P. K. pagal BK 1992 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-891/2026

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00062-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Arūno Budrio (pranešėjo) ir Sigitos Jokimaitės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

nuteistojo Z. P. K. (Z. P. K.) gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. P. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu Z. P. K. išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalies požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – Z. P. K. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Z. P. K. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 3 d., būdamas UAB „Myrena“ direktorius, įmonės naudojamose patalpose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1, 7 ir 8 punktų nuostatas, pagaminęs neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 1 070,80 kg rūkomojo tabako, klasifikuojamo Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodu 2403.19.90 pagal 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1925 (toliau – Reglamentas 2017/1925), kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – Reglamentas 2658/87), kuris nebuvo paženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 85 928,46 Eur, – tol, kol 2018 m. spalio 3 d. 11.10 val. buvo rastos ir paimtos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad nuteistojo disponuojamas tabakas atitiko Europos Sąjungos 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (toliau – Direktyva 2011/64) 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą „pramoninio apdorojimo“ sąvoką, t. y. žaliavų perdirbimą į gaminius, kuris paprastai yra didelio masto ir atliekamas pagal standartizuotą procedūrą, ir šią sąvoką aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. Nagrinėjamoje byloje UAB „Myrena“ nuomojamame sandėlyje rastas tabakas buvo supakuotas į kartonines dėžes, be to, buvo apdorotas – drėkinamas, jame rasta tabako drėgmei išlaikyti skirta medžiaga – glicerolis. Bendrovės patalpose patikrinimo metu taip pat buvo rasti du garinimo aparatai, keltuvas, paletės, skysčių laikymo talpykla, kartono lakštai, taigi visi tabakui perdirbti ir sandėliuoti reikalingi įrenginiai. Be to, vienoje iš šių priemonių – garinimo aparato dugne, ištyrus likučių mėginį, buvo nustatyta, kad mėginyje esantis tabakas atitinka ESTT sprendime Nr. C-638/15 bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – Akcizų įstatymas) 3 straipsnio 27 dalies 1 punkte nurodytą rūkomąjį tabaką, kurio KN kodas yra 24031990, TARIC kodas yra 2403199000. Specialistai, atlikę rūkymo bandymą iš mėginių, paimtų iš rasto tabako (1050 kg), taip pat padarė išvadą, jog rastas tabakas, prieš tai tabako lapų niekaip neparuošiant (nesusmulkinant arba nesupjaustant ranka), yra tinkamas rūkyti. Rastas tabakas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiko rūkomojo tabako apibrėžimą, pateiktą Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte bei Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 1 punkte.

3. Dėl tabako galimybės rūkyti nustatymo testo teisingumo teisėjų kolegija pažymėjo, kad atliekant tyrimą nėra reikalinga visa apimtimi įranga, nurodyta 2016 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede „Tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymas“ (52016XC0406(03) (toliau – KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priedas), taigi rūkymo įrenginys tokiems tyrimams atlikti nėra būtinas, tyrimo kokybė nuo to, ar jis naudojamas, nepriklauso. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tai, jog specialistė Cicilija Naujokaitienė mėginio dalį smulkino, ketvirčiavo, išmaišė ir tai, kaip pažymėjo teismas, pakeitė mėginio struktūrą, kas galėjo turėti įtakos ir mėginio degimo procesui, kadangi to daryti neleidžia KN paaiškinimai (mėginio negalima kaip nors pjaustyti, laužyti ar kitaip smulkinti). Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju mėginys nebuvo niekaip smulkinamas, nes tabakas buvo pakankamai smulkus, neturėjo gyslų. Specialistė C. Naujokaitienė apie mėginio paruošimą jį smulkinant, maišant kalbėjo bendrai apie atvejus, kai tai yra reikalinga. Be to, specialistų išvados dėl šio tabako mėginių nesikeitė – tiek 2018 m. birželio 11 d., tiek 2018 m. spalio 16 d. tyrimų protokoluose nurodoma, kad buvo nustatyta, jog tai rūkomasis tabakas. Muitinės laboratorija, atlikdama iš UAB „Myrena“ sandėlio paimto tabako mėginių tyrimus – rūkymo testą, laikėsi nustatytos metodikos.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo Z. P. K. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso nuostatas. Nuteistasis Z. P. K. ne kaip fizinis asmuo, o kaip asmuo, turintis reikiamus įgaliojimus atstovauti juridiniam asmeniui, t. y. UAB „Myrena“ (pažymima, kad juridinis asmuo nebuvo kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje), įsigijo akcizais neapmokestinamą prekę, kuri buvo suklasifikuota pagal bendrą kombinuotąją nomenklatūrą prekės patekimo į Europos Sąjungos rinką valstybėje – Belgijos Karalystėje. Ši akcizo mokesčiu neapmokestinama prekė buvo suklasifikuota pagal tokią nomenklatūrą, kuri atitinka ir Lietuvos Respublikoje privalomai naudojamą nomenklatūrą – Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003 (toliau – Reglamentas 1789/2003). Taigi, prekės pardavėjos – bendrovės „Star Tobacco International“ 2018 m. rugsėjo 14 d. raštas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad visos pirkėjai UAB „Myrena“ siunčiamos medžiagos yra neperdirbtas žaliavinis tabakas, kaip vienas iš fakto aplinkybes sudarančių duomenų, apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinamas siejant tokias aplinkybes su kitomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis, sudarančiomis BK 1992 straipsnio 1 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

4.2. Teismas nenustatė subjektyviosios pusės požymio, t. y. tiesioginės tyčios Z. P. K. veikoje. Byloje turėjo būti patikimai nustatytas Z. P. K. aiškus žinojimas tiek apie teisinį reguliavimą (kiek tai susiję su Reglamento 2658/87 pasikeitimais), tiek ir apie tai, kad UAB „Myrena“ sandėlyje laikomos prekės yra ne tokios, kokios buvo teisėtai įgytos; ne tokios, kokios buvo išleistos į laisvą Europos Sąjungos rinką, ir aiškiai tokios, kurios turėtų būti apmokestinamos akcizo mokesčiu. Prekių suklasifikavimas Belgijos Karalystėje ir joms suteiktas atitinkamas prekių kodas, atitinkantis akcizais neapmokestinamą tabaką, buvo niekaip nepriklausantis nuo Z. P. K. dalykas, kaip ir tokių prekių išleidimas į bendrą ES ekonominę rinką vienoje iš ES valstybių, patekimo valstybėje tokias prekes tinkamai išmuitinus. Teismas nenustatė, kada iš kokių duomenų ar asmenų ir kaip pats nuteistasis sužinojo, jog UAB „Myrena“ įgytas neperdirbtas žaliavinis tabakas tapo rūkomuoju tabaku.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai) bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principų. Teismas kaip nustatytą faktinę aplinkybę pripažino ir tai, jog esą nuteistasis pats akcizinę prekę ir pagamino. Pažymima, kad BK 1992 straipsnio 1 dalyje toks alternatyvusis nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdinantis požymis, kaip akcizinių prekių gamyba, iš viso nėra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį. Juo labiau kad kaltinamajame akte ši veika buvo aprašyta vieninteliu žodžiu „pagaminęs“, nors joks būdas, atskleidžiantis, kad ne kas kitas, o būtent pats Z. P. K. kokiu nors konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje pagamino rūkomąjį tabaką, kaltinamajame akte aprašytas nebuvo, tai atitinkamai pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Be pagrindo buvo teigiama, kad būtent pats Z. P. K. sumaišė dvi prekes, kurios abi yra neakcizinės (propilenglikolis ir neakcizinė tabako žaliava), ir galiausiai gavo akcizinę prekę, kuri jau turėtų būti apmokestinama atitinkamais akcizo mokesčiais. Bet kokiame tabake (taip pat ir žaliaviniame) yra nikotino, tačiau tai nereiškia, kad toks tabakas savaime yra akcizinė prekė, be to, neatleistina apeliacinės instancijos teismo klaida, kai yra painiojamas glicerolis su propilenglikoliu.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad teisėjų kolegija, tikslindama nusikalstamų veikų aprašymą ir nustačiusi, jog UAB „Myrena“ sandėlyje rastas rūkomasis tabakas klasifikuojamas KN kodu 2403 19 90 pagal Reglamentą 2017/1925, turėjo laikytis BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi faktiškai keitė kaltinimą, tačiau nesudarė galimybės veiksmingai gintis nuo keičiamo kaltinimo.

4.5. Teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų darydamas išvadas dėl tabako tinkamumo rūkyti testų. Apeliacinės instancijos teismas atliko visiškai netinkamą įrodymų tyrimo vertinimą teisės aspektu, kadangi specialistas R. Jurtautas į gynėjo klausimą, ar buvo laikytasi KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede nurodytos nuostatos, kad tiriamo mėginio negalima kaip nors pjaustyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti, atsakė, jog šios nuostatos nebuvo laikytasi. Be kita ko, specialistas ėmėsi aiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, o tai nepatenka į specialisto tyrimo ribas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepaisė teisinio reguliavimo, kuris išaiškintas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime byloje Eko-Tabak, C-638/15 ir apibrėžtas privalomame KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede, pagal kuriuos, norint 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako, atliekamas rūkymo bandymas, ir atliekant tokį bandymą rūkymo įrenginys (ne bet koks, o atitinkantis ISO 3308 reikalavimus) yra privalomas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pašalino iš reikšmingų teisės vertinimui aplinkybių ir tai, kad Muitinės laboratorijoje 2018 m. spalį buvo tiriami ir tie patys mėginiai, kurie jau buvo ištirti 2018 m. birželį ir kurie buvo aprašyti dviejuose 2018 m. birželio 11 d. tyrimo protokoluose – Nr. 18MLT1039 ir 18MLT1040. Nors tyrimo metodas, jeigu jis būtų tinkamai taikomas, tiriant tuos pačius objektus, turėtų visais atvejais duoti ir tuos pačius rezultatus, tačiau šiuo atveju pakartotinis tyrimo objektų aprašymas buvo jau visiškai kitas (vienu atveju nurodoma, kad iš tabalo lapų nėra pašalintos arba iš dalies pašalintos vidinės gyslos, o vėlesniu tyrimu jau nurodyta, kad vidinės gyslos visiškai arba iš dalies pašalintos, nors 2018 m. birželio 11 d. ir 2018 m. spalio 19 d. tirti objektai turėjo būti tie patys).

4.6. Be pagrindo nebuvo tenkintas gynėjo prašymas kreiptis į ESTT, kaip tai padaryta nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-489/2025. Nuteistasis Z. P. K. pats niekuomet žaliavinio tabako lapų nesmulkino, o šią žaliavą smulkino ne kas kitas, o tyrimo metu būtent patys Muitinės laboratorijos specialistai. Šioje baudžiamojoje byloje skirtumas tik tas, kad tabaką smulkino ne pats R. Jurtautas, o kita Muitinės laboratorijos darbuotoja C. Naujokaitienė, R. Jurtautui tokį procesą stebint. Taigi, ne Z. P. K. ar bet kuris kitas asmuo, o patys Muitinės laboratorijos specialistai pavertė neakcizinę tabako žaliavą rūkomuoju tabaku. Svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) atnaujino įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje po to, kai šios instancijos teisme buvo pasakytos baigiamosios kalbos. Tai reiškia, kad teisėjų kolegija negalėjo ignoruoti teisės klausimų, keltų minėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-14-489/2025, ar imtis aiškinti Europos Sąjungos teisę, kas nėra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kompetencija. Tokiu atveju Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija turėjo pati kreiptis į ESTT, juolab kasacinėje byloje Nr. 2K-14-489/2025 suformuluoti klausimai ir atsakymai į juos buvo reikšmingi nagrinėjant baudžiamąją bylą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo Z. P. K. gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo

6. Kasatorius, be kasaciniame skunde nurodytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, pateikia prašymą kreiptis į ESTT dėl Direktyvos 2011/64, Reglamento 2017/1925 ir KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priedo tarpusavio santykio, taikymo ir aiškinimo.

7. Prejudicinio sprendimo procedūra yra viena iš priemonių, skirta vienodam Europos Bendrijos (toliau – ir EB) teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. Nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos buvimo ar nebuvimo ir sprendimą kreiptis į ESTT prašant prejudicinio sprendimo priima ex officio. Nacionalinis teismas, būdamas atsakingas už byloje priimamą sprendimą, prejudicinio sprendimo poreikį vertina savo nuožiūra, atsižvelgdamas į iškilusio klausimo dėl EB teisės aiškinimo ir galiojimo reikšmę sprendimui nacionaliniame teisme priimti. ESTT šioje srityje nacionaliniams teismams suteikia plačias nuožiūros ribas (1995 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Bosman, C-415/93, 59 punktas; tokios praktikos ESTT laikėsi ir kitose bylose: 1994 m. liepos 7 d. sprendimas byloje McLachlan, C 146/93, 20 punktas; 1995 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Leclerc-Siplec, C 412/93, 10 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje Inspire Art, C 167/01, 43 punktas).

8. Kreipimosi į ESTT pagrindai nurodyti EB Sutarties 234 straipsnyje. Kad būtų išvengta galimo nacionalinių teismų piktnaudžiavimo prejudicinio sprendimo institutu ir kartu užtikrintas ESTT veiklos efektyvumas, ESTT išimtiniais atvejais nepripažįsta kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo leistinumo. Vienas iš tokių pavyzdžių – jei paklausimas yra akivaizdžiai hipotetinio pobūdžio. Kitaip sakant, nacionalinis teismas EB Sutarties 234 straipsnyje įtvirtintą procedūrą taiko priešingai jos tikslams, ir realiai ESTT turėtų priimti sprendimą nesant tikro teisinio ginčo arba jei būtų akivaizdu, kad EB teisės norma, dėl kurios kreiptasi, nebus taikoma (1990 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Gmurzynska-Bscher, C-231/89, 22, 23 punktai).

9. ESTT praktikoje suformuluotos išimtys, kurioms esant neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo: iškeltas klausimas nėra svarbus bylai; dėl nagrinėjamos EB teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški; tinkamas EB teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (pranc. acte clair doktrina). Ar tokia galimybė egzistuoja, reikia įvertinti atsižvelgiant į EB teisės savitumus, į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama ją aiškinant, ir į riziką, kad teismų praktika EB viduje gali išsiskirti (1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt., 283/81, 21 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports, C-495/03, 33 punktas). Taip pat svarbu atsižvelgti į EB teisės terminijos specifiką, vartojamas skirtingas kalbas (minėto Cilfit sprendimo 17, 18 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-594/2022).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-489/2025 (dabartinis Nr. 2K-65-489/2026) kreiptasi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Pagal minėtą 2025 m. vasario 27 d. nutartį priimtas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Tabako lapai, T-190/25, dėl šios nutarties 6 punkte nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų tarpusavio santykio, taikymo ir aiškinimo. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pažymėtina ir tai, kad, kaip akcentavo apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, šioje nagrinėjamoje byloje, priešingai nei minėtoje byloje Nr. 2K-65-489/2026, nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, kadangi tabako mėginiai, prieš tiriant, nebuvo niekaip apdorojami – rastas tabakas, prieš atliekant rūkymo bandymą, nebuvo smulkinamas ar pjaustomas ranka.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kasatoriaus prašymas kreiptis į ESTT bylą nagrinėjant kasacine tvarka tapo nebeaktualus dėl jau priimto Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Tabako lapai, T-190/25, todėl atmestinas. Iš nagrinėjamo prašymo argumentų nematyti, jog kasatoriui kilę teisinio reguliavimo neaiškumai negali būti pašalinti taikant ir aiškinant teisę, inter alia (be kita ko), teismams nagrinėjant konkrečias baudžiamąsias bylas, ir yra tokie, kad užkerta kelią formuotis Baudžiamojo kodekso paminėtų straipsnių taikymo praktikai teismuose ir kelia esminių abejonių dėl teismų galimybių vykdyti teisingumą.

Dėl BK 1992 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ES muitinės kodekso nuostatas, šiuo įtvirtintą tarifinį klasifikavimą, o UAB „Myrena“ naudojamose patalpose 2018 m. spalio 3 d. patikrinimo metu Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų rastos tabako medžiagos (7 dėžės) buvo ne akcizinė prekė, o neapdorotas tabakas (neperdirbtas žaliavinis tabakas, kurio KN kodas 2401 30 00), kurį išteisintasis įsigijo iš Turkijos bedrovės „Star Tobacco International“. Taigi savo esme yra ginčijamas byloje rasto tabako pripažinimo kaip BK 1992 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties dalyko pagrįstumas.

13. BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL). Nusikaltimo dalykas yra prekės, apmokestinamos akcizais. Nuteistajam inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 3 d.) tik apdorotas tabakas pagal Akcizų įstatymą buvo laikomas akcizine preke. Taigi, nagrinėjamai bylai aktualu nustatyti, ar UAB „Myrena“ sandėlyje rastas tabakas laikytinas BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, t. y. akcizų objektu – apdorotu tabaku.

14. Byloje nustatyta, kad UAB „Myrena“ vykdė veiklą sandėlyje, kuriame buvo laikomas tam tikras kiekis tabako žaliavos, turėdama tikslą šią žaliavą iš dalies apdirbti, brangesnę tabako žaliavą sumaišiusi su pigesne, ir jį parduoti. UAB „Myrena“ per kaltinime nurodytą laikotarpį įsigijo tabako gaminių ir iki 2018 m. spalio 3 d. UAB „Myrena“ nuomojamame sandėlyje buvo laikoma 1 070,80 kg smulkinto tabako („Unmanufactured FCV Scraps“). Bendrovė „Star Tobacco International“ pateikė paaiškinimą, kad UAB „Myrena“ siunčiamos prekės yra neperdirbtas žaliavinis tabakas, kuriam nebuvo taikytas joks procesas, kad jis taptų akciziniu produktu. Prekės buvo išmuitintos Belgijos įgaliotų asmenų muitinės sandėlyje Antverpeno uoste. 2018 m. birželio 11 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 18MLT1041 nustatyta, kad „smulkinti tabako lapų gabalėliai“ yra rūkomasis tabakas, kuris yra apmokestinamas akcizų mokesčiu. Vėliau Muitinės laboratorija atliko pakartotinius tyrimus. 2018 m. spalio 3 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai atliko apžiūrą UAB „Myrena“ patalpose ir iš 7 kartoninių dėžių paėmė tabako mėginius. Mėginiai, paimti 2018 m. spalio 3 d., Nr. HB1766225, HB1766226, HB1766227, HB1766232, HB1766231, HB1766230, HB1766229, HB1766228, buvo pateikti Muitinės laboratorijai nustatyti, ar tai akcizinė prekė. Muitinės laboratorija pateikė tyrimo protokolus Nr. 18MLT1564, 18MLT1601, 18MLT1602, 18MLT1603, 18MLT1604, 18MLT1605, 18MLT1606, 18MLT1607, kuriuose nurodė, kad pateiktas tabakas atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 1 punkte aprašomą rūkomąjį tabaką (suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti papildomai neapdorojus pramoniniu būdu). Teismai padarė išvadą, kad 2018 m. gegužės 25 d. atlikto patikrinimo metu rastas smulkintas tabakas „Unmanufactured FCV Scraps“ ir 2018 m. spalio 3 d. atliktos apžiūros metu iš 7 dėžių paimti mėginiai yra tas pats tyrimo objektas.

15. Pažymėtina, kad nacionalinės teisės aktuose tiek apdoroto tabako, tiek apdorotu tabaku laikomo rūkomojo tabako samprata yra identiška Direktyvos 2011/64 pateikiamoms sąvokoms (Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 9 bei 27 punktai). Taigi šioje byloje aktualios Akcizų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos kartu su ESTT sprendimais dėl Direktyvos 2011/64 atitinkamų nuostatų vertinimo.

16. Direktyvos 2011/64 2 straipsnio 1 dalyje apdorotas tabakas skirstomas į tris kategorijas: pirmąją sudaro cigaretės, antrąją – cigarai ir cigarilės, o trečiąją – rūkomasis tabakas. Pažymėtina, kad iš šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčių teksto matyti, jog rūkomasis tabakas skirstomas į dvi pakategores, kurios atitinkamai apima „susmulkintą tabaką, skirtą cigaretėms sukti“ ir „kitą rūkomąjį tabaką“. Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalyje atitinkamai apibrėžiama sąvoka „rūkomasis tabakas“. Rūkomojo tabako sąvoka apima „tabaką, kuris buvo supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas, kurį galima rūkyti ir be tolesnio pramoninio apdorojimo“ ir „mažmeninei prekybai skirtas tabako liekanas (kurių neapima cigarečių, cigarų ar cigarilių sąvoka ir kurios gali būti rūkomos)“.

17. Remiantis ESTT praktika, kuria aiškintas rūkomojo tabako apibrėžimas, pateiktas Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte, pažymėta, kad sąvokos „rūkomasis tabakas“ negalima aiškinti siaurai (2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Eko-Tabak, C‑638/15, 24 punktas).

18. Iš Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad jame yra nurodytos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tabakas turi būti supjaustytas arba kitaip susmulkintas, suspaustas į briketus arba nesuspaustas ir, antra, jį turi būti galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo. Šio 5 straipsnio 1 dalies a punkte minima sąvoka „pramoninis apdorojimas“ dažniausiai reiškia žaliavų perdirbimą į gaminius, kuris paprastai yra didelio masto ir atliekamas pagal standartizuotą procedūrą (2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Eko-Tabak, C‑638/15, 24–25, 30–32 punktai). Tokiomis aplinkybėmis pagamintas tabakas, kuris yra ar gali būti lengvai nepramoniniu būdu paruoštas rūkyti, turi būti laikomas tabaku, kurį galima rūkyti be tolesnio „pramoninio apdorojimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punktą. Taigi, tais atvejais, jeigu dėl nagrinėjamų produktų atlikta pirminio džiovinimo, o paskui – kontroliuojamo drėkinimo procedūra, juose yra glicerolio, ir po paprasto paruošimo susmulkinant ar supjaustant ranka juos galima rūkyti, šie patenka į Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtą sąvoką „rūkomasis tabakas“ (2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Eko‑Tabak, C-638/15, 33 punktas).

19. Byloje 2018 m. spalio 16 d. tyrimų protokolais Nr. 18MLT1601–1607, kuriais nustatyta UAB „Myrena“ patalpose rasto tabako priklausomybė rūkomojo tabako kategorijai, t. y. konstatuota, kad šis yra akcizinė prekė, nurodyta, kad tyrimui buvo pateiktas smulkintas, kvapnus, rudos spalvos tabakas. Specialistas, atlikęs analizę dujų chromatografijos metodu, visuose mėginiuose identifikavo tabakui būdingą nikotiną ir glicerolį, kuris yra skirtas drėgmei tabako gaminyje palaikyti. Specialisto R. Jurtauto parodymais nustatyta, kad tiriamas tabakas buvo pakankamai smulkus, tiko rūkyti, mėginyje buvo tik lapų dalys, be gyslų, o iš tabako buvo galima susukti suktinę, jos nereikėjo smulkinti ranka, kad būtų galima atlikti rūkymo testą, – tabakas rūkėsi, smilko, negeso.

20. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad aptariamas bylai aktualus tabakas, už kurio disponavimą ir buvo nuteistas Z. P. K., yra apdirbtas, t. y. jame rasta tabako drėgmei išlaikyti skirta medžiaga – glicerolis, susmulkintas, jį galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo, t. y. šio nebūtina smulkinti, toliau apdirbti, tabako gaminys smilksta, yra tinkamas rūkyti, todėl atitinka Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtą sąvoką „rūkomasis tabakas“, o kartu yra pagrįstai pripažintas BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku.

21. Be kita ko, kasaciniame skunde ši apeliacinės instancijos teismo išvada ginčijama pasitelkiant Reglamento 2017/1925 KN tarifines pozicijas. Šie argumentai byloje keliamo nusikalstamos veikos dalyko nustatymui reikšmės neturi.

22. Antai Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendime byloje Tabako lapai, T-190/25, pažymėta, kad KN tarifinių pozicijų paskirtis ir tikslas skiriasi nuo Direktyvos 2011/64 nuostatų paskirties ir tikslo. KN buvo nustatyta Reglamentu 2658/87 bendrojo muitų tarifo ir Sąjungos užsienio prekybos statistikos tikslais. Savo ruožtu Direktyva 2011/64 siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kartu aukštą sveikatos apsaugos lygį. Taigi direktyva ir KN sudaro dvi skirtingas reglamentavimo sistemas, kurias galima aiškinti skirtingai. Jei Direktyvoje 2011/64 nurodytas klasifikavimas skiriasi nuo klasifikavimo pagal KN ir jos paaiškinimus, produktų priskyrimo prie rūkomojo tabako kategorijos pagal Direktyvą 2011/64 negalima ginčyti remiantis KN paaiškinimais. Šie paaiškinimai negali turėti įtakos rūkomojo tabako apibrėžčiai pagal Direktyvą 2011/64.

23. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir subjektyviosios pusės požymio, t. y. kaltės, nustatymo pagrįstumas. Kasatorius kelia abejones dėl Z. P. K. suvokimo tiesiogine tyčia disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kadangi pagrindą manyti, jog šios yra akcizais neapmokestinamos, suteikė prekių klasifikavimas Belgijos Karalystėje ir joms suteiktas atitinkamas prekių kodas, atitinkantis akcizais neapmokestinamą tabaką, bei tokių prekių išleidimas į bendrą ES ekonominę rinką vienoje iš ES valstybių, patekimo valstybėje tokias prekes tinkamai išmuitinus.

24. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai nustatomi tiriant visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, be kita ko, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-132-942/2021).???

25. Tai, kad kasatoriaus keliamos abejonės dėl kaltės nustatymo yra objektyviai nepagrįstos, rodo byloje nustatytos faktinės aplinkybės. UAB „Myrena“ sandėlio apžiūros metu, be 7 dėžių tabako, rasti du garinimo aparatai, keltuvas, paletės, skysčių laikymo talpykla, kartono lakštai. Vienoje iš šių priemonių – garinimo aparato dugne, ištyrus likučių mėginį, buvo nustatyta, kad mėginyje esantis tabakas atitinka Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalies 1 punkte nurodytą rūkomąjį tabaką. Sandėlyje rastas bespalvis, klampus, skaidrus skystis be mechaninių priemaišų – propilenglikolis, kuris taip pat gali būti naudojamas tabako papildomam drėgnumui išlaikyti. Taigi UAB „Myrena“ sandėlyje rastos priemonės reikalingos ne tik tabakui sandėliuoti, kilnoti ir pakuoti, bet ir jam perdirbti. Specialistas R. Jurtautas paaiškino, jog nors tabakui apdirbti dažniau naudojamas glicerolis, tačiau sandėlyje rastas propilenglikolis yra analogiška medžiaga, galinti atlikti tą pačią funkciją kaip ir glicerolis. Šios aplinkybės byloja apie sąmoningą veiką, nukreiptą į reikiamų arba tinkamų sąlygų apdoroti tabako gaminius, sukuriant akcizais apmokestinamą prekę, sudarymą, taigi ir intelektualinį bei valinį tiesioginės tyčios momentus – suvokimą, jog disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir norą taip veikti.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino BK 1992 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 219 straipsnio 3 punkto, 256 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų

27. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes Z. P. K. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta kaip neteisėtas laikymas akcizais apmokestinamų prekių šias pagaminus, tačiau būdas, atskleidžiantis, kad ne kas kitas, o būtent pats Z. P. K. kokiu nors konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje pagamino rūkomąjį tabaką, kaltinamajame akte aprašytas nebuvo.

28. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju Z. P. K. nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, jog jis pagaminęs neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 1 070,80 kg rūkomojo tabako. BK 1992 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) dispozicija apima įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo alternatyvius veiksmus, kuriais gali būti padaroma ši nusikalstama veika. Pažymėtina, kad gaminimas nėra savarankiškas nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės veikos požymį apibūdinantis veiksmas. Atitinkamai iš kaltinimo turinio matyti, kad Z. P. K. inkriminuotas akcizais apmokestinamų prekių laikymas, t. y. tokių prekių buvimas nuteistojo žinioje pažeidžiant teisės aktais šių prekių laikymui, ne gamybai nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 1, 7 ir 8 punktus, draudžiančius laikyti tabako gaminius neturint reikiamų licencijų bei tabako gaminių laikymo vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų egzempliorių. Be to, iš šioje byloje nuteistojo duotų parodymų turinio matyti, kad jis kaltinimą suprato, kartu su gynėju aktyviai baudžiamojo proceso metu ginčijo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teikė savo gynybines versijas.

30. Atitinkamai spręstina, kad aplinkybės „pagaminęs“ kaltinime nurodymas savaime kaltinimo neišplėtė, nes neturėjo jokios įtakos inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai. Kartu nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentais dėl kaltinimo keitimo.

32. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikoma kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Nustačius, kad pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos iš esmės skirtingomis ir esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme, taigi teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-976/2022, 2K-195-976/2022). Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020, 2K-31-895/2020).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikslino nusikalstamų veikų aprašyme nurodytą KN klasifikavimą, atliktą remiantis Reglamentu 1789/2003, ir jį pakeitė į KN klasifikavimą pagal Reglamentą 2017/1925.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo patikslinimas šioje byloje nėra susijęs nei su kaltinimo apimties padidėjimu ar išplėtimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, taigi neturėjo realios įtakos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nusikalstamų veikų aprašyme nurodytame 2003 m. rugsėjo 11 d. reglamente KN kodas 2403 19 90 net nebuvo įtvirtintas. Kaip minėta anksčiau, KN tarifinių pozicijų paskirtis ir tikslas skiriasi nuo Direktyvos 2011/64 nuostatų paskirties ir tikslo, taigi neturi įtakos rūkomojo tabako apibrėžčiai pagal Direktyvą 2011/64, pagal kurią ir yra apibrėžtas bylai aktualus ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamos veikos dalykas. Taigi šis atliktas kaltinimo tikslinimas yra daugiau techninio pobūdžio.

35. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atliktu patikslinimu buvo apribota nuteistojo teisė į gynybą, buvo pažeisti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai.

36. Galiausiai atmestini ir kasaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo, kurie susiję su tabako tinkamumo rūkyti testo atlikimu (nuostatos dėl mėginio pjaustymo, rūkymo įrenginio).

37. Kaip minėta, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje Tabako lapai, T-190/25 (36–37 punktai), pažymėta, kad siekiant nustatyti, ar tabakas yra „rūkomasis tabakas“ Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies prasme, nereikia remtis tiek Reglamento 2658/87 nuostatomis dėl šio tabako klasifikavimo, tiek KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priedu. Šiuo atveju bylai aktualus tabako gaminio tinkamumo rūkyti faktas bei kitų požymių atitiktis rūkomajam tabakui nustatyti tiek specialisto parodymais, tiek Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais. Nesant pagrindo vadovautis KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priedu konstatuojant tabako atitiktį Direktyvos 2011/64 5 straipsnio 1 dalies prasme rūkomojo tabako sąvokai, nėra pagrindo vertinti ir atlikto tyrimo atitikties KN paaiškinimų 2016/C 121/05 A priede nustatytai tabako ir tabako gaminių rūkymo bandymo procedūrai.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo Z. P. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Arūnas Budrys

Sigita Jokimaitė