S. R. pagal BK 300 str., 183 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230-697/2017

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00362-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.2;

1.2.29.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1833 Eur) bauda.

S. R. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „R“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. S. R. nuteistas už tai, kad, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. būdamas DNSB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirmininku, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – Automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, 2004 m. liepos 1 d. sutartį dėl automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1998 m. birželio 10 d., nuomos, įrašydamas šiame tikrame dokumente aiškiai melagingus duomenis: vietoj išnuomoto automobilio „Audi 100“ ir jo valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) įrašė automobilį „Audi A6“ ir jo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) palikdamas įrašytą automobilio „Audi 100“ registracijos liudijimo numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo išdavimo datą – 1998 m. birželio 10 d. Taip S. R. į 2004 m. liepos 1 d. Automobilio nuomos, suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartį įrašė aiškiai melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis nuomoja DNSB „R“ jam priklausantį nuosavybės teise ne automobilį „Audi 100“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilį „Audi A6“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nuosavybės teise įsigijo 2011 m. gegužės 3 d., ir tokį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo nuomojant, remontuojant ir saugojant automobilį.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 382 straipsnio 2 punktas).

2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami kasatorių kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

2.1.1. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai jo veiką vertino kaip tikro dokumento – nuomos sutarties – suklastojimą. Pagal teismų praktiką tikro dokumento suklastojimas yra tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2014">2K-57/2014</a>). Byloje nustatyta, kad jis nuo 2004 m. liepos 1 d. DNSB „R“ nuomojo jam priklausantį automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. rugpjūčio mėnesį jis nurodytą automobilį pardavė ir ėmė naudoti kitą jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasikeitusią faktinę situaciją jis užfiksavo nuomos sutartyje, įrašydamas pasikeitusį automobilio modelį ir valstybinį numerį. Jokių kitų nuomos sutarties sąlygų nekeitė. Kasatoriaus manymu, esminė nuomos sutarties sąlyga buvo ta, kad jis išnuomoja DNSB „R“ jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o konkretus automobilio modelis neturėjo reikšmės, o šios sutarties sąlygos jis nepažeidė. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad jis į nuomos sutartį įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. suklastojo tikrą dokumentą. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad įstatymuose numatytos nuomos sutarties pakeitimo formos ir procedūros nesilaikymas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes sutarčių sudarymo, keitimo, pasibaigimo teisiniai santykiai yra reguliuojami išimtinai civilinės teisės normomis, o dėl jų nesilaikymo kilusi žala gali būti atlyginama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2.1.2. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog jo veika padaryta tiesiogine tyčia. Jis niekada neneigė bylos faktinių aplinkybių ir pripažino, kad būdamas bendrijos pirmininkas, pasikeitus jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, pakeitė nuomos dalyką identifikuojančius duomenis – automobilio modelį ir valstybinį numerį. Bendrijoje valdybos nebuvo, todėl jis veikė vienasmeniškai, pagal savo kompetenciją, nesuvokė ir nevertino, kad jo padaryta veika yra pavojinga, o tuo labiau nenorėjo, kad jo veika būtų padaryta kokios nors žalos bendrijai. Priešingai, manė, kad, bendrijos veikloje naudojant naujesnį automobilį, bendrija sutaupys pinigų. Duomenis, identifikuojančius naują bendrijos reikmėms naudojamą automobilį, jis įrašė jų neslėpdamas, jie buvo akivaizdūs. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas jo nusikalstamus veiksmus konstatavo visiškai formaliai, nekreipdamas dėmesio į nuomos sutarties pakeitimo priežastis ir aplinkybes. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad tariamai jis elgėsi nesąžiningai nuslėpdamas nuo bendrijos narių tai, kad bendrijos veikloje naudoja ne seną, o naują automobilį. Bendrijos narių interesas yra tinkamai veikianti, savo ir bendrus bendrijos narių poreikius užtikrinanti bendrija (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Šio tikslo ir buvo siekiama ėmus bendrijos veikloje naudoti taupesnį automobilį „Audi A6“. Apie šio automobilio naudojimą bendrijos nariams buvo žinoma, o apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio logiško paaiškinimo, kodėl jis turėjo slėpti nuo bendrijos narių faktą, kad vietoj seno automobilio naudojamas naujas.

2.2. Kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami jo veiką pavojinga, nukrypo nuo teismų praktikos atskiriant baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Pagal BK 11 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką nusikalstama gali būti pripažinta tik pavojinga veika, todėl tada, kai veika negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, ji nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86/2006">2K-86/2006</a>, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-449/2012, 2K-216/2013, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-180-693/2015). Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes jokia žala bendrijai nebuvo padaryta ir negalėjo būti padaryta, joks pavojus valdymo tvarkai nekilo. Automobilis „Audi A6“ buvo naujesnis, taupesnis, todėl jam reikėjo mažesnių eksploatacinių išlaidų. Dėl to bendrijos ir jos narių teisės nebuvo pažeistos, nesukėlė jiems teisiškai reikšmingų padarinių, nepadarė ir negalėjo padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Aplinkybę, kad jokia žala nebuvo padaryta, pripažino patys pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, šios aplinkybės neginčijo ir DNSB „R“. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad bendrijai žala padaryta, tik pretenzijos yra nepareikštos. Išvada dėl nepareikštų pretenzijų gali būti daroma tik tada, kai ji pagrįsta patikimais įrodymais, nes pagal tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué and Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363/2013">2K-363/2013</a>, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015).

Šioje byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta, kad tokie nuomos sutartyje užfiksuoti santykiai buvo bendrijai žalingi ar kad jie kaip kitaip pažeidė bendrijos ar jos narių teises. Priešingai, net jei jis nebūtų padaręs atitinkamų nuomos sutarties pakeitimų, sutartis būtų toliau galiojusi automobiliui „Audi 100“, t. y. nuomos santykiai būtų tęsęsi ir tai nebūtų jo veikos padarinys. Dėl to teismo išvados dėl galimų bendrijos pretenzijų jam yra tik teismo spėjimas ir prielaida.

2.3. Kasatorius nurodo, kad net tada, jei kasacinis teismas pripažintų, jog jis padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismai netinkamai taikė BK 37 straipsnį. Kaip tvirtina kasatorius, jo veika tik formaliai teismų buvo įvertinta kaip pavojinga, visiškai neanalizuojant jo atliktų veiksmų pobūdžio, laipsnio, priežasčių, aplinkybių, motyvų, tikslų, žalos nebuvimo fakto. Jo veika žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams iš esmės nebuvo padaryta, nebuvo sukeltas realus pavojus žalai kilti. Pagal teismų praktiką kaltininko kaltės turinys, jos forma ir rūšis, veikos motyvai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę darant išvadą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Kasatoriaus manymu, jo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų, BK 37 straipsnio nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas, t. y. jo nuteisimas atitiktų ultima ratio (paskutinės priemonės) principą. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad pakeista nuomos sutartis užtikrino nuomos santykių tęstinumą ir tai galėjo pažeisti kitų asmenų teises, atsižvelgus į bylos aplinkybes, yra nepagrįstas.

3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Urbelienė prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami S. R. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

3.1.1. Pasak prokurorės, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuomos sutartis yra dokumentas, o S. R. veika yra tikro dokumento suklastojimas ir suklastoto, žinant, kad tai suklastotas, dokumento panaudojimas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-401/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-401/2011">2K-401/2011</a>, 2K-139/2012). Dokumento suklastojimu teismų praktikoje pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį (Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008). Byloje nustatyta, kad S. R. ištaisė automobilio nuomos suteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, sudarytą 2004 m. liepos 1 d. Nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas (S. R.) pagal šios sutarties sąlygas įsipareigoja už užmokestį nuomininkui (DNSB „R“) leisti laikinai naudotis ir valdyti nuomotojui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Šios sutarties suklastojimo faktas patikimai nustatytas S. R. parodymais ir specialisto išvada Nr. 5-3/35. Dėl to darytina išvada, kad S. R. suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą, žinodamas, kad tai suklastotas dokumentas, panaudojo.

3.1.2. Prokurorė teigia, kad nepagrįstas kasacinio skundo motyvas, esą S. R. nesuprato savo veiksmų neteisėtumo, nesuvokė savo daromos veikos pavojingo pobūdžio, nenorėjo padaryti tokių veiksmų, todėl jo veika negali būti vertinama kaip padaryta tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. R., nuo bendrijos narių nuslėpdamas faktą, jog jis bendrijos veikloje naudoja ne seną, o kitą automobilį, elgėsi nesąžiningai, taip pažeisdamas nuomos sutarties 14 punktą, įpareigojantį laiku ir sąžiningai vykdyti sutarties sąlygas. Iš specialisto išvados Nr. 5-3/35 matyti, kad, S. R. pakeitus nuomos sutarties dalyką, jos pagrindu tęsėsi civiliniai santykiai, nuomininkas apmokėjo nuomotojo pateikiamas sąskaitas, kurių vertė 12 801,15 Lt (3707,47 Eur). Prokurorė pažymi, kad dalis pateiktų sąskaitų neatitinka tikrovės, nes jose nurodyta, kad paslaugos buvo suteiktos už automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors pagal sąskaitų išrašymo laiką ir nuomos sutarties pakeitimo laiką (2004 m. liepos 1 d.) bendrijos veikloje jau buvo naudojamas automobilis „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorės teigimu, šie bylos duomenys akivaizdžiai patvirtinta, kad kasatorius, paleisdamas į teisinę apyvartą suklastotą dokumentą, siekė įrodyti ir patvirtinti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo nuomojant, remontuojant ir saugojant automobilį. Prokurorė pažymi, kad pagal teismų praktiką ne bet kokie duomenų iškraipymai dokumente vertinami kaip dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00Ny04OTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-47-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-47-895/2016">2K-7-47-895/2016</a>). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tada, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015). Byloje teismų nustatytos aplinkybės, kad dokumento suklastojimu buvo pakeistas nuomos sutarties dalykas, kad ja buvo pratęsti nuomos sutartimi nustatyti teisiniai santykiai, kad DNSB „R“ toliau mokėjo mokestį už automobilio nuomą, jo saugojimo ir remonto išlaidas, nors automobilio modelį ir valstybinį numerį į nuomos sutartį S. R. įrašė savavališkai, kad dėl patirtos žalos DNSB „R“ pateikė civilinį ieškinį, prokurorės manymu, leidžia pagrįsti išvadą, kad S. R. suklastota nuomos sutartis turėjo įtaką teisiniams santykiams, kad S. R. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

3.2. Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo motyvu, kad teismas tik formaliai įvertino S. R. veiką ir nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią veikos pavojingumą lemia padarytos žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jokie konkretūs padariniai, tarp jų ir padaryta turtinė žala, nėra būtinas nusikaltimo sudėties požymis. Be to, pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, privaloma ne įrodyti padarytos turtinės žalos faktą, bet atriboti pavojingas veikas nuo formalių pažeidimų. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti asmenų teisių ar sukelti jiems teisiškai reikšmingų padarinių, dokumento suklastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė nurodo, kad dėl pirmiau atsiliepime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. R. atlikti veiksmai yra formalūs ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Prokurorės manymu, nepagrįstas skundo motyvas, jog teismai neteisingai įvertino S. R. veikos pavojingumą, todėl nepagrįstai nevertino veikos kaip mažareikšmės (BK 37 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad suklastojus nuomos sutartį joje nurodytų suklastotų duomenų pagrindu atsirado prievolė vienai iš sutarties šalių vykdyti finansinius įsipareigojimus dėl paslaugų, kurių suteikimo sąlygos buvo keistos jiems nežinant ir nepritariant, o toks nusikalstamos veikos aplinkybių pobūdis negali būti laikomas mažareikšmiu. Dėl to teismai pagrįstai padarė išvadą, kad atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo.

4. Nuteistojo S. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Veikos pavojingumas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

5. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-425/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-425/2011">2K-425/2011</a>, 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006).

5.1. Išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų suklastojimą BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, įstatymų leidėjas apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Dokumento suklastojimu visų pirma yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdančio ir pavaldaus subjekto. Tokiu būdu dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

5.2. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-500/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-500/2005">2K-500/2005</a>, 2K-805/2005), ir intelektualiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-607/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-607/2007">2K-607/2007</a>, 2K-132/2008). Taigi vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

5.3. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra su formaliąja sudėtimi, t. y. nereikalauja materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus.

5.4. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad, pakeitus dokumento (nuomos sutarties) turinį, atsiranda pagrindas tokią sutartį (visą ar jos dalį) pripažinti negaliojančia (Civilinio kodekso 1.95, 1.96 straipsniai) ir tokius veiksmus pripažinti pavojingais. Nėra teisinio pagrindo bet kokius neteisėtus veiksmus, kuriais keičiamas sandorių turinys, pripažinti pavojingais ir nusikalstamais, juolab apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažino teisingais kasatoriaus argumentus, jog „Audi A6“ naujesnio automobilio remonto ir eksploatavimo paslaugos kainavo mažiau ir materiali žala neatsirado. Pažymėtina, jog negalima pripažinti teisinga praktika, kai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuojant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pavojingumą, yra nurodoma, kad aplinkybės, t. y. konkrečios pinigų sumos, kurias bendrija sumokėjo už pirmojo ir antrojo S. R. išnuomoto automobilio nuomą, remontą ir kitas išlaidas, sprendžiant S. R. kaltės pagal BK 300 str. 1 d. klausimą, apskritai neturi jokios esminės reikšmės. Šis klausimas buvo bylos ikiteisminio tyrimo ir bylos proceso teisme nagrinėjimo dalykas, todėl ši aplinkybė buvo svarbi. Jei būtų buvę nustatyta, kad suklastojus sutarties turinį atsirado ir neigiami finansiniai padariniai, tokios aplinkybės, be abejo, būtų reikšmingai lėmusios ir veikos pavojingumo laipsnį, taip pat ir pobūdį.

5.5. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir 302 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Taigi, nustačius materialiuosius padarinius ar jų nenustačius, ši aplinkybė turi būti įvertinta konstatuojant veikos pavojingumą.

5.6. Dėl to, kad civilinis ieškinys byloje paliktas nenagrinėtas, negali būti preziumuojama, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jog buvo pažeistos DNSB „R“ narių teisės ir galimai buvo padaryta turtinė žala. Civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir ši aplinkybė negali būti vienaip ar kitaip siejama su baudžiamosios atsakomybės klausimais šioje byloje.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

6. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas išvadą, jog nėra pagrindo taikyti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai, kurios padarymu pripažintas kaltu S. R., BK 37 straipsnio nuostatas, nurodė, jog nors dėl S. R. veiksmų padaryta turtinė žala jokiu teismo sprendimu iki šiol nenustatyta, tačiau kartu akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje jau buvo konstatuota, kad dėl S. R. suklastoto dokumento kilo konkretūs teisiniai padariniai ir dėl to kilo pavojus kitų asmenų (DNSB „R“ narių) teisėms. Apeliacinės instancijos teismas motyvuose nurodė, jog S. R. ne tik suklastojo tikrą dokumentą, tačiau ir šį dokumentą neteisėtai panaudojo, jo nusikalstama veika truko ilgai, panaudojant suklastotą dokumentą buvo atliekami mokėjimai DNSB „R“ pinigais. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, neleidžia S. R. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir taikyti BK 37 str. nėra pagrindo.

6.1. Toks teisinių argumentų nenuoseklumas ir išdėstyti motyvai neatitinka Baudžiamojo įstatymo, kaip ultima ratio (paskutinės priemonės), paskirties tikslų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos įtvirtinant šio principo turinio aiškinimą bei kriterijus, pripažįstant veikas mažareikšmėmis.

6.2. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas S. R. veiksmus neteisėtai pakeičiant nuomos sutarties įrašą, vietoj „Audi 100“ įrašant „Audi A6“ automobilio techninius duomenis, pagrįstai pripažino visus subjektyviuosius ir objekyviuosius veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Visgi nominalių veikos požymių nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei nustatytas dokumento klastojimas aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą. Pažymėtina tai, kad teismas pernelyg akcentavo S. R. veiksmų reikšmę, neįvertindamas to, jog visos kitos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos. Nuomos sutarties galiojimas buvo neterminuotas, kasmėnesinis mokestis liko tas pats, kasaciniame skunde pateiktais duomenimis, kurie nepaneigti, automobilio „Audi A6“ eksploatavimo išlaidos buvo mažesnės nei „Audi 100“. Pagal nuomos sutarties sąlygų 13 punktą ši sutartis bet kurios iš šalių valia galėjo būti nutraukta įspėjus prieš 1 mėnesį. Todėl pagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog DNSB „R“ narių teisėms ir teisėtiems interesams nekilo jokių reikšmingų neigiamų padarinių ir nebuvo nustatytas joks realus pavojus DNSB „R“ narių teisėms ir teisėtiems interesams dėl minėto įrašo suklastojimo.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad padarytos veikos pavojingumas yra nominalus, jos pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl S. R. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 27 d. nutartį.

S. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis