Baudžiamoji byla Nr. 2K-268-942/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39121-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1;
1.2.7.1.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d.
Iš nuteistųjų A. K., E. V. ir D. V. solidariai priteista nukentėjusiajai A. A. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Pocienės ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendis pakeistas.
Nuteistojo A. K. veiksmai, inkriminuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 149 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, A. K. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d. ir atlikta laisvės apribojimo bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendį.
Panaikinta nuteistųjų A. K., E. V. ir D. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pasinaudodamas bejėgiška A. A. būkle dėl mažametystės ir pavartoto fizinio smurto, atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti mažametę A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko įvesti savo lytinio organo nukentėjusiajai į makštį ir atlikti su ja lytinio akto. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: A. K. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su D. V. ir E. V., turint bendrą tikslą lytiškai santykiauti su mažamete A. A. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl savo mažametystės nukentėjusiajai negalint iš anksto numatyti bei suvokti jų nusikalstamų ketinimų, nusinešė besispardančią A. A. į kitą kambarį, paguldė ją ant lovos ir ėmė įkalbinėti mažametę lytiškai su juo santykiauti, o jai atsisakius tai daryti ir bandant priešintis – rankomis ir kojomis stumti jį nuo savęs, jos pasipriešinimui palaužti pavartojo fizinį smurtą – atsisėdo nukentėjusiajai ant pilvo ir laikė jos rankas. Tuo metu į kambarį įėję E. V. ir D. V., matydami A. K. veiksmus ir suvokdami jo ketinimus lytiškai santykiauti prieš A. A. valią bei pritardami šiems ketinimams, tęsė nusikalstamą veiką trise. D. V. ir E. V. spinta užstūmus kambario duris, kad A. A. nepasišalintų iš kambario ir kad į kambarį neįeitų kiti asmenys, pačiai nukentėjusiajai nesutikus su jais lytiškai santykiauti, visi trys pavartojo prieš mažametę A. A. fizinį smurtą – pakaitomis laikė nukentėjusiosios rankas ir kojas, užspaudė rankomis burną, kad ji nešauktų, tokiais bendrais veiksmais atėmę galimybę A. A. priešintis, A. K. ir D. V. numovė jai kelnes ir kelnaites, po to pasikeisdami D. V. ir E. V. įvedė savo lytinius organus nukentėjusiajai į makštį, taip po vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, o A. K. bandant įvesti savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį varpa nesustandėjo, todėl, negalėdamas atlikti prievartinio lytinio akto dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, savo seksualinius poreikius tenkino mažametės akivaizdoje dirgindamas (masturbuodamas) savo lytinį organą.
2. A. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe, išžaginęs mažametę A. A. bendrais veiksmais kartu su E. V. ir D. V., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, nuo kurio jis atsakytų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sukėlė nukentėjusiajai stresogeninius išgyvenimus, t. y. (duomenys neskelbtini), šie išgyvenimai padarė žalą nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) sveikatai, taip nesunkiai sutrikdė mažametei A. A. sveikatą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o bendrindamas paskirtas bausmes su Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas motyvavo šiais argumentais:
4. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. K. žinojo tikrąjį nukentėjusiosios A. A. amžių, todėl jo veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota išvada, kad nuteistasis A. K. tik pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, prieštarauja bendrininkavimo instituto esmei ir formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Nors A. K. ir nepavyko nukentėjusiosios išžaginti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, jo veika, kaip ir kitų dviejų bendrininkų, turi būti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.
6. BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Todėl jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe rėmėsi kvalifikuodamas veiką, ji nebegali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tais atvejais, kai asmens padarytoje veikoje yra keli išžaginimą kvalifikuojantys požymiai, veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio dalį, nustatančią patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį, t. y. sunkiausias veiką kvalifikuojantis požymis apima kitus, lengvesnius kvalifikuojančius požymius (nagrinėjamu atveju veikimą bendrininkų grupe), nors jie straipsnio dispozicijoje ir nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad nors A. K. veiksmai (t. y. mažametės išžaginimas bendrininkų grupe) atitinka du kvalifikuojančius požymius, nustatytus BK 149 straipsnio 2 ir 4 dalyse, tačiau veika turi būti kvalifikuojama pagal sunkiausią kvalifikuojantį požymį, t. y. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad veikimas bendrininkų grupe negali būti pripažintas nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatytą sunkinančią aplinkybę panaikino.
7. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas dalinio sudėjimo būdu A. K. paskirtą subendrintą bausmę su Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, dėl to padarė klaidą ir neteisingai subendrino šias bausmes.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendį; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 7 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 149 straipsnio 3 dalies ir BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose. Kasatorius skunde nurodo:
8.1. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios amžiaus tiksliu žinojimu, nuteistojo kaltę pagal BK 149 straipsnio 4 dalį grindė ne pagrįstais ir įvertintais duomenimis, bet abejotinais ir deklaratyviais teiginiais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgė į teismų praktiką ir nepagrįstai nustatė, kad nors jam (kasatoriui) nepavyko nukentėjusiosios išžaginti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, jo veika, kaip ir kitų dviejų bendrininkų, kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 149 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį tik tais atvejais, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-696/2015). Kasatoriaus nuomone, lytinės aistros tenkinimas masturbuojantis nukentėjusiosios akivaizdoje savo esme yra mažiau pavojinga veika, nes tiesiogiai nėra įsiskverbiama į nukentėjusiosios kūną ir seksualinė laisvė pažeidžiama mažiau, todėl kvalifikuotinas kaip pasikėsinimas išžaginti. Be to, atsižvelgiant į šios veikos baigtumą bei padarytų veiksmų pavojingumą, ši aplinkybė akivaizdžiai turi reikšmės ir skiriant bausmę.
8.3. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. veiką padarė bendrininkų grupe, tačiau skundžiamo nuosprendžio dalyje inkriminuodamas nuteistojo veiksmus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nustatė, kad veikė bendrininkų grupe. Kasatoriaus nuomone, tokia situacija teisiškai neįmanoma, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas. Be to, apeliacinės instancijos teismas bendrininkavimo požymį tik preziumavo ir visiškai neatsižvelgė tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius veikos požymius (t. y. tyčios susiformavimo momentą; kitų bendrininkų veiksmus; lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja chronologiją bei aplinkybę, kad kasatorius siekė lytinių santykių, bet lytiškai nesantykiavo). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bendrininkų grupės kvalifikuojanti aplinkybė, kaip ir kiti nusikalstamos veikos teisiniai požymiai, reikalauja įrodinėjimo ir negali būti nustatoma vadovaujantis prielaida (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-788/2021">2K-90-788/2021</a>).
8.4. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad kasatorius nežinojo nukentėjusiosios tikslaus amžiaus, todėl teismų inkriminuotą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą būtina perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį.
8.5. Kasatoriaus nuomone, teismai skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes (t. y. charakterizuojamas teigiamai, atlygino 2000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, prisipažino, kad kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją, po įvykio jos atsiprašė ir bandė paguosti, labai gailisi dėl nukentėjusiajai sutrikdytos sveikatos, be to, pati nukentėjusioji nejaučia jam pykčio ir pan.) ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
8.6. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai neįžvelgė BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų, leidžiančių taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmę, negu nustato įstatymas. Kasatorius įžvelgia itin išskirtinę aplinkybę, apibūdinančią jo asmenybę, ir nurodo, kad po veikos padarymo atliko privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl jo pavojingumas yra žymiai sumažėjęs – karinės tarnybos auklėjamoji reikšmė yra kur kas didesnė, nei galima tikėtis iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos. Kasatoriaus nuomone, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nepaneigia ir kitų lengvinančių aplinkybių buvimo bei galimybės skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
8.7. Pažymi, kad apeliaciniame skunde prašė leisti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai netaikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 50 straipsnio nuostatų, leidusių nuosprendį priėmusiam teismui nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
9.1. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo A. K. žinojimo apie nukentėjusiosios amžių, įvertino visus byloje esančius duomenis (t. y. nukentėjusiosios išvaizdą vaizdo įrašuose, taip pat artimą A. A. ir A. K. bendravimą dar prieš įvykį, draugiškus pastarojo santykius su kitais dviem nuteistaisiais, kuriems buvo žinomas tikslus nukentėjusiosios amžius, pačios nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad A. K. prieš įvykį buvo sakiusi, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų, ir kt.) ir motyvuotai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. K. žinojo tikrąjį A. A. amžių, dėl to jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.
9.2. Nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus kaip baigtą nusikaltimą, neatsižvelgė į teismų praktiką ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Vykdytoju taip pat laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Taigi, nustačius kelių asmenų bendrą tyčią išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-298/2012, 2K-348/2012, 2K-79/2013, 2K-235-5l1/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-788/2021">2K-90-788/2021</a> ir kt.).
9.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji, veikdami bendrai prieš nukentėjusiąją, naudojo fizinę ir psichinę prievartą, taip padėdami vienas kitam palaužti jos pasipriešinimą ir paeiliui atlikti lytinės prievartos veiksmus. Nustatyta ir tai, kad kai buvo palaužta nukentėjusiosios valia priešintis, su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo D. V. ir E. V., o A. K. to padaryti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, nesustandėjus varpai, negalėjo įvesti savo lytinio organo nukentėjusiajai į makštį. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys patvirtina, kad A. K. buvo išžaginimo bendravykdis. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai bendrai atsako už visas bendrininkų veikas, kurias apėmė susitarimas ir tyčia, o ne tik už savo veiksmus, todėl A. K. veiksmus apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.
9.4. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo prieštaringų išvadų, kuriose pripažino kasatorių veikus bendrininkų grupe, nors jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, panaikino. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju bendrininkavimas, kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, yra nustatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę kaip sunkinančią atsakomybę.
9.5. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl paskirtos bausmės švelninimo yra nenagrinėtini, nes netinkamą bausmės paskyrimą nuteistasis išimtinai sieja tik su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Be to, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-343- 507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-276-1073/2020 ir kt.).
9.6. Atmestinas kasatoriaus skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta viena iš būtinų sąlygų, t. y. kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. O teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių teismų motyvuotą ir pagrįstą vertinimą dėl nevisiško kaltės pripažinimo, kasaciniame skunde nenurodoma. Be to, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo tikrąjį požiūrį į padarytus nusikalstamus veiksmus negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-788/2022">2K-202-788/2022</a>).
9.7. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir pripažinus A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvo BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytos sąlygos taikyti šio straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatyme įtvirtinta, bausmę. Prokurorės nuomone, byloje visų būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 1 dalies ar BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenustatyta.
9.8. Nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, neparinkęs nuteistajam A. K. konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, netinkamai taikė BK 3 straipsnio 1 dalies ir BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė.
9.9. Pažymėtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausme nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, kurį padarė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.). Todėl, paskyręs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, teismas nuosprendyje turėjo vadovautis šiuo įstatymu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse pataisos įstaigos rūšis, kurioje A. K. turėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, nenurodyta. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad, teismui nepateikus konkrečių argumentų dėl BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) netaikymo (t. y. konkrečios bausmės atlikimo vietos parinkimo), nuteistajam netinkamai buvo nustatyta pataisos įstaigos rūšis. Šiuo atveju A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra aiški ir nustatoma pagal galiojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 71 straipsnį, t. y. pagal taisyklę, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, išskyrus nurodytuosius šio kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BVK 90 straipsnio nuostatas, galiojusias skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, taip pat į veikos sunkumą ir A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą, pagrįstai nustatė, kad pagrindo nustatyti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, vadovaujantis BVK 90 straipsniu, nebuvo nei veikos padarymo, nei nuosprendžio priėmimo metu.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
11. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-173-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-7-25-495/2020, 2K-141-697/2021, 2K-113-697/2022, 2K-67-942/2022 ir kt.).
12. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. K., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jame ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino duomenis, susijusius su nukentėjusiosios amžiaus tiksliu žinojimu, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų ir jų pakankamumo priimant apkaltinamąjį nuosprendį nevertina, nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bylos proceso nagrinėjimo sritis. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
13. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje esančius įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – ir nepagrįstai nuteisė A. K. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo žinojimu apie nukentėjusiosios amžių, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grindė abejotinais ir deklaratyviais teiginiais. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
14. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
16. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įvertino byloje esančius įrodymus (pačių nuteistųjų A. K., E. V. ir D. V. parodymus; nukentėjusiosios A. A. parodymus, kuriuose nuosekliai tvirtino, kad A. K. žinojo tikslų jos amžių; liudytojų K. K., A. P. parodymus; vaizdo įrašų turinį; A. K. ir A. A. susirašinėjimų turinį socialiniame tinkle „X“; teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės aktą Nr. 103MS-38/2020, kuriame pažymima, kad tiriamoji A. A. atrodo jaunesnė, nei yra pagal amžių; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, taip pat ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes dėl mažametės išžaginimo ir jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagrindžiančias tiek nuteistojo A. K. žinojimą apie nukentėjusiosios tikslų amžių, tiek kaltę dėl jo veiksmų su nukentėjusiąja. Be to, skundžiamame sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, jog A. K., veikdamas bendrininkų grupe, padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, žinodamas tikslų nukentėjusiosios A. A. amžių, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.
Dėl BK 149 straipsnio 4 dalies taikymo
18. Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jam inkriminuotą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 3 dalį perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 4 dalį, t. y. kaip baigtą nusikaltimą. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas bendrininkavimo požymį tik preziumavo ir visiškai neatsižvelgė tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Tačiau šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
19. BK 149 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę tam, kas išžagino mažametį asmenį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė šias reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad nors pačiam A. K. nepavyko nukentėjusiosios išžaginti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau jis veikė bendrai su kitais nuteistaisiais (t. y. pasinaudojo bejėgiška A. A. būkle dėl mažametystės ir naudojo fizinę prievartą, taip padėdamas E. V. ir D. V. palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir ją išžaginti), todėl yra nukentėjusiosios mažametės išžaginimo bendravykdis ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį kaip padaryta bendrininkų grupės.
21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.
22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išžaginimo, padaryto bendrininkų grupe (BK 149 straipsnio 2 dalis), vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris: 1) naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju; 2) naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo; 3) nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai su juo santykiavo. Taigi, nustačius kelių asmenų bendrą tyčią išžaginti žmogų, šios veikos vykdytoju pripažįstamas asmuo, visiškai ar tik iš dalies realizavęs šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-643/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-643/2012">2K-643/2012</a>, 2K-348/2012, 2K-199/2013, 2K-317-303/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-788/2021">2K-90-788/2021</a> ir kt.).
23. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, o kitiems to padaryti nepavyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas ir pagal tą patį BK 149 straipsnį. Ši bendrininkų veikos kvalifikavimo taisyklė – visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, – netaikoma tik tada, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-105-699/2016, 2K-295-719/2018, 2K-61-689/2020, 2K-147-489/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas, šios aplinkybės buvimo nenurodė ir kasatorius.
24. Nepagrįsti ir nuteistojo A. K. skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime inkriminuodamas jo veiksmus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai nustatė, kad veiką padarė bendrininkų grupe, nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino šią nustatytą aplinkybę, kaip atsakomybę sunkinančią. Pažymėtina, kad jei asmens padarytoje veikoje yra keli išžaginimą kvalifikuojantys požymiai, veika kvalifikuojama tik pagal BK 149 straipsnio dalį, nustatančią patį sunkiausią kvalifikuojantį požymį, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti visi byloje nustatyti padarytą nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors A. K. nepavyko nukentėjusiosios išžaginti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tačiau savo neteisėtais veiksmais realizavo dalį BK 149 straipsnio dispozicijoje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, t. y. pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtą atėmė nukentėjusiajai mažametei galimybę priešintis, siekdamas, kad kiti bendrininkai, tuo pasinaudodami, ją išžagintų. Be to, A. K. ne tik prievarta išnešė nukentėjusiąją į kitą kambarį, laikė nukentėjusiosios rankas, kojas, užspaudė jai burną, kad mažametė nešauktų, bet matė ir kitų bendrininkų veiksmus (t. y. kaip pasikeisdami D. V. ir E. V. po vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią), todėl jis BK 149 straipsnio 4 dalyje nustatytą veiką padarė veikdamas kaip bendrininkas tiesiogine tyčia. Akivaizdu ir tai, kad tarp nuteistojo A. K. ir kitų nuteistųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios mažametės išžaginimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl visi bendrininkai yra išžaginimo bendravykdžiai.
26. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. K. veika atitinka BK 149 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, todėl perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 3 dalį nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir perkvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Todėl nuteistojo A. K. kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
27. Nepagrįstas ir atmestinas kasatoriaus skundo argumentas, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.
28. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
29. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.), o jei nusikalstamos veikos padarytos kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2012">2K-299/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).
30. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas, duodamas parodymus, neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2014">2K-412/2014</a>, 2K-372-697/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.). Be to, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien to, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius), būtina nustatyti ir jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-677/2016, 2K-176-222/2019 ir kt.).
31. Iš byloje įvertintų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. K., duodamas parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, nebuvo nuoširdus, savanoriškai neatskleidė visų tikrųjų padarytų nusikaltimų aplinkybių, neigė tam tikrus bylai reikšmingus faktus (t. y. kad jokio smurto ir prievartos prieš nukentėjusiąją nenaudojo; lytinis santykiavimas vyko su pačios nukentėjusiosios sutikimu; taip pat ir tai, kad nežinojo tikrojo A. A. amžiaus ir pan.). Akivaizdu, kad tokių nuteistojo parodymų davimas baudžiamojo proceso metu nelaikytinas savanorišku prisipažinimu padarius nusikalstamas veikas ir nerodo jo nuoširdumo, kritiško savo elgesio vertinimo. Visos šios bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos kitais surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais (nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais; ekspertų išvadomis; taip pat kitais rašytiniais įrodymais). Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad A. K. charakterizuojamas teigiamai, atlygino 2000 Eur neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, prisipažino, jog kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją, labai gailisi dėl nukentėjusiajai sutrikdytos sveikatos, ar tai, kad pati nukentėjusioji nejaučia jam pykčio ir pan., nėra pakankami, kad toks nuteistojo elgesys būtų vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyti kasatoriaus nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę akivaizdžiai nebuvo jokio pagrindo, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenustatę nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Dėl švelnesnės bausmės paskyrimo
33. Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai neįžvelgė BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnės bausmės rūšį, negu įtvirtina įstatymas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
34. Pažymėtina, kad BK įstatymas nustato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę bausmę, negu nurodoma įstatyme. Šie atvejai nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Švelnesnės, negu įtvirtinta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenustatytą bausmę.
35. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad pagal BK 62 straipsnio taisykles švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, o šios nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad yra BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje nustatytų sąlygų visuma, todėl akivaizdžiai nėra pagrindo nuteistajam A. K. skirti švelnesnę negu įstatymo įtvirtintą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles. Taigi, nesant reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
36. Nuteistojo A. K. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, prašant paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, apeliacinės instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje (31–35 punktai) yra išsamiai aptarti ir, tinkamai aiškinant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios aktualios BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijos (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) nuostatų taikymą, atmesti.
37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
Aurelijus Gutauskas
