Dėl hipotekos įregistravimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-290/2006

Procesinio sprendimo kategorija 32.5.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Natanga“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Natanga“ ieškinį atsakovėms R. P. ir D. R. dėl hipotekos įregistravimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13657/2004 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkei R. P. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), uždrausta juo disponuoti. 2004 m. spalio 4 d. turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre. 2004 m. spalio 11d. hipotekos registre įregistruota hipoteka, kuria užtikrintas R. P. prievolės pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį atsakovei (kreditorei) D. R. įvykdymas. Hipoteka įregistruota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnį, nes galiojo teismo nutartimi nustatytas draudimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu; ieškovas pirmasis pareiškė kreditorinius reikalavimus skolininkei, įregistruota hipoteka pažeidžia jo teises. Ieškovas prašė panaikinti hipotekos įregistravimą, priteisti iš atsakovės R. P. bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 50 Lt kitoms būtinoms išlaidoms atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnį turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Atsakovė R. P. sudarė hipotekos sutartį 2004 m. rugsėjo 24 d., kai apribojimai disponuoti daiktu nebuvo taikomi: turto areštas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2004 m. spalio 4 d., o teismo nutartis dėl turto arešto atsakovei įteikta 2004 m. spalio 6 d. Pagal CK 4.185 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką atsakovė D. R. 2004 m. spalio 8 d. pateikė hipotekos registrui prašymą registruoti sutartinę hipoteką, sudarytą 2004 m. rugsėjo 24 d., t. y. iki teismo nutarties areštuoti turtą priėmimo ir arešto įregistravimo turto arešto aktų registre, todėl, teismo vertinimu, nepažeisti Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių pagal CPK 548 straipsnį Hipotekos skyrius atsisako priimti prašymą įregistruoti hipoteką; pagal CPK 568 straipsnį hipoteka baigiama ir išregistruojama iš hipotekos registro, įstatymų nustatyta tvarka hipotekos sutartį pripažinus negaliojančia, tačiau ieškovas jos neginčijo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Hipotekos skyrius pagal CPK 548, 549 straipsnių reikalavimus neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti atsakovės D. R. 2004 m. spalio 8 d. prašymą įregistruoti 2004 m. rugsėjo 24 d. sudarytą hipotekos sutartį dėl to, kad įkeičiamas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas. Kolegija argumentavo, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnį tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento; vadinasi, hipotekos sandorio registravimo aplinkybė reikšminga tuo aspektu, ar sandorio šalys, t. y. atsakovės, sudarytu sandoriu gali remtis prieš trečiuosius asmenis. Nenuginčijus hipotekos sutarties, hipoteka nebaigiama ir neišregistruojama iš hipotekos registro (CPK 568 straipsnis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti hipotekos įregistravimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Teismai nepagrįstai taikė CPK 548 straipsnio normą, nes ieškovas ginčija ne prašymo įregistruoti hipoteką priėmimo, bet hipotekos įregistravimo teisėtumo klausimą. Pagal CPK 549 straipsnio 2 dalį hipotekos teisėjas turi teisę priimtą prašymą atmesti, jeigu yra kliūčių sutartinei hipotekai įregistruoti. Teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 568 straipsnio normą; neteisingai motyvavo, kad, tik nuginčijus hipotekos sutartį, galima išregistruoti hipoteką. Pagal CPK 568 straipsnį hipotekos sutarties pripažinimas negaliojančia yra vienas iš pagrindų ją išregistruoti. Nurodyta norma nedraudžia panaikinti hipotekos įregistravimą kitais, ne hipotekos pabaigos pagrindais, pavyzdžiui, kai hipotekos įregistravimu pažeidžiamas Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis. Taigi hipotekos įregistravimo panaikinimas ir jos išregistravimas pagal CPK 568 straipsnį yra skirtingi procesiniai veiksmai. Teismai, remdamiesi tuo, kad, sudarant hipotekos sutartį, atsakovės butas dar nebuvo areštuotas, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nepažeidė draudimo disponuoti šiuo turtu; ieškovas ginčija ne hipotekos sandorį, bet jo įregistravimą, nes pagal CK 4.187 straipsnį hipoteka įsigalioja ne nuo sutarties sudarymo, bet nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento; todėl negalima įregistruoti hipotekos, neįsitikinus, ar hipotekos įregistravimu nesiekiama apsunkinti teismo sprendimo vykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 746 straipsnio 3 dalį kreditorius, kurio naudai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įregistravus hipoteką, negali be hipotekos kreditoriaus sutikimo patenkinti savo reikalavimo.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

UAB „Natanga“ kreditorinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 1 d. nutartimi areštuotas skolininkei R. P. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti. 2004 m. spalio 4 d. turto areštas įregistruotas turto arešto aktų registre. 2004 m. spalio 11 d. hipotekos registre įregistruota nurodyto buto hipoteka, kuria R. P. užtikrina kreditorei D. R. prievolės pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį įvykdymą. UAB „Natanga“ ginčija hipotekos įregistravimą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis), tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus kasacijos pagrindus bylą nagrinėjant kasacinio proceso tvarka teisės klausimais pripažįstami ir tiriami tokie argumentai, kuriuose nurodomi materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; kasacijos pagrindas taip pat yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismo sprendimas, kuriuo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, ne visada užtikrina tinkamą jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybą teismo tvarka. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, o kai yra būtina apginti viešąjį interesą, ir savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti. Turtinėse bylose įprasta laikinoji apsaugos priemonė yra nekilnojamojo daikto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nutartis areštuoti nekilnojamąjį daiktą registruojama Turto arešto aktų registre, kuris yra sudėtinė Lietuvos Respublikos hipotekos informacinės sistemos dalis (Turto arešto aktų registro įstatymo 3 straipsnis); registro duomenys yra vieši (Įstatymo 5, 7 straipsniai). Turto areštas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Turto areštas reiškia priverstinį nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – apribojimą. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2004 m. spalio 1 d. nutartis, kuria areštuotas skolininkei R. P. nuosavybės teise priklausantis butas, uždraudžiant juo disponuoti, 2004 m. spalio 4 d. įregistruota Turto arešto aktų registre, todėl sukėlė teisines pasekmes turto savininkei R. P. ir tretiesiems asmenims. Disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), todėl kasaciniame skunde pagrįstai argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai nevertino, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir įstatymų nustatytą reglamentavimą, privalėjo įvertinti, ar, galiojant nurodytiems apribojimams disponuoti areštuotu turtu, gali būti laikomas teisėtu to paties nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimas.

Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, įstatymai nustato ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės priemones, kuriomis užtikrinama, kad skolininkas įvykdys subjektinę pareigą prievolėje; tokia priemonė yra hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus reikalavimas, suėjus terminui išieškoti negrąžintą skolą, įvykdomas iš pinigų, gautų pardavus įkeistą turtą iš viešųjų varžytynių (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), todėl hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse (CK 4.171 straipsnio 1 dalis). Duomenys apie tai, ar įkeičiamas daiktas atitinka CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus hipotekos objektui, patikrinami, surašant hipotekos lakštą (CK 4.186 straipsnis); kadangi hipoteka įsigalioja tik nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento (CK 4.187 straipsnis), klausimas, ar nėra kliūčių, tarp jų ir susijusių su hipotekos objektu, yra aktualus ir nagrinėtinas, įvertinant sutartinės hipotekos įregistravimo galimybę (CPK 549 straipsnis). 2004 m. spalio 4 d. įsigaliojęs teismo nustatytas draudimas disponuoti areštuotu R. P. butu reiškė draudimą jį parduoti ir viešose varžytynėse, taigi, hipotekos teisėjui 2004 m. spalio 11 d. sprendžiant hipotekos įregistravimo klausimą, šis turtas neatitiko CK 4.171 straipsnio 1 dalies reikalavimų. CPK 549 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra kliūčių sutartinei hipotekai įregistruoti, hipotekos teisėjas motyvuota nutartimi atmeta tokį pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju, hipotekos teisėjui įregistravus jau areštuoto ir į turto arešto aktų registrą įrašyto nekilnojamojo turto hipoteką, kreditorius, kurio reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikyta ši laikinoji apsaugos priemonė, be hipotekos kreditoriaus sutikimo negali patenkinti savo reikalavimo (CPK 746 straipsnis). Šiam kreditoriui ginčijant teisme hipotekos įregistravimo teisėtumą ir byloje esant nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovės R. P. buto arešto, bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė nurodytas materialinės, taip pat procesinės teisės normas. Teismai taip pat netinkamai taikė CPK 568 straipsnio normą, pagal kurią pagrindas išregistruoti hipoteką yra hipotekos sutarties nuginčijimas; kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra ne hipotekos sutarties, bet jos įregistravimo teisėtumas, todėl CPK 568 straipsnio taikymas šiuo atveju nėra aktualus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog, įregistruojant hipoteką, buvo pažeistos nutartyje nurodytos Turto arešto aktų registro įstatymo, taip pat CK 4.171 straipsnio normos; vadinasi, hipotekos įregistravimas buvo neteisėtas, todėl skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriais ieškovo reikalavimas pripažinti hipotekos įregistravimą neteisėtu ir jį panaikinti yra atmestas, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini (CPK 346 straipsnio 1 dalis) ir pagal byloje nustatytas aplinkybes priimtinas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimas tenkintinas, nekilnojamojo daikto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos įregistravimas Centriniame hipotekos registre 2004 m. spalio 11 d., hipotekos kodas: (duomenys neskelbtini) naikintinas. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, ieškovui iš atsakovių priteistina po 275 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti nekilnojamojo daikto – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos įregistravimą Centriniame hipotekos registre 2004 m. spalio 11 d., hipotekos kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui UAB „Natanga“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 275 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registrui ir Centriniam hipotekos registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas