Baudžiamoji byla Nr. 2K-98-654/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20309-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.2.7; 2.1.2.11; 2.1.7.5; 2.1.15.1; 2.3.2.2.6; 2.4.5.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (pranešėjo), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Mariaus Ramanausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nukentėjusiojo N. N. (N. N.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. Ž. nukentėjusiojo N. N. naudai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo G. Ž. ir jo gynėjo advokato Mariaus Ramanausko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 28 d. apie 21.15 val. degalinės „Jozita“ teritorijoje, esančioje Šiauliuose, Architektų g. 80, tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam N. N. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam N. N. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešinio žando srityje.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. Ž. gynėjas advokatas M. Ramanauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodo tokius argumentus:
2.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 140 straipsnio l dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio, 301, 305 straipsnių, 320 straipsnio ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose.
2.2. Žemesnės instancijos teismai, pripažindami G. Ž. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nenustatė būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Teismai, pažeisdami in dubio pro reo principą, ignoravo gynybos argumentą, kad pirmas smurtauti pradėjo ne G. Ž., o nukentėjusysis N. N.. Nuteistasis tik gynėsi nuo prieš jį pradėtų nukentėjusiojo smurtinių veiksmų. Žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė nusikaltimo objektą, kadangi N. N. pirmas pažeidė G. Ž. kūno neliečiamumą. Žemesnės instancijos teismai nevertino gynybos argumentų, kad N. N. prieš G. Ž. pradėtas smurtas sukėlė jam neigiamas pasekmes, nes nuteistasis pirmas patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryta poodinė kraujosruva kojoje, sutino kelis, dėl to kurį laiką jis negalėjo dirbti. Tai patvirtino ir liudytojas R. C.. N. N. fizinį skausmą patyrė vėliau, jau po to, kai nuteistasis, gindamasis nuo nukentėjusiojo pradėto smurto, ėmė aktyviai gintis.
2.3. Žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys išprovokavo žodinį konfliktą, o šis perėjo į smurtinius veiksmus. Smurtiniai veiksmai buvo pradėti nukentėjusiojo, kai jis pirmas dešine koja spyrė nuteistajam G. Ž. į kairę koją ir smūgiavo ranka G. Ž. į galvą. Tokią įvykių seką, apžiūrėję vaizdo ir garso iš nukentėjusiojo automobilio registratoriaus įrašus, nurodė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Tai reiškia, kad pirmas pradėjo muštis nukentėjusysis N. N.. Iki nukentėjusiojo prieš nuteistąjį panaudoto smurto byloje nėra fiksuota G. Ž. smurtinių veiksmų. Nukentėjusysis pripažįsta, kad smurtu prieš save jis laiko G. Ž. smūgius, kurie buvo suduoti kaip atsakas į nukentėjusiojo smūgius. Tai reiškia, kad G. Ž. sudavė N. N. bandydamas apsiginti. Tačiau žemesnės instancijos teismai šių faktinių aplinkybių netyrė, jų nesiaiškino ir nevertino. Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl BK 28 straipsnio taikymo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-495/2022">2K-73-495/2022</a>, kadangi nuteistojo veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas. G. Ž. gynėsi nuo N. N. pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Kartu yra visiškai akivaizdu, kad G. Ž. neperžengė būtinosios ginties ribų, t. y. nenaudojo fizinės jėgos daugiau, nei buvo reikalinga ginantis nuo nukentėjusiojo neteisėtų smurtinių veiksmų.
2.4. Byloje nebuvo nustatyti subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nėra nustatyta, kad iki momento, kai nuteistasis pats patyrė nukentėjusiojo smurtą, jis būtų siekęs sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam. G. Ž. viso proceso metu teigė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo pradėto smurto, o jo veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis. Žemesnės instancijos teismai šį argumentą nepagrįstai atmetė.
2.5. Žemesnės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų. Žemesnės instancijos teismai savo sprendimus motyvavo vienpusiškai, remdamiesi tik kai kuriais įrodymais ir juos sureikšmindami, vertindami atskirai nuo kitų bylos įrodymų, t. y. savo išvadas grindė ne įrodymų visumos vertinimu, nuteistąjį kaltinančius įrodymus suabsoliutino, o visus prieštaravimus bei abejones vertino jo nenaudai, pažeisdami in dubio pro reo principą. Pirmosios instancijos teismas nepateikė kaltinamojo gynybos versijos įvertinimo, o apeliacinės instancijos teismas dėl to pasisakė neaiškiai ir nepakankamai argumentuotai.
2.6. Žemesnės instancijos teismai be argumentų atmetė gynybos prašymą skirti vaizdo medžiagos ekspertizę. Ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai nurodė, kad pirmas smurtauti pradėjo nukentėjusysis, tačiau prokuroras pateikė versiją, kad nukentėjusiojo smūgiai buvo netikslūs, nestiprūs, nepasiekė tikslo. Dėl skirtingų vaizdo įrašų interpretacijų turėjo būti paskirta vaizdo medžiagos ekspertizė, kad būtų nustatyta, kuris asmuo pirmas sudavė smūgius ir ar šie smūgiai pasiekė tikslą, ar jie galėjo sukelti fizinį skausmą.
2.7. Pirmosios instancijos teismas neinicijavo G. Ž. parodymų sugretinimo su turima baudžiamosios bylos medžiaga. Tokiu būdu buvo atskleistas ne tik bylą nagrinėjusio teismo šališkumas, bet ir galimas išankstinis nuomonės suformavimas, jog G. Ž. turi būti pripažintas kaltu.
2.8. Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, ir teigia, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai yra surašyti pažeidžiant BPK reikalavimus. Byla išnagrinėta neobjektyviai, kadangi dalis įrodymų neištirta. Pirmosios instancijos teismas nevertino vaizdo įrašų ir juose užfiksuotos konflikto eigos. Žemesnės instancijos teismų išvados nepagrįstos išsamiais ir nešališkai ištirtais įrodymais, paremtos prielaidomis ir spėjimais, o ne įrodymais, visas abejones žemesnės instancijos teismas aiškino ne G. Ž. naudai, o kaltinimą palaikiusio prokuroro naudai. Teismų sprendimuose nenurodytos visos būtinos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai.
2.9. Kasatoriaus nuomone, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTMtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-93-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-93-788/2017">2K-93-788/2017</a> pateiktas išaiškinimas dėl BK 37 straipsnio taikymo yra aktualus ir nagrinėjamoje situacijoje. G. Ž. padaryta veika atitinka mažareikšmės veikos požymius.
2.10. Žemesnės instancijos teismai netinkamai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis byloje pateikė vos vienos pastraipos civilinį ieškinį, kuriame ne tik nėra žalos pagrindimo, elementaraus paaiškinimo, kuo pasireiškia patirta neturtinė žala, tačiau ir nėra pateikta įrodymų dėl patirtos žalos. Žemesnės instancijos teismai, nepaisydami nurodytų aplinkybių, nukentėjusiajam priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Dalis kasaciniame skunde dėstomų argumentų skirta žemesnės instancijos teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir įrodymams, kurių pagrindu G. Ž. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vertinti kitaip, nei tai darė teismai. Tokie argumentai neturėtų būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, o jų pagrindu – ir kitokių teismo išvadų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs gynybos prašymą dėl vaizdo medžiagos ekspertizės paskyrimo ir dar kartą peržiūrėjęs ginčijamą vaizdo įrašą, remdamasis byloje atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis, nutartyje išdėstė motyvus, kuriais remiantis G. Ž. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat įvardindamas ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patvirtino, kad G. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos ir kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jo elgesys buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo agresyvių veiksmų, paneigia objektyvūs bylos duomenys. Tokios aplinkybės buvo užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše. Todėl BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikytos tinkamai.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymus įvertino tinkamai, apeliacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo. Todėl teigti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistajam buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad G. Ž. dėl menkavertės dingsties, supykęs, kad nukentėjusysis neleidžia jam sėstis ant automobilio priekinės sėdynės, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, stipriai trenkė automobilio dureles ir pradėjo sparčiu žingsniu eiti link nukentėjusiojo, kuris tuo metu iš savo automobilio išlipo, turėdamas tikslą apsaugoti automobilį nuo nuteistojo agresyvių veiksmų, o ne smurtauti prieš jį. Vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ne N. N., o nuteistasis, nusiteikęs agresyviai, mojuodamas rankomis, ėjo prie nukentėjusiojo, o pastarasis, siekdamas išvengti smurto, traukėsi atatupstas, rankomis dengėsi veidą, kūną ir, gindamasis nuo G. Ž., savo ranka nustūmė G. Ž. ranką. G. Ž. toliau intensyviai artėjant prie N. N., pastarasis, traukdamasis atbulas nuo G. Ž., koja spyrė G. Ž. į kojas ir trenkė G. Ž. į kairįjį skruostą. Nuteistasis pirmas pradėjo smurtinius veiksmus, jo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, o nukentėjusysis gynėsi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus G. Ž. kėsinimosi.
3.4. G. Ž., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl žemesnės instancijos teismai G. Ž. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nuteistojo veikoje nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Kiti galimi nukentėjusiojo veiksmai, kuriuos nurodo kasatorius, nepaneigia teismo išvadų, kad nuteistojo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip būtinosios ginties.
3.5. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į gynybos apeliaciniame skunde keltus klausimus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą motyvuotai protokoline nutartimi atmetė pakartotinį gynybos prašymą skirti byloje vaizdo medžiagos ekspertizę, negali būti traktuojama kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ar teismo šališkumas. Apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai – buvo atsakyta į esminius skundo argumentus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato M. Ramanausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K- P- 58-697/2019 ir kt.). Todėl formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 200- 697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).
6. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, surašydami skundžiamus sprendimus, padarė BPK pažeidimų, nėra pagrįsti teisiniais argumentais, o apsiribojama tik teismų praktikos citavimu. Kasaciniame skunde in dubio pro reo principo taikymas yra grindžiamas nuteistojo versija, tačiau žemesnės instancijos teismai ištyrė visus įrodymus ir pašalino visas galimas abejones nuteistojo kalte. Šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Taip pat nebus nagrinėjami argumentai dėl to, kad teismai atmetė gynybos prašymą pridėti prie bylos dokumentus, kadangi teismų sprendimai yra motyvuoti, o dokumentų nepridėjimas nėra BPK pažeidimas. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos faktinėms aplinkybėms, nustatytoms baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTMtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-93-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-93-788/2017">2K-93-788/2017</a>, nes minėtoje byloje asmens, kuriam byla buvo nutraukta pagal BK 37 straipsnį, smurtinio pobūdžio veiksmus lėmė ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, todėl šis argumentas nutartyje irgi nebus nagrinėjamas.
7. Kasatorius ginčija žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų vertinimą, pateikdamas jų savąjį vertinimą (dėl liudytojų, nukentėjusiojo parodymų ir jo elgesio įvykio metu, paties nuteistojo parodymų apie įvykusį konfliktą, vaizdo įrašuose užfiksuotos konflikto eigos, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų) ir įvykio interpretaciją, teigdamas, jog vykusio konflikto metu nuteistasis jokių tyčinių veiksmų neatliko, o tik gynėsi nuo agresyvaus ir puolamuosius veiksmus atliekančio nukentėjusiojo N. N.. Tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Dėl to kasatoriaus argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 286 straipsnio pažeidimų
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai ir atsietai, nuteistąjį kaltinančius įrodymus suabsoliutino, neteisingai atskleidė jų turinį, padarė turinio klaidų dėl vaizdo įrašų iš degalinės ir nukentėjusiojo automobilio vaizdo registratoriaus ir jų apžiūros protokolų, taip pat nepašalino byloje kilusių abejonių ir prieštaravimų, dėl to buvo pažeistas in dubio pro reo principas. Taip pat žemesnės instancijos teismai nepagrįstai neskyrė byloje esančių vaizdo įrašų iš degalinės ir nukentėjusiojo automobilio vaizdo registratoriaus ekspertizės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
10. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K- 270- 628/2020 ir kt.).
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išdėstė motyvus dėl jų vertinimo ir motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, kad G. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Žemesnės instancijos teismai motyvuotai atmetė tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo iškeltą versiją apie būtinosios ginties situaciją.
12. Priešingai nei kasatorius, kuris remiasi tik nuteistojo įvykių versija, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir analizavo tiek nuteistojo G. Ž., tiek nukentėjusiojo N. N. parodymus, taip pat ir liudytojų V. P., N. G., R. C., E. Z. parodymus, kitą bylos medžiagą: įvykio vaizdo įrašus, specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimų, vaizdo įrašų, Bendrojo pagalbos centro pokalbio, vykusio tarp nukentėjusiojo ir šio centro darbuotojos, apžiūros protokolus ir kt. Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai, kuriais grindžiama G. Ž. kaltė, išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
13. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl netinkamo vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo įvertinimo. Vaizdo įrašo apžiūros protokole yra aprašomas pirminis įrodymų šaltinis – vaizdo įrašas. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, dalyvaujant proceso dalyviams, peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus, skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė ir analizavo juose užfiksuotas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiojo veiksmus, įvykio eigą bei šią vaizdo medžiagą vertino kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad šių įrodymų vertinimas neatitiko BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ar kad buvo padaryta jų turinio vertinimo klaidų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą išsamiai išanalizavo visus byloje ištirtus įrodymus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl G. Ž. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 25–26 punktuose išdėstė išsamius motyvus, kodėl nuteistojo nusikalstama veika nelaikytina mažareikšme.
15. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kritikuojantys žemesnės instancijos teismų sprendimus neskirti vaizdo įrašų ekspertizės. Ši kasacinio skundo dalis argumentuojama neatitikimais tarp nuteistojo versijos, vaizdo įrašų apžiūros protokolų turinio ir vaizdo įrašų turinio. Nuteistojo gynėjas prašymą skirti vaizdo įrašų ekspertizę teikė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, tačiau prašymai buvo atmesti. Abu teismai savo sprendimus grindė tuo, kad vaizdo įrašai yra aiškūs, suprantami ir geros kokybės.
16. Pagal BPK 208 straipsnį, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ar paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai. BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-648/2017, 2K-232-976/2019, 2K-87-1073/2025).
17. Pagal BPK 207 straipsnį, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas apžiūri turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ikiteisminio tyrimo metu gautas vaizdo įrašas, kuris turi reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, vadovaujantis BPK 207 straipsniu, turėjo būti apžiūrėtas ir turėjo būti surašytas apžiūros protokolas. Bylą tyręs ikiteisminio tyrimo pareigūnas apžiūrėjo vaizdo įrašą ir surašė jo apžiūros protokolą, šiame protokole išdėstė vaizdo įrašo turinį taip, kaip jis jį matė ir suprato, užfiksavo aplinkybes, kurios, jo manymu, buvo svarbios bylos tyrimui. Pagal BPK 287 straipsnį, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ir apžiūrėti vaizdo įrašą. Pagrindinė pirmosios instancijos teismo užduotis yra pačiam kokybiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti tikrąjį jų turinį ir remiantis ištirtais įrodymais padaryti išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip minėta, ekspertizė yra skiriama tais atvejais, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms nustatyti dažniausiai specialių žinių nereikia, teismui užtenka peržiūrėti vaizdo įrašą ir teismas pats mato įrašo turinį, kurį įvertina nuosprendyje. Šioje byloje teismas peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti įvykio dalyvių veiksmai teismui nekėlė abejonių, įrašas teismui buvo aiškus ir suprantamas, jo gera kokybė leido teismui juo neabejoti ir juo remiantis padaryti išvadas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdami sprendimą atmesti prašymą dėl ekspertizės skyrimo teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė.
18. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Dėl BK 28 straipsnio ir 140 straipsnio 1 dalies taikymo
19. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. Ž. sudavė du smūgius nukentėjusiajam N. N. į veidą. Kasatorius argumentuoja, kad šie veiksmai padaryti esant būtinosios ginties situacijai, todėl G. Ž. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
20. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
21. Taigi būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra šios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-788/2020">2K-38-788/2020</a>, 2K-205-719/2020, 2K- 73- 495/2022).
22. Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkzLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-393-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-393-489/2017">2K-393-489/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, 2K-124-719/2022 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-303/2021">2K-142-303/2021</a>, 2K-7-48-495/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-495/2023">2K-248-495/2023</a>, 2K-116-387/2024, 2K-245-976/2024 ir kt.). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LTM4Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194-387/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194-387/2021">2K-194-387/2021</a>, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS03MTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9-719/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9-719/2018">2K-9-719/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-495/2022">2K-73-495/2022</a>, 2K-245-976/2024).
23. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kai nukentėjusysis neleido nuteistajam G. Ž. sėstis į automobilio priekį (nuteistasis iki degalinės atvyko sėdėdamas galinėje sėdynėje), pastarasis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, stipriai trenkė automobilio duris, o vėliau, nusiteikęs agresyviai, mojuodamas rankomis, sparčiu žingsniu ėmė artėti link nukentėjusiojo, kuris tuo metu buvo išlipęs iš transporto priemonės. Artėjant nuteistajam, nukentėjusysis nuo pastarojo traukėsi, rankomis dengėsi veidą, kūną ir, gindamasis nuo G. Ž., savo ranka nustūmė nuteistojo ranką. Kai G. Ž. toliau intensyviai artėjo prie nukentėjusiojo, pastarasis, traukdamasis atbulas nuo nuteistojo, koja spyrė G. Ž. į kojas ir trenkė G. Ž. į kairįjį skruostą, po to nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai vertino, kad nuteistojo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, o nukentėjusiojo veiksmai – gynybinio pobūdžio, t. y. reakcija į nuteistojo agresyvų elgesį ir jo sukeltą pavojų. Nuteistajam pradėjus keiktis, agresyviai elgtis ir eiti link nukentėjusiojo, N. N. kilo teisė į būtinąjį gintį. Tokioje situacijoje nukentėjusysis neturėjo laukti, kol nuteistasis pirmas panaudos fizinį smurtą, kadangi nuteistojo veiksmai kėlė realų ir akivaizdų pavojų, nuo kurių nukentėjusiajam kilo teisė gintis. Pagal nustatytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad būtinosios ginties situacija nuteistajam nesusidarė, kadangi nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo N. N. kėsinimosi.
24. Esant aptartoms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismai neturėjo pagrindo nuteistajam taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir jo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
25. Kasatorius teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkama išsprendė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi patirta žala nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų formuojamos praktikos. Šie argumentai nepagrįsti.
26. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
27. Neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>, 2K-112-697/2018, 2K-132-942/2021 ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.
28. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
29. Šioje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas atlygintiną neturtinę žalą, nukentėjusiajam priteisė 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu neturtinės žalos dydžio individualizavimu.
30. Nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias jam padarytos žalos pasireiškimą, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad, nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, buvo netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos ar iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nuteistojo G. Ž. gynėjo kasacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. Ž. gynėjo advokato Mariaus Ramanausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
