Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2-264-516/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00011-2026-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė D. B., uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir tretieji asmenys – Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra korumpuoti ir slėpė bei išplovė nuo drausminės, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės civilinių bylų pardavinėjimą bei diskriminuodami pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvenciją ir ieškovo teises, padarydami turtinę ir neturtinę žalą;

1.2. pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona ES ir JT, o Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkę ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kriminalinėmis recidyvistėmis institucijomis;

1.3. įpareigoti Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkę ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą perduoti ieškovo 2025 m. rugsėjo 5 d. skundą su priedais dėl drausminės bylos iškėlimo teisėjams, tame tarpe Kauno apygardos teismo pirmininkui už teisėjų neteisėtos ir nusikalstamos veikos slėpimą ir išplovimą nuo drausminės, civilinės ir baudžiamos atsakomybės išnagrinėti pagal kompetenciją;

1.4. įpareigoti atsakovę ir Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkę suteikti informaciją, kokiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) pagrindu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja priėmė ir perdavė ieškovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. kovo 19 d. nutarties panaikinimo į apeliacinę instanciją civilinėje byloje Nr. 2-6518-722/2022, kai kiti teisėjai tokį atskirąjį skundą tris metus atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir skyrė ieškovui 2 000 Eur baudą už atskirojo skundo padavimą;

1.5. įpareigoti atsakovę ir jos atstovę Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją viešai paskelbti informaciją, už kokią neteisėtą ir nusikalstamą veiką Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai ir jų teisėjai teismų reformos priedanga oficialiai buvo panaikinti („paguldyti ant dugno“ Rusijos kriminalinio pasaulio vartojamu žargonu „legli na dno“);

1.6. įpareigoti atsakovę ir trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „General Financing“ suteikti ieškovui teisingą informaciją apie ieškovo konkrečią įsiskolinimo sumą UAB „General Financing“ pagal 2014 m. sausio 30 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 5, pagal 2014 m. kovo 4 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 6, pagal 2014 m. kovo 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 8, minėtų sutarčių vienašališko nutraukimo dieną;

1.7. priteisti iš atsakovės 3 003 280,51 Eur padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavedant atsakovės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad UAB,,General Financing“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDgyLTQ5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-482-490/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-482-490/2018">e2-482-490/2018</a> pagal neįvykdytas kredito sutartis, tačiau jo pateiktą atsiliepimą į ieškinį buvo atsisakyta priimti, o UAB,,General Financing“ ieškinys buvo patenkintas. Apeliacinis skundas buvo atmestas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo pažeidus nuosavybės apsaugą, teisingos informacijos gavimą, lygybę prieš įstatymą iš UAB,,General Financing“ ir Lietuvos Respublikos, tačiau ieškinys buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismo Jonavos rūmams. Pažeista ieškovo teisė pasirinkti ieškinio nagrinėjimo vietą, nebuvo išspręstas ieškinio dalyko padidinimo priėmimo klausimas. Ieškovas pareiškė nušalinimą teisėjai dėl kurios skundo ieškovas buvo persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka. Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atsisakė užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą instancine tvarka, teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę instancine tvarka apskųsti sprendimus. Neperduotu apeliaciniu skundu ir skirta bauda civilinėje byloje Nr. 2-6518-722/2022 buvo slepiamas įvykdytas nusikaltimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDgyLTQ5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-482-490/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-482-490/2018">e2-482-490/2018</a>.

3. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6357-887/2023 ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino ir atsisakė suteikti teisingą informaciją bei pripažinti atsakovę ir teismų teisėjus korumpuotais ir nusikalstamai organizuotais. Kauno apygardos teismas atmetė ieškovo atskirąjį skundą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas atsisakė priimti nušalinimo pareiškimą teisėjai dėl civilinės bylos Nr. 2-6518-722/2022 vilkinimo ir šantažo vykdymo skiriant baudą bei atmetė atskirąjį skundą dėl baudos panaikinimo, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti. Iš UAB,,General Financing“ išreikalauta informacija apie ieškovo įsiskolinimo sumas pagal 2014 m. sausio 30 d. sutartį Nr. 5, 2014 m. kovo 4 d. sutartį Nr. 6, 2014 m. kovo 21 d. sutartį Nr. 8 minėtų sutarčių nutraukimo dieną patvirtins ir įrodys, kad atsakovė yra kriminalinė recidyvistinė organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona, o minėti teismai, kaip ir tarybų Lietuvos Respublikos teismai, yra korumpuotos kriminalinės recidyvistinės institucijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti.

5. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio pirmojo ir antrojo reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovui nesukeltų. Ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes savo esme yra prašymai nustatyti, kad atitinkami institucijų veiksmai yra neteisėti, tai yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), bet ieškinio faktinis pagrindas. Atsižvelgęs į tai, ieškovo ieškinio pirmąjį ir antrąjį reikalavimus dėl faktinių aplinkybių pripažinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo trečiasis, ketvirtasis, penktasis reikalavimai, taip pat nelaikyti savarankiškais reikalavimais. Šių reikalavimų patenkinimas neturės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms – nesukurs, nepakeis ir (ar) nepanaikins. Ieškovo šeštasis reikalavimas, kuris pateiktas kaip savarankiškas reikalavimas ir kuriuo ieškovas prašo įpareigoti atsakovę ir trečiąjį asmenį – UAB „General Financing“ suteikti ieškovui informaciją apie ieškovo konkrečią įsiskolinimo sumą UAB „General Financing“, taipogi nelaikytinas savarankišku reikalavimu, nes juo prašoma surinkti įrodymus, kurie ieškovo nuomone pagrįstų ieškinyje nurodomas aplinkybes, kad atsakovė yra kriminalinė recidyvistinė organizacija, plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona EU ir JT, o Lietuvos Respublikos teismai yra korumpuotos kriminalinės recidyvistinės institucijos, tačiau toks reikalavimas iš esmės yra procesinis, o ne savarankiškas reikalavimas, tokio reikalavimo patenkintas nesukurtų jokių objektyvių teisinių padarinių ieškovui. Šiuos reikalavimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Teismas akcentavo, kad ieškovas kaip žalos atlyginimo pagrindą nurodė niekuo nepagrįstus teiginius dėl Lietuvos Respublikos teisėjų tarybos pirmininkės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei teisėjų korupcijos ir informacijos neteikimo, todėl toks reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas nepagrindžia, jog tokio pobūdžio reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Be kita ko, ieškovas ieškinyje nurodė emocinio pobūdžio teiginius ir savo nuomonę dėl Lietuvos valstybės, įvardydamas ją kriminaline organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona EU ir JT, teismų, teisėjų ir kitų valstybės institucijų veiksmų, įvardindamas juos nusikalstamais, ir pan. Emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais netgi siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalavimus formuluoja įžeidžiančiai, naudoja žeminančio pobūdžio epitetus, tačiau tokia ieškovo pateikto procesinio dokumento retorika negali būti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas ieškinius dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, kuriuose vartoja įžeidžiančio turinio frazes, epitetus, teikia eilę metų, sistemingai. Ieškovui ne kartą buvo išaiškinta, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, vengiama įžeidžiančių formuluočių, ieškovui buvo išaiškinama, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, tačiau ieškovas teismų procesiniuose sprendimuose nurodytus įpareigojimus, motyvus ignoruoja, tai rodo, jog ieškovas iš esmės nesiekia jo tariamai pažeistų teisių gynybos, o siekia pažeminti ir įžeisti Lietuvos teismus ir atskirus procesinius klausimus nagrinėjusius teisėjus, su kurių priimtais procesiniais sprendimais jis nesutinka. Ieškinio turinys sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad ieškovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiasi su ieškiniu, nekeičia, o toks akivaizdus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020, 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-710-370/2020).

9. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus motyvus, ieškovo ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (septintąjį ieškinio reikalavimą) taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 5, 18 straipsnių, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnių nuostatas. Taip pat yra absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, kuriais būtų pagrįsta išvada, kad suformulavus naują ieškinį ir nurodžius naujas dar nenagrinėtas aplinkybes ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl emocinio pobūdžio teiginių ir nesudarymo faktinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

10.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, nes viršydamas savo kompetenciją atsisakė ginti ieškovo teises. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinio 1–6 reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, nes jų patenkinimas ieškovui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, kuriais būtų pagrįsta tokia išvada. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinio 4–6 reikalavimai neturės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, nes jų nesukurs, nepakeis ar nepanaikins prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 29, 30, 33 straipsnių nuostatoms. Taip pat pažeidžiant CPK 137 straipsnio 3 dalį ir motyvuotai nenurodant į kurią instituciją kreiptis dėl reikalavimų išnagrinėjimo turi būti vertinamas kaip uždraustas persekiojimas už valstybės įstaigų ir pareigūnų darbo kritiką. Atsisakymas priimti ieškinio 6 reikalavimą patvirtina teismo šališkumą.

10.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, kadangi skundžiama nutartis priimta šališko ir priklausomo teismo, kuris vykdė korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo slėpimą.

10.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi pažeidžiami CPK 5, 6, 7, 8, 138 straipsniai, nes prieštaraujama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 25, 29, 30, 33 straipsniams, nes skundžiama nutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

10.5. Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų teismų išaiškinimai dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto netaikymo pagrindžia pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar tokia praktika neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 25, 29, 30, 33, 109 straipsnių nuostatoms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

13. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiasi su ieškiniu, nekeičia, o toks akivaizdus ir sąmoningas apelianto piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantui nebuvo suteikta teisė pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, ar tai, kad apeliantui buvo pritaikyta teismų praktikoje suformuluota išimtis dėl galimybės netaikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nesudaro pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą kyla tuomet, kai bylą nagrinėjančiam teismui atsiranda abejonių dėl ginčui išspręsti taikytinos teisės normos konstitucingumo. Šiuo atveju nėra keliamas jokios teisės normos konstitucingumo klausimas, o remiamasi konkrečios teisės normos, reglamentuojančios ieškinio trūkumų šalinimą, (ne)taikymu. Teisės taikymo klausimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija ir nepatenka į Konstitucinio Teismo nagrinėjamų klausimų ratą.

16. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tuomet, jei teismas nustato, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra apskritai nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 22 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju ieškinį buvo atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, akcentuojant tai, kad ieškovas ieškinius sistemingai reiškia ne siekdamas teisių gynybos, o piktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą. Tokioje situacijoje trūkumų šalinimo institutas pagrįstai nebuvo taikomas, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodytose, o ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą buvo akcentuojama, jog tokio pobūdžio reikalavimai, kurie nukreipti ne į pažeistų teisių gynimą, o į siekį pasibylinėti, vartojant necenzūrinę, įžeidžiančią, žeminančią retoriką, yra nenagrinėtini teisme.

Dėl pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (ne)buvimo

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

19. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti apelianto ieškinį tuo pagrindu, kad: ieškinio pirmojo ir antrojo reikalavimų patenkinimas apeliantui nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių; trečiasis, ketvirtasis, penktasis reikalavimai nelaikyti savarankiškais reikalavimais, kadangi jų patenkinimas neturės įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms – jų nesukurs, nepakeis ir (ar) nepanaikins; šeštasis reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, kadangi tai procesinis reikalavimas, kurio patenkinimas nesukurtų jokių objektyvių teisinių padarinių apeliantui; septintojo reikalavimo faktinis pagrindas nepagrindžia, kad tokio pobūdžio reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, pateikti emocinio pobūdžio teiginiai ir nuomonė, kurie nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

21. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl atsisakymo priimti ieškinio 1–6 reikalavimus, remdamasis tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų todėl, jo vertinimu, egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nepriėmimo kaip grindžiamo emocinio pobūdžio teiginiais.

22. Įvertinus apelianto ieškinio pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tokių reikalavimų patenkinimas apeliantui nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Apeliantas šiais ieškinio reikalavimais siekia, kad būtų pripažintos tam tikros aplinkybės, susijusios su atsakove ir trečiaisiais asmenimis, kuriomis, jo nuomone, buvo atlikti neteisėti veiksmai. Kaip savarankiški ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami reikalavimai, susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 62 punktas; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 55 punktas). Todėl tokie apelianto ieškinio reikalavimai nelaikytini savarankiškais reikalavimais, kuriais būtų siekiama apginti apelianto galimai pažeistas teises (sukurti, pakeisti ar panaikinti konkrečias civilines teises ar pareigas), tačiau jie galėtų sudaryti ieškinio faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pirmąjį ir antrąjį reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Įvertinus apelianto ieškinio trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį reikalavimus, aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinio trečiasis, ketvirtasis ir penktasis reikalavimai taip pat nėra savarankiški reikalavimai, kuriais siekiama tam tikrųjų materialinių teisinių padarinių, kadangi jų patenkinimas įtakos apelianto civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms neturės, todėl šie reikalavimai pagrįstai pripažinti nenagrinėtinais teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Iš apelianto ieškinio šeštojo reikalavimo turinio nustatyta, kad jis prašo įpareigoti atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB,,General Financing“ suteikti apeliantui informaciją apie įsiskolinimą pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis jų vienašališko nutraukimo dieną. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškinio šeštasis reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, nes jis iš esmės yra procesinis reikalavimas, tuo labiau, tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų jokių objektyvių teisinių padarinių apeliantui.

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, todėl teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

26. Įvertinus apelianto ieškinio 1–6 reikalavimus ir skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas dėl kiekvieno iš šių ieškinio reikalavimų nepriėmimo, pripažįstamas nepagrįstu apelianto atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, pagal kurias minėti ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nereiškia, jog skundžiamos nutarties išvados yra nemotyvuotos, ar nepakankamai motyvuotos, ar kad egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

27. Apeliantas septintuoju ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės 3 003 280,51 Eur padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavedant atsakovės atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Dėl šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas nepagrindžia, jog tokio pobūdžio reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinyje nurodyti emocinio pobūdžio teiginiai ir apelianto nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

28. Akcentuotina, kad pareikštam reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįsti apeliantas turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 26 punktas).

29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi. Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 28 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės į teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą neužtikrinimo, nurodydamas, kad jam nebuvo suteikta teisė į apskundimą instancine tvarka, teigdamas, kad atsakovė yra kriminalinė recidyvistinė organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona EU ir JT, o minėti teismai, kaip ir tarybų Lietuvos Respublikos teismai, yra korumpuotos kriminalinės recidyvistinės institucijos. Taigi teigdamas, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į teisminę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, nesuteiktą teisę pasinaudoti apskundimu instancine tvarka, apeliantas ne nurodo faktines aplinkybes, susijusias su reiškiamu reikalavimu, bet dėsto savo negatyvų, ypatingai nepagarbų, neigiamomis emocijomis grindžiamą asmeninį įsivaizdavimą apie Valstybę, jos institucijas, teismus, teisėjus. Taigi iš apelianto ieškinio turinio nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiami atlikti neteisėti veiksmai, kurie lemtų civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.246 straipsnis).

31. Nors reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas, tačiau įvertinęs apelianto ieškinio faktinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto ieškinyje nurodomo reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas nepagrindžia galimybės reikšti tokį reikalavimą, nes juo siekiama ne apginti realiai pažeistą teisę, bet žeminti Valstybę ir jos institucijas, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analogiškos praktikos dėl atsisakymo priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nors kartu reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 27 punkte, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-53-464/2025, 16 punkte.

32. Be to, LITEKO duomenys patvirtina, kad apeliantas ne kartą kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, vartodamas įžeidžiančią ir netaktišką retoriką, jam ne kartą buvo išaiškinta, jog surašant procesinius dokumentus turi būti laikomasi dokumento įforminimo taisyklių, vengiama įžeidžiančių formuluočių, pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, tačiau apeliantas šių nurodymų nesilaiko. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, kurias inicijavo pats apeliantas, kurios patvirtina nekintantį apelianto procesinį elgesį vartojant įžeidžiančio pobūdžio epitetus, sąmoningą piktnaudžiavimą teise, eliminuojančia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020, 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-710-370/2020).

33. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies, CK 1.138 straipsnio, Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, nes viršydamas savo kompetenciją atsisakė ginti apelianto teises, o skundžiamos nutarties išvada dėl atsisakymo priimti ieškinio 4–6 reikalavimus prieštarauja Konstitucijos 25, 29, 30, 33 straipsnių nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Ta aplinkybė, kad teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl to buvo nepagrįstai atsisakyta ginti apelianto teises.

34. Taip pat atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi CPK 137 straipsnio 3 dalimi, teigiant, kad teismas turėjo apeliantui nurodyti instituciją, į kurią jis turėtų kreiptis. Apelianto pateiktas ieškinys nėra nagrinėtinas jokioje kitoje institucijoje, todėl CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

35. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad atsisakymas priimti ieškinio šeštąjį reikalavimą patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą, ar kad skundžiama nutartis priimta šališko ir priklausomo pirmosios instancijos teismo, kuris vykdė korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo slėpimą, todėl buvo pažeistas CPK 21 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

36. Kaip minėta, šeštąjį ieškinio reikalavimą atsisakyta priimti dėl jo procesinio pobūdžio, kaip nesukeliančio objektyvių teisinių padarinių apeliantui, todėl tai, kad šį ieškinio reikalavimą buvo atsisakyta priimti, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ir teisėtai ex officio patikrino, ar ieškiniu keliami reikalavimai gali būti savarankišku civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, bei nustatęs, kad ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį. Apskųsta teismo nutartis yra išsami ir aiški, pagrįsta CPK nuostatomis ir suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto netaikymo, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties nemotyvuotumo.

38. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė