Civilinė byla Nr. e3K-3-199-219/2018
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03475-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; 2.4.4.5.5; 2.6.1.3.1; 3.4.2.2.4; 3.5.20.2; 3.5.20.4.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, uždarajai akcinei bendrovei,,Būsto paskolų draudimas“, 245-XI daugiabučio namo savininkų bendrijai, akcinei bendrovei,,Kauno energija“, akcinei bendrovei,,Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei,,Citadele“ bankui, Kauno rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, uždarajai akcinei bendrovei,,Swedbank lizingas“, A. B., antstoliui M. P., antstolei N. B., antstolei J. Ž., antstolei S. V., antstolei A. A. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo hipoteka įkeisto turto realizavimą fizinio asmens bankroto byloje, kai turtas priklauso ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir kitam bendraturčiui, iš kurio vykdomas išieškojimas vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjos bankroto administratorius prašė leisti jam parduoti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį L. D. ir A. B., kaip vieną turtinį vienetą pareiškėjos bankroto byloje, skelbiant varžytynes kreditorių susirinkimo nutarimo nustatyta tvarka, įpareigojant bankroto administratorių 1/2 dalį iš turto pardavimo gautų lėšų pervesti į antstolės S. V., vykdančios išieškojimą iš A. B. hipotekos kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, depozitinę sąskaitą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi prašymą patenkino.
Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB,,Bankrotas ir restruktūrizavimas“. 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – hipotekos kreditorės UAB,,Būsto paskolų draudimas“ 104 230,29 Eur finansinis reikalavimas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens (pareiškėjos) 2017 m. sausio 3 d. mokumo atkūrimo planas.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalies, 746 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad FABĮ nuostatos yra specialiosios, ir sprendė, jog bankrutuojančio fizinio asmens ir kito skolininko bendro turto pardavimo kaip vieno turtinio komplekso organizavimas turi būti vykdomas pagal bankroto procedūras bei atitinkamai už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens bankroto administratorius, ką, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2014">3K-3-47/2014</a>).
Teismas nustatė, kad: L. D. ir A. B. yra kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ solidarieji skolininkai; antstolės S. V. kontora vykdo priverstinį išieškojimą iš skolininko A. B. hipotekos kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai; antstolės patvarkymu turto vertinimo teismo ekspertas G. J. B. 2017 m. vasario 21 d. pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta Buto rinkos vertė vertinimo dieną (2017 m. vasario 21 d.) buvo 42 800 Eur, o Buto 1/2 dalies rinkos vertė – 11 600 Eur. Įvertinęs tai, kad UAB,,Būsto paskolų draudimas“ finansinis reikalavimas yra didesnis už įkeisto viso turto (Buto) vertę, taigi turto pardavimo vertė neviršys įsipareigojimo dydžio; kad bankrutuojančios pareiškėjos ir skolininko A. B. prievolė yra solidari, šios prievolės skolininkas A. B. iki šiol nėra įvykdęs; kad antstolė vykdo solidarios skolos priverstinį išieškojimą iš skolininko A. B. kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai; tiek pareiškėjai, tiek solidariajam bendraskoliui A. B. priklausančios turto dalys numatytos realizuoti tenkinant jų kreditorių reikalavimus (L. D. – bankroto procese, A. B. – vykdymo procese), teismas sprendė, jog bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bendro turto, kaip vieno turtinio komplekso, pardavimas nepažeis solidariųjų skolininkų teisių. Toks turto pardavimo būdas, kai parduodamas vientisas daiktas, teismo vertinimu, yra racionalesnis, nes viso buto, kaip vieno (o ne dalies), kaina rinkoje yra aukštesnė, toks turtas yra likvidesnis nei jo atskiros dalys; bus patirtos tik vienos (o ne dviejų) turto pardavimo varžytynėse procedūros išlaidos, o turtą realizavus didesne kaina, būtų padengta didesnė kreditorių reikalavimų dalis, kartu reikšmingai sumažėtų ir skolininkų įsipareigojimų dalis.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų antstolės S. V. ir A. B. atskiruosius skundus, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas, be kita ko, nustatė, kad antstolė S. V., vykdanti išieškojimą iš skolininko A. B. hipotekos kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, nukreipė jį į 1/2 dalį Buto, tačiau ši turto dalis nėra realizuota, nes Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi buvo sustabdytas A. B. priklausančios turto dalies priverstinis realizavimas, uždraudžiant antstolei sudaryti ir patvirtinti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; pareiškėjai priklausanti Buto dalis numatyta realizuoti FABĮ nustatyta tvarka pagal teismo patvirtintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, siekiant padengti teismo patvirtintų kreditorių, tarp jų – UAB „Būsto paskolų draudimas“, finansinius reikalavimus.
Teismas rėmėsi CPK 746 straipsnio 5 dalimi ir sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2014">3K-3-47/2014</a> nustatytos taisyklės (kad jeigu vieną pardavimo objektą sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens turtas, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius) gali (ir turi) būti taikomos sprendžiant klausimus ir dėl fizinių asmenų bankroto bylose turto realizavimo (kai turtas priklauso ne tik bankrutuojantiems fiziniams asmenims, tačiau ir kitiems bendraturčiams). Teismas atmetė A. B. argumentą, kad nepagrįstai leista parduoti jam priklausančią 1/2 dalį Buto, nors (jam) nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla.
Remdamasis FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog, visą įkeistą turtą pardavinėjant bankroto administratoriui, būtų pažeistos A. B., kaip skolininko, teisės iki varžytynių pasiūlyti turto pirkėją. Turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus. A. B. teisės pasiūlyti jam priklausančios Buto dalies pirkėją teismas nelaikė prioritetine prieš jo ir pareiškėjos kreditorių teisę gauti maksimalų savo reikalavimų patenkinimą (parduodant Butą kaip turtinį vienetą, o ne atskirai).
Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad: kai kreditoriui bendrą skolą turi skolininkų daugetas, iš kurių vienas bankrutuoja, toks turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo sąnaudos sumažėtų, turtas būtų likvidesnis kaip vienas vienetas bei atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai; bankrutuojančio fizinio asmens (nagrinėjamu atveju pareiškėjos L. D.) ir kito skolininko (A. B.) bendro turto kaip vieno turtinio vieneto pardavimo organizavimas turi būti (nors ir neprivalomai) vykdomas pagal bankroto procedūras ir atitinkamai už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens bankroto (pareiškėjos) administratorius.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja ir A. B. yra kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ solidarieji skolininkai, šios kreditorės 104 230,29 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas pareiškėjos bankroto byloje ir jis yra didesnis už viso Buto vertę (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso turto vertė – apie 53 824 Eur, pagal eksperto nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą – 42 800 Eur), taigi turto pardavimo vertė neviršys įsipareigojimų dydžio; tiek pareiškėjai, tiek A. B. priklausančios turto dalys numatytos realizuoti tenkinant jų kreditorių reikalavimus, teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Buto kaip vieno turtinio vieneto pardavimas atitiktų tiek pačių skolininkų, tiek kreditoriaus interesus, nes toks pardavimo būdas užtikrintų turto realizavimą kuo didesne kaina, padidėtų jo likvidumas, o jo realizavimo išlaidos gerokai sumažėtų. Be to, viso turto kaip vieno turtinio vieneto pardavimas užtikrintų ir visų kreditorių interesus, o A. B., kaip skolininko, teisių nepažeistų, nes, turtą realizavus didesne kaina, būtų padengta didesnė hipotekos kreditoriaus reikalavimų dalis, kartu – gerokai sumažėtų ir skolininko įsipareigojimų dalis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Įstatyme nesureglamentuota, ar gali būti bankrutuojančio skolininko turto dalis parduodama kartu su kito, nebankrutuojančio, skolininko turto dalimi kaip vienas turtinis kompleksas, ir pagal kokias taisykles tai gali būti padaryta. Remiantis teismų praktika toks turtas gali, bet neprivalo būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jeigu tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo išlaidos sumažėtų, turtas būtų likvidesnis kaip vienas vienetas, taip būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ar kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai. Turto pardavimo nurodytu būdu organizavimas yra fakto klausimas. Nagrinėjamu atveju yra aiški bankrutuojančiam asmeniui priklausanti turto (Buto) idealioji dalis, tačiau nenustatyta naudojimosi turtu tvarka. Bankroto administratorius, prieš kreipdamasis į teismą, nenustatė bankrutuojančio asmens dalies, esančios bendrąja daline nuosavybe (FABĮ 27 straipsnio 3, 7 dalys).
Teismų sprendimai pažeidžia suinteresuoto asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis), nes jam priklausanti Buto dalis neteisėtai atimta ir perduota bankroto administratoriui parduoti.
Teismai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl juridinio asmens bankroto byloje turto realizavimo, nors įstatymų leidėjo valia neaiški, o teismų praktika nesuformuota. Nors teismai nurodė, kad turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas pagal bankroto procedūras ir už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens bankroto (pareiškėjos) administratorius, tačiau argumentai, kad turtas įgytų didesnę rinkos kainą, sumažėtų jo pardavimo organizavimo išlaidos, turtas būtų likvidesnis, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, šios aplinkybės nebuvo įrodinėtos (CPK 178 straipsnis).
Teismai nepagrįstai nesivadovavo bendraisiais protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Bankroto ir vykdymo procesų procedūros, susijusios su turto realizavimu, gali ir turi būti derinamos tarpusavyje, siekiant maksimaliai ekonomiškai naudingai atsiskaityti su kreditoriais. Esminiai teismų sprendimuose nurodyti aspektai, sprendžiant dėl leidimo realizuoti turtą vieneriose varžytynėse, derinant bankroto ir vykdymo procesus, – ekonominis naudingumas, turto likvidumas, skolų dydis, teisinės kliūtys turtą realizuoti dalimis, pvz., hipotekos lakšto nuostatos dėl turto pardavimo tvarkos. Kasaciniame skunde nurodytos Buto ir jo dalies vertės patvirtina, kad, parduodant hipoteka įkeistą Butą dalimis, bus gauta daug mažesnė suma nei parduodant butą kaip turtinį vienetą. Tai pažeidžia teisėtus hipotekos kreditoriaus interesus, yra nesuderinama su skolininkų interesais padengti kuo didesnę skolos dalį. Butas įkeistas užtikrinant vieną skolinį įsipareigojimą. Hipotekos lakšte nenustatytas Buto dalių pardavimo eiliškumas, taigi jos turi būti parduodamos kartu. Skola hipotekos kreditoriui yra didesnė nei įkeisto Buto vertė, hipotekos kreditorius pirmiausia savo reikalavimus tenkina iš įkeisto turto, taigi neišvengiamai bus parduotas visas įkeistas Butas.
Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad yra pažeidžiama jo konstitucinė nuosavybės teisė. Šią teisę jis suvaržė įkeisdamas savo turtą hipoteka. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė surasti pirkėją turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju hipoteka įkeistas turtas privalo būti realizuojamas kaip vienas objektas, todėl dalies Buto pardavimas apskritai negalėjo būti vykdomas. Teisė pasiūlyti parduodamo turto pirkėją nustatyta ir FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje, todėl, teismui nusprendus, kad priverstinis turto pardavimas privalo būti organizuojamas bankroto administratoriaus, suinteresuotas asmuo galės savo teisę pasiūlyti pirkėją įgyvendinti ir parduodant turtą FABĮ nustatyta tvarka. Teismai, įvertinę šalių argumentus ir bylos duomenis, šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad Buto kaip vientiso objekto pardavimas geriausiai atitinka skolininkų ir kreditorių interesus.
Teismų sprendimai priimti ne vien kasacinio teismo išaiškinimų 2014 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2014">3K-3-47/2014</a> pagrindu. Teismai vertino teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, šalių poziciją ir kasacinio teismo praktiką, netiesiogiai patvirtinančią priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl solidariųjų bendraskolių bendrąja hipoteka įkeisto turto pardavimo, kai vienas iš bendraskolių bankrutuoja
CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).
Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumais (CPK 745 straipsnio 1 dalis), o kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ar FABĮ nustatyta tvarka (CPK 746 straipsnio 5 dalis).
Tiek įmonės, tiek fizinio asmens bankroto atveju nemokaus (bankrutavusio) asmens įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, kurias organizuoja ir vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 6 dalis; FABĮ 27 straipsnis).
Taigi, vadovaujantis aptartomis teisės normomis, hipotekos kreditoriaus skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir šio turto pardavimą įprastai organizuoja ir vykdo antstolis CPK normų nustatyta tvarka, o juridiniam ar fiziniam asmeniui bankrutuojant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir jo pardavimą vykdo bankroto administratorius atitinkamuose (bankroto) įstatymuose nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija nurodo, kad gali susidaryti teisinė padėtis, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, kai kreditorius reikalauja išieškoti skolą iš bendraskolių fizinių asmenų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas, tačiau vienam jų yra iškelta bankroto byla. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą skolos išieškojimą tokiu atveju turėtų vykdyti antstolis ir bankroto administratorius, nukreipdami išieškojimą į atitinkamas kiekvienam bendraskoliui nuosavybės teise priklausančias daikto dalis, t. y. antstolis pardavinėja dalį įkeisto turto civilinio proceso normų nustatyta tvarka, o bankroto administratorius bankrutuojančiam asmeniui priklausančią dalį – bankroto normų nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas, spręsdamas bylą dėl hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, kurio viena dalis (žemės sklypas) priklausė fiziniam asmeniui, o kita (pastatai) – bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, yra išaiškinęs, kad jeigu hipoteka įkeistą turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius. Turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2014">3K-3-47/2014</a>).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDItMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-442-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-442-378/2016">3K-3-442-378/2016</a> nurodė, kad kasacinio teismo praktika akcentuoja būtent kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai (34 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus reikalavimu parduodant hipoteka įkeistą skolininko turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę kainą, nes tai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Šiuo tikslu CPK normose nustatyta tvarka skelbiamos ir vykdomos varžytynės. Juridinio ir fizinio asmens bankroto atveju siekiama patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, išsaugant ir užtikrinant kreditorių bei nemokaus asmens interesų pusiausvyrą. Tuo tikslu bankroto administratorius bankroto normų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo nemokaus asmens turto, įskaitant įkeistą hipoteka, varžytynes. Taigi parduodant skolininko (tiek mokaus, tiek bankrutuojančio) turtą kreditorių reikalavimams tenkinti visais atvejais siekiama jį parduoti už didesnę kainą, nes tai atitinka kreditorių ir skolininko interesus bei užtikrina jų pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nustatyta, kad: Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius; pareiškėja ir suinteresuotasis asmuo A. B. yra hipotekos kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ solidarieji bendraskoliai; tiek pareiškėjai, tiek solidariajam bendraskoliui A. B. priklausančios įkeisto turto – Buto – dalys numatytos realizuoti atitinkamai bankroto ir vykdymo procese tenkinant jų kreditorių reikalavimus; antstolės patvarkymu turto vertinimo teismo ekspertas G. J. B. 2017 m. vasario 21 d. pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta Buto rinkos vertė vertinimo dieną (2017 m. vasario 21 d.) yra 42 800 Eur, o Buto 1/2 dalies rinkos vertė – 11 600 Eur; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso Buto vertė – apie 53 824 Eur; UAB,,Būsto paskolų draudimas“ finansinis reikalavimas yra didesnis už įkeisto viso turto (Buto) vertę, taigi turto pardavimo vertė neviršys įsipareigojimo dydžio.
Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bankrutuojančio fizinio asmens – pareiškėjos L. D. ir kito skolininko A. B. bendro turto kaip vieno turtinio vieneto pardavimo organizavimas nagrinėjamu atveju turi būti vykdomas pagal bankroto procedūras pareiškėjos bankroto administratoriaus. Tokia išvada padaryta teismams iš esmės pripažinus, kad taip bus maksimaliai užtikrinti skolininkų ir kreditoriaus interesai, įkeistą turtą parduodant geriausiomis sąlygomis. Teismai įvertino bylos duomenis apie Buto ir 1/2 jo dalies rinkos vertę, skolininkų prievolės pobūdį, kreditoriaus finansinio reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje dydį, faktą, kad abiem Buto bendraturčiams priklausančios turto dalys numatytos realizuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad Buto, kaip turtinio vieneto, pardavimas šiuo atveju užtikrintų turto realizavimą didesne kaina, be kita ko, dėl didesnio jo likvidumo, mažesnių realizavimo išlaidų organizuojant vieną turto pardavimo procedūrą, be to, toks turto pardavimo būdas labiau atitiktų skolininkų (pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens) bei kreditoriaus interesus. Priešingai nei teigia suinteresuotasis asmuo A. B. kasaciniame skunde, jo teisės, įskaitant nuosavybės teisę, nebūtų pažeistos, nes, didesne kaina realizavus hipoteka įkeistą turtą, iš kurio jau vykdomas išieškojimas, būtų padengta didesnė dalis hipotekos kreditoriaus reikalavimų ir atitinkamai sumažėtų skolininko įsipareigojimų dalis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai vienam iš bendraskolių fizinių asmenų iškeliama bankroto byla, tai abiem bendraskoliams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. nutarties 24 punktą), parduodamas FABĮ nustatyta tvarka, t. y. tokio turto pardavimą varžytynėse vykdo bankroto administratorius ir įstatymo nustatyta tvarka turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo siekia įsigyti ne dalį, o visą įkeistą turtinį vienetą.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 26,22 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,22 Eur (dvidešimt šešis Eur 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas
