Administracinė byla Nr. I2-1162-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03332-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl dalinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-803(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) 1 punkto dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundas; 2) įpareigoti Inspekciją, remiantis Sprendimo pagrindu, skirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - ir BDAR) 83 straipsnio bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 22 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja nurodo, jog Tarnyba 2021 m. sausio 19 d. užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. Al-803 (toliau – ir Aprašas) 1 priedą jos nepilnamečio sūnaus M. N. atžvilgiu ir jame nenurodė jokio pranešimo dėl galimo M. N. teisių pažeidimo. Nurodo, kad nesant pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Tarnyba neįgijo teisės pradėti tyrimo, tačiau nežiūrint šio pažeidimo Tarnyba priėmė sprendimą „vertinti vaiko situaciją“ ir po dviejų dienų surašė „Vaiko situacijos vertinimo anketą“.
Akcentuoja, kad Tarnyba informaciją apie M. N. rinko nesant pranešimo ir iki Aprašo 1 priedo surašymo. Pažymi, jog įvairūs raštai/ paklausimai įstaigoms išsiųsti 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, taip pažeidžiant pamatinį teisės principą Ex injuria jus mm oritur (iš neteisės teisė neatsiranda).
Teigia, kad Inspekcija šiuos faktus savo Sprendime ignoravo. Po Aprašo 1 priedo surašymo, praėjus tik 2 dienoms, Tarnyba surašė Aprašo 2 priedą. Nurodo, kad tik tarp šių Aprašo priedų surašymo Tarnyba galėjo kreiptis į kitas institucijas, esant pranešimui. Kadangi Tarnyba niekada nesikreipė į M. N. tėvus dėl galimai gauto pranešimo apie galimą jo teisių pažeidimą, daro išvada, kad Tarnyba neteisėtai rinko mažamečio M. N. asmens duomenis, tame tarpe ir specialios kategorijos asmens duomenis, kuriems yra taikoma griežtesnė tvarka.
Atkreipia dėmesį, jog Tarnyba, nesant pranešimo dėl M. N., kuris nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti 1 klasę, 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo mažamečio vaiko atžvilgiu tyrimą dėl pasibaigusio priešmokyklinio ugdymo 2019/2020 mokslo metais. Pažymi, kad jokių vaiko interesų užtikrinti labiau nebuvo galima, nes vaiko interesai jau buvo užtikrinti - jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ugdėsi 1 klasėje.
Pažymi, kad Tarnyba pradėjo tyrimą atbuline data, išnykus tyrimo priežasčiai. Be to, atkreipia dėmesį, kad Tarnyba turi prieigą prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) ir patikrinus duomenis matė, kad M. N. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko ugdymo įstaigą įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad Tarnyba tiesiog atliko tyrimą dėl tyrimo, tokio veiksmo priežasties neatskleidė, neteisėtu būdu rinko duomenis apie mažametį ir iš anksto žinojo, kad vaiko teisių pažeidimų nenustatys dėl priešmokyklinio ugdymo, nes vaikas ugdėsi mokyklos 1 klasėje.
Dėl perteklinių duomenų rinkimo apie mažametį S. N. tyrimui pasibaigus ir skaidrumo pateikiant informaciją, pažeidimo nurodo, kad Inspekcija Sprendime daro išvadą, jog: „Tarnyba teisėtai prašė 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 1SD-6507 mokyklos, turint duomenų apie S. N. galimai pažeidžiamas/neužtikrinamas teises ir (ar) geriausius interesus, informuoti Skyrių“, tačiau pažymi, jog Inspekcija nenurodo, kokiame Lietuvos Respublikos įstatyme nurodyta tokia Tarnybos teisė prašyti informacijos pabaigus vaiko situacijos vertinimą nenustačius pažeidimų.
Akcentuoja, jog jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme nėra pateikta net rekomendacija Tarnybai siųsti tokio pobūdžio raštus ugdymo ir kitoms įstaigoms, todėl teigia, kad Inspekcija padarė teisiškai nepagrįstą išvadą ir nepagrįstai atmetė skundą šioje dalyje.
Dėl reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis - asmens kodą, pareiškėja teigia, jog norėdami gauti reikalingą informaciją, pildant nurodytą formą 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo priversti pateikti asmens kodus, nors mano, kad Tarnyba reikalauja perteklinių duomenų. Nurodo, kad tokia prašymo forma yra ydinga ir kad valstybės įstaiga negali reikalauti daugiau duomenų už savivaldybės įstaigą pagal tą patį Vyriausybės nutarimą.
Pažymi, kad Inspekcija Sprendime nurodė, jog: „Google paieškos sistemoje atlikus „J. N.“ paiešką, paieškos rezultatų yra gauta kelios dešimtys“ ir padarė išvadą, kad atliekant paiešką SPIS sistemoje „asmens kodas yra reikalingas“. Tačiau pareiškėja pažymi, kad paieška Google ir SPIS sistemose nėra tapačios: Inspekcija Google ieškojo asmens pagal vardą ir pavardę, o SPIS sistemoje asmuo ieškomas pagal vardą, pavardę ir gimimo datą.
Teigia, kad Inspekcija nepateikė pagrįstų objektyvių įrodymų, jog gali būti daugiau nei vienas asmuo su tokiu pačiu vardu, pavarde, gimimo data toje pačioje apskrityje. Be to, pažymi, kad paiešką SPIS sistemoje galima atlikti įvedant papildomai gyvenamosios vietovės adresą. Savivaldybė toje pačioje SPIS sistemoje sėkmingai atlieka paiešką pagal asmens vardą, pavardę ir gimimo datą, nereikalauja ir neprašo pateikti asmens kodo, todėl Inspekcija nepagrįstai atmetė skundą šioje dalyje.
Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. kovo 8 d. skunde Inspekcijos prašė pažeidėjui skirti administracinę baudą, tačiau Inspekcija šiuo klausimu Sprendime nepasisakė.
Mano, kad tokie taisomieji veiksmai, neskiriant valdžios institucijai - Kontrolieriaus įstaigai - administracinės baudos už asmens duomenų pažeidimus, yra nepakankami, nes visiškai neatgraso Kontrolieriaus įstaigos toliau daryti tokio pobūdžio pažeidimus. Visų pirma, valdžios įstaigos privalo vykdyti įstatymus ir būti pavyzdžiu privatiems asmenims, todėl valdžios institucijoms neturi būti taikomos nepagrįstos nuolaidos ar išimtys neskiriant administracinės baudos.
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad teisės aktai Inspekcijai nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjos minimus tyrimus. Jeigu pareiškėja mano, kad Tarnyba neteisėtai pradėjo tyrimus dėl jos mažamečių vaikų galimai pažeidžiamų teisių, turėjo savo, galimai, pažeidžiamas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka, kurią turėjo jai nurodyti Tarnyba, bet ne kreipiantis į Inspekciją. Inspekcija pažymi, kad pareiškėjos skundą nagrinėjo tik savo kompetencijos ribose, t. y. ar Tarnybos veiksmai tvarkant mažamečių vaikų asmens duomenis atitiko BDAR nuostatas. Inspekcijos įsitikinimu, teisė į duomenų apsaugą, kuri yra saugoma BDAR, negali būti naudojama kaip įrankis ginti visas kitas įmanomas teises, kurių įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo asmens duomenų tvarkymo.
Atkreipia dėmesį, kad įvertinusi 2021 m. kovo 8 d. gautame pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, siekdama išsiaiškinti, ar skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama teisme, 2021 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti ieškinio (administracinės bylos Nr. 12-5395-872/2020) kopiją. Nurodo, kad Inspekcija 2021 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjos 2021 m. kovo 17 d. raštą, tačiau pažymi, kad pareiškėja Inspekcijai nepateikė prašyto ieškinio kopijos, tačiau iš pareiškėjos pateiktos informacijos Inspekcija suprato, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. 12- 5395-872/2020 skundžia Tarnybos veiksmus dėl pradėtų tyrimų dėl galimai pažeidžiamų pareiškėjos mažamečių vaikų teisių.
Pažymi ir tai, kad nei pareiškėja, nei Tarnyba Inspekcijai nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad Tarnybos veiksmai aukščiau minėtoje administracinėje byloje būtų buvę pripažinti neteisėtais. Todėl, neturint tokių duomenų, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos veiksmai, susiję su asmens duomenų apsauga, būtų buvę neteisėti.
Paaiškina, jog Sprendime atmesdama pareiškėjos skundą, Tarnybos veiksmų teisėtumą pagrindė konkrečiomis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.
Pasisakydama dėl pareiškėjos pateikto palyginimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Tarnybos atliekamos paieškos SPIS, Inspekcija pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, o Inspekcija negali nei paneigti, nei patvirtinti pareiškėjos nurodyto fakto, nes nėra aišku, ar yra kalbama apie tas pačias paieškos sistemas. Be to, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra kalbama tik apie Tarnybos tvarkomus asmens duomenis, todėl nereikėtų lyginti dviejų skirtingų duomenų valdytojų atliekamų veiksmų.
Teigia, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas ir yra įrašomas į asmens dokumentus. Jis naudojamas asmeniui identifikuoti, duomenims apie jį kaupti, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikai užtikrinti. Todėl, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju asmens kodas yra garantas, kad SPIS sistemoje pateikiama informacija yra būtent apie tą asmenį. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija Sprendime nurodė, kad įvertinusi Tarnybos pateiktą paaiškinimą, jog asmens kodas yra reikalingas atliekant paiešką SPIS, kurios tikslas registruoti, nagrinėti ir apskaityti galimus vaiko teisių pažeidimus, ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad reikalavimas pateikti asmens kodą yra pagrįstas.
Dėl taisomųjų veiksmų duomenų valdytojų atžvilgiu - administracinės baudos skyrimo, Inspekcija pažymi, jog vadovaujantis BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcija, atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą ir naudodamasi savo įgaliojimais, veikia visiškai nepriklausomai. Kiekvienos priežiūros institucijos (Inspekcijos) narys arba nariai, atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, nepatiria nei tiesioginės, nei netiesioginės išorės įtakos ir neprašo bei nepriima jokių nurodymų. BDAR taip pat numato Inspekcijos pasirinkimo galimybę parenkant taisomąsias priemones, todėl Inspekcija, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo.
Teigia, kad įvertinusi skundo nagrinėjimo metu tiek pareiškėjos, tiek Tarnybos pateiktą informaciją, teisinį reglamentavimą, už nustatytus Tarnybos asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, Inspekcijos nuomone, užteko BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto taisomojo veiksmo taikymo, nes nusprendė, kad kitų poveikio priemonių taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas.
Be to, Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šioje skundo dalyje remiasi ADATĮ 22 straipsniu, kuris reglamentuoja Inspekcijos sprendimus atlikus tyrimą ir (ar) patikrinimą savo iniciatyva, todėl nėra suprantama, kodėl pareiškėja remiasi teisės normomis, kurios reglamentuoja skirtingas Inspekcijos atliekamas procedūras.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagristą.
Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos skunde nurodomais argumentais ir prašymais panaikinti Sprendimą, bei įpareigoti Inspekciją skirti Tarnybai administracinę baudą pagal BDAR reikalavimus.
Sutinka su Inspekcijos atlikto tyrimo pagal pareiškėjos 2021 m. kovo 8 d. skundą metu nustatytais pažeidimais ir mano, kad Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas pareikšti Tarnybai papeikimą yra pagrįstas ir proporcingas.
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-803(2.13-1.) 1 punkto dalies, kuria pareiškėjų J. N. ir R. N. skundas atmestas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybos veiksmų. Skundas buvo pateiktas: 1) dėl mažamečio vaiko M. N. asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant teisinio tam pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo; 2) dėl teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo; 3) dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo; 4) dėl perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims; 5) dėl perteklinių duomenų rinkimo apie mažametį vaiką S. N. tyrimui pasibaigus ir skaidrumo, pateikiant informaciją, pažeidimo; 6) dėl reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis - asmens kodą; 7) dėl teisės apriboti duomenų tvarkymą ir teisės reikalauti ištrinti duomenis.
Inspekcija 2021 metų kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-258(2.13-1.E), kuriuo atsisakė nagrinėti skundą dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo ir teisės apriboti duomenų tvarkymą pažeidimo.
Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimu skundą dalyje dėl teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo bei dalyje dėl perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims pripažino pagrįstu ir pareiškė Tarnybai papeikimą. Pareiškėjos skundą dalyse dėl M. N. asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant teisinio tam pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo, dalyje dėl perteklinių duomenų rinkimo apie mažametį vaiką S. N. tyrimui pasibaigus ir skaidrumo pateikiant informaciją, pažeidimo, dalyje dėl reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis - asmens kodą Inspekcija atmetė.
Pareiškėja nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).
ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.
Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.
BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir kita nurodyta informacija.
BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas) ir kt. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Pareiškėjos teigimu, jos nepilnamečio sūnaus M. N. asmens duomenys buvo rinkti ir tvarkomi Tarnyboje, nesant tam teisinio pagrindo, t. y. informacija apie M. N. buvo rinkta nesant pranešimo ir iki Aprašo 1 priedo surašymo (2021 m. sausio 19 d. Nr. 1IGP-193) bei neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo.
Pažymėtina, jog Inspekcijai yra suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija. Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą (toliau -Tikrinimas) atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.), t. y. rašytine procedūra, atliekant Tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Pažymėtina, jog Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., toliau – ir Nuostatai), 9 punkte yra įtvirtinti Inspekcijos tikslai, be kito ko, stebėti ir užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, išskyrus atvejus, kai tai yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, taikymą, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, vykdymą (Nuostatų 9.2 punktas). Nuostatų 11.2 punktas numato, jog Inspekcija taip pat tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, bei Inspekcijos nustatyta tvarka ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, taip pat vykdo kitas BDAR nustatytas užduotis. Taigi, Inspekcijos veiklos tikslai yra susiję iš esmės tik su asmens duomenų apsauga, asmens duomenų tvarkymo teisėtumo tvarkymu, tačiau Inspekcijai nei BDAR, nei ADTAĮ ar kiti teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pradėjo ginčo tyrimus pareiškėjos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog Tarnyba vaiko asmens duomenis, į kuriuos įeina ir specialios kategorijos asmens duomenys, tvarkė teisėtai vykdydama BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir 9 straipsnio 2 dalies g punktu jai pavestas viešosios valdžios funkcijas ir siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui (ginti nepilnamečio vaiko interesus) ir tokia apimtimi, kuri yra reikalinga Vaiko teisių apsaugos užtikrinimui ir Tarnybos nustatytų funkcijų vykdymui, kad galima būtų pagrįstai įsitikinti, kad yra nepažeidžiami įstatymu ginami vaiko interesai.
Pareiškėja taip pat skunde kelia klausimą dėl Inspekcijos tinkamo Tarnybos neįvertinimo renkant perteklinius duomenis apie mažametį S. N. tyrimui pasibaigus, t. y. Inspekcija Sprendime nenurodė, kokiuose teisės aktuose yra įtvirtinta Tarnybos teisė prašyti informacijos ugdymo ir kitų įstaigų pabaigus vaiko situacijos vertinimą ir nenustačius pažeidimų. Pareiškėjos įsitikinimu, jokie teisės aktai Tarnybai tokios teisės nereglamentuoja.
Tačiau pažymėtina, jog iš Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija išsamiai išaiškino pareiškėjai Tarnybos teisinį pagrindą atlikti aukščiau minėtus veiksmus, t. y. atsakovė nurodė, jog Tarnybai tokia teisė (ir pareiga) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei kituose teisės aktuose.
Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nepagrįstai reikalavo pateikti perteklinius asmens duomenis - asmens kodus, o Inspekcija nepagrįstai šioje dalyje jos skundą nepripažino pagrįstu. Pareiškėja akcentuoja, jog Inspekcijos buvo prašoma įvertinti formos „Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ ir „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. BV-226, prašomų ir įrašomų asmens duomenų pagrįstumą ir duoti reikiamus nurodymus Tarnybai dėl šių formų tikslinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, o duomenų valdytojas dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus turi tiksliai žinoti ir įsivertinti bei sugebėti įrodyti kam, kokiais tikslais, kokie asmens duomenys, kokiu būdu bei kokį laiką bus tvarkomi, kodėl būtina tvarkyti atitinkamus asmens duomenis. Pažymėtina, jog BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktas įtvirtina tikslumo principą. Taigi, paiešką atliekant informacinėje sistemoje SPIS, kurios tikslas yra registruoti, nagrinėti ir apskaityti galimus vaiko pažeidimus, asmens kodas yra reikalingas tam, kad eliminuoti bet kokios klaidos galimybę bei nepagrįstam ir neteisėtam asmens duomenų tikrinimui (t. y. nesant teisinio pagrindo patikrinti su pateiktu prašymu nesusijusio asmens duomenis), jei tokiu pačiu vardu, pavarde bei gimimo data būtų daugiau nei vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, jog reikalavimas pateikti pareiškėjai asmens kodą yra teisėtas ir nepažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog ji Inspekcijos prašė Tarnybai skirti administracinę baudą, tačiau atsakovė šiuo klausimu Sprendime nieko nepasisakė.
ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Inspekcija, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turi diskrecijos teisę spręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo. Inspekcija teismui nurodė, jog įvertinusi pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu tiek pareiškėjos, tiek Tarnybos pateiktą informaciją, teisinį reglamentavimą, už nustatytus Tarnybos asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, sprendė, jog užtenka BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto taisomojo veiksmo taikymo, o kitų poveikio priemonių taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai padarė išvadą, jog proporcinga ir pakankama poveikio priemonė Tarnybai yra minėto taisomojo veiksmo taikymas, o administracinės baudos skyrimas jau būtų neproporcinga ir perteklinė priemonė atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog Inspekcija ištyrė pareiškėjų skundą ir pateikė išsamų ginčijamą Sprendimą (jo dalį), tačiau Tarnybos priimtas Sprendimas neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjų argumentą. Be to, Inspekcijos Tarnybai taikyta poveikio priemonė sukelia tiesiogines pasekmes tik pačiai Tarnybai, o pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl pareiškėja neturi teisės skųsti Inspekcijos taikytą poveikio priemonę.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos ginčijama Sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamos Sprendimo dalies turinys nesudaro pagrindo Sprendimą (jo dalį) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo dalies nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Diana Butrimienė
Vita Valeckaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
