš atsakovės buto įvyko savaime, be atsakovės intervencijos, esant tvarkingai, prižiūrėtai ir paruoštai šildymo sezonui šilumos sistemai, bylos medžiaga nepatvirtino, todėl spręstina, kad atsakovė yra atsakinga dėl iš jos buto įvykusio vandens pratekėjimo apliejus apačioje esantį butą, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti ir daryti išvadą, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei žalą.

Teismas atsakovės atstovės prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu V. įmonę netenkino, kadangi bylos esmė yra dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, o ne dėl bendrijos objektų techninės priežiūros bei eksploatacijos, kita vertus, bylos duomenimis matyti, kad duotuoju metu šilumos ūkio priežiūros sutartis su šiuo prižiūrėtoju dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros nutraukta, kaip nepagrįstą ir teiktą pavėluotai, atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas buvo pateiktas paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 8 d., metu, tuo tarpu byla buvo rengta nagrinėti teismo posėdyje paruošiamųjų dokumentų būdu, juolab, kad kitus atsakovės atstovės prašymus 2025 m. kovo 10 d. posėdžio metu dėl papildomų duomenų, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir nustatyti faktines aplinkybes, teismas tenkino, įpareigojęs bendrijos pirmininkę pateikti sutartį su šilumos ūkio prižiūrėtoju ir bendro naudojimo objektų aprašą, kurie savalaikiai buvo gauti ir prijungti į bylos duomenų visetą, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, kad tokių prašymų išsprendimas esminės įrodomosios reikšmės pagal ginčo pobūdį, teismo vertinimu, neturi, taip pat vertinant tai, kad tokie prašymai teikti pavėluotai, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, juos atmetė, atsižvelgiant ir į tai, kad įrodymų rinkimas negali tęstis iki begalybės, šalys ekspertizės skirti neprašė, tuo tarpu byloje pakako duomenų bylai iš esmės išspręsti.

Taigi, iš esmės pirmiau aptarti duomenys pagrindžia įvykį, kuris, kaip nurodyta šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimuose, pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, atsitiko dėl vandens pratekėjimo iš atsakovės buto, dėl ko atsakinga yra ji pati. Pažymėtina, kad tokio fakto neginčijo ir atsakovė, kuri pagal galimybes ir supratimą, nakties metu nubudusi iš miego, ėmėsi veiksmų, kad likviduoti avarijos padarinius, savarankiškai užsuko nuorinimo kranelį, po ko vanduo nustojo bėgti, tokias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo G. O. M., įvykio naktį, šalindama apliejimo padarinius, betarpiškai bendravusi su atsakove, kuri jai irgi pripažino savo kaltę. Komisija, atvykusi į atsakovės butą, akivaizdžių prietaiso trūkumų, mechaninių gedimų nenustatė, kas patvirtina, kad jis buvo tinkamas eksploatacijai, nuorinimo kranelis tik gerokai vėliau po įvykio buvo atsakovės iniciatyva ir sąskaita keistas kitu, būtent 2022 m. lapkričio 23 d., o po įvykio ir iki šio pakeitimo vanduo pro jį taip pat nesiskverbė, kas taip pat patvirtina ieškinio pagrįstumą. Pirmiau aptartų įrodymų kontekste spręstina, kad ieškinys įrodytas ir tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 875,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kompensacinių palūkanų po sutarties termino pabaigos priteisimo

Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės turėtų būti priteista 64,32 Eur kompensacinės palūkanos, kurios paskaičiuotos taip: atsakovei privalomos atlyginti žalos dydis sudaro 811,00 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 64,32 Eur (811 Eur (žala) * 0,05 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 579 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022 m. lapkričio 26 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2022 m. lapkričio 10 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir šioje dalyje (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.26 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22,00 Eur žyminį mokestį (2024 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas) ir 360,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2024 m. liepos 12 d. SEB banko patvirtinimas apie lėšų pervedimą, iš viso 382,00 Eur.

Atsakovė prašo atlyginti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (2024 m. gruodžio 17 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1198780).

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 550,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (2024 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymas, suma 400,00 Eur, ir 2025 m. balandžio 4 d. Mokėjimo nurodymas, suma 150,00 Eur).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės ir trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatų (advokato padėjėjo) išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Svarstant šalių prašymą dėl advokatų išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (LAT nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz. LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-212/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-212/2009">3K-3-212/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-31/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-31/2011">3K-3-31/2011</a>).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, apimtį, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, byla yra elektroninė, sudėtinga, joje teikta daug šalių procesinių dokumentų, jos parengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, bylos procesas vyko nuo 2024 m. liepos 1 d., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad ieškinį tenkinus pilnoje apimtyje iš atsakovės O. Z. priteistinos 382,00 Eur ieškovės AB,,L.“ ir 550,00 Eur trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 811,00 Eur žalą, 64,32 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 382,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei,,L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja

Loreta Radzevičienė