Baudžiamoji byla Nr. 2K-258-788/2022
Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00453-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.2.6.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. ir nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu:
M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – treji metai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
K. Š. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją nustatyta atlikti pataisos namuose.
S. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas:
M. Z., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pripažintas pavojingu recidyvistu ir jam pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė padidinta iki aštuonerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – treji metai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų keturiems mėnesiams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Nuteistųjų S. Ž., M. Z. ir K. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Dėl šioje byloje nuteisto S. Ž. kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje M. Z., K. Š. ir S. Ž. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad M. Z. ir S. Ž., atlikdami laisvės atėmimo bausmes Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu: Marijampolė, Sporto g. 7, taip pat K. Š., veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39(1) straipsniu, ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d., kiekvienam iš organizuotos grupės narių turint skirtingą vaidmenį ir atliekant tam tikras užduotis, skirtingais laiko tarpais ir skirtingomis sudėtimis vykdė prekybą žmonėmis, t. y. verbavo, gabeno bei siuntė į Vokietijos Federacinę Respubliką (toliau – ir VFR) ir ten išnaudojo asmenis nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) daryti. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose):
1.1. 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, veikdamas pagal nusikalstamos veikos planą verbuoti, gabenti ir išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) VFR daryti, vykdydamas bendrą susitarimą su S. Ž. ir kitais tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais, surado nukentėjusiuosius G. G. ir E. B. ir, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties bei panaudodamas apgaulę, t. y. neatskleisdamas tikrosios veiklos pobūdžio ir žadėdamas gerą atlyginimą, taip nulemdamas nukentėjusiųjų apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. Kai nukentėjusieji sutiko ir kartu su juos lydinčiu asmeniu išvyko į VFR, jie buvo perleisti kitų organizuotos grupės narių kontrolei ir, pasinaudojant jų priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl lėšų trūkumo, buvimo užsienio valstybėje, buvo išnaudoti nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) daryti.
1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio mėn. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, vykdydamas bendrą susitarimą su S. Ž. ir kitais tyrimo nenustatytais organizuotos grupės nariais, surado nukentėjusįjį E. K. ir, pasinaudodamas jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties bei panaudodamas apgaulę, t. y. neatskleisdamas tikrosios veiklos pobūdžio ir žadėdamas gerą atlyginimą, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiojo apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. Kai nukentėjusysis sutiko ir kartu su jį lydinčiu asmeniu išvyko į VFR, jis buvo perleistas kitų organizuotos grupės narių kontrolei ir, pasinaudojant jo priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl lėšų trūkumo, vietinės kalbos nemokėjimo, buvimo užsienio valstybėje, buvo išnaudotas nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) daryti. Nuketėjusiajam E. K. grįžus į Lietuvą, asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vykdydamas bendrus S. Ž. ir M. Z. nurodymus, surinko iš E. K. pinigus, gautus iš VFR gyventojų, ir padalijo juos S. Ž. bei M. Z. nurodytiems asmenims.
1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio–liepos mėn. K. Š. ir kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, vykdydami bendrą susitarimą su S. Ž. ir M. Z. ir kitais tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, sutiko K. K. bei D. Š. ir, pasinaudodami jų pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties bei panaudodami apgaulę, t. y. neatskleisdami tikrosios veiklos pobūdžio ir žadėdami gerą atlyginimą, taip nulemdami nukentėjusiųjų apsisprendimą, pasiūlė vykti į VFR. Kai nukentėjusieji sutiko ir skirtingu laiku kartu su juos lydinčiais asmenimis išvyko iš VFR, jie buvo perleisti kitų organizuotos grupės narių kontrolei ir, pasinaudojant jų priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl lėšų trūkumo, buvimo užsienio valstybėje, buvo išnaudoti nusikalstamoms veikoms (sukčiavimams) daryti. K. K. ir D. Š. kartu su juos lydinčiais asmenimis grįžus į Lietuvą, K. Š., toliau vykdydamas bendrus S. Ž. ir M. Z. nurodymus, surinko iš jų pinigus, gautus iš VFR gyventojų, ir padalijo juos S. Ž. ir M. Z. nurodytiems asmenims.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro, nuteistųjų S. Ž., K. Š. ir M. Z. apeliacinius skundus, nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė, o prokuroro apeliacinį skundą patenkino – pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl M. Z. paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs M. Z. pavojingu recidyvistu, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskyrė jam griežtesnę bausmę – aštuonerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo; subendrinęs šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskyrė M. Z. galutinę subendrintą vienuolikos metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė BK 27 straipsnio 4 dalį, 97 straipsnio 9 dalį, nes, spręsdamas dėl M. Z. pripažinimo pavojingu recidyvistu, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo M. Z. yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, įvykdytų Norvegijos Karalystėje, padarymo. Nors nusikaltimai ir buvo įvykdyti užsienyje, tačiau M. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvoje, todėl, remdamasis pirmiau nurodytu apygardos teismo nuosprendžiu, apeliacinės instancijos teismas plečiamai išaiškino teisės normas, taip pablogindamas M. Z. teisinę padėtį dėl užsienyje padarytų nusikaltimų.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai taikė BK 97 straipsnio 1 dalį, nes M. Z. nebuvo nuteistas užsienyje dėl Norvegijos Karalystėje įvykdytų nusikaltimų. Minėta, kad apkaltinamasis nuosprendis jam buvo priimtas Lietuvoje. Be to, BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teistumą turinčiais asmenimis laikomi ir už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, įsigaliojo tik 2014 m. kovo 25 d., o Panevėžio apygardos teismo nuosprendis M. Z. buvo priimtas 2011 m. gruodžio 22 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistąjį pavojingu recidyvistu ir šiuo pagrindu sugriežtino jam skirtiną laisvės atėmimo bausmę.
3.3. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pernelyg ilgą proceso trukmę nagrinėjamoje byloje. Nuo M. Z. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau nei devyneri metai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuo pagrindu nuteistajam paskirtos bausmės iš esmės nešvelnino.
3.4. Abejodamas bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, kasatorius nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d., priimant nuosprendį, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, iš kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta nagrinėjama baudžiamoji byla. Abiejų šias bylas apeliacine tvarka išnagrinėjusių teisėjų kolegijų pirmininke ir pranešėja buvo teisėja Jolanta Čepukėnienė. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam M. Z. ir jo gynėjui advokatui kilo pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, nes, tenkindama prokuroro apeliacinį skundą anksčiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, ji jau pasisakė dėl analogiškų prokuroro argumentų, kartojamų ir nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo (prokuroras abiejose bylose prašė pripažinti M. Z. pavojingu recidyvistu ir šiuo pagrindu sugriežtinti jam pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę). Bylą išnagrinėjus šališkam teismui, priimtas skundžiamas teismo nuosprendis laikytinas neatitinkančiu jam keliamų reikalavimų, todėl turi būti panaikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 5 punktas).
3.5. Kasaciniame skunde plačiai aptariama teismų praktika, skirta BK 147 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties, jos požymių aiškinimui, pažymint, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo apsisprendimo laisvės suvaržymo faktas pripažintinas itin svarbia įrodinėtina aplinkybe, o šios aplinkybės apkaltinamajame nuosprendyje privalo būti tinkamai motyvuotos. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kuriose nurodoma, kad nukentėjusieji K. K., E. K., D. Š. buvo verbuoti nusikalstamoms veikoms? sukčiavimams VFR daryti, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant jų pažeidžiamumu, yra nemotyvuotos, deklaratyvios ir neatitinkančios objektyvių duomenų. Kasatorius pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių nukentėjusiųjų pareiškimų, pranešimų, VFR teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir (ar) kitų oficialių VFR teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų, kurie patvirtintinų, kad kas nors būtų nukentėjęs nuo K. K., E. K., D. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo).
3.6. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas, nes nukentėjusiaisiais pripažintų K. K., E. K., D. Š. valios suvaržymas buvo pagrįstas tik spėjimais, bet ne konkrečiais duomenimis. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad K. K., E. K., D. Š. materialinė padėtis buvo tokia sunki, jog jie objektyviai neturėjo pasirinkimo laisvės ir dėl to buvo priversti priimti neteisėtus pasiūlymus. Teismų nuosprendžių šiuo klausimu išdėstyti motyvai yra nepakankami. Iš pačių nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, kad, nors ir neturėjo oficialaus darbo bei legalių pragyvenimo šaltinių, jie turėjo kitokių pajamų (vienas jų galėjo dalyvauti lažybose; kitas turėjo galimybę verstis vidaus apdailos darbais, kartu gaudamas nedarbo socialinio draudimo išmoką). Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų sunkios materialinės padėties faktas šio proceso metu nebuvo įrodinėjamas (tokio pobūdžio duomenys nebuvo rinkti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu), o buvo tiesiog preziumuojamas, įvertinus objektyvias bylos aplinkybes, taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą apkaltinamajame nuosprendyje pateikti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas dėl kiekvieno pripažinto įrodytu nusikalstamos veikos sudėties požymio. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas iš nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų nelaikė savęs nukentėjusiu nuo jo neva neteisėtų veiksmų, nereiškė jokių civilinių ieškinių. Priešingai, nukentėjusieji patvirtino, kad jų apsisprendimo laisvė nei priimant pasiūlymus vykti į VFR, nei kelionių į VFR metu niekaip nebuvo varžoma.
3.7. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nenustačius, jog asmens laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama, o šioje byloje neįrodžius perleidimo sandorio sudarymo (norint perleisti būtina nustatyti, kad asmenys buvo kontroliuojami, priklausomi) ir net nesant duomenų, kad toks sandoris buvo mėginamas sudaryti, nėra pagrindo teigti, jog net formaliai byloje nustatyti M. Z. atlikti veiksmai atitinka BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį. Remdamasis teismų praktika, kasatorius taip pat nurodo, kad jam inkriminuotos veikos intensyvumas ir sudėtingumas nesudaro pagrindo teigti, kad nusikaltimas buvo įvykdytas veikiant organizuota grupe.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo K. Š. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalį dėl K. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą K. Š. nutraukti arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba, netenkinus nė vieno iš pirmiau nurodytų prašymų, pakeisti nuosprendžio dalį dėl K. Š. parinktos bausmės rūšies bei paskirtos bausmės dydžio ir paskirti jam švelnesnę, nei įstatyme nustatyta, bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Nuteistasis K. Š. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už du nusikalstamos veikos epizodus, padarytus tęstinėje su kitais organizuotos grupės nariais nusikalstamoje veikoje. Teismai nuteistajam inkriminavo tokius objektyviosios pusės požymius? nukentėjusiųjų K. K. ir D. Š. verbavimą, perleidimą kitų organizuotos grupės narių kontrolei, jų gabenimą nusikalstamoms veikoms daryti, nukentėjusiųjų valią palenkiant apgaulės būdu, taip pat pasinaudojant šių nukentėjusiųjų pažeidžiamu ir priklausomumu.
4.2. Kasaciniame skunde pažymima, kad įstatymas prekybos žmonėmis objektyviuosius požymius apibrėžia gana sudėtingai, todėl šio nusikaltimo sudėčiai konstatuoti būtina ne preziumuoti, o objektyviai nustatyti bent vieną nusikalstamą veikimą (neveikimą) ir bent vieną nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą. Nesant vieno ar kito požymio, prekybos žmonėmis pagal šį BK straipsnį nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-332/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-332/2006">2K-332/2006</a>).
4.3. Cituodamas kasacinės instancijos teismo praktikoje pateikiamus BK 147 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių turinio išaiškinimus, kasatorius nurodo, kad, be deklaratyvaus konstatavimo, nė vienas jų nėra nustatytas nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais. Taip pat nenustatytas nė vienas iš nukentėjusiųjų valios palenkimo būdų. Be to, kasatorius pažymi, kad nukentėjusiaisiais pripažinti K. K. ir D. Š. nesijaučia nukentėję nuo neteisėtų veiksmų ir savo parodymuose pabrėžė šią aplinkybę. Byloje nenustatyta priežasčių vadinti juos nukentėjusiaisiais ne tik dėl jų pačių pozicijos, bet ir dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog šie asmenys būtų VFR padarę kokią nors nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė yra tik preziumuojama.
4.4. Vien tai, kad asmuo neturi nuolatinio darbo, pastovių pajamų, savaime dar nereiškia, kad jis yra pažeidžiamas BK 147 straipsnio prasme. Teismai net nebandė tirti nukentėjusiųjų materialinės padėties (nepatikrintos šių asmenų sąskaitos banke, jų pajamos ir išlaidos, turimi įsiskolinimai ar pan.), aiškintis, ar iš tiesų egzistuoja priežastys, dėl kurių nukentėjusio asmens materialinė padėtis yra itin sunki ir dėl tokios padėties jis neturi kitos realios bei jam priimtinos išeities, kaip tik priimti K. Š. pasiūlymą vykti į užsienį. Priešingai, byloje nustatyta, kad su K. K. K. Š. susitiko prie lažybų punkto, kur paprastai renkasi žmonės, kurie turi pinigų ir lažinasi iš jų dėl sporto varžybų rezultatų, o D. Š. ne tik gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką, gaudavo pajamų atlikdamas vidaus apdailos darbus, bet ir po kelionės į Vokietiją ruošėsi išvykti dirbti į Norvegiją.
4.5. Kadangi savaime nei pažeidžiamumo, nei priklausomumo egzistavimas nesuponuoja prekybos žmonėmis, teismai turėjo neabejotinai nustatyti, kad K. Š. tikslingai naudojasi šiomis aplinkybėmis savo ir kitų asmenų nusikalstamiems tikslams realizuoti. Be to, priklausomumas ir pažeidžiamumas turi būti tokie, dėl kurių nukentėjęs asmuo visiškai ar iš dalies praranda galimybę efektyviai pasipriešinti neteisėtam kaltininko elgesiui. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, abu tariamai nukentėję asmenys, t. y. tiek K. K., tiek ir D. Š., į Vokietiją vyko savarankiškai, jiems išnuomotu automobiliu „Seat Ibiza“. Kritiškai vertintinas ir nuteistajam K. Š. inkriminuotas objektyviosios pusės požymis? nukentėjusiųjų perleidimas pataisos įstaigoje bausmę atliekančių S. Ž. ir M. Z., kaip organizuotos grupės narių, kontrolei. Pagal teisės doktriną, šis požymis gali būti inkriminuotas tuomet, kai nukentėjęs asmuo perleidžiamas kito asmens kontrolei kaip dovana, mainais už suteiktas neturtinio pobūdžio paslaugas, pažadant atsilyginti ateityje ir pan. K. Š. aptariamas požymis abiem atvejais pagrįstas šio nuteistojo informacijos perdavimu S. Ž. apie tariamų nukentėjusiųjų išvykimą į Vokietiją.
4.6. Kasatoriaus manymu, pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad prekybos žmonėmis objektyviosios pusės požymiai nuteistajam K. Š. inkriminuoti nepagrįstai ir tik deklaratyviai, neatskleidžiant ir nepagrindžiant jų turinio bylos duomenimis, t. y. K. Š., nukentėjusiųjų parodymais, neviešo pobūdžio veiksmų metu gautais duomenimis, juolab kad teismai darė klaidų vertindami šių procesinių dokumentų turinį.
4.7. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. Š. inkriminuotuose nusikalstamos veikos epizoduose didesnę dalį aplinkybių, kurias teismai pripažino įrodytomis, padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie dėl šių aplinkybių negalėjo būti apklausti. Kadangi įrodymai gali būti tik leistinumo reikalavimus atitinkanti informacija, yra itin svarbu nustatyti, ar duomenys, sudarę pagrindą pripažinti vienas ar kitas aplinkybes, padarytas pirmiau nurodytų asmenų, įrodytomis, buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar jie teisėtais būdais gauti ir ar jų patikimumą galima patikrinti atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus (BPK 20 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nuteistajam K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės yra preziumuojamos pagal asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, duotus parodymus, tačiau kasatorius pažymi, kad K. Š. su šiuo asmeniu jokių nusikalstamų veikų nepadarė, jo nepažinojo, nei kartu su juo, nei be jo jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo (BK 25 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių nepaneigė ir minėtas asmuo.
4.8. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo K. Š. atžvilgiu taip pat buvo pažeistos BPK 256 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, neįspėjęs nuteistojo apie galimybę pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir nepranešęs jam bei jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, priimdamas nuosprendį savo iniciatyva pakeitė kaltinimą – išplėtė K. Š. dalyvavimo organizuotoje grupėje laikotarpį, nurodydamas, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje nuo 2012 m. ir įtraukė į šią organizuotą grupę asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas (BK 391 straipsnis), taip atimdamas nuteistojo teisę gintis nuo teisiamajame posėdyje nenagrinėto kaltinimo.
4.9. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau? EŽTT) ir nacionalinių teismų praktika, kasatorius nurodo, kad, nors ir pripažinę, jog nagrinėjamoje byloje procesas užtruko pernelyg ilgai, teismai šios aplinkybės tinkamai neįvertino, atsižvelgė į ją tik formaliai, neišnagrinėjo baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo, valstybės institucijų elgesio, nepasisakė, ar procesinė būtinybė pateisina tokią ilgą šio proceso trukmę, neatsižvelgė į K. Š. taikytų procesinių prievartos priemonių trukmę, dėl jų patirtus nepatogumus, jo netikrumo dėl šios bylos baigties būsenos. Kaip teigia kasatorius, nuteistasis iš esmės jau visus devynerius metus tam tikra prasme atlieka bausmę, todėl net ir be deklaratyvaus teismų pasakymo, kad, skiriant K. Š. bausmę, atsižvelgiama į proceso trukmę, bausmė nebūtų kitokia. Nors nagrinėjamu atveju, tinkamai įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, turėtų būti svarstoma K. Š. skirtinos bausmės sušvelninimo galimybė.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į nuteistojo M. Z. ir nuteistojo K. Š. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į analogiško turinio apeliacinių skundų argumentus ir pripažino juos nepagrįstais. Kasatorių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 147 straipsnio 2 dalis) taikymo dėstomi argumentai yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei įrodymų vertinimu ir nepaneigia žemesniųjų instancijų teismų padarytų motyvuotų išvadų.
5.2. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusieji buvo pažeidžiami ir priklausomi nuo juos į VFR išgabenusių asmenų – nukentėjusieji veikos padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo pajamų pragyventi, todėl, gavę pasiūlymą vykti į užsienį, nedetalizuojant darbo pobūdžio, tačiau žadant, kad vykimo ir pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos jiems bus visiškai apmokamos, dėl sunkios materialinės padėties buvo priversti jį priimti; neturėjo savų lėšų, tik su juos išgabenusių asmenų leidimu dalį paimtų pinigų galėjo panaudoti pragyvenimui; neturėjo pakankamai pajamų grįžti į Lietuvą; jiems duotais mobiliojo ryšio telefonų aparatais ir SIM kortelėmis turėjo tiesiogiai palaikyti ryšį su juos kontroliuojančiais asmenimis. Šių išvadų nepaneigia kasacinių skundų argumentai dėl K. K. lankymosi lažybų bendrovėje ir D. Š. turėtų pajamų, nes nukentėjusieji sutiko su gautu pasiūlymu dirbti VFR dėl nuolatinio darbo neturėjimo.
5.3. Baudžiamojoje byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad asmenys, kurie nuteistųjų buvo užverbuoti ir išgabenti į užsienio valstybę nusikalstamoms veikoms daryti, nežinojo tikrojo savo vykimo į užsienio valstybę tikslo; prieš juos buvo panaudota apgaulė, nutylint, kad jiems pasiūlytas darbas yra dalyvavimas padarant nusikaltimą – pinigų iš apgautų žmonių paėmimas, dėl kurio jie bet kuriuo momentu galėjo būti sulaikyti, turėjo laikytis konspiracijos, keisti telefonų aparatus ir SIM korteles. Be to, nukentėjusieji dažnu atveju negaudavo žadėto atlygio. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką, nukentėjusiųjų sutikimas vykti į užsienį negali būti laikomas savanorišku.
5.4. Tai, kad kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir toliau laikosi savo pozicijos, jog bylos įrodymai nepatvirtina prekybos žmonėmis objektyviųjų požymių ir nukentėjusiųjų pažeidžiamumo, t. y. pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimą, nelaikytina teisiniu argumentu, pagrindžiančiu išvadą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 147 straipsnio 2 dalies – pritaikymo.
5.5. Analogiškai vertintini nuteistojo M. Z. kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos padarymo veikiant organizuota grupe. Kasaciniame skunde nuteistasis tik pateikia savo nuomonę, kad nusikalstamų veikų intensyvumas ir sudėtingumas nebuvo tokio masto ir apimties, jog būtų pakankamas pagrindas vertinti, kad tai atitinka veikimą organizuota grupe, tačiau nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių išvadą, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.
5.6. Įvertinę byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismai konstatavo, kad visi nuteistieji suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, taip pat pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia; kiekvieno iš atskiruose epizoduose veikusio organizuotos grupės nario veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – prekybos žmonėmis. Apeliacinės instancijos teismas padarė argumentuotą išvadą, kad įrodytomis pripažintos tęstinės nusikalstamos veikos – atskirų epizodų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistųjų veikimą šešiuose nusikalstamos veikos epizoduose (atskiruose epizoduose skirtinga sudėtimi) pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Nuteistojo M. Z. dėstomi deklaratyvūs argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo.
5.7. Atsiliepimu į kasacinius skundus prokurorė nesutinka ir su nuteistojo K. Š. gynėjo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK 255, 256 straipsnių pažeidimų. Atsiliepime pažymima, kad tos pačios organizuotos grupės narių, kurie pagal byloje nustatytas aplinkybes skirtingu laiku ir skirtinga sudėtimi veikė bendra tyčia, padarytų tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų aprašymas, kartu ir pripažinimas viena tęstine nusikalstama veika nelaikytini kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis BPK 255 ir 256 straipsnių prasme, o kartu ir teisės žinoti, kuo yra kaltinamas asmuo, t. y. teisės į gynybą, pažeidimu.
5.8. Nuteistasis M. Z. nepagrįstai abejoja apeliacinės instancijos teismo nešališkumu, argumentuodamas tai tuo, kad išnagrinėtoje byloje kolegijos pirmininkė ir pranešėja buvo ta pati teisėja, kuri dalyvavo priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažymėdamas, kad nagrinėjama byla ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta iš pastarosios, 2021 m. rugpjūčio 24 d. išnagrinėtos, bylos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog tos pačios sudėties teismas nagrinėja bylą, kuri yra išskirta iš kitos bylos, kurioje jau yra priimtas nuosprendis, negali būti pakankamas pagrindas proceso dalyviams abejoti proceso objektyvumu. BPK 58 straipsnyje nėra nustatytas atvejis, kad teisėjas negalėtų dalyvauti procese dėl nurodytos priežasties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLTY5Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113-696/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113-696/2018">2K-113-696/2018</a>).
5.9. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėja, nagrinėdama bylą, jau buvo sudariusi išankstinę nuomonę dėl M. Z. kaltumo, bylos duomenų pripažinimo įrodymais, yra nepagrįsti ir spekuliatyvūs. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjama byla skiriasi nuo pirmiau išnagrinėtos bylos, iš kurios ji buvo išskirta, – skiriasi nuteistiesiems inkriminuoti neteisėti veiksmai, laikotarpiai, nukentėjusiųjų ratas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, patvirtinančių, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą, buvo subjektyviai šališka (asmeniškai suinteresuota) ar objektyviai šališka (tendencingai organizavo procesą), taip pat kasatorius nenurodo, kuo pasireiškė teisėjos suinteresuotumas.
5.10. Pasisakydama dėl nuteistojo M. Z. kasacinio skundo argumento, kuriuo nesutinkama su nuteistojo pripažinimu pavojingu recidyvistu, prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo neatsižvelgti į nuteistajam Lietuvos Respublikoje priimtą Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo jis yra pripažintas kaltu už nusikaltimus, padarytus Norvegijos Karalystėje, todėl pagrįstai konstatavo, kad naują labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą M. Z. buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jis padarė ne tik turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pripažindamas M. Z. pavojingu recidyvistu, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir BK 27 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus padarytų nusikalstamų veiksmų ir jo asmenybės didelio pavojingumo visuomenei.
5.11. Prokurorė taip pat pažymi, kad nustačius, jog baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai, teismui nėra nustatyta pareiga visais atvejais taikyti nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Švelnesnė bausmė minėtu pagrindu gali būti skiriama tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje buvo padaryta kita išvada – skiriant bausmes, ilga baudžiamojo proceso trukmė buvo įvertinta K. Š. paskiriant bausmę, kurios dydis artimas atitinkamų BK straipsnių sankcijose nustatytam minimaliam bausmės dydžiui, o M. Z.? paskiriant bausmę, kurios dydis tik nežymiai viršija BK straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Įvertinęs visas šiam klausimui spręsti reikšmės turinčias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad būtent tokių bausmių skyrimas nuteistiesiems yra tinkamas, kad būtų kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl ilgo baudžiamojo proceso pažeidimas.
5.12. Atsiliepime į kasacinius skundus atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BPK nuostatas kasacinis teismas gali sušvelninti bausmę tik tokiu atveju, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, o kasaciniuose skunduose, be deklaratyvaus nesutikimo su nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiais, nenurodyta jokių šią išvadą pagrindžiančių teisinių argumentų.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo K. Š. gynėjo advokato M. Zabitos kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo M. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nenagrinėtinų argumentų
7. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.
8. Kasacinių skundų teiginiai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai vertino įrodymus, nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, dėl to padarė nemotyvuotas išvadas ir surašė įstatymo reikalavimų neatitinkančius nuosprendžius, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl paliktini nenagrinėti.
9. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai dėl M. Z. nepagrįsto pripažinimo pavojingu recidyvistu ir teisėjos J. Čepukėnienės šališkumo sutampa su argumentais, kuriuos kasacinės instancijos teismas pagal nuteistojo M. Z. kasacinį skundą nagrinėjo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-648/2022">2K-125-648/2022</a>. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 28 d. nutartimi minėti argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Toks vertinimas pagrįstas išsamia motyvacija. Jokių naujų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie nepagrįstą nuteistojo M. Z. pripažinimą pavojingu recidyvistu ir jo teisės į nešališką bylos išnagrinėjimą pažeidimą, nepateikta. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinės instancijos teismo jau išnagrinėtos, bet atmestos argumentacijos dėl to paties klausimo ir dėl to paties nuteistojo kartotinis pateikimas nepagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo, todėl minėti kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.
Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo
10. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusių asmenų arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.).
11. Pažymėtina, kad prekyba žmonėmis tiek tarptautinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje traktuojama kaip vergijos forma ir pripažįstama vienu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų. Plačiąja prasme prekyba žmonėmis suprantama kaip tam tikri sandėriai dėl žmogaus, siekiant jį pavergti ir paversti išnaudojimo objektu. Visuotinai žinomos žmogaus išnaudojimo formos, su kuriomis siejama prekyba žmonėmis, yra vergija, prostitucija ir kitos seksualinio išnaudojimo sritys, pornografijos gaminimas, priverstinis darbas ir paslaugos, elgetavimas, pavergimas už skolas, baudžiavinė padėtis, nelegalus įvaikinimas, įtraukimas į nusikalstamą veiklą, santuokinė vergija, nelegalus žmogaus organų transplantavimas.
12. Aiškinant prekybą žmonėmis pagal BK 147 straipsnį, pabrėžtini tokie esminiai šios nusikalstamos veikos sudėties elementai: priešingumas asmens laisvei; bent vienos iš alternatyvių veikų padarymas (verbavimas, pardavimas, pirkimas, gabenimas ir kt.); bent vieno iš alternatyvių veikos padarymo ir nukentėjusiųjų laisvės pažeidimo būdų panaudojimas (fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.); tyčinis veikos pobūdis ir jos padarymo tikslas – įtraukti kitą asmenį į tam tikrą išnaudojimo sritį; nukentėjusiojo sutikimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kliudanti konstatuoti prekybos žmonėmis požymius.
13. Iš paduotų kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai ginčija teismų išvadas, kad nuteistieji verbavo ir gabeno nukentėjusiuosius į Vokietiją jų išnaudojimo tikslu (nusikalstamoms veikoms vykdyti), kad buvo pažeista nukentėjusiųjų laisvė ir kad prieš juos buvo naudojama apgaulė ir pasinaudojama jų pažeidžiamumu.
14. Pabrėžtina, kad asmens laisvė kaip saugoma vertybė suprantama ne tik kaip galimybė daryti kūno judesius, judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą (fizinė laisvė), bet ir kaip asmens gebėjimas nuspręsti ir veikti savarankiškai, pasirinkti savo elgesio variantą, rinktis iš keleto apsisprendimo ir veikimo alternatyvų (valios laisvė). Pažeisti kito žmogaus valios laisvę reiškia atimti galimybę pačiam pasirinkti elgesio variantą, priversti jį elgtis taip, kaip nori kaltininkas, palenkti jo valią, įgyti jo laisvę varžančią kontrolę ir pan. Pagal teismų praktiką asmens laisvės suvaržymas prekybos žmonėmis bylose gali būti susijęs tiek su visiška, tiek su daline kito žmogaus sprendimų ir veiksmų kontrole. Pvz., verbavimo pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu atvejais pirmiausia pažeidžiama asmens valios laisvė, o prievartinė tokios veikos esmė užmaskuota tam tikru kaltininko ir aukos susitarimu, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių auka sutinka būti kontroliuojama ir išnaudojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>).
15. Išnaudojimo nusikalstamoms veikoms daryti tikslas aiškintinas kaip siekis pasinaudoti kitu asmeniu, kad šis nusikalstamą veiklą organizuojančių asmenų naudai atliktų vienus ar kitus nusikalstamus veiksmus (darytų vagystes, platintų ar gabentų narkotikus, vežiotų nusikalstamos kilmės grynuosius pinigus, rinktų iš apgautų žmonių pinigus ir pan.). Paprastai tokių asmenų panaudojimas leidžia sumažinti nusikalstamos veiklos organizatorių rizikas ir išlaidas. Kita vertus, vien tai, kad asmuo sutiko su pasiūlymu įsitraukti į nusikalstamą veiklą, savaime nereiškia, kad tokį asmenį siekiama išnaudoti. Išnaudojimo tikslas kaip prekybos žmonėmis koncepcijos sudedamasis elementas siejamas su tokiomis nesąžiningo naudojimosi kitu žmogumi formomis, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUxLTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-551-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-551-788/2015">2K-551-788/2015</a>). Todėl išvada dėl tikslo išnaudoti nusikalstamoms veikoms vykdyti daroma tais atvejais, kai nustatytų aplinkybių kontekstas leidžia konstatuoti, kad užverbuoti asmenys, nors ir rizikuoja būti patraukti atsakomybėn, nėra pagrindiniai nusikalstamos veiklos naudos gavėjai, t. y. jie veikia ne savo iniciatyva, o pagal juos kontroliuojančių asmenų nurodymus, kaip beteisiai kitų asmenų valios vykdytojai.
16. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė gali pasireikšti tiek netikrų žinių pranešimu, tiek tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad auka vežama legaliai dirbti, o iš tikrųjų yra gabenama seksualiai išnaudoti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., auka žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nutraukti prostitucijos veiklą ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir kaltininko susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-7-104/2019, 2K-13-719/2020).
17. Pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Toks aiškinimas visiškai atitinka 2011 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio 2 punkte pateiktą šio požymio apibrėžimą, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijos 2000 m. Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ir 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis aiškinamųjų raštų turinį. Pvz., 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis aiškinamajame rašte (83 punktas) pateiktas aiškinimas, pagal kurį pažeidžiamumą gali lemti bet kokia sunki padėtis, kai žmogus yra priverstas pripažinti išnaudojimą. Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, aukos pažeidžiamumas gali būti bet kokios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, šeimos santykių nulemtas, socialinis ar ekonominis.
18. Aiškinant piktnaudžiavimo pažeidžiamumu požymį, atkreiptinas dėmesys ir į Jungtinių Tautų Organizacijos Narkotikų ir nusikalstamumo biuro specialiai šiam požymiui parengtus išaiškinimus (Guidance Note on ‘abuse of a position of vulnerability’ as a means of trafficking in persons in Article 3 of the Protocol to Prevent, Suppress and Punish Trafficking in Persons, Especially Women and Children, supplementing the United Nations Convention against Transnational Organized Crime. United Nations Office On Drugs And Crime, 2012). Šiame dokumente siūloma vadovautis nuostata, kad vien to, jog yra įrodytas pažeidžiamumas, nepakanka norint pagrįsti baudžiamąjį persekiojimą ir kad tokiais atvejais patikimais įrodymais turi būti nustatytas tiek nukentėjusio asmens pažeidžiamumas, tiek ir piktnaudžiavimas tuo pažeidžiamumu (2.2 punktas). Be to, toks piktnaudžiavimas turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė (5.2, 6.2 punktai). Kita vertus, nukentėjusysis gali neidentifikuoti savęs kaip aukos, ypač kai jis ir toliau lieka priklausomas ar kitaip prisirišęs prie to, kuris piktnaudžiavo jo pažeidžiamumu (5.3 punktas).
19. Pagal Lietuvos teismų praktiką prekybos žmonėmis bylose piktnaudžiavimas pažeidžiamumu gali būti konstatuojamas, kai asmuo piktavališką pasiūlymą priima kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės ar socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018). Pasinaudojimo asmens pažeidžiamumu atveju kaltininkas turi žinoti apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą, t. y. turi būti nustatyta, kad jis, įgyvendindamas tam tikrus nusikalstamus veiksmus, suvokė ar numanė sunkią nukentėjusiojo padėtį ir tuo naudojosi. Be to, šis požymis turi būti objektyviai bylos duomenimis nustatytas ir individualizuotas. Ar tai būtų nukentėjusiojo psichinis ir psichologinis pažeidžiamumas, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, materialinė padėtis, šios aplinkybės turi lemti suvaržytą nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudaryti kaltininkui akivaizdžią galimybę manipuliuoti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo pažeidžiamumą gali nulemti tiek viena, tiek kelios susidėjusios aplinkybės, reikšmingai apsunkinančios galimybę atsisakyti priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>). Taigi, tai, kad sunki turtinė, socialinė ar kitokia susiklosčiusi padėtis nėra vienintelė priežastis, dėl kurios asmuo priima tokį pasiūlymą, savaime nepašalina piktnaudžiavimo pažeidžiamumu fakto. Kartu pripažintina, kad teismai, nustatydami piktnaudžiavimo aukos pažeidžiamumu faktus, vertina ne tik nukentėjusiųjų susiklosčiusios padėties faktinę pusę, bet ir išnaudojimo, į kurį šie įtraukiami, turinį bei pasekmes jų likimui, taip pat visas kitas priežastis, paskatinusias priimti piktavališką pasiūlymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTc4OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-788/2021">2K-172-788/2021</a>, 2K-57-788/2022).
20. Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė nurodytus prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymius, atmestini. Teismų nuosprendžiuose išsamiai atskleista prekybai žmonėmis būdinga žmonių verbavimo ir gabenimo į užsienio valstybę išnaudoti nusikalstamai veiklai schema. Nustatyta, kad S. Ž. ir M. Z., atliekančių bausmę pataisos namuose, nurodymu laisvėje veikiantys bendrininkai M. A. ir K. Š. surasdavo asmenis, kurie sutikdavo su jų pasiūlymu dirbti užsienyje, tačiau nuslėpdavo nuo jų tai, kad jie bus įtraukiami į telefoninių sukčiavimų veiklą – pinigų rinkimą iš apgautų asmenų. Verbuojami asmenys, neturėdami uždarbio ir pajamų, sutikdavo su „darbo“ pasiūlymu, nes jiems buvo žadamas uždarbis ir visų pragyvenimo užsienyje išlaidų apmokėjimas. Užverbuotiems asmenims buvo nuperkami kelionės į Vokietiją bilietai, duodami pinigai maistui ir viešbučiui, jie buvo aprūpinami telefono aparatais su SIM kortelėmis, buvo lydimi kelionėje ir instruktuojami. Atvykus į Vokietiją, užverbuoti asmenys turėjo informuoti, kur yra, kada atvyko ir išvyko, jie gaudavo nurodymus, kokiu adresu važiuoti paimti pinigų ir kokia tai bus pinigų suma, o važiuojantis asmuo turėjo nuolat su juo kalbančiam telefonu asmeniui pranešinėti, kur yra, kur eina, kiek pinigų paėmė. Iš liudytojo T. Š. parodymų matyti, kad netinkamas nurodymų vykdymas galėjo išprovokuoti kontroliuojančio asmens smurtą. Tik su kontroliuojančio asmens leidimu užverbuoti asmenys galėjo dalį turimų pinigų panaudoti pragyvenimui, o nesant pinigų, jie buvo priversti nakvoti atsitiktinėse vietose, automobilyje. Laikytasi ir konspiracijos – tam tikrą laiką pasinaudojus telefonais, buvo nurodoma juos išmesti, SIM korteles sulaužyti. Iš apgautų žmonių paimtus ir įvairiais būdais į Lietuvą parvežtus pinigus M. A. ir K. Š. įkalinimo įstaigoje esančių bendrininkų nurodymu atiduodavo nurodytiems asmenims, nupirkdavo sąskaitų papildymus, o jų duomenis sudiktuodavo S. Ž. ar per jį – M. Z..
21. Minėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų verbavimas buvo vykdomas išnaudojimo nusikalstamai veiklai tikslais, klaidinant dėl būsimo „darbo“ pobūdžio, piktnaudžiaujant jų pažeidžiamumu, primetant jiems laisvės varžančios kontrolės taisykles. Užverbuoti asmenys buvo ne savarankiški nusikalstamos veiklos subjektai, o jiems primestos kitų asmenų valios vykdytojai, davę pelno telefoninius sukčiavimus organizuojantiems asmenims ir veikę visiškai jų kontroliuojami. Nors dalis nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų teismui pareiškė nesijaučiantys nukentėję, tačiau jų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismui apie tai, kokiai veiklai jie buvo užverbuoti, kodėl sutiko ją vykdyti ir kokiomis sąlygomis ją vykdė užsienio valstybėje, akivaizdžiai patvirtina tiek jų išnaudojimo, tiek apgaulės ir piktnaudžiavimo jų pažeidžiamumu faktus. Todėl, priešingai nei teigia kasatoriai, tokių asmenų parodymai teismui, kad jie nesijaučia nukentėjusiaisiais, savaime nereiškia, kad byloje paneigti prekybos žmonėmis požymiai.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir teismų išvada dėl veikimo organizuota grupe. Iš teismų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prekybos žmonėmis veikla buvo vykdoma sistemingai ir koordinuotai, atskiriems grupės nariams turint skirtingus vaidmenis ir atliekant skirtingas užduotis, surandant ir užverbuojant pinigų iš apgautų žmonių rinkėjus, organizuojant jų gabenimą į užsienį, pragyvenimą, nuvykimą į nurodytą vietą, grįžimą į Lietuvą, pinigų skirstymą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atskirų epizodų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina nuteistųjų veikimą organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).
Dėl kaltinimo keitimo
23. Nuteistojo K. Š. gynėjo kasaciniame skunde esantys teiginiai dėl neteisėtai teismo pakeisto kaltinimo K. Š. (dalyvavimo organizuotoje grupėje laikotarpio išplėtimo, asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nurodymo) nepagrįsti.
24. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
25. Iš pacituotų normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262/2014">2K-262/2014</a>, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016, 2K-31-895/2020, 2K-239-648/2020 ir kt.).
27. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte K. Š. dalyvavimo organizuotoje grupėje pradžios laikas nurodytas „nė vėliau kaip nuo 2013 m.“ (23 t., b. l. 23), o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje – „nuo 2012 metų lapkričio mėnesio“. Taigi esminio faktinių aplinkybių (nusikalstamos veiklos pradžios) pakeitimo teismo nuosprendyje nepadaryta. Nelaikytina esminiu kaltinimo pakeitimu ir tai, kad K. Š. nusikalstamos veikos aprašyme atsirado nuoroda į bendrininkavimą su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Ši aplinkybė atsirado perkvalifikavus visiems organizuotos grupės dalyviams inkriminuotus nusikaltimus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, ir atitinkamai ją aprašius. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl minėto teismo sprendimo sumažėjo K. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičius, taigi buvo sušvelninta jo teisinė padėtis. Jokių įtikinamų argumentų, kad dėl minėto pakeitimo K. Š. gynyba būtų kitokia, kasaciniame skunde nepateikta. Be to, konkrečių K. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų (verbuojant asmenis ir vykdant kitus bendrininkų nurodymus) aprašymas teismo nuosprendyje nepasikeitė. Dėl to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo suvaržyta K. Š. teisė žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis.
Dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką
28. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Tokia praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (pvz., 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04, ir kt.). Išvadą dėl to, ar byloje iš tikrųjų buvo pažeista kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kaip šis pažeidimas gali būti kompensuotas, teismas daro atsižvelgdamas ne tik į faktinę baudžiamojo proceso trukmę, bet ir į konkrečios baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, susidariusios padėties priežastis ir kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo baudžiamojo proceso pradžios iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip šešeri metai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, pripažino pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo faktą ir ši aplinkybė buvo nurodyta tarp argumentų, kodėl M. Z. skirtinos laisvės atėmimo bausmės laikas nustatomas mažesnis už sankcijų vidurkį, o K. Š. – artimas minimumui.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo atsižvelgimo į pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, pripažindamas, kad dėl objektyvių priežasčių buvo užsitęsęs ir apeliacinis procesas (dėl teisėjų kolegijos pasikeitimo, bylų nagrinėjimo ypatumų, esant koronaviruso pandemijos grėsmei ir karantinui, gynėjų ligų ir kt.).
31. Vertindamas K. Š. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiam nuteistajam paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus – ji tinkamai individualizuota, bausmei skirti reikšmingos aplinkybės visapusiškai įvertintos, paskirta bausmė nėra pernelyg griežta. Tačiau, vertindamas M. Z. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai, nepagrįstai atsisakęs pripažinti jį pavojingu recidyvistu ir nesivadovavęs BK 56 straipsnyje nustatyta taisykle, t. y. kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pripažinęs M. Z. pavojingu recidyvistu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 56 straipsniu, padidino M. Z. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki aštuonerių metų keturių mėnesių, atitinkamai buvo sugriežtinta ir galutinė subendrinta bausmė. Priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokio dydžio bausmės, kuri nežymiai viršija straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, skyrimas yra tinkamas, kad būtų kompensuotas, kaip ir kitiems nuteistiesiems, teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką dėl ilgo baudžiamojo proceso pažeidimas.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad K. Š.
33. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su M. Z. kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, sugriežtindamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į byloje konstatuotą nuteistojo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis) pažeidimą. Tokia išvada daroma dėl šių aplinkybių:
33.1. Pirma, kaip minėta anksčiau, nuteistojo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas buvo pripažintas priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pagrindą daryti tokią išvadą suteikė tai, kad procesas iki nuosprendžio priėmimo truko daugiau kaip šešerius metus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir būtinumu atsižvelgti į šią aplinkybę skiriant nuteistiesiems bausmę.
33.2. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad dėl teisėjų kolegijos pasikeitimo, bylų nagrinėjimo ypatumų, koronaviruso pandemijos, karantino, gynėjų ligų ir kitų objektyvių priežasčių šioje byloje buvo užsitęsęs ir apeliacinis procesas. Priimant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nuo proceso pradžios buvo praėję daugiau kaip aštuoneri metai. Nepaisant šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs M. Z. pavojingu recidyvistu, besąlygiškai vadovavosi BK 56 straipsnio taisykle, pagal kurią tokiam asmeniui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip spręsdamas apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas kompensuojamas tuo, kad skiriama bausmė nežymiai viršija straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint galvoje priimtą sprendimą pakankamai reikšmingai griežtinti M. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (nuo penkerių iki aštuonerių metų keturių mėnesių), toks nustatyto minėto procesinio pažeidimo kompensavimas laikytinas deklaratyviu, juolab šio pažeidimo mastas padidėjo ir dėl užsitęsusio apeliacinio proceso.
33.3. Trečia, kasacinės instancijos teismas analogišką klausimą dėl pernelyg ilgo proceso kompensavimo nagrinėjo kitoje, bet su šia byla susijusioje, M. Z. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokia procesinė padėtis susidarė dėl ikiteisminio tyrimo stadijoje įvykusio dalies prekybos žmonėmis epizodų atskyrimo į atskirą tyrimą (1 t., b. l. 1-2). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nuteistąjį M. Z. pavojingu recidyvistu ir sugriežtindamas jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, tinkamai atsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, nes skyrė jam vieneriais metais švelnesnę bausmę nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi buvo pripažinta, kad kompensuodamas nuteistajam pernelyg ilgo baudžiamojo proceso sukeltus suvaržymus teismas pagrįstai nukrypo nuo BK 56 straipsnyje įtvirtintos bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui taisyklės.
34. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, nagrinėjamoje byloje siekiant tinkamai kompensuoti pernelyg ilgo baudžiamojo proceso aplinkybę, M. Z. taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, vieneriais metais švelnesnė nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atitinkamai mažinama ir M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Dėl bausmių bendrinimo
35. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutartį (bylos Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), nutartis patikslinta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi), kuria buvo subendrintos bausmės, M. Z. paskirtos Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, ir M. Z. galutinė subendrinta bausmė paskirta penkiolikos metų keturių mėnesių laisvės atėmimo. Taigi Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo subendrintos skirtingose baudžiamosiose bylose (teisminių procesų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) M. Z. paskirtos bausmės, tarp jų ir nagrinėjamoje byloje paskirta bausmė.
36. Priimdama procesinį sprendimą, kuriuo M. Z. švelninama bausmė, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po šio sprendimo atsiranda būtinumas iš naujo bendrinti minėtose baudžiamosiose bylose M. Z. paskirtas bausmes. Tai gali būti įgyvendinta pasinaudojant procesiniu baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo institutu (BPK XXXIV skyrius).
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš naujo bendrinant minėtose baudžiamosiose bylose paskirtas bausmes atsižvelgtina į tai, jog šios bylos, kuriose M. Z. nuteistas už prekybą žmonėmis, ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo atskirtos viena nuo kitos ir tai padaryta dėl procesinių sumetimų, o ne dėl iš esmės skirtingo šio nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų turinio. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo (1 t., b. l. 1–2), tyrimų atskyrimo pagrindu tapo tai, kad prekyba žmonėmis buvo vykdoma skirtingų sudėčių organizuotų grupių, verbuojant ir siekiant išnaudoti skirtingus nukentėjusiuosius, todėl kai kurių įtariamųjų nusikalstamoms veikoms ištirti reikia daugiau laiko. Tokiais atvejais procesinis bylų atskyrimas neturi dirbtinai bloginti kaltinamų asmenų teisinės padėties, todėl teismas, bendrindamas atskirtose bylose paskirtas bausmes, turi orientuotis į tokią galutinę bausmę, kuri, tikėtina, būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>).
38. Pažymėtina, kad pagal abiejose bylose nustatytas aplinkybes M. Z. prekybą žmonėmis vykdė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, prekyba žmonėmis buvo vykdoma jo bendrininkams verbuojant, gabenant asmenis į VFR ir siekiant juos išnaudoti nusikalstamoms veikoms – sukčiavimams daryti, vienoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos laikas apima kitoje byloje nustatytą nusikalstamos veikos laiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta prekybą žmonėmis kvalifikuojanti aplinkybė – kai veika padaryta dviem ar daugiau nukentėjusių asmenų. Šios kvalifikuojančios aplinkybės (kaip ir kitų šioje straipsnio dalyje nurodytų) nustatymas lemia pačios veikos priskyrimą labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir atitinkamai griežtesnės sankcijos taikymą. Be to, prekybos žmonėmis teisinė samprata, kurią sudaro veiksmai, kuriais siekiama įtraukti asmenį į išnaudojimą (verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir kt.), savaime suponuoja tokios nusikalstamos veiklos daugiaepizodiškumą ir tęstinumą. Taigi iš pačios prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties išplaukia, kad minėti veiksmai, padaryti net ir prieš kelis nukentėjusiuosius, esant bendrai tyčiai taip veikti, kvalifikuotini ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, bet kaip tęstinė nusikalstama veika, nurodyta BK 147 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTc4OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-788/2021">2K-172-788/2021</a>). Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu dviejose bylose M. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos būtų nagrinėjamos toje pačioje byloje, galėtų būti svarstomas klausimas dėl jų pripažinimo tęstine nusikalstama veika. Į šį minėtų baudžiamųjų bylų aspektą atsižvelgtina iš naujo bendrinant jose priimtais įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais, 451 straipsnio 3 punktu, 452 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinį skundą atmesti.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 28 d. nuosprendį.
Sumažinti M. Z. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę iki septynerių metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – trejus metus ir paskirti M. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl M. Z. baudžiamosios bylos, kurioje priimta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis (bylos Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
