Dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo

Civilinė byla Nr. 2A-33-883/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01417-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1. 3.3.1.18.1. 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NDM3LTc3Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4437-772/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4437-772/2018">2-4437-772/2018</a> pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei K. T. ir atsakovės K. T. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. T. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad su atsakove K. T. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, priteisti iš ieškovo A. T. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, atsakovę paskiriant vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė K. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kurį po bylų sujungimo teismas įvardijo kaip priešinį ieškinį, kuriuo prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, pripažįstant kad ji iširo dėl A. T. kaltės, nustatyti nepilnamečio šalių vaiko J. T. gyvenamąją vietą su motina K. T., priteisti iš A. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo 2018-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti K. T. vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti A. T. bendravimo su vaiku tvarką, priteisti K. T. iš A. T. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovei ir atsakovės priešieškinį ieškovui tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CM skyriuje, registro įrašas (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką šalims paliko pavardes T. ir D., nustatė nepilnamečio vaiko J. T. gyvenamąją vietą su motina K. T., nustatė ieškovo A. T. bendravimo su sūnumi J. T. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, priteisė nepilnamečiui vaikui J. T. iš atsakovo A. T. išlaikymą po 300 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės nurodytą sąskaitą, įpareigojo K. T. tvarkyti uzufrukto teise sūnaus tėvo A. T. vaiko išlaikymui mokamas periodines mėnesines išmokas, likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Ieškovas (apeliantas) A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktą išdėstyti taip: „Priteisti nepilnamečiam vaikui J. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. T. išlaikymą 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo teisme dienos (2018-07-20) iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės K. T. nurodytą sąskaitą banke“. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės K. T. ieškovui A. T. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismo pozicija skundžiamame sprendime prieštaringa ir nenuosekli, teismas skirtingose sprendimo vietose skirtingai vertino ir mažamečio vaiko poreikius, ir tėvų galimybes jas teikti.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo konkretaus mažamečio šalių sūnaus J. T. poreikių, nors tokia teismo pareiga yra imperatyvi ir prioritetinė. Teismas rėmėsi neaiškiais kriterijais nustatyta 400 Eur suma.

3.3. K. T., tvirtinanti, kad trejų metų vaikui kas mėnesį paprastai reikalinga 600 Eur suma, privalėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad vaiko poreikių maistui tenkinimui reikalinga 200 Eur suma per mėnesį. K. T. taip pat nepateikė įrodymų, kad vaiko žaislams kas mėnesį reikia 40 Eur. Vaistams, vitaminams pasak ieškovės reikalinga 50 Eur suma taip pat nepagrįsta.

3.4. Teismas be teisėto pagrindo sumažino atsakovės pareigos apimtį ir nepagrįstai perkeldamas ją ieškovui, pažeidė CK 3.192 str. reikalavimus.

3.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas be priteisto išlaikymo turės skirti papildomų išlaidų vaiko išlaikymui tomis dienomis, kai vaikas laiką leis kartu su ieškovu.

3.6. Teismas, vertindamas ieškovo galimybę teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą neįvertino to, kad nors ieškovas iš ūkio turėjo pajamų, tačiau turėjo ir didelių finansinių įsipareigojimų. Kredito sutarčių užtikrinimui yra įkeisti ieškovui priklausantys žemės sklypai, kreditoriniai įsipareigojimai siekia daugiau kaip 190 000 Eur.

3.7. Skundžiamame sprendime teismas iš esmės be argumentų pritarė atsakovės nurodytai pozicijai, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Atsakovė, kitaip nei ieškovas, neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, ji yra sveika, darbinga, neturi kitų išlaikytinių be šalių sūnaus, todėl turi teisę ir pareigą dirbti, ieškoti geriau apmokamo darbo.

4. Atsakovė K. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto atsakovės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Atsakovės pateikti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad sūnaus J. T. išlaikymui kas mėnesį reikia iki 600 Eur.

4.2. Teismo byloje aptarti įrodymai, patvirtinantys individualius vaiko poreikius pagrįstai leidžia konstatuoti, kad mažamečio vaiko J. T. poreikių dydis yra 500 Eur, kadangi išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

4.3. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad A. T. turtinė padėtis yra sunku, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Sprendime teismas objektyviai įvertinęs surinktus byloje įrodymus dėl šalių turtinės padėties pagrįstai konstatavo, kad ieškovo A. T. turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės K. T., todėl ir vaiko išlaikymui jis turi skirti daugiau, nei atsakovė.

4.4. Teismas nepažeidė CK 3.192 str. 2 ir 3 dalyse nurodyto proporcingumo principo ir kitų reikalavimų teismas nepažeidė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

5. Apeliantas A. T. kartu su apeliaciniu skundu pateikė jo finansinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus (kasos čekius, finansinio lizingo sutartis, informacinius pranešimus, komercinius pasiūlymus, kreditavimo sutartis, kitus finansinius dokumentus). Apeliantas nurodo, kad dalies naujai teikiamų įrodymų jis neturėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir prašo juos prijungti prie bylos ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

6. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateikiamų įrodymų matyti, kad dauguma jų buvo sudaryti dar iki A. T. pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečio vaiko dydžio nustatymo apeliantas turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo savo turtinę padėtį. Be to, A. T. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinio skundo teikimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nepilnamečiui šalių vaikui J. T. iš ieškovo (apelianto) A. T. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur, mokamomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. T. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl civilinės metrikacijos santuokos metrikų knygos įrašo panaikinimo ir civilinės santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Ieškiniu be kitų reikalavimų A. T. prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui J. T. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur. Atsakovė K. T. nesutiko su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiui šalių vaikui dydžiu ir nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti 600 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisė nepilnamečiui vaikui iš ieškovo (apelianto) A. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiui sūnui J. T. nustatymo.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

10. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

11. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

12. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

13. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

15. Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš apelianto nepilnamečio šalių sūnaus naudai yra priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui A. T. nuosavybės teise priklauso 33 žemės sklypai, dar 49 žemės sklypus apeliantas naudoja nuomos sutarčių, patikėjimo teisės pagrindu. Apeliantui taip pat priklauso transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra įregistravęs įvairios ūkio technikos. Iš A. T. 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad apeliantas 2017-01-01 – 2017-12-31 ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 82 449 Eur pelno, ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu – 92 486 Eur pelno. Iš 2017-12-31 balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 apeliantas turėjo turto už 492 075 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 294 647 Eur, biologinis turtas – 6 500 Eur, trumpalaikis turtas – 190 928 Eur. Tuo tarpu atsakovė K. T. savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priklauso butas, atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) reiso dokumentų specialiste, jos pajamos 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. sausio mėn. sudarė 1 827,53 Eur. Atsižvelgus į bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto A. T. turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovės. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Todėl nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be teisėto pagrindo sumažino atsakovės pareigos apimtį ir nepagrįstai perkėlė ją ieškovui. Taip pat atmetamas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto turtinę padėtį nurodė esant geresnę nei atsakovės – byloje esantys duomenys patvirtina daug didesnę apelianto nuosavybės teise turimo ir kitais pagrindais naudojamo turto dalį, taip pat ir apelianto gaunamas didesnes pajamas.

16. Apeliantas A. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo konkretaus mažamečio šalių sūnaus J. T. poreikių, bei rėmėsi neaiškiais kriterijais nustatyta 400 Eur suma. Kaip minėta, įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl J. T. reikalingo išlaikymo dydžio vertino nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl šalių vaikui priteistino išlaikymo. Apeliantas prašo pripažinti, kad šalių sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui būtina ir pakankama yra 300 Eur suma, kuri turi būti teikiama abiejų tėvų lygiomis dalimis, nes abu tėvai tam turi galimybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija nesutinka, kadangi apeliantas nepagrindžia šios priteisti prašomos išlaikymo sumos dydžio. Pažymėtina, jog pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas byloje atsižvelgė tiek į vaiko poreikius (būtinuosius bei laisvalaikio, bendravimo, vaiko saviraiškos poreikius) bet ir į šalių galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš A. T. nepilnamečio vaiko J. T. naudai teiktinas 300 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesutiktina ir su apelianto argumentu dėl CK 3.192 str. pažeidimo.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui šalių vaikui dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė buvo atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto atstovo, valstybei iš apelianto A. T. priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos atsakovei apeliacinės instancijos teisme, išlaidos – 214,50 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), kurias patvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 214,50 Eur (du šimtus keturiolika eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870; AB Luminor Bank Nr. LT12 2140 0300 0268 0220; uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėja Irena Stasiūnienė