Dėl antstolės V. M. veiksmų suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Civilinė byla Nr. 3K-3-288/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

128.10; 129.11; 129.17

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus Sigma“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB „Vilniaus Sigma“, 2004 m. birželio 21 d. skundu kreipdamasis į teismą, nurodė, kad antstolė V. M., vykdydama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 14-8-120 dėl 6 796 517,26 Lt skolos išieškojimo, 2003 m. spalio 29 d. neteisėtai areštavo pareiškėjui priklausančias gamybines ir administracines patalpas, kurių vertė 26 740 000 Lt, nes antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po minėtų neteisėtų veiksmų antstolė 2004 m. birželio 7 d. patvarkymu nepagrįstai uždėjo areštą 6 796 517,26 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad, prieš nukreipdamas išieškojimą į gamybines patalpas, antstolis privalėjo pirmiausia areštuoti skolininko pagamintą produkciją. Pareiškėjas teigė, kad apie antstolės 2004 m. birželio 4 d. patvarkymą skirti areštuoto turto varžytynes sužinojo 2004 m. birželio 14 d., varžytynėse parduodamas skolininko turtas, iš kurio pagal įstatymą gali būti išieškoma tik trečiąja ir ketvirtąja eile, išieškojimo eilės antstolis privalo laikytis (CPK 662 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas neturi turto, iš kurio gali būti išieškoma antrąja eile. Pareiškėjo nuomone, tai yra imperatyviųjų įstatymų nuostatų nesilaikymas, sudarantis pagrindą varžytynes ir turto pardavimą pripažinti negaliojančiais. Pareiškėjas teismo prašė: pirma, įpareigoti antstolę V. M. vykdomojoje byloje panaikinti areštą skolininko AB „Vilniaus Sigma“ turto daliai, kuri viršija turto, reikalingo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti; antra, pripažinti antstolės 2004 m. birželio 7 d. patvarkymą, kuriuo areštuota AB „Vilniaus Sigma“ 6 796 517,26 Lt, esantys kredito įstaigose, neteisėtu ir negaliojančiu; trečia, pripažinti antstolės V. M. 2004 m. birželio 4 d. patvarkymą, kuriuo paskelbtos areštuoto AB „Vilniaus Sigma“ turto varžytynės, neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigoti pirmiausia nukreipti išieškojimą į skolininko pagamintą produkciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 27 d. nutartimi bylos dalį dėl pirmojo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolę panaikinti areštą turto daliai, nutraukė; pripažino antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikino antstolės V. M. 2004 m. birželio 7 d. pavarkymą Nr. 0015/03/09251P; trečiąjį skundo reikalavimą atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir antstolės atskiruosius skundus, 2005 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutarties dalį dėl bylos pirmojo reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti antstolę panaikinti areštą turto daliai, nutraukimo ir nutarties dalį dėl antrojo reikalavimo dėl antstolės V. M. 2004 m. birželio 7 d. pavarkymo, ir perdavė šiuos reikalavimus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi reikalavimą įpareigoti antstolę panaikinti areštą skolininko AB „Vilniaus Sigma“ turto daliai, kuri viršija turto, reikalingo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, paliko nenagrinėtą; kitą skundo dalį tenkino – pripažino antstolės V. M. 2004 m. birželio 7 d. pavarkymą, kuriuo areštuota AB „Vilniaus Sigma“ 6 796 517,26 Lt AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir jį panaikino. Teismas nustatė, kad antstolė V. M., vykdydama išieškojimą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimą išieškoti iš pareiškėjo 6 796 517,26 Lt mokestinę nepriemoką, 2003 m. spalio 29 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausančius pastatus (jų vertę laikė 7 118 492,87 Lt), šio antstolės arešto teisėtumą yra įvertinę pareiškėjo skundą nagrinėję teismai; teismo nutartis, kuria skundas yra atmestas, yra įsiteisėjusi (vykdomosios bylos Nr. 0015/03/09251, b. l. 120-122; CPK 18 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad vykdomojoje byloje atlikta areštuoto turto vertės ekspertizė, nekilnojamojo turto vertintojai 2004 m. balandžio 30 d. jį įvertino 26 740 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gavo antstolės pranešimą dėl atlikto turto vertinimo 2004 m. gegužės 7 d. (b. l. 13), tačiau nesikreipė į antstolę su prašymu panaikinti areštą turto daliai, kuri viršija turto, reikalingo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, o antstolė šiuo klausimu būtų priėmusi patvarkymą. Teismo nuomone, taip buvo nesilaikyta CPK 643 straipsnio 6 punkte ir 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų antstolio arešto panaikinimo tvarkos, todėl šią dalį pareiškimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad antstolė yra priėmusi du patvarkymus dėl dviejų pareiškėjui priklausančių AB Šiaulių banko sąskaitų arešto, pareiškėjui į bylą pateikus 2004 m. birželio 7 d. patvarkymo nuorašą dėl sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), teismas laikė, kad skundžiamas tik šis patvarkymas, kurio apskundimo termino skolininkas nėra praleidęs. Teismas nustatė, kad iš banko sąskaitos, dėl kurios arešto yra skundžiama, lėšos nebuvo nurašytos, nes sąskaitos likutis buvo 0 Lt (vykdomoji byla, b. l. 172), todėl laikė, kad skundžiamas patvarkymas iš esmės nepažeidė skolininko interesų. Teismas pažymėjo, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), skundžiamo patvarkymo priėmimo metu 2004 m. birželio 7 d. jau buvo priimtas antstolės 2003 m. spalio 29 d. arešto aktas dėl skolininkui priklausančių pastatų, arešto akte turto vertė buvo nurodyta 7 118 492,87 Lt, skundžiamo patvarkymo priėmimo metu jau buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei nurodyta turto arešto akte. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad antstolės 2004 m. birželio 7 d. patvarkymas dėl skolininko lėšų arešto yra neteisėtas, nes pažeidžia CPK 675 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo AB „Vilniaus Sigma“ apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartį, panaikino antstolės V. M. 2004 m. birželio 7 d. patvarkymą Nr. 0015/03/09251P, kuriuo areštuota pareiškėjo 6 796 517,26 Lt AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Vilniaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Hansabankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą nutarties dalį teismas paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo turtas, kurio vertė yra 7 118 492,87 Lt, areštuotas 2003 m. spalio 29 d. antstolio aktu, dėl kurio skundas yra atmestas (vykdomoji byla, b. l. 120-122). Teisėjų kolegija laikė, kad antstolio veiksmai areštuojant turtą negali būti skundžiami dėl to, kad vėliau pasikeitė areštuoto turto vertė, nes visi antstolio veiksmai numatyti CPK 510 straipsnyje gali būti skundžiami per 30 dienų ir šis naikinamasis terminas negali būti atnaujintas (CPK 512 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą dėl areštuoto turto didesnio įvertinimo, turėjo teisę kreiptis į antstolį su prašymu panaikinti areštą skolininko turto daliai, kuri viršija reikalingą išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė teismo panaikinti visose banko įstaigose 2004 m. birželio 7 d. patvarkymu uždėtą areštą, tai patvirtino pareiškėjo atstovas teismo posėdyje (b. l. 170), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti tik vienoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštą yra nepagrįstas. Teismas nenagrinėjo skundo dalies dėl antstolės V. M. 2004 m. birželio 4 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos areštuoto pareiškėjo turto varžytynės ir dėl įpareigojimo nukreipti išieškojimą į pagamintą produkciją, nes laikė, kad šie reikalavimai yra atmesti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartimi palikta nepakeista.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pareiškėjas AB „Vilniaus Sigma“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 nutartį, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Teismų išvados, kad CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nesuteikia teismui teisės ir nenumato pareigos nagrinėti skolininko prašymų dėl antstolio uždėto arešto panaikinimo, jeigu nėra apskundžiamas konkretus antstolio veiksmas ar konkretus atsisakymas atlikti procesinį veiksmą, prieštarauja CPK 594 straipsniui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo aiškinimams, kuriuose nurodoma, kad teismai, tirdami suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę, todėl teismas neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet ir turi nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas iš esmės nepažeidė vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2002; 2001 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-869/2001).

2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra formali ir užkerta skolininkui kelią teisminei gynybai (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skundai dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), o tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. šiose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, galioja visų pirma antstoliui, taip pat visiems kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims ir teismui per visą vykdymo procesą, o CPK nesieja antstolio įvykdyto neteisėto turto arešto panaikinimo su skolininko kreipimusi į antstolį dėl neteisėto arešto turtui panaikinimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolė V. M. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 nutarties dalis dėl nekilnojamojo turto arešto palikti nepakeistas, dalis dėl arešto panaikinimo pareiškėjo bankuose esančioms lėšoms atmesti. Atsiliepimą antstolė grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skundo dėl pirmojo reikalavimo padavimo terminas prasidėjo 2004 m. gegužės 7 d., kai AB „Vilniaus Sigma“ gavo pranešimą (b. l. 148), kuriuo siūloma susipažinti su turto vertės ataskaita, ir pagrįstai padarė išvadą, kad praleistas 30 dienų apskundimo terminas, kuris pagal CPK 512 straipsnį yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. birželio 26 d. konsultacija; Teismų praktika 19). Kadangi skundas teismui paduotas 2004 m. birželio 21 d., t. y. praleidus 30 dienų terminą, ši bylos dalis nutrauktina kaip teisme nenagrinėtina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio informacinis pranešimas nėra procesinis dokumentas ir teismui kaip antstolio veiksmai negali būti skundžiamas.

2. CPK 662, 664, 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarka. Jei išieškotojas nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio turto išieškoti pirmiausia. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto. Tuo tarpu pareiškėjui 2004 m. birželio 15 d. įteiktas antstolės patvarkymas, nurodantis, kad skolininkas privalo pateikti duomenis apie kitą turimą turtą, tačiau jis to nepadarė. Be to, pagal CPK 665 straipsnį išieškant iš juridinių asmenų visų pirma išieškojimas nukreipiamas į pinigines lėšas.

3. Antstolės V. M. 2004 m. birželio 4 d. pranešimo apie turto varžytynes teisėtumas yra įvertintas teismo nutartyse, kurios yra įsiteisėjusios. Skolininkas nuo 2003 m. galėjo realizuoti savo pagamintą produkciją ir atsiskaityti su valstybe, tačiau to nepadarė, tai rodo, kad jo turima produkcija yra nelikvidi.

Antstolė V. M. taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skundais dėl kiekvieno antstolio veiksmo ar pranešimo siekia tik nutolinti galutinį skolos išieškojimą, vilkina vykdymo procesą, taip nevykdo CPK nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti vykdymo procese.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Skolininko reikalavimas įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje panaikinti areštą skolininko turto daliai, kuri viršija turto, reikalingo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti paliktas nenagrinėtas remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes teismai laikė, kad skolininkas turėjo kreiptis į antstolę, kuri areštavo turtą. Antstolei priėmus nepalankų patvarkymą, skolininkas turi teisę jį skųsti CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, nesuteikia teismui teisės ir nenumato pareigos nagrinėti skolininko prašymus dėl antstolio uždėto arešto panaikinimo, jeigu nėra skundžiamas konkretus antstolio veiksmas ar konkretus antstolio atsisakymas atlikti procesinį veiksmą. Skolininko reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymus, kuriais areštuotos piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, patenkintas, laikant, kad skolai ir vykdymo išlaidoms padengti pakanka areštuoto turto.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde keliamas CPK normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus sprendžiant dėl arešto turtui apimties (CPK 675 straipsnio 2 dalis), klausimas.

Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į areštuojant dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Toliau vykdant išieškojimą įkainoto turto vertei pasikeitus antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustačius ekspertui, areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatytoji. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, šia įstatymo nuostata remiasi ir antstolė atsiliepime į kasacinį skundą. Tačiau ginčo dėl ekspertizės išvados ir ja nustatytos turto vertės nėra. Skolininkas prašo įpareigoti antstolę panaikinti areštą turto daliai, nes pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokią teisę antstolis turi tik tada, kai turtas areštuotas antstolio. Šiuo atveju turtas yra areštuotas antstolio, ginčo dėl eksperto išvada nustatytos turto vertės nėra. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, galioja visų pirma antstoliui, taip pat visiems kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims. CPK nesieja antstolio veikimo ar neveikimo dėl turto arešto, viršijančio skolos dydį ir vykdymo išlaidas, su skolininko kreipimusi į antstolį šiuo klausimu. Teisme priimtomis nutartimis nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. Nurodytu sprendimu iš skolininko įmonės nuspręsta ne ginčo tvarka išieškoti 6 796 517,262 Lt. 2003 spalio 29 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad viso areštuoto turto vertė yra 7 118 492,87 Lt. Šio turto arešto akto teisėtumą teismai įvertino išnagrinėję skolininko skundą. Jau minėta, kad, įkainoto turto vertei pasikeitus vykdant išieškojimą, turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Turto vertę nustačius ekspertui (CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka), areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatytoji. Eksperto nustatytoji turto vertė byloje gerokai skiriasi nuo antstolio 2003 m. spalio 29 d. turto arešto aktu nustatytosios vertės (7 118 492,87 Lt arešto akte ir 26 740 000 Lt eksperto vertinimo ataskaitoje), todėl atsiranda pagrindas spręsti dėl CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai, tirdami suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi šioje byloje antstolis neveikė, nepriėmė jokio patvarkymo dėl CPK 675 straipsnio 2 dalies taikymo, tai negali būti taikomi ir CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai dėl antstolio veiksmų apskundimo. Kadangi šioje dalyje skolininko skundas yra paliktas nenagrinėtas ir iš esmės nenagrinėtas, nesvarstyta, kokia areštuoto turto dalis būtų pakankama patenkinti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, iš turto vertinimo ataskaitos matyti, kad yra areštuotos administracinės ir gamybinės patalpos (pastatų kompleksas), todėl, sprendžiant dėl arešto turto daliai panaikinimo, būtina išsiaiškinti, ar tai yra savarankiški atskiri objektai ir ar galimas išieškojimo nukreipimas į pastatų dalį. Pirmosios instancijos teismo nutartyje (b.l. 173) pažymėta, kad skolininko reikalavimas pripažinti antstolės patvarkymą, kuriuo paskelbtos areštuoto turto varžytynės, yra atmestas, ši teismo nutarties dalis yra įsiteisėjusi, todėl, nagrinėjant klausimą dėl dalies arešto turtui panaikinimo, teismas taip pat turėtų aiškintis dėl varžytinių eigos ir dėl to, kokia dalis skolos išieškota. Kadangi neatskleista bylos esmė dėl šios reikalavimų dalies, teismų priimtos nutartys dėl antstolės įpareigojimo panaikinti areštą turto daliai naikinamos ir byla dėl šios reikalavimų dalies perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Kitos nutarties dalys, kuriomis patenkintas skolininko reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, laikant, jog skolos padengimui ir vykdymo išlaidoms padengti pakanka areštuoto turto, paliktinos galioti. Kasacinio skundo dėl šios reikalavimo dalies nėra (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo UAB „Vilniaus Sigma“ reikalavimas įpareigoti antstolę panaikinti areštą skolininko AB „Vilniaus Sigma“ turto daliai paliktas nenagrinėtas, ir bylą dėl šios dalies grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitas teismų nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Apie priimtą teismo nutartį pranešti valstybės įmonei Registrų centrui ir išsiųsti jai šios nutarties nuorašą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas