Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-43-719/2025
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00334-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 19.20; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. (O. Z.) atstovo advokato Osvaldo Martinkaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu O. Z. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, ANK 515 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – 830 Eur ir 187 000 Rub (Rusijos rubliai) konfiskavimu už tai, kad jis, pažeisdamas ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį, 2024 m. gegužės 15 d. 22.20 val., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, žodžiu deklaravęs, kad gabena 150 Eur ir 115 310 Rub, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, striukės kišenėje ir piniginėje kontrabanda gabeno 830 Eur ir 187 000 Rub.
2. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą. O. Z. pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 330 Eur ir 7000 Rub konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, O. Z. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – 330 Eur ir 7000 Rub konfiskavimu. Kita Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. atstovo advokato O. Martinkaus apeliacinis skundas netenkintas ir Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. atstovo advokato O. Martinkaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną O. Z. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Šioje administracinio nusižengimo byloje teismai netinkamai taikė ANK 208 straipsnio, 515 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1642, ES Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 5i straipsnio, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-368 patvirtinto Grynųjų pinigų deklaracijų ir Grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir muitinio įforminimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, kiek tai susiję su privalomu grynųjų pinigų deklaravimu ir jo forma vykstant per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną į trečiąsias šalis bei ES šalių naudojamos valiutos išvežimu iš ES į Rusijos Federaciją.
5.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. Z., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, piniginėje turėjo 980 Eur ir 115 310 Rub, o striukės kišenėje – 187 000 Rub. Visų O. Z. gabentų grynųjų pinigų vertė galėjo sudaryti nuo 2981,83 Eur iki 3280,00 Eur. Tiksliai nustatyti O. Z. turėtų grynųjų pinigų vertę yra sudėtinga, nes nuo 2022 m. kovo 2 d. Europos centrinis bankas sustabdė euro ir Rusijos rublio santykio skelbimą, o Lietuvoje veikiantys bankai nebevykdo prekybos Rusijos rubliais. Bet kuriuo atveju nurodyta O. Z. gabentų grynųjų pinigų vertė neviršijo Aprašo 5 punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnyje nurodytos 10 000 Eur vertės, kai reikia užpildyti rašytinę grynųjų pinigų deklaraciją, išvykstant iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis. Taigi, O. Z. šiuo atveju neprivalėjo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams deklaruoti su savimi turėtų grynųjų pinigų, todėl tokių lėšų gabenimas per valstybės sieną nelaikytinas neteisėtu, net jei žodžiu muitinės pareigūnams ir buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti bei klaidinanti informacija dėl gabenamų grynųjų pinigų vertės. Darytina išvada, kad O. Z. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį už pareigos deklaruoti, t. y. pateikti gabenamus grynuosius pinigus muitinės kontrolei, nevykdymą, nes tokios pareigos jis apskritai neturėjo. Aplinkybė, kad dalis O. Z. su savimi gabenamų grynųjų pinigų buvo piniginėje, o kita dalis – striukės kišenėje, negali būti vertinama kaip jų slėpimas ir neturi teisinės reikšmės asmens veiksmų kvalifikavimui.
5.3. O. Z. taip pat buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, nes neva pažeidė ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad šio reglamento 5i straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui. Kokia grynųjų pinigų suma laikytina būtina asmeniniam naudojimui, šiame reglamente nėra nustatyta. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės pareigūnams suteikta teisė savo nuožiūra, be jokių objektyvių ir pagrįstų kriterijų, spręsti dėl gabenamos grynųjų pinigų sumos reikalingumo asmens poreikiams. Muitinės pareigūno sprendimas dėl gabenamos pinigų sumos reikalingumo asmens asmeniniams poreikiams turi būti pagrįstas tų poreikių nustatymu ir aplinkybių, kuriomis asmuo grindžia savo poreikius, įvertinimu. Šiuo atveju muitinės pareigūnai iš viso nesiaiškino O. Z. poreikio su savimi turėti būtent 980 Eur. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šios O. Z. teisinę atsakomybę šalinančios aplinkybės buvimą, t. y. kad 980 Eur, buvę jo piniginėje, reikalingi jo asmeniniams poreikiams, susijusiems su kelionės tikslais, tenkinti. O. Z. vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį asmeniniais tikslais (iš Kaliningrado skristi į Rusijos Federacijos Tulos sritį, kur gyvena jo močiutė). Atsižvelgiant į kelionės atstumą ir trukmę, tikėtina, kad O. Z. asmeniniam naudojimui galėjo nepakakti su savimi turėtų Rusijos rublių, kurių apytikrė vertė sudarė apie 2000 Eur, o Rusijos Federacijoje nepriimamos Lietuvoje veikiančių bankų išduotos mokėjimo kortelės. Dėl šios priežasties O. Z. buvo būtina su savimi atsargai turėti protingą sumą eurais, kad užtikrintų savo būtinus nenumatytus poreikius kelionėje. Atkreiptinas dėmesys, kad galimai egzistuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 ir ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 kolizija, kurią būtina išspręsti.
5.4. Be to, apygardos teismas įrodinėjimo pareigą dėl savo galutinio kelionės tikslo nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad taikant administracinę atsakomybę, kaip ir baudžiamosios atsakomybės atveju, asmeniui taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Iš to kyla ir administracinę atsakomybę taikančios institucijos prievolė įrodyti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, šiuo atveju pareigą įrodyti O. Z. kelionės galutinį tikslą. Nežinant galutinio kelionės tikslo, nėra įmanoma nuspręsti, koks eurais turimos pinigų sumos dydis laikytinas skirtu asmeniniam naudojimui. Nei Institucija, nei bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių nesiaiškino, nors O. Z. būtų turėjęs galimybę pateikti išsamius paaiškinimus ir turimus įrodymus, pagrindžiančius jo kelionės galutinį tikslą bei terminus. Taip buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į tinkamą gynybą ir padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.
6. Institucijos direktorius Kęstutis Lebeckis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Tiek Institucija, tiek apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai pripažino, kad O. Z. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje.
6.2. Lietuvos Respublikos muitinės įgaliojimai vykdyti grynųjų pinigų kontrolę yra apibrėžti Muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 10 straipsnio 11 punkte (grynųjų pinigų kontrolė yra vienas iš muitinės uždavinių ir funkcijų), 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 1 dalyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte (vykdant muitinės priežiūrą) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose (užtikrinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą priskirtoje veiklos srityje). Kad būtų užtikrintas tinkamas šių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas ir išvengta galimų rizikų, susijusių su bandymu išvengti prievolės deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, muitinės pareigūnai turi teisę duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir reikalauti muitinio tikrinimo metu pateikti muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją (Muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6.3. ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, neįvardijant, asmeniniam ar kitokiam naudojimui, išvežti (parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti) euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Šiuo atveju būtina vadovautis 2025 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) priimtu prejudiciniu sprendimu byloje C-246/24. Šiame sprendime aiškiai pabrėžiama, kad reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta išimtis nėra taikoma automatiškai. Privaloma pateikti pagrindimą, kad nėra realios alternatyvos, tokios kaip mokėjimo kortelė ar kita nedraudžiama valiuta (pvz., Rusijos rubliai, JAV doleriai). Paprasto pareiškimo nepakanka – būtinybė turėti euro banknotus asmeniniam naudojimui turi būti tikra, pagrįsta dokumentais ir įtikinama. Muitinės pareigūnai neprivalo priimti bendrų ar abstrakčių pareiškimų apie tariamus asmeninius poreikius. Pareiga pagrįsti aptariamą būtinybę tenka keliautojui, o muitinės pareigūnai turi teisę atmesti nepakankamai pagrįstus pareiškimus. Išimtis negali būti aiškinama plačiai, nes tada nustatytas draudimas neveiks ir praras savo prasmę.
6.4. Šiuo atveju O. Z. keliavo į Kaliningradą ir, kaip nurodė savo teismams surašytuose skunduose, vėliau keliavo lėktuvu iš Kaliningrado į Maskvą ir atgal į Kaliningradą. O. Z. teigė, kad jam būtina su savimi atsargai turėti protingą (980 Eur) pinigų sumą eurais, kad užtikrintų savo būtinus nenumatytus poreikius kelionėje. Pažymėtina, kad oficiali valiuta Rusijos Federacijoje yra Rusijos rublis, todėl tiek už įprastinius poreikius (maistas, kelionė, nakvynė) ir nenumatytus poreikius yra atsiskaitoma būtent šia valiuta, o atsiskaityti eurais Rusijos Federacijoje nėra galimybės. O. Z., planuodamas kelionę į Rusijos Federaciją, galėjo turimus eurus išsikeisti į kitą valiutą ir vykti į Rusijos Federaciją nepažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju teismai padarė pagrįstą išvadą, kad O. Z. veiksmai akivaizdžiai rodo, jog jis žinojo apie pasauliniu mastu Rusijos Federacijai taikomas sankcijas ir draudimą gabenti į šią šalį grynuosius pinigus, išskyrus asmeniniam naudojimui, ir sąmoningai slėpdamas pinigus siekė išvengti muitinės kontrolės ir apeiti sankcijomis nustatytą eurų banknotų išvežimo draudimą. Taigi, O. Z. asmeniniam naudojimui buvo skirti 150 Eur, juos šis ir deklaravo muitinei, o kiti pinigai, skirti naudoti Rusijoje, buvo gabenami kontrabanda.
6.5. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 ir ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 galimos kolizijos. Šių reglamentų taikymo sritys iš esmės skiriasi. Reglamentas 2018/1672 – tai bendroji priemonė, kurios tikslas – užtikrinti skaidrumą ir kovoti su pinigų plovimu, nustatant pareigą deklaruoti grynuosius pinigus, kai jų suma yra 10 000 Eur ar daugiau, kertant Europos Sąjungos išorės sieną. Šis reglamentas nenustato draudimo vežtis konkrečios valiutos grynųjų pinigų. Tuo tarpu Reglamentas Nr. 833/2014 – tai tiksliniai sankcijų mechanizmai, skirti užsienio politikos ir saugumo tikslams įgyvendinti. Jie draudžia grynųjų pinigų (euro ar kitų Europos Sąjungos valstybių valiutų banknotų) išvežimą (eksportą), nepriklausomai nuo sumos ar deklaravimo fakto. Taigi, abu minėti reglamentai veikia lygiagrečiai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto O. Z. atstovo advokato O. Martinkaus prašymas atmestinas.
Dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies ir 208 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su O. Z. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos O. Z. teisinę atsakomybę šalinančios aplinkybės buvimą, t. y. kad 980 Eur, buvę jo piniginėje, reikalingi jo asmeniniams poreikiams, susijusiems su kelionės Rusijoje tikslais, tenkinti.
9. Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar buvo pažeistos tarptautinės sankcijos, nustatytos ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje.
10. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama Rusijai arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje, įskaitant Rusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Rusijoje parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotus banknotus. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui.
11. ESTT 2025 m. balandžio 30 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-246/24 konstatavo, kad iš Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog šioje nuostatoje įtvirtintas draudimas taikomas, be kita ko, euro banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui „bet kuriam“ fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai „Rusijoje“ arba „naudojimui Rusijoje“. Numatydamas šį draudimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia apskritai uždrausti nemokamai arba mainais už prekes ar paslaugas teikti grynuosius pinigus eurais ar kita valstybės narės valiuta bet kuriam Rusijoje esančiam ar įsteigtam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Šiame reglamente yra nustatyta išimtis netaikyti Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo, kai į Rusiją vykstantis asmuo parduoda, tiekia, perduoda ar eksportuoja grynuosius pinigus eurais, kurių jam reikia prekėms ar paslaugoms, atitinkančioms šio asmens ir prireikus kartu su juo vykstančių artimų giminaičių kelionės ir buvimo Rusijoje poreikius, įsigyti. Tačiau pagal suformuotą jurisprudenciją išimtys turi būti aiškinamos siaurai, kad bendrosios taisyklės neprarastų savo prasmės.
12. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taip pat būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (4 straipsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 11 straipsnį, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, inter alia (be kita ko), yra kompetentinga institucija, užtikrinanti tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtas veiklos sritis. Muitinės įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad muitinė kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę (11 straipsnio 2 ir 11 punktai). Taigi, nekyla abejonių, kad viena iš institucijų, kontroliuojanti šioje byloje aptariamų sankcijų vykdymą, yra muitinė.
13. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad Reglamento Nr. 833/2014 nuostatos visiems juridiniams bei fiziniams asmenims nustatė imperatyvų draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu euro banknotus parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Rusiją, išskyrus Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą išimtį. Toks reguliavimas suponuoja asmens pareigą deklaruoti muitinėje visus eksportuojamus eurus ar bet kuria kita oficialiąja ES valstybės narės valiuta denominuotus banknotus, nepriklausomai nuo gabenamos sumos. Be kita ko, tokiam asmeniui (nagrinėjamu atveju – O. Z.) tenka pareiga pagrįsti, kad šie grynieji pinigai parduodami, tiekiami, perduodami ar eksportuojami esant vieninteliam teisėtam pagrindui – aptartai išimčiai.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažymi, kad O. Z. vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį asmeniniais tikslais (iš Kaliningrado skristi į Rusijos Federacijos Tulos sritį, kur gyvena jo močiutė), todėl, atsižvelgiant į kelionės atstumą ir trukmę, tikėtina, jog O. Z. asmeniniam naudojimui galėjo nepakakti su savimi turėtų Rusijos rublių, kurių apytikrė vertė sudarė apie 2000 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apygardos teismas įrodinėjimo pareigą dėl savo galutinio kelionės tikslo nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes pareiga įrodyti O. Z. kelionės galutinį tikslą šiuo atveju kyla Institucijai. Tokie argumentai nepagrįsti. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, aptariamų gabenamų grynųjų pinigų paskirtį turėjo pagrįsti pažeidėjas. Nesant tokio pagrindimo, visi grynieji pinigai eurais buvo gabenami (eksportuojami) pažeidžiant Reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio nuostatas. Be kita ko, pareiškėjas galimai klaidingai nurodo ir pažeidėjo turėtų Rusijos rublių vertę. Byloje nustatyta, kad O. Z. su savimi gabeno 302 310 rublių (115 310 deklaruoti ir 187 000 nedeklaruoti), tai galimai sudaro kur kas didesnę nei pareiškėjo nurodomą 2000 Eur vertę. Tai taip pat galėtų turėti reikšmės vertinant, kad šių pinigų būtų pakakę pažeidėjo reikmėms, dėl ko eurų banknotų gabenimas buvo neteisėtas.
15. Apygardos teismas, įvertinęs pažeidimo padarymo dieną O. Z. Institucijai teiktus paaiškinimus, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių O. Z. nurodytus planus iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vykti į Tulos sritį. Apygardos teismas konstatavo, kad fizinis asmuo, vykstantis į Rusijos Federaciją, gali savo reikmėms gabenti grynųjų pinigų banknotų tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu, tačiau privalo juos deklaruoti muitinei sienos kirtimo poste. Nesutikti su tokia išvada nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad nei pirminiuose paaiškinimuose, nei bylą nagrinėjant Institucijoje O. Z. apie jokią kelionę pas močiutę nenurodė. Šią versiją jis pateikė skunde dėl Institucijos nutarimo ir apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarties. Tačiau teismams nebuvo pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys duomenys. Ir tik kartu su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą O. Z. atstovas pateikė lėktuvo bilietų kopijas, iš kurių matyti, kad kitą dieną po pažeidimo padarymo (2024 m. gegužės 16 d.) O. Z. turėjo iš Kaliningrado skristi į Maskvą, o 2024 m. gegužės 18 d. – iš Maskvos į Kaliningradą.
16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Institucija, tiek apylinkės ir apygardos teismai teisingai aiškino ir taikė Reglamento 833/2014 5i straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto nuostatas ir, nustatydami O. Z. veika padarytą tarptautinių sankcijų pažeidimą, tinkamai taikė ANK 515 straipsnio 1 dalį.
17. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su O. Z. patraukimu administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį teigdamas, kad O. Z. gabentų grynųjų pinigų vertė neviršijo Aprašo 5 punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnyje nurodytos 10 000 Eur vertės, kai reikia užpildyti rašytinę grynųjų pinigų deklaraciją, išvykstant iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis. Anot pareiškėjo, O. Z. šiuo atveju neprivalėjo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams deklaruoti su savimi turėtų grynųjų pinigų, todėl tokių lėšų gabenimas per valstybės sieną nelaikytinas neteisėtu, net jei žodžiu muitinės pareigūnams ir buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti bei klaidinanti informacija dėl gabenamų grynųjų pinigų vertės.
18. ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
19. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. Jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolės, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Deklaracijoje turi būti pateikiami išsamūs duomenys apie vežėją, grynųjų pinigų savininką, numatomą grynųjų pinigų gavėją, grynųjų pinigų pavidalą ir sumą arba vertę, jų ekonominę kilmę, paskirtį ir kt. Šie duomenys turi būti pateikiami raštu arba elektroniniu būdu, naudojant 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą deklaracijos formą (3 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad net ir tais atvejais, kai grynųjų pinigų suma nesiekia 3 straipsnyje nustatytos ribos, kompetentingos institucijos registruoja nurodytą informaciją, jei yra požymių, kad grynieji pinigai yra susiję su nusikalstama veikla. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus, kompetentingos institucijos įgaliojamos, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir transporto priemones (5 straipsnio 1 dalis).
20. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad grynųjų pinigų deklaracija pildoma atvykstant į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių, išvykstant iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis arba vykstant per Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, kai gabenamų grynųjų pinigų, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2018/1672 2 straipsnio 1 dalies a punkte, vertė yra 10 000 Eur arba didesnė.
21. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, sutiktina su Pareiškėjo argumentais, kad O. Z. gabentų pinigų suma nesiekė aptartais teisės aktais nustatytos vertės, dėl ko nagrinėjamu atveju Reglamentas (ES) 2018/1672 netaikomas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. Z. šio reglamento pažeidimas nebuvo inkriminuotas. Dėl pirmiau aptartų motyvų speciali norma nagrinėjamu atveju yra ir turi būti taikomas Reglamento 833/2014 5i straipsnis, nustatantis imperatyvų draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu euro banknotus parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Rusiją, nepriklausomai nuo jų vertės ir kiekio. Kaip jau buvo paminėta, dėl šių priežasčių pažeidėjas O. Z. privalėjo visus gabenamus eurų banknotus deklaruoti muitinėje ir pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad jie gabenami teisėtai, tačiau to nepadarė, siekdamas išvengti muitinės kontrolės.
22. Teismai šiuo atveju laikėsi bendros pozicijos, kad, nagrinėjamu atveju gabenamai lėšų sumai net ir nesiekiant 10 000 Eur, O. Z. buvo privaloma visus gabenamus grynuosius pinigus, vykdant muitinės pareigūno nurodymus, deklaruoti žodžiu. Tokią pareigą teismai grindė Muitinės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 11 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 11 punkto analize ir iš esmės konstatavo, kad visi grynieji pinigai buvo gabenti kontrabanda. Tokia išvada pagrįsta tik iš dalies.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. Z., vykdamas per Lietuvos valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku, žodžiu deklaravo, kad gabena 150 Eur ir 115 310 Rub. Tačiau patikrinimo metu striukės kišenėje ir piniginėje buvo rasti žodžiu nedeklaruoti 830 Eur ir 187 000 Rub.
24. Nustačius, kad O. Z. gabentų grynųjų pinigų bendra vertė nesiekė 10 000 Eur, ir nesant draudimo pagal Reglamentą 833/2014 gabenti Rusijos rublius, kontrabandos dalykas pagal ANK 208 straipsnį šioje byloje nagrinėjamu atveju yra tik euro banknotai. Kadangi šių banknotų vertė viršijo penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeidėjo O. Z. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismai netinkamai taikė ANK 208 straipsnio 3 dalį. Todėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis keistini, o pažeidėjo O. Z. veika, kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Perkvalifikavus pažeidėjo veiką, turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimo.
26. Apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi O. Z. už ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskyrė 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 330 Eur ir 7000 Rub konfiskavimą bei, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskyrė tokios pat rūšies ir dydžio galutinę administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Nors ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcija (bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų) yra švelnesnė nei to paties straipsnio 3 dalies sankcija (bauda nuo trijų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų), bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apylinkės teismo motyvus dėl baudos ir administracinio poveikio priemonės dydžių bei tai, kad ši nuobauda skirta taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir yra žymiai mažesnė, negu ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus dydis, iš naujo skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, neturi teisinio pagrindo jų dydžius sumažinti dar labiau, nei tai buvo padaręs apylinkės teismas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kontrabandos dalykas pagal ANK 208 straipsnį šioje byloje nagrinėjamu atveju yra tik euro banknotai, sprendžia, kad taikyti konfiskavimą Rusijos rubliams nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį pakeisti.
Pažeidėjo O. Z. veiką, kvalifikuotą pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį.
Už ANK 208 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, O. Z. skirti 500 Eur baudą ir, vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalimi bei 29 straipsniu, administracinio poveikio priemonę – 330 Eur konfiskavimą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, O. Z. už ANK 208 straipsnio 2 dalies ir 515 straipsnio 1 dalies pažeidimus skirti galutinę nuobaudą – 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 330 Eur konfiskavimą.
Kitas Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Arūnas Budrys
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
